9bc6656d-ecc2-4c72-9a4d-cb03efd63b77 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-38301-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32298-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.4.19 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. T. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. T. ir A. C., – n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas I. T. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, praÅ¡ydamas atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. PareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo I. T. pusbrolis (pareiÅ¡kėjo mirusios motinos brolio B. A. mirusiojo (duomenys neskelbtini), sÅ«nus) A. A.. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepalaiko artimų giminystės ryÅ¡ių su savo seserimi A.

C., bei broliu G. T., apie tai kad mirė jo pusbrolis A. A. nežinojo, bei jo laidotuvėse nedalyvavo. 1.2. Su mirusiuoju A. A. pareiÅ¡kėjÄ siejo pakankamai artimi tarpusavio santykiai. Jie nors retai, tačiau susitikdavo, bei retkarčiais susiskambindavo. Deja, 2020-08-31 pareiÅ¡kėjui I. T. po ilgo nebendravimo susitikus su broliu G. T., jis sužinojo kad (duomenys neskelbtini) mirė jo pusbrolis A. A.. Kadangi sužinojus apie pusbrolio mirtį jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pareikÅ¡ti I.

T. galimybės neturėjo. 1.3. Nesant artimesnių giminių pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas mirusiojo A. A. pusbroliu (A. A. tėvas B. A. yra pareiÅ¡kėjo motinos J. T. brolis), kartu su savo seserimi A. C. ir broliu G. T., buvo vieninteliai galimi mirusiojo A. A. 6 eilės turto paveldėtojai. 1.4. 2020-08-31 iÅ¡ G. T. sužinojęs apie A. A. mirtį pareiÅ¡kėjas nedelsiant, t. y. 2020-09-02 kreipėsi į advokato padėjėjÄ JanÄ Zavadskį, su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl palikimo termino atnaujinimo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturėjo jokių dokumentų patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių apie pusbrolio mirtį, taip pat giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, buvo kreiptasi į Gyventojų registro tarnybÄ siekiant gauti visas reikalingas pažymas, įrodančias giminystės ryšį, bei mirusiojo Å¡eimos sudėtį. 1.5. RuoÅ¡iant procesinius dokumentus teismui 2020-10-19 buvo gautas atsakymas iÅ¡ testamentų registro, jog paveldimÄ turtÄ po A. A. mirties paveldėjo pareiÅ¡kėjo sesuo, bei mirusiojo pusseserė A.

C. 1.6. Taigi mirus A. A. pareiÅ¡kėjas nebuvo apie tai informuotas, laidotuvėse nedalyvavo, todėl apie jo mirtį nieko nežinojo, kÄ praÅ¡o teismo pripažinti svarbiomis aplinkybėmis lėmusiomis, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo laiku kreiptis dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui po jo pusbrolio A. A. mirties priimti. 1.7. PareiÅ¡kėjas 2020-10-28 kreipėsi raÅ¡tu į A. C. su praÅ¡ymu iki 2020-11-10 informuoti ar ji sutinka, kad I.

T. priimtu palikimÄ po A. A. mirties. 1.8. 2020-11-04 buvo gautas A. C. atsakymas, kuriuo ji nesutiko kad pareiÅ¡kėjas priimtu palikimÄ po A. A. mirties. 1.9. Kaip matosi iÅ¡ pateiktų Gyventojų registro pažymų pareiÅ¡kėjo pusbrolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis negyveno su pareiÅ¡kėju, bendrų pažįstamų bei interesų iÅ¡skyrus suinteresuotus asmenis neturėjo. Pažymi, kad su savo seserimi A. C. pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai jokių santykių nepalaiko daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus, su broliu G.

T. iki 2020-08-31 nesimatė maždaug 2 metus. Sužinoti apie pusbrolio mirtį iÅ¡ kitų asmenų negalėjo nes daugiau bendrų pažįstamų arba giminių su kuriomis bendrautų neturėjo, vieÅ¡ai apie tai niekur praneÅ¡ta nebuvo, todėl suinteresuotiems asmenims neinformavus jo apie A. A. mirtį, jis apie tai sužinojo atsitiktinai tik 2020-08-31 iÅ¡ savo brolio G. T., dėl ko neturėjo objektyvių galimybių kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. 1.10. Vertinant palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbÄ , atsižvelgtina į tai, kad, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti (t. y. nesikreipė į notarÄ ) dėl objektyvių aplinkybių, t. y., dėl informacijos stokos apie tai, kad mirė jo pusbrolis A.

A., o sužinojęs apie jo mirtį elgėsi rÅ«pestingai bei nedelsiant kreipėsi į advokato padėjėjÄ su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2020-09-02 buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, 2020-09-29 gautos pažymos iÅ¡ Gyventojų registro patvirtinančios pareiÅ¡kėjo giminystės ryšį su mirusiuoju, taip pat gauti mirusiojo A. A. asmens duomenys, kuriuos turint buvo pateiktas praÅ¡ymas Testamentų registrui, iÅ¡ kurio 2020-10-19 gavus atsakymÄ , nedelsiant buvo pateiktas Å¡is pareiÅ¡kimas.

Taigi įvertinus iÅ¡dėstytÄ aukščiau nurodytos aplinkybės, pareiÅ¡kėjo manymu, yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas neturėdamas informacijos apie pusbrolio mirtį, neturėjo galimybės įstatymo numatytu terminu kreiptis dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. 1.11. Nei su broliu, nei su seserimi, dėl kreipimosi į teismÄ dėl termino paveldėjimui priimti pareiÅ¡kėjas nesitarė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad brolis G. T. žinodamas apie pusbrolio mirtį neiÅ¡reiÅ¡kė valios paveldėti jo palikimÄ ir dėl paveldėjimo bylos pradėjimo nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad atnaujinus terminÄ palikimui priimti jo teisėms pakenkta nebus. 1.12.

PareiÅ¡kėjo sesers A. C. interesams iÅ¡ esmės pakenkta taipogi nebus, kadangi tai nėra jos vienintelė gyvenamoji vieta. 1.13. Atnaujinus palikimo priėmimo terminÄ jokių kitų suinteresuotų asmenų teisės pažeistos nebus. PrieÅ¡ingai tenkinus praÅ¡ymÄ ir atnaujinus terminÄ palikimui priimti, ne tik bus realizuota įstatyminė teisė paveldėti likusį turtÄ visiems tai norintiems atlikti asmenims bet kartu ir realizuotas teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas. 1.14. Ä®vertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad apie palikėjo mirtį pareiÅ¡kėjui iki 2020-08-31 nebuvo žinoma, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų nuosavybės teisei įteisinti, o termino atnaujinimas Å¡iuo atveju neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei vieÅ¡ajam interesui, darytina iÅ¡vada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

2. Suinteresuotas asmuo G. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kimu. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kime teisingai nurodyta, kad I. T. su giminėmis nepalaiko artimų ryÅ¡ių, jau daugybę metų nebendrauja nei su seserimi A. C., nei su jos sÅ«numi A. C., nebendrauja ir su suinteresuotu asmeniu. Todėl jo teiginiai, neva tai jį su mirusiuoju pusbroliu A. A. siejo pakankamai artimi tarpusavio santykiai, yra visiÅ¡kas melas, neatitinkantis tikrovės. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas bei G.

T., yra broliai, o suinteresuotas asmuo A. C. yra jų sesuo. (duomenys neskelbtini) miręs E. A., bei (duomenys neskelbtini) miręs A. A. tarpusavyje buvo broliai, o jų pusbroliai. A. C., (duomenys neskelbtini) sužinojusi, kad mirė pusbrolis E. A., vienintelė iš visų giminaičių sutiko jį palaidoti už savo asmenines lėšas, kadangi pusbrolis jokio turto nei santaupų neturėjo. Apie tai, kad mirė E. A., I. T. buvo informuotas telefonu. Tačiau jis nei į laidotuves, nei vėliau nepasirodė, nepasiūlė finansinės paramos ar kt.

Akivaizdu, jog žinodamas, jis E. A. jokio turto neturėjo ir nepaliko, nebuvo suinteresuotas investuoti į laidotuves, tuo labiau, nesugebėjo netgi pagerbti mirusiojo savo atvykimu į laidotuves. (duomenys neskelbtini) mirus pusbroliui A. A., vėlgi, vienintelė A. C. sutiko jį palaidoti. Po A. A. mirties ji buvo informuota, kad nėra jokių artimų giminaičių, kurie pasirÅ«pintų jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimÄ , t. y. bendrabučio tipo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymÄ ar įpėdinių pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas, A.

C., nepraleisdama termino kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , t. y. Vilniaus miesto 15-tÄ jį notarų biurÄ , pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. PrieÅ¡ priimdama palikimÄ , sumokėjo visas kartu pusbrolio paliktas skolas, todėl teisėtai įvykdė visas sÄ lygas palikimui priimti, mano, kad A. C. yra teisėta ir vienintelė Å¡io turto paveldėtoja. Todėl ji, kaip vienintelė įpėdinė, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimu yra priėmusi savo pusbrolio A.

A. palikimÄ . Pažymi, kad kaip ir pareiÅ¡kėjas I. T. turėjo tokiÄ pačiÄ teisę kreiptis pas dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau, kaip sÄ Å¾iningas žmogus, žinantis, kad daugybę metų pusbroliais, kurie nebuvo sukÅ«rę Å¡eimos, rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens sesuo Aleksandra, net nekilo tokia mintis, tuo labiau, kad pusbrolis paliko daugiau skolų nei turto, o kaip žinoma, po palikimo priėmimo tektų dalintis ne tik paliktÄ turtÄ , bet ir skolas.

A. C. juos palaidojo, nesiekdama jokios asmeninės naudos, o gavusi palikimÄ kartu gavo ir gausybę skolų, kurias dengia iki Å¡iol. Todėl nei kiek neabejoja, kad ji yra vienintelė, turinti teisę į minėto palikimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjas I. T., niekaip neprisidėjo nei prie pusbrolio E. A., nei A. A. laidojimo iÅ¡laidų pasidalinimo, per įstatymo numatytÄ terminÄ , t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kė pageidavimo priimti palikimÄ , o apie pusbrolio ArtÅ«ro mirtį sužinojo praėjus daugiau nei pusmečiui, kaip jis pats mini, sužinojo iÅ¡ G.

T. tik 2020-08-31. Todėl darytina akivaizdi iÅ¡vada, kad apie kažkokį artimÄ I. T. bei A. A. ryšį nėra net kalbos, tai akivaizdi netiesa. BÅ«tent G. T. ir prasitarė 2020-08-31 broliui I., kad miręs pusbrolis paliko „turto“. Todėl, akivaizdu, kodėl pareiÅ¡kėjas taip greitai suskubo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neįvertindamas tai, kiek daug su laidotuvėmis susijusių pergyvenimų, nemalonių dienų turėjo jų sesuo A., jau nekalbant apie visas patirtas iÅ¡laidas.

3. Suinteresuotas asmuo A. C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atnaujintas terminas priimti palikimÄ po A. A. mirties ir minėtam pareiÅ¡kimui prieÅ¡tarauja. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kimo esmė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. A. palikimui priimti, kadangi apie pusbrolio mirtį sužinojo tik 2020-08-31, t. y. po CK 5.50 str. 3 d. numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti.

Kadangi A. A. artimesnių giminaičių neturėjo, vieninteliai galimi jo turto paveldėtojai tapo jo pusbroliai G. T. ir pareiÅ¡kėjas I. T., bei pusseserė A. C.. Mano, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad sÄ moningai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė dėl pusbrolio, mirusio (duomenys neskelbtini), nes žinojo aplinkybes, kad pusbrolis niekada nebuvo turtingas, kaip tik nuolat stokojo lėšų, todėl buvo įsitikinęs, kad A.

A. mirties dienÄ jokio nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturėjo. Pažymi, kad vienintelė A. C., (duomenys neskelbtini)paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimu yra priėmusi savo pusbrolio A. A. palikimÄ . Minėti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai pagrindai A. C. atsirado dėl to, kad ji vienintelė iÅ¡ visos giminės, dar (duomenys neskelbtini)už savo lėšas sutiko palaidoti A. A. brolį E. A., nors kiti giminaičiai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, tuo metu buvo informuoti apie pusbrolio mirtį, tačiau E. A. jokio turto nepaliko, todėl nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti giminaičiai nepareiÅ¡kė jokio noro prisidėti prie laidojimo iÅ¡laidų padengimo.

PareiÅ¡kėjas ne tik, kad nepasisiÅ«lė nors dalinai atlyginti patirtas iÅ¡laidas, bet ir į laidotuves neatvyko. I. T. teigia, kad visuomet palaikė artimÄ ryšį su pusbroliais, tame tarpe ir su A. A. Tad pagrįstų abejonių kelia tokio artimo ryÅ¡io faktas. Jeigu apie pusbrolio A. mirtį nežinojo, o sužinojo tik 2020-08-31 netikėtai sutikęs savo brolį G. T., kuris ir papasakojo apie pusbrolio mirtį bei paliktÄ turtÄ , tai akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas buvo nenuoÅ¡irdus pareiÅ¡kime deklaruodamas, kad su pusbroliu palaikė artimÄ ryšį, anaiptol, jis elgėsi nerÅ«pestingai savo pusbrolio atžvilgiu, nesidomėjo jo sveikata ir gyvenimu, elgėsi aplaidžiai nežinodamas daugiau nei pusę metų, kad pusbrolis yra miręs. Tai sužinojęs pareiÅ¡kėjas suskubo pateikti praÅ¡ymÄ palikimo priėmimo terminui atnaujinti ir tokie jo veiksmai Å¡ioje byloje, Å¡ioje situacijoje yra akivaizdus įrodymas to, kad jis yra gobÅ¡us žmogus, kuriam nerÅ«pi visuomenėje nustatytos moralės normos, tad jokios moralinės teisės pretenduoti į šį turtÄ jis neturi.

A. C. pažymi, kad pusbroliui A. dar esant gyvam, jie visada palaikė artimus santykius, ji juo rÅ«pinosi, kadangi Å¡eimos pusbrolis sukÅ«ręs nebuvo, o po jo mirties, ji vienintelė buvo informuota, jog daugiau nėra jokių artimų giminaičių, kurie norėtų pasirÅ«pinti jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimÄ , t. y. bendrabučio tipo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymÄ ar įpėdinių pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas, kadangi brolis G.

T. nepretendavo į minėtÄ palikimÄ , o I. T. jau keletÄ metų nebendravo su seserimi, A. C., nepraleisdama termino kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , t. y. Vilniaus miesto 15-tÄ jį notarų biurÄ , pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ , pažymi, jog A. C., padavusi pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, sužinojo, kad miręs jos pusbrolis A. A. paliko daugybę skolų. Todėl tam, kad ji galėtų po jo mirties priimti bendrabučio tipo kambarėlį, turėjo sumokėti visas mirusiojo skolas, iki Å¡iol moka esamus įsipareigojimus bankui.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas I. T., niekaip neprisidėjo nei prie pusbrolio E. A., nei A. A. laidojimo iÅ¡laidų pasidalinimo, per įstatymo numatytÄ terminÄ , t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nepareiÅ¡kė pageidavimo priimti palikimÄ , o A. C. sumokėdama skolas, teisėtai įvykdė visas sÄ lygas palikimui priimti, todėl manome, kad ji yra teisėta Å¡io turto paveldėtoja. Faktinės aplinkybės, kad artimÄ ryšį palaikę pusbroliai, vienam mirus, kitas apie tai sužinojo praėjus daugiau nei pusė metų, kelia pagrįstų abejonių dėl pavyzdingo pareiÅ¡kėjo elgesio, kuris nebuvo pakankamai atidus ir sÄ Å¾iningas.

Todėl atsižvelgiant į visus protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus, akivaizdu, kad palikimÄ priėmusi A. C. nesutinka, kad toks terminas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atnaujintas. Tuo labiau, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, kad atnaujinus terminÄ , A. C. interesams pakenkta nebus, negali bÅ«ti pripažinta byloje nustatyta aplinkybe. Nesvarbu, kad tai nėra A. C. vienintelė gyvenamoji vieta, tačiau tam, kad ji galėtų priimti šį palikimÄ , ji investavo visas turėtas savo santaupas, ne tik padengė visas pusbrolio turėtas skolas, bet ir pati viena už savo lėšas palaidojo abu pusbrolius, todėl tai turėtų įtakos akivaizdžiam C. turtinės padėties pablogėjimui.

Taigi atnaujinus palikimo priėmimo terminÄ , bus pažeisto suinteresuoto asmens A. C. teisės. Mano, kad pareiÅ¡kėjas įstatymu nustatytÄ terminÄ praleido be svarbių priežasčių, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti, kadangi tam yra visi teisiniai pagrindai, tai patvirtina ir teismų praktika, kadangi atnaujinus terminÄ palikimÄ priimti, bÅ«tų pažeisti paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas, tokiu atvejų bÅ«tų itin pažeistos A. C., kaip asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teisės, pareigos, taip pat tai, turėtų itin neigiamÄ Ä¯takÄ jos turtiniams interesams.

Pareiškimas atmestinas.

3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys yra palikėjo A. A. pusbroliai ir pusseserė , t. y. 6-osios eilės įpėdinai. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) nevedęs kitų aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių nėra. Palikėjo vardu yra (buvo) įregistruotas nekilnojamasis turtas. (duomenys neskelbtini) palikėjo A. A. palikimÄ priėmė jo pusseserė A. C. A. C. nurodė, kad nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas priimtų palikėjo A. A. palikimÄ .

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistÄ terminÄ pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme svarbių priežasčių sÄ voka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi bÅ«ti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Procesinė naÅ¡ta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirÅ«pinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiÅ¡kėjui.

6. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su bÅ«tinumu iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

7. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja bÅ«tinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimÄ ir tokiu bÅ«du jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokiÄ Ä¯takÄ gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) Å¡ių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

8. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

9. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre yra įregistruotas palikėjo A. A. palikimo priėmimo faktas, palikimas priimtas Vilniaus miesto 15-ame notarų biure, palikimÄ priėmė palikėjo pusseserė A. C., paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini).

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių palikimo priėmimo terminÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po A. A. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas I. T. apie pusbrolio A. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirtį sužinojo tik 2020-08-31 iÅ¡ brolio G. T.. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus kitam pusbroliui E. A. pareiÅ¡kėjas apie tai buvo informuotas telefonu, tačiau laidotuvėse nedalyvavo, prie laidojimo iÅ¡laidų neprisidėjo.

PareiÅ¡kėjas aplinkybių paneigiančių šį teiginį nenurodė, taip pat nepateikė jokių įrodymų paneigiančių minėta suinteresuotų asmenų teiginį. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jį ir palikėjÄ siejo artimi santykiai, tačiau apie pastarojo mirtį po daugiau nei (duomenys neskelbtini) sužinojo iÅ¡ brolio. Taip pat nurodo, kad palikėjas negyveno su pareiÅ¡kėju, bendrų pažįstamų bei interesų iÅ¡skyrus suinteresuotus asmenis neturėjo, su savo seserimi A. C. pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai jokių santykių nepalaiko daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus, su broliu G.

T. iki 2020-08-31 nesimatė maždaug 2 metus, kitų asmenų iÅ¡ kurių jis galėjo sužinoti apie palikėjo mirtį nėra. Suinteresuotas asmuo A. C. nurodė, kad palikėjui dar esant gyvam, jie visada palaikė artimus santykius, ji juo rÅ«pinosi, kadangi Å¡eimos pusbrolis sukÅ«ręs nebuvo, o po jo mirties, ji vienintelė buvo informuota, jog daugiau nėra jokių artimų giminaičių, kurie norėtų pasirÅ«pinti jo laidotuvėmis bei priimtų jo palikimÄ . VAVPK Vilniaus miesto policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) Pažymoje dėl sutikimo laidoti asmenį nurodyta, kad buvo nustatyta, kad artimiausi palikėjo giminaičiai yra pusseserė A.

C. ir jos sÅ«nus, kurie sutinka palaidoti A. A. Suinteresuotas asmuo A. C., taip pat pateikė įrodymus, kad padengė ir dengia palikėjo skolinius įsipareigojimus UAB „Verkių bÅ«stas“, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, VSDFV Panevėžio skyriui, be to kadangi iÅ¡ palikėjo yra vykdomas priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas A. C. privalės padengti antstoliams vykdymo iÅ¡laidas. Suinteresuotas asmuo A. C. nenurodė, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, kadangi ji yra 6-os eilės paveldėtoja, už paveldimÄ turtÄ A.

C. privalėjo sumokėti atitinkamo dydžio paveldimo turto mokestį. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kad palikėja palaidojo ir padengė visas laidojimo iÅ¡laidas A. C. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad artimų santykiu su palikėju pareiÅ¡kėjas I. T. nepalaikė. Tai, kad apie palikėjo mirties faktÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo iÅ¡ brolio daugiau nei po (duomenys neskelbtini) po palikėjo mirties yra ne objektyvios priežastys, o subjektyvus suinteresuoto asmens sÄ moningas pasirinkimas nebendrauti su giminaičiais, t. y.

įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti per 3 mėn. nuo jo atsiradimo dienos pareiÅ¡kėjas praleido dėl savo sÄ moningų, valingų veiksmų, kadangi nebendravo su palikėju. Palikėjas gyveno vargingai, tačiau pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino juo jam gyvam esant, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų tai patvirtinančių. PrieÅ¡ingai suinteresuotas asmuo A. C. pateikė įrodymus, kad padengė ir dengia palikėjo skolinius įsipareigojimus, todėl daryti prielaida, kad ji palikėju rÅ«pinosi ir jam gyvam esant, palaikė artimus santykius.

Teismų praktikoje nurodyta, kad, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro, SODROS duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas I. T. nuosavybės teise valdo: butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ esantį (duomenys neskelbtini), penkis žemės sklypus (registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), transporto priemonę Renault Master (v. n. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, t. y. pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nėra bloga. Todėl tuo apsektu, kad pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis yra bloga, priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio ir pan. nepaisyti civilinių teisinių santykių stabilumo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. C. padengė ir dengia palikėjo skolas, prisiėmė palikėjo laidotuvių finansinę naÅ¡tÄ , spręstina, kad pareiÅ¡kimo tenkinimas turėtų didelės įtakos A. C. turtinės padėties pablogėjimui. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad sieks pasidalinti su A. C. palikėjo skolinių įsipareigojimų naÅ¡tÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo, interesai negalėtų bÅ«ti pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 str. ) nurodyta, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str., CPK 183 str., CPK 185 str.) darytina iÅ¡vada, kad realiai sutrukdžiusių kliūčių priimti nustatytu terminu palikėjo palikimÄ pareiÅ¡kėjui neegzistavo, dėl sÄ moningų, valinių veiksmų – nebendradarbiavimo su palikėju, pareiÅ¡kėjas praleido įstatymu nustatytÄ (CK 5.50 str. 3 d.) 3 mėn. terminÄ palikimui priimti.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių, sÄ moningų ir valinių pareiÅ¡kėjo veiksmų, todėl I. T. praÅ¡ymas atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirties, atmestinas, be tikta ko, ir dėl to, kad tenkinus praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, kadangi nukentėtų suinteresuoto asmens A. C. turtinė padėtis bei turtiniai interesai.

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v.

LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, – n u t a r ė : atmesti pareiÅ¡kėjo I.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti po pusbrolio A. A. mirties. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė