9bc7de4b-e0b1-4f1d-b01d-75afac88fb27 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1695-230/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24573-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.5.2. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

L. ir Z. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. N. dėl juridinio fakto nustatymo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjos M. L. ir Z. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1. pareiškėjų M. L. ir Z. G. motina O. N. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 1,05 ha žemės Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 0,48 ha žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje;

2. pareiÅ¡kėjų senelė A. L. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 0,69 ha Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 0,31 ha žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 18 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno m. skyriui praÅ¡ymus: susigrÄ Å¾inti natÅ«ra 0,35 ha iÅ¡ buvusios savininkės O. N. Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, valdytos žemės; susigrÄ Å¾inti natÅ«ra 0,16 ha iÅ¡ buvusios savininkės O.

N. žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, valdytos žemės; susigrÄ Å¾inti natÅ«ra 0,23 ha iÅ¡ buvusios savininkės A. L. Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, valdytos žemės; susigrÄ Å¾inti natÅ«ra 0,103 ha iÅ¡ buvusios savininkės A. L. žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, valdytos žemės. 2015 m. birželio 1 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyrius pareiškėjoms nurodė, kad nuosavybės atkūrimo procedūras tęs, kai bus pateiktas teismo tvarka nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. L. ir O. N. valdė nacionalizavimo metu atitinkamas žemės valdų dalis, esančias Muravos ir Kalnicų kaimuose, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. J. L. mirus (duomenys neskelbtini) dalis iš 4,55 ha sklypo, buvusio Muravos kaime Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, buvo paveldėta pagal 1939 m. lapkričio 3 d.

J. L. testamentÄ . Pagal J. L. testamentÄ buvo paskirstyta 3,2775 ha žemės plotas, kurį paveldėjo A. L. – 0,2731 ha žemės, P. L. – 1,0925 ha žemės, O. N. (jaunesnioji) – 0,2731 ha žemės, O. L. (vyresnioji) – 1,0925 ha žemės, F. Z. – 0,1821 ha žemės, M. Z. – 0,1821 ha žemės, F. O. – 0,1821 ha žemės. Likusi testamentu nepaskirstyta J. L. valdytos žemės dalis sudaro 1,2725 ha Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 2,79 ha Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje.

Å i testamentu nepaskirstyta žemė buvo paveldėta pagal įstatymÄ , galiojusį J. L. mirties dienÄ toje vietovėje. Ä®pėdiniai, valdę po J. L. likusį turtÄ , nepaskirstytÄ testamentu, buvo J. L. sutuoktinė A. L. ir dvi dukros O. L. ir O. N.. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ A. L. po J. L. paveldėjo 1/4 dalį jo turto, nepaskirstyto testamentu, O. L. ir O. N. paveldėjo likusiÄ dalį per pusę, t. y. po 3/8 dalis. IÅ¡ Muravos kaime likusios 1,2725 ha žemės dalies A. L. tekusi dalis sudarė 0,31 ha, o O.

L. ir O. N. po 0,48 ha. Iš Kalnicų kaime likusios 2,79 ha žemės dalies A. L. tekusi dalis sudarė 0,69 ha, o O. L. ir O. N. po 1,05 ha. Pareiškėjos, kaip ir suinteresuotas asmuo S. N., yra O. N., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Jie taip pat yra A. L. anūkai. Taigi pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimo tikslais yra aktualu nustatyti A. L. (senelės) ir O. N. (motinos) valdytas nekilnojamojo turto dalis nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė bylÄ nutraukti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų bylos nenutraukti, pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad tos pačios Å¡alys, kaip ir Å¡ioje byloje, jau yra teikusios pareiÅ¡kimÄ teismui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tokia byla jau yra iÅ¡nagrinėta ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl yra pagrindas bylÄ nutraukti.

J. L. mirė (duomenys neskelbtini) iki visuotinės žemės nacionalizacijos. Jis paliko 1939 m. lapkričio 3 d. testamentÄ . J. L. iki mirties nuosavybės teise valdė 4,5500 ha žemės Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje. Po J. L. mirties 3,2775 ha žemės iÅ¡ bendro 4,5500 ha žemės ploto nuosavybės teise atitinkamai tiek, kiek nurodyta testamente, valdė A. L., P. L., O. N. (jaunesnioji), O. L. (vyresnioji), F. Z., M. Z., F. O.. Pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas po J.

L. mirties nuosavybės teise valdė likusį 1,2725 ha žemės plotÄ Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje. PareiÅ¡kėjos praÅ¡o, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog jų motina O. N. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 1,05 ha, o ne 2,79 ha kaip teigė administracinėse bylose Nr. I-1482-423/2013 ir I-1592-644/2015, praÅ¡ydamos atnaujinti terminus praÅ¡ymui ir dokumentams atkurti nuosavybės teises pateikti, žemės Kalnicų k., Pažaislio vlsč., Kauno apskrityje.

Be to, iÅ¡ pateiktų dokumentų kyla pagrįstų abejonių, kad žemę Kalnicų kaime valdęs J. L. ir pareiÅ¡kėjų senelis J. L. yra tas pats asmuo. IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančios Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. birželio 18 d. pažymos Nr. R4-943 „Apie nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ ir prie jos pridėtų dokumentų (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla, 602-606 lapas) matyti, kad 1938 metais J. L., turėjęs žemės Kalnicų kaime, buvo miręs, nes minimi J.

L. įpėdiniai, taip pat matininko 1938 m. gegužės 17 d. nurodyta „reikia rašyti L. J. įpėdiniai (J. miręs)“, kai tuo tarpu pareiškėjų senelis J. L. mirė tik (duomenys neskelbtini). Taigi žemę Kalnicų kaime valdė kitas J. L., ne pareiškėjų senelis ir ne pareiškėjų motinos tėvas. Todėl Kalnicų kaime kito J. L. iki mirties valdytos žemės pareiškėjų motina O. L. N. ir A. L. paveldėti įstatyminiu pagrindu negalėjo ir negalėjo tos žemės nei visos, nei dalies valdyti nuosavybės teise nacionalizacijos metu.

3. Suinteresuotas asmuo S. N. su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. N. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 1,05 ha žemės Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 0,48 ha žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. L. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 0,69 ha Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 0,31 ha žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje.

5. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų motina buvo O. L. N., mirusi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjų motinos tėvas – pareiÅ¡kėjų senelis J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. L. priklausė 4,55 ha žemės, buvusios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. J. L. mirus, dalis iÅ¡ 4,55 ha sklypo, buvusio Muravos kaime Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, buvo paveldėta pagal 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentÄ , pagal kurį buvo paskirstyta 3,2775 ha žemės plotas, kurį paveldėjo A. L. – 0,2731 ha žemės, P. L. – 1,0925 ha žemės, O. N. (jaunesnioji) – 0,2731 ha žemės, O. L. (vyresnioji) – 1,0925 ha žemės, F. Z. – 0,1821 ha žemės, M. Z. – 0,1821 ha žemės, F. O. – 0,1821 ha žemės. Likusi testamentu nepaskirstyta J. L. valdytos žemės dalis, buvusios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, sudaro 1,2725 ha (iÅ¡ 4,55 ha).

6. IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. birželio 18 d. pažymos Nr. R4-943 „Apie nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ, Pažaislio valsčiaus virÅ¡aičio 1939 m. lapkričio 27 d. Kalnicų kaimo žemės savininkų sÄ raÅ¡o, dokumento 1938 m. gegužės 17 d. adresuoto Kauno apygardos Žemės tvarkytojui, Kauno apskrities archyvo 2012 m. liepos 25 d. pažymos teismas nustatė, kad Pažaislio valsčiaus Kalnicų kaimo bendrų ganyklų padalinimo byloje 1938 m. lapkričio 8 d. protokole įraÅ¡ytas Kalnicos kaimo Å«kininkas „L. J. įpėd.“, turėjo 1,38 ha ir 0,1180 ha ganyklų, o L. J. Kalnicų kaime turėjo 2,79 ha ariamos II rÅ«Å¡ies žemės. Todėl tikėtina, kad tai nesusiję visiÅ¡kai atskiri asmenys. IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų seneliui J. L. Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje priklausė 2,79 ha žemės.

7. Teismas taip pat nustatė, kad J. L. mirus, dalis iÅ¡ 4,55 ha sklypo, buvusio Muravos kaime Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, buvo paveldėta pagal testamentÄ , o likusi testamentu nepaskirstyta J. L. valdytos žemės dalis sudaro 1,2725 ha (iÅ¡ 4,55 ha) Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 2,79 ha Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Å i testamentu nepaskirstyta žemė buvo paveldėta pagal įstatymÄ , galiojusį J. L. mirties dienÄ toje vietovėje. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013 nurodė, kad po J.

L. mirties jo trobesiuose liko gyventi sutuoktinė A. L. bei dukros O. N. ir O. L., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog palikimÄ jos priėmė faktiniu valdymu. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-1257 priedas, kuriame nurodyta, kad 1942 m. gegužės 27 d. A. L. buto-Å«kio gyventojais, Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, yra A. L., O. L., O. N. ir O. N. sutuoktinis M. N. bei vaikai S. N. ir M. N.. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko, kad tokiu bÅ«du faktiniai įpėdiniai, valdę po J.

L. mirties likusį turtÄ , nepaskirstytÄ testamentu, buvo J. L. sutuoktinė A. L. ir dvi dukros O. L. ir O. N.. Jie laikytini ir faktiniu valdymu priėmusiais palikimÄ po J. L. mirties.

8. Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjomis, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ A. L. po J. L. paveldėjo 1/4 dalį jo turto, nepaskirstyto testamentu (1,2725 ha), O. L. ir O. N. paveldėjo likusiÄ dalį per pusę, t. y. po 3/8 dalis. IÅ¡ Muravos kaime likusios 1,2725 ha žemės dalies A. L. tekusi dalis sudarė 0,31 ha, o O. L. ir O. N. po 0,48 ha. IÅ¡ Kalnicų kaime likusios 2,79 ha žemės dalies A. L. tekusi dalis sudarė 0,69 ha, o O. L. ir O. N. po 1,05 ha. PareiÅ¡kėjos yra O. N., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros. Jos taip pat yra A. L. anÅ«kės. Nuosavybės teisės atkuriamos tiek turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, vaikams (O. N. dalis pareiÅ¡kėjų atžvilgiu), tiek turto savininko vaiko vaikams (A. L. dalis pareiÅ¡kėjų atžvilgiu), todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslais nustatytini.

9. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad dėl pareiÅ¡kėjų keliamų reikalavimų Å¡ioje byloje jau yra pasisakyta, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-2869-748/2017 Kauno apylinkės teismui 2017 m. balandžio 6 d. priėmus sprendimÄ . Nors minėtoje byloje pradiniai pareiÅ¡kėjų reikalavimai buvo tapatÅ«s Å¡ioje byloje nagrinėjamiems reikalavimams, tačiau pareiÅ¡kėjams keletÄ kartų patikslinus reikalavimus, galutinai buvo iÅ¡nagrinėtas reikalavimas dėl J. L. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). valdytos žemės juridinio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjos savo reikalavimo dėl O. N. ir A. L. valdytos žemės iki 1940 m. liepos 22 d. neatsisakė, o minėtoje byloje pasinaudojo teisėmis numatytomis CPK 141 straipsnyje (teise keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ ). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančius dokumentus pareiškėjų senelis J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (būdamas 75 metų), iki visuotinės žemės nacionalizacijos. Teismas nepagrindė jokiais duomenimis ir įrodymais, kad J. L. (kuris valdė 2,79 ha žemės Kalnicų kaime ir apie kurio mirtį jau buvo žinoma 1938 m.) buvo pareiškėjų senelis, bei dėl kokių priežasčių jo valdytas 2,79 ha žemės plotas Kalnicų kaime priskirtinas pareiškėjų motinai ir močiutei (O.

N. ir A. L.). 1.2. Po buvusio savininko J. L. mirties, vadovaujantis J. L. testamentu, žemę nuosavybės teisėmis valdė J. L. įpėdiniai, todėl nuosavybės teisės galėjo bÅ«ti atkuriamos tik į Å¡ių įpėdinių, kurių nuosavybės teisės buvo panaikintos nacionalizuojant turėtÄ Å¾emę. J. L. iki mirties nuosavybės teise valdė tik 4,5500 ha žemės Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje. Duomenų, kad tas pats J. L. nuosavybės teise valdė ir 2,79 ha žemės Kalnicų kaime, nėra.

PrieÅ¡ingai, 1938 m. gegužės 17 d. matininko buvo patvirtinta, kad J. L., kuris iÅ¡ tiesų valdė 2,79 ha žemės Kalnicų kaime, tuo metu (t. y. 1938 metais) buvo jau miręs. Nors teismas pažymėjo, kad tai nesusiję asmenys, tačiau tuo pačiu padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų seneliui J. L. Kalnicų kaime priklausė 2,79 ha žemės ir kad Å¡is plotas priskirtinas prie likusios testamentu nepaskirstytos žemės. 1.3. Nei J. L. testamente, nei 1950 m. rugsėjo 1 d. apklausime, nei 2014 m. balandžio 30 d. susirinkimo protokole neužsiminta ir neįrodinėta apie jokiÄ pareiÅ¡kėjų seneliui ne Muravos kaime priklausiusiÄ Å¾emę.

Jokių duomenų apie neva tai pareiÅ¡kėjų seneliui Kalnicų kaime priklausiusiÄ 2,79 ha ploto žemę nebuvo pateikta. Nėra jokių duomenų apie tai, kad J. L. turėjo žemės nuosavybės teisėmis ne Muravos kaime. PrieÅ¡ingai, yra nenuginčyti ir nepaneigti įrodymai, kad 2,79 ha ploto žemę Kalnicų kaime valdė kitas asmuo. Taigi, laikytina, kad pareiÅ¡kėjai, sužinoję apie buvusį jų senelio bendravardį ir bendrapavardį, papildomai siekia nepagrįstų teisių į 2,79 ha ploto žemę. 1.4.

Kalnicų kaime 2,79 ha, kaip minėta, priklausė ne pareiÅ¡kėjų seneliui, o kitam J. L., todėl O. N. ir A. L. negalėjo paveldėti įstatyminiu pagrindu 2,79 ha Kalnicų kaime, o taip pat negalėjo tos žemės nei visos, nei dalies valdyti nuosavybės teise nacionalizacijos metu. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjai turi teisę pretenduoti į O. L. galimai paveldėtÄ ir nacionalizuotÄ turtÄ . O. L. paveldėtojai nėra žinomi. PraÅ¡ymai į O. L. tėvo J. L. valdytos ir nacionalizuotos žemės atkÅ«rimÄ nėra pateikti, taip pat nėra duomenų, kad tokiems praÅ¡ymams pateikti teismas bÅ«tų atnaujinęs terminus, dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, kad juridinio fakto, jog O.

L. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos dalinės nuosavybės teise valdė po 3/8 žemės sklypo 4,55 ha Muravos k. Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje ir po 3/8 dalis 2,79 ha žemės sklypo Kalnicų k. Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, nustatymas negali sukelti pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių. 1.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad žemės nuosavybė O. N. ir A. L. perėjo žemę paveldėjus po J. L. mirties. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjų motina, teta ar senelė naudojosi kita žemės sklypo Muravos kaime dalimi nei, kad buvo paveldėjusios pagal testamentÄ .

PraÅ¡ymai į O. L. galimai valdytus žemės sklypus Muravos kaime ir Kalnicų kaime suinteresuotam asmeniui pateikti nebuvo, o taip pat nėra duomenų, kad tokio praÅ¡ymo praleidimo terminai bÅ«tų atnaujinti teismo. Suinteresuotas asmuo taip pat neturi duomenų, kad O. L. turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėjai. 1.6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2869-748/2017 konstatavo, kad „PareiÅ¡kėjas S. N. teigė, kad nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai palikimo nebuvo priėmę iki žemės nacionalizavimo, kadangi buvo per trumpas laikas, o dėl to, jo nuomone, turtas tebepriklausė mirusiajam J.

L., o pareiÅ¡kėjos Z. G. ir M. L. Å¡iems pareiÅ¡kimams pritarė.“ Taigi pačios pareiÅ¡kėjos yra aiÅ¡kiai pripažinusios ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiame sprendime, kad palikimo nei O. N., nei A. L. nebuvo priėmusios. PareiÅ¡kėjos nepateikia jokių įrodymų, kad jų motina, teta ir/ar senelė naudojosi kita žemės sklypo Muravos kaime dalimi nei, kad buvo paveldėjusios pagal testamentÄ . 1.7. Teismas netinkamai sprendė, jog buvo pasinaudota teise keisti ieÅ¡kinio dalykÄ . PareiÅ¡kėjai keisdami savo reikalavimÄ teismui ir praÅ¡ydami teismo nagrinėti bylÄ pagal paskutinį suformuluotÄ reikalavimÄ , buvusių reikalavimų iÅ¡ esmės atsisakė, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos tos pačios teisės normos, kurios reglamentuoja ir pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio atsisakymÄ ) ir tos pačios pasekmės, kai vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

11. PareiÅ¡kėjos M. L. ir Z. G. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-943, iÅ¡ kurios matyti, kad miręs asmuo valdė ne 2,79 ha žemės, bet 1,38 ha ir 0,1180 ha žemės. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelis, valdęs 2,79 ha Kalnicų kaime, nėra nurodytas kaip miręs asmuo matininko pažymoje.

Be to, matininko Č. P. suraÅ¡ytame lydraÅ¡tyje nurodyta „L. J. įpėdiniai“, t. y. skirtinga pavardė, nei pareiÅ¡kėjų senelio L. J.. 1939 m. lapkričio 27 d. sudarytame I Eigulių, Kalnicų ir Muravos kaimų savininkų sÄ raÅ¡e, t. y. vėlesniame dokumente, nei matininko Č. P. lydraÅ¡tis, yra nurodoma, jog Kalnicų kaime J. L. valdė 2,79 ha žemės. 2.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas po J.

L. mirties nuosavybės teise valdė likusį 1,2725 ha žemės plotÄ Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje. Nepaskirstyta testamentu žemės dalis buvo priimta faktiniu valdymu. Faktiniu valdymu priėmus palikimÄ , nepaskirstytÄ testamentu, nebÅ«tina įrodyti kiekvienos nepaskirstytos testamentu palikimo dalies valdymÄ , kadangi faktiniu valdymu palikimas priimamas visas, o ne dalimis. 2.3. Suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo, kad pareiÅ¡kėjai pretenduoja į O. L. galimai paveldėtÄ turtÄ , kadangi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo dalykas yra juridinio fakto, susijusio su pareiÅ¡kėjų motinos O.

N. ir pareiÅ¡kėjų senelės A. L. valdytu turtu, nustatymas. 2.4. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas padarė procesinį pažeidimÄ , nepripažindamas, jog tapatus pareiÅ¡kimas buvo iÅ¡nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-2869-748/2017, nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos pasinaudojo savo teise pakeisti pareiÅ¡kimo dalykÄ , o Å¡is procesinis veiksmas skiriasi nuo reikalavimo atsisakymo savo pasekmėmis ir procedÅ«ra.

12. Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų seneliui J. L. Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje priklausė 2,79 ha žemės. Po J. L. mirties jo trobesiuose liko gyventi sutuoktinė A. L. bei dukros O. N. ir O. L., jos pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savo, juo rÅ«pinosi, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. 3.2.

Kadangi J. L. testamentu nepaskirstyta dalis sudarė 1,2725 ha (iÅ¡ 4,55 ha) Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 2,79 ha Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, Å¡i testamentu nepaskirstyta žemė buvo paveldėta pagal įstatymÄ , galiojusį J. L. mirties dienÄ toje vietovėje. 3.3. Civilinėje byloje Nr. e2-17483-748/2015 buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjų senelis J. L. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo 4,55 ha ploto žemės sklypo, esančio Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 2,79 ha ploto žemės sklypo, esančio Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, savininkas, nustatymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos juridinių faktų nustatymo.

15. Pareiškėjos M. L. ir Z. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jų motina O. N. ir senelė A. L. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė tam tikras žemės, esančios Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje (anksčiau priklausiusios J. L. ir jam mirus šių įpėdinių priimtos faktiniu valdymu), ir žemės, nepaliktos 1939 m. lapkričio 3 d. J. L. testamentu, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje (taip pat įpėdinių priimtos faktiniu valdymu po J. L. mirties), dalis.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos faktus nustatė, nes laikė juos įrodytais.

17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir nurodo, kad nėra įrodyta, jog pareiÅ¡kėjų senelis J. L. valdė 2,79 ha žemės Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir kad Å¡is plotas priskirtinas prie likusios jo testamentu nepaskirstytos žemės. Taip pat mano, kad nėra įrodyta, jog O. N. ir A. L. yra priėmusios J. L. palikimÄ tiek pagal testamentÄ , tiek pagal įstatymÄ testamentu nepaskirstytÄ turtÄ , be to, pareiÅ¡kėjos neturi pagrindo pretenduoti į O.

L. galimai paveldėtÄ dalį. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra priimto sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes tokie praÅ¡ymai jau buvo spręsti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2869-748/2017 ir yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiu 2017 m. balandžio 6 d. teismo sprendimu. Dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinių faktų nustatymo 18. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

19. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau AtkÅ«rimo įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Å io įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali bÅ«ti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant iÅ¡vadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

20. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis Å¡iomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso Å¡ios kategorijos bylose ypatumus.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡ios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylos Nr. 3K-3-416/2011).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai paskutiniame dokumente apie nacionalizuotÄ turtÄ savininku nurodytas asmuo mirė iki turto nacionalizacijos ar kito neteisėto nusavinimo, tai valdžios institucijos, spręsdamos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, ir teismai, tikrindami jų sprendimus, pagal faktines aplinkybes turi nustatyti, kas tapo buvusio savininko nekilnojamojo turto savininku po buvusio savininko mirties ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2010).

Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ , bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtÄ Å¾emės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios iÅ¡vados (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu 23. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės valdymo nuosavybės teise faktus, nurodytoje teismų praktikoje nustatytų taisyklių nepažeidė. Byloje nėra jokio ginčo, kad J. L. mirus (duomenys neskelbtini), jis nebegalėjo būti savininku žemės nacionalizavimo momentu (1940 m. liepos 22 d.), todėl buvo būtina nustatyti, kas tapo jam priklausiusio nekilnojamojo turto savininku po buvusio savininko mirties. Ginčo nėra ir dėl to, kad J. L. nuosavybės teise valdė 4,55 ha žemės, esančios Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, dėl kurios dalies – 3,2775 ha paveldėjimo J.

L. buvo sudaręs 1939 m. lapkričio 3 d. testamentÄ . Suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl J. L. priklausiusios Å¡ios žemės dalies, kuri testamentu buvo nepalikta, t. y. 1,2725 ha paveldėjimo, nesutinka, kad Å¡iÄ J. L. palikimo dalį faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė A. L. bei dukros O. N. ir O. L., kadangi, jo nuomone, nėra jokių įrodymų, kad Å¡ie asmenys faktiÅ¡kai perėmė ir ar spėjo bei galėjo perimti likusiÄ testamentu nepaliktÄ palikimo dalį.

24. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad įrodinėjant senokai buvusius faktus, buvusius iki žemės nacionalizacijos, negalima reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę, pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai laikytini pakankamais jo padarytai iÅ¡vadai, kad J. L. palikimÄ faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė A. L. bei dukros O. N. ir O. L., pagrįsti. Tai patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. rugpjūčio 20 d. pažymos Nr. R4-1257 priedas – 1942 m. gegužės 27 d. butų Å«kio duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad tuo metu A.

L. (J. L. sutuoktinės) butų-ūkio gyventojais Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, kur ir buvo J. L. priklausiusi žemė, buvo A. L., O. L., O. N. ir pastarosios sutuoktinis M. N. ir jų vaikai S. N. ir M. N.. Kadangi nurodyti asmenys po J. L. mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausiusiame nekilnojamajame turte ir šis faktas konstatuotas butų-ūkio lape praėjus ne tiek daug laiko po J. L. mirties, kartu įvertinus tuometinį laikmetį ir apsunkintas įrodinėjimo galimybes, spręstina, kad toks įrodymas yra pakankamas palikimo priėmimo faktui nustatyti.

Mažai tikėtina, kad esant J. L. testamentui ir jam turint tuo metu didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , jo testamentiniai įpėdiniai ar įpėdiniai pagal įstatymÄ bÅ«tų jo atsisakę ar nebÅ«tų ėmęsi veiksmų likusiam palikimui priimti ir jį valdyti. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad J. L. turėjo daugiau, t. y. 5 vaikus, tačiau tai nepaneigia nurodytos aplinkybės, kad palikimÄ vis tik priėmė aukščiau nurodyti asmenys, nes nėra jokių kitų įrodymų, kad palikimÄ , t. y. testamentu nepaliktÄ dalį bÅ«tų priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai.

Be to, J. L. nekilnojamajam turtui esant vienoje vietoje negalima teigti, kad testamentiniai įpėdiniai arba įpėdiniai pagal įstatymÄ , kurie nagrinėjamu atveju sutampa, bÅ«tų priėmę turtÄ tik pagal testamentÄ , bet nepriėmę likusio testamentu nepalikto turto pagal įstatymÄ . Tuo metu galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymo sÄ vado X tomo 1 dalies 1255 straipsnyje buvo nustatyta, kad „įpėdiniai gali priimti palikimÄ arba iÅ¡sižadėti jo“, t. y. negalimas palikimo priėmimas dalimis, todėl įpėdiniams priėmus dalį palikimo yra priimamas visas palikimas.

Pažymėtina, kad ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-788-480/2013, teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, jau yra nustatęs, kad po J. L. mirties jo trobesiuose liko gyventi A. L. bei dukros O. N. ir O. L., ir dėl to darė iÅ¡vadÄ , kad jos palikimÄ priėmė faktiniu valdymu.

25. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl J. L. palikimo priėmimo atitinka tuometinį teisinį reglamentavimÄ , t. y. Rusijos imperijos civilinių įstatymo sÄ vado X tomo 1 dalies, kuri reglamentavo nuosavybės ir įpėdinystės santykius, reikalavimus. Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde neteigia, kad teismas netinkamai taikė tuo metu galiojusias teisės normas, tik tvirtina, kad nebuvo pagrindo nustatyti faktinę aplinkybę, kad nurodyti asmenys priėmė palikimÄ .

26. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėjos galimai pretenduoja į O. L. galimai paveldėtÄ turtÄ , yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik dėl pareiÅ¡kėjų motinos O. N. ir senelės A. L., priėmusių J. L. palikimÄ , valdytos žemės dalies. Nors palikimÄ faktiniu valdymu tomis pačiomis sÄ lygomis yra galimai priėmusi ir O. L., tačiau pareiÅ¡kėjos nagrinėjamoje byloje nereiÅ¡kia praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kad O.

L. nuosavybės teise valdė po J. L. mirties paveldėtÄ Å¾emę. Dėl J. L. žemės Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje 27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. N. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis valdė 1,05 ha, o A. L. – 0,69 ha žemės Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjų senelis J.

L. nuosavybės teise valdė ir Å¡iÄ Å¾emę, kadangi dar 1938 m. gegužės 17 d. matininko buvo patvirtinta, kad J. L., kuris valdė 2,39 ha žemės Kalnicų kaime, 1938 m. buvo jau miręs, o pareiÅ¡kėjų senelis mirė (duomenys neskelbtini), todėl tai ne tas pats asmuo ir nurodyta žemė priklausė kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad įraÅ¡ytas Kalnicos kaimo Å«kininkas „L. J. įpėd.“, turėjęs 1,38 ha ir 0,1180 ha ganyklų, ir L.

J. Kalnicų kaime turėjęs 2,79 ha ariamos II rūšies žemės, yra visiškai nesusiję atskiri asmenys.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra labiau tikėtinai pagrįsta. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. birželio 18 d. pažymoje Nr. R4-943 „Apie nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ nurodyta, kad Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Kalnicų kaimo bendrų ganyklų padalinimo Žemės tvarkymo departamento matininko Č. P. 1938 m. lapkričio 8 d. protokole įraÅ¡ytas Kalnicos kaimo Å«kininkas „L. J. įpėd.“ (įpėdinis/įpėdiniai neįvardinti), dokumento skiltyse „Už kokį plotÄ ganyklų priklauso ha“ ir „Koks plotas ganyklų priklauso ha“ atitinkamai įraÅ¡yta ,,1,38“ ir ,,0,1180“ (e. b. t. 1, b. l. 40-41).

Dokumente matininko 1938 m. gegužės 17 d. adresuotame Kauno apygardos Žemes tvarkytojui, nurodyta: „...reikia raÅ¡yti L. J. įpėdiniai (J. miręs) (e. b. t. 1, b. l. 44). Vėlesniame dokumente – Pažaislio valsčiaus virÅ¡aičio 1939 m. lapkričio 27 d. Žemės tvarkymo departamento matininkui pateiktame Kalnicų kaimo žemės savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas L. J., skiltyje „Žemės plotas“ įraÅ¡yta ,,2,79“ (žemės matavimo vienetai nenurodyti) (e. b. t. 1, b. l. 40-41, 42-43), beje žemės iÅ¡tyrimo žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad žemė (2,79 ha) yra viename gabale (e. b. t. 1, b. l. 42-43).

Kauno apskrities archyvo 2012 m. liepos 25 d. pažymoje nurodyta, kad 1938 m. vasario 21 d. Pažaislio valsčiaus Eigulių seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis iÅ¡skirstytų žemių sÄ raÅ¡e yra Kalnicų kaime L. J., 2,79 ha ariamos II rÅ«Å¡ies žemės (e. b. t. 1, b. l. 45).

29. Iš nurodytų dokumentų darytina labiau tikėtina išvada, kad Pažaislio valsčiaus Kalnicų kaime buvo įrašytas šio kaimo ūkininkas, įvardintas „L. J. įpėd.“, turėjęs 1,38 ha ir 0,1180 ha ganyklų, ir kitas L. J., tame pačiame kaime turėjęs 2,79 ha ariamos II rūšies žemės. Todėl labiau tikėtina, kad tai nesusiję atskiri asmenys. Pirma, paminėtame 1938 m. gegužės 17 d. dokumente nurodyta Lioniovo, o ne L. įpėd., antra, skiriasi ir dokumentuose nurodyta žemės kategorija (L. įpėd. – ganyklos, L. J. – ariama žemė), trečia, skiriasi žemės kiekis (atitinkamai 1,38 ir 0,1180 ha – L. įpėd. ir 2,79 ha – L. J.), ketvirta, ganyklos įvardintos dviejose atskiruose gabaluose, o ariama žemė yra viename gabale.

30. Tai, kad J. L. 1939 m. lapkričio 3 d. testamente ir 1950 m. rugsėjo 1 d. O. L. apklausime (e. b. t. 1, b. l. 69-73) nieko nebuvo nurodyta apie J. L. priklausiusiÄ kitÄ nei nurodytÄ testamente žemę, nepaneigia nurodytuose archyviniuose dokumentuose esančių duomenų apie L. J. priklausiusiÄ 2,79 ha žemės Kalnicų kaime. Testamentu buvo paskirstyta ne visa žemė, net esanti Muravos kaime, nors archyviniai dokumentai patvirtina, kad J. L. valdė daugiau, nei paliko testamentu, žemės Muravos kaime (to suinteresuotas asmuo neginčija), o Å¡i aplinkybė patvirtina ir labiau tikėtinÄ faktÄ , kad J.

L. galėjo turėti ir faktiÅ¡kai pagal archyvo duomenis turėjo ir daugiau žemės kitoje vietoje, t. y. Kalnicų kaime. Dėl byloje iÅ¡nagrinėto praÅ¡ymo nustatyti juridinius faktus tapatumo anksčiau iÅ¡nagrinėtiems reikalavimams 31. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo tapatų reikalavimÄ , kuris jau buvo pareikÅ¡tas Kauno apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2869-748/2017 ir atmestas Å¡io teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik pradiniai reikalavimai nurodytoje byloje buvo tapatÅ«s nagrinėjamiems Å¡ioje byloje, tačiau pareiÅ¡kėjams vėliau patikslinus reikalavimus ir jiems realizavus teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ buvo iÅ¡nagrinėtas kitas reikalavimas.

32. Apeliantė ginčydama Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , nurodo, kad teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal paskutinį suformuluotÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai atsisakė buvusių reikalavimų, todėl nebegali kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

33. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2869-748/2017 (e. b. t. 1, b. l. 85-94), matyti, kad pareiÅ¡kėjai, pradžioje byloje pateikę tapačius nagrinėjamiems reikalavimus, vėliau juos ne vienÄ kartÄ keitė, pateikdami patikslintus pareiÅ¡kimus, paskutiniame jų prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų senelis J. L. iki 1940-07-22 buvo 4,55 ha žemės sklypo, esančio Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, ir 2,79 ha ploto žemės sklypo, esančio Kalnicų kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, savininkas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai palaikė jų pateiktÄ paskutinį patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir prašė nagrinėti bylÄ pagal jį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bÅ«tent šį reikalavimÄ ir dėl jo priėmė sprendimÄ .

34. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Teismui nurodytos normos pagrindu ir joje nustatyta tvarka priėmus pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo pakeistas dalykas, jis privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ir negali pats suformuluoti už ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo.

IÅ¡ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos matyti, kad pareiÅ¡kėjams ne kartÄ pakeitus pareiÅ¡kimo dalykÄ , byla buvo iÅ¡nagrinėta pagal pareiÅ¡kėjų pasirinktÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y pagal paskutiniame pareiÅ¡kime suformuluotÄ dalykÄ , o anksčiau pareikÅ¡ti reikalavimai nebuvo nagrinėjami ir dėl jų nebuvo priimtas sprendimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡ti tapatÅ«s reikalavimai.

35. Negalima sutikti, kad reikalavimo tikslinimas, keitimas yra pareiškėjų anksčiau formuluotų reikalavimų atsisakymas CPK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Akivaizdu, kad pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį pareiškėjo valia atsisakyti reikalavimų turi būti aiškiai išreikšta ir atitinkamai įforminta, tik tuomet toks atsisakymas gali sukelti teisines pasekmes ieškovui (šiuo atveju pareiškėjams). Išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų anksčiau pareikštų reikalavimų atsisakymo priėmimo ir byla šių reikalavimų apimtyje nebuvo nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėjų reikalavimai iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo keičiami pareiÅ¡kėjams ieÅ¡kant tinkamiausio savo teisių gynimo bÅ«do. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

37. PareiÅ¡kėja M. L. apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens, kadangi, jos nuomone, apeliacinio skundo padavimas patvirtina, jog suinteresuoto asmens interesai yra prieÅ¡ingi pareiÅ¡kėjų interesams. PraÅ¡ymas tenkinamas, kadangi suinteresuotam asmeniui padavus apeliacinį skundÄ yra akivaizdus bylos dalyvių interesų prieÅ¡ingumas, todėl pareiÅ¡kėjai, dėl apeliacinio proceso turėjusiai atstovavimo iÅ¡laidų, jos priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (kodas 1887040927) pareiÅ¡kėjai M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė