9bc5779b-e9a7-45be-baf9-f22010a89962 · Plungės apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. II-234-973/2021 Proceso Nr. 4-10-3-00092-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.16.

Registro objektas ROIK: 21130918226

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 7 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. E.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, D. E., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1063-2021.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas 2021 m. kovo 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad D. E. 2021 m. kovo 28 d., 14.45 val., Kretingos-Vasaros g., Palangoje, važiuodama automobiliu keleivio vietoje buvo neprisisegusi saugos diržu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu D. E. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 432 str. 1 d. ir jai paskirta 30,00 Eur bauda.

D. E. pateikė skundÄ dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad 2021-03-28 ji su M. A. ir dukra E. A. apie 14.25-14.35, automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ svečių namų (duomenys neskelbtini) vyko namo į Å iaulius. Prie iÅ¡važiavimo buvo vykdomas reidas, kurio metu keturi policijos pareigÅ«nai tikrino visus iÅ¡ miesto iÅ¡vykstančius automobilius. Tikrinimo metu pareigÅ«nas tik domėjosi ar jie iÅ¡ Palangos, tikrino apgyvendinimo įstaigos rezervacijos duomenis, asmens dokumentus. PareigÅ«nui papraÅ¡ius sustoji kitoje kelio pusėje, jie sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. Automobiliui sustojus ji atsisegė dirÅ¾Ä ir rinko vaiko iÅ¡mėtytus žaislus. Tuo metu pareigÅ«nas sugrįžo, apžiÅ«rėjo automobilio salonÄ ir pareiÅ¡kė, kad ji turi bÅ«ti užsisegusi saugos dirÅ¾Ä . Ji su tuo sutiko, tačiau pradinio tikrinimo metu ji buvo su saugos diržu ir policijos pareigÅ«nas negalėjo to nematyti. Ji bandė pareigÅ«nui paaiÅ¡kinti situacijÄ , kad diržas buvo atsegtas tik jau kelkraÅ¡tyje stovinčiame automobilyje, tačiau pareigÅ«nas jokių paaiÅ¡kinimų neklausė. Nurodė, kad protokole netiksliai nurodyta, kad nusižengimo liudininke yra S. D., nes joks pareigÅ«nas, be juos tikrinusio, nebuvo priėjęs. Mano, kad faktas jog pati prašė iÅ¡saugoti visÄ Ä¯manomÄ filmuotÄ medžiagÄ tik patvirtina, kad ji nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. D. E. skundu praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir teisenÄ nutraukti.

Atsiliepimu į D. E. skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovas nurodė, kad skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad suraÅ¡ant nutarimÄ buvo vadovaujamasi pačios pažeidėjos paaiÅ¡kinimu, pateiktu jÄ tikrinusiam pareigÅ«nui, kodėl ji nėra prisisegusi saugos diržo. Policijos pareigÅ«nui ji paaiÅ¡kino, kad nesisega saugos diržo, nes važiuoja su mažamečiu vaiku, kurį reikia pasiekti rankomis. Mano, kad pirminis D. E. paaiÅ¡kinimas turi bÅ«ti vertinamas kaip tiksliausiai apibÅ«dinantis visas aplinkybes. Institucijos nuomone trumpalaikis sustojimas kontrolės poste turi bÅ«ti vertinamas kaip sustojimas prie Å¡viesoforo, laukiant leidžiančio važiuoti Å¡viesoforo signalo. Tik Transporto priemonei sustojus kieme, kelkraÅ¡tyje ir vairuotojui iÅ¡jungus variklį yra saugu atsisegti saugos dirÅ¾Ä .

Teismo posėdžio metu D. E. nurodė, kad visos kelionės metu ji buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä . Pažymėjo, kad patikros punkte prie jų priėjo policijos pareigÅ«nas, kuris neprisistatė, paklausė, ar jie iÅ¡ Palangos, paprašė dokumentų, dar bÅ«dama prisisegusi ji rodė jam telefone esančius poilsio vietos rezervacijos dokumentus. Tada pareigÅ«nas paprašė jų pervažiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ kelio pusę. Pervažiavęs į kelkraÅ¡tį automobilis sustojo, užgesino variklį ir įjungė avarinį signalÄ . Tada ji atsisegė saugos dirÅ¾Ä , kad galėtų surinkti Å¡alia jos automobilinėje kėdutėje sėdėjusio vaiko iÅ¡mėtytus žaislus. Tuo metu policijos pareigÅ«nas ir paklausė, ar ji žino, kad važiuojant keleivio sėdynėje reikia bÅ«ti prisisegus saugos diržu. Parodė, kad policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti jos žodžiai interpretuoti netiksliai.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigÅ«nas, D. M. paaiÅ¡kino, kad dirbant poste jis sustabdė automobilį patikrai. Bendraudamas su vairuotoju jis aiÅ¡kiai matė galinėje automobilio sėdynėje sėdėjusiÄ moterį, kuri buvo neprisisegusi saugos diržo. Automobilio stiklai nebuvo tamsinti, todėl jis aiÅ¡kiai matė visÄ automobilį. Pažymėjo, kad automobilis į kelkraÅ¡tį buvo palydėtas dėl to, kad jie iÅ¡ karto negalėjo pateikti visų jų kelionės karantino metu pagrindžiančių dokumentų. Nukreipus automobilį į kelkraÅ¡tį keleivei buvo nurodyta, kad važiuoti be saugos diržo nesaugu ir jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji bus nubausta. Pati keleivė paaiÅ¡kino, kad jai taip yra patogiau rÅ«pintis savo vaiku. Kodėl byloje nėra pateiktas įraÅ¡as iÅ¡ „Body“ kameros jis pasakyti negali, bet nurodė, kad neretai, filmuojant beveik visÄ parÄ , taip atsitinka, kad įraÅ¡as neiÅ¡sisaugo dėl iÅ¡sikrovusios baterijos ar pasibaigusios atminties kortelės. PareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad pažeidėjos nepažįsta ir neturi jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo. Protokolas keleivei buvo suraÅ¡ytas pagrįstai, nes pažeidimo faktÄ jis aiÅ¡kiai matė tik automobiliui sustojus. Nurodė, kad jei tik abejojama dėl to, ar pažeidimas padarytas, protokolas niekada nėra raÅ¡omas. Papildomai nurodė, kad protokole nurodyta pareigÅ«nė S. D. su automobilio ekipažu nebendravo ir negalėtų paliudyti apie įvykį, tiesiog ji tuo metu dirbo poste.

Tarnybiniame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko D. M. praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021-03-28 apie 14.45 val. dirbant Kretingos g., Palangoje, automobilių praleidimo-patikrinimo blokposte, kryptis iÅ¡važiavimas iÅ¡ Palangos link A-13 kelio, buvo sustabdytas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio vairuotojo ir bendraudamas pro Å¡oninį galinį kairės pusės langÄ pamatė ant galinės keleivio vietos (tarp kairės ir vidurinės kėdės) sėdinčiÄ keleivę bei deÅ¡inėje pusėje ant galinės specialios kėdutės sėdintį mažametį vaikÄ . Vaikas buvo prisegtas diržu, tuo tarpu Å¡alia sėdinti keleivė nebuvo prisisegusi. Paklausus keleivės, kodėl ji neprisisegusi, asmuo nurodė : „kad vyksta su mažamečiu vaiku, todėl jai kartas nuo karto tenka juo pasirÅ«pinti ir jį pasiekti rankomis, esÄ prisisegus saugos diržu, jos veikla dėl to bÅ«tų apsunkinta, dėl Å¡ios priežasties diržo ir neužsideda“. Kelevei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė už šį pažeidimÄ ir kad dėl didelio automobilio srauto protokolas su administraciniu nurodymu jai bus iÅ¡siųstas elektroniniu paÅ¡tu.

Vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje L5001, užfiksuota kaip kairiojoje kelio pusėje sustojęs automobilis policijos pareigÅ«no nukreipiamas į deÅ¡iniÄ jÄ kelio juostos pusę, kur prieÅ¡ais yra užstatyta užkarda. Automobilis sustoja, įjungia avarinį signalÄ . Prie automobilio nuolat stovi policijos pareigÅ«nas ir bendrauja su vairuotoju, pareigÅ«nas nufotografuoja automobilio galÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

D. E. skundas netenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. E. kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo.

D. E. administracinė nuobauda paskirta už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Nors D. E. neigia savo kaltę, nurodydama, kad saugos dirÅ¾Ä ji atsisegė tik automobiliui sustojus kelkraÅ¡tyje, kai automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas, tačiau Å¡iuos D. E. teiginius paneigė teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas G. M.. Liudytojas neabejodamas parodė, kad D. E. padarytas pažeidimas jo buvo užfiksuotas dar automobilio nenukreipus į deÅ¡iniÄ jÄ kelio eismo juostos pusę. Liudytojas net kelis kartus pakartojo, kad aplinkybę, jog keleivė nėra prisisegusi, jis pamatė tik automobiliui sustojus kairiojoje kelio eismo juostoje ir pradėjus kalbėti su vairuotoju. Netikėti Å¡iais liudytojo parodymas teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas patvirtino, kad D. E. jis nepažįsta ir neturi jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo. Be to, paaiÅ¡kino, kad niekada netraukia administracinėn atsakomybėn asmens, jei abejoja dėl jo kaltės. Å iuo gi atveju liudytojas neabejojo, kad D. E. padarė administracinį nusižengimÄ .

D. E. skunde nurodė, kad pareigÅ«nas neteisingai interpretavo jų pokalbio metu jos iÅ¡tartus žodžius. PareiÅ¡kėja nurodė, kad į pareigÅ«no klausimÄ , ar ji žino, kad privalo bÅ«ti užsisegusi saugos diržu, ji atsakė teigiamai, tačiau manė, kad pareigÅ«nas matė, jog ji tik automobilį sustabdžius buvo prisisegi saugos dirÅ¾Ä . Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius vertina kaip pasirinktÄ jos gynybos versijÄ ir ja netiki. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad bÅ«tent pirminiai D. E. paaiÅ¡kinimai, kurie užfiksuoti tarnybiniame praneÅ¡ime, teismo vertinimu, tiksliausiai apibÅ«dina įvykio aplinkybes. Kaip nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime, D. E. paaiÅ¡kinimu apsisprendimÄ nesegėti saugos dirÅ¾Ä lėmė patogumas bÅ«nant Å¡alia mažamečio vaiko nevaržomai jį pasiekti. BÅ«tent Å¡iuo pirminiu paaiÅ¡kinimu teismas vadovaujasi kaip neabejotinu jos kaltės įrodymu padarius administracinį nusižengimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ prie bylos esančios vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nas kairiojoje kelio eismo juostoje stovėjusį tikrinamÄ automobilį nukreipęs į deÅ¡iniÄ jÄ pusę niekur nuo jos tam tikrÄ laikÄ nesitraukė ir bendravo su automobiliu važiavusiu ekipažu. O tai paneigia pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus teiginius, kad nukreipus automobilį į deÅ¡iniÄ jÄ kelio juostÄ policijos pareigÅ«nas nuėjo nuo maÅ¡inos ir bÅ«tent tuo metu ji atsisegė saugos dirÅ¾Ä . Teisme apklaustas liudytojas paaiÅ¡kino, kad pažeidimo faktÄ jis nustatė tik sustabdęs automobilį. Be to, iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad pareigÅ«nas nuo maÅ¡inos buvo nuėjęs ne tikrinti kokius nors dokumentus, o tik užfiksuoti automobilio duomenis, tam, kad turėtų visÄ bÅ«tinÄ medžiagÄ administracinei teisenai pradėti dėl jo jau užfiksuoto D. E. padaryto administracinio nusižengimo.

Papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo registratoriaus medžiagos matyti, kad automobilis buvo nukreiptas ne į kelkraÅ¡tį, o į deÅ¡iniÄ jÄ kelio eismo juostÄ . Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 3.8 p. kelkraÅ¡tis apibrėžiamas kaip Å¡alia važiuojamosios dalies (nuo jos kraÅ¡to iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraÅ¡tÄ Å¾yminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei Å¡aligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Å iuo atveju byloje nustatytos automobilio stovėjimo vietos kelkraščiu laikyti nėra jokio pagrindo, todėl, teismo vertinimu, D. E. laikinas sustojimas blokposte, trukęs tik kelias minutes, negali bÅ«ti vertinimas kaip pagrindas atsisegti saugos dirÅ¾Ä . Kita vertus, Å¡ioje byloje D. E. skundžiamas nutarimas suraÅ¡ytas ne dėl to, kad ji nesegėjo saugos diržo stovinčiame automobilyje, o dėl to, kad ji prie patikrinimo punkto atvažiavo jau nesegėdama saugos diržo.

PareiÅ¡kėja taip pat mano, kad faktas, jog nepateikta visa galima filmuota medžiaga, leidžia daryti prielaidÄ , kad galimai pareigÅ«nai jos nepateikė sÄ moningai. IÅ¡ tiesų byloje nėra pateiktas „Body“ kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, o tai neabejotini palengvintų įrodinėjimo procesÄ . Kaip posėdžio metu paaiÅ¡kino policijos pareigÅ«nas, kad galimai dėl techninių kliūčių Å¡is vaizdo įraÅ¡as nebuvo iÅ¡saugotas ir pridėtas prie bylos. Kita vertus, policijos pareigÅ«nai tenkindami pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ prie bylos pridėjo vaizdo įraÅ¡Ä , darytÄ vieÅ¡oje vietoje įmontuotos kameros, kur užfiksuotas važiuojantis automobilis, kuriuo keliavo D. E.. Taip pat pridėtas ir vaizdo registratoriumi užfiksuotas įraÅ¡as. Tačiau, Å¡ie įrodymų trÅ«kumai D. E. kaltės nepaneigia.

Pažymėtina, kad teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Kiek turi bÅ«ti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas ar teismas. Šiuo atveju pažeidimo padarymo faktÄ patvirtina tiesiogiai jį mačiusio policijos pareigÅ«no parodymai, kuriais priežasčių abejoti ar nesivadovauti nenustatyta, bei juos papildanti raÅ¡ytinė bylos medžiaga – tarnybinis praneÅ¡imas, vaizdo registratoriaus įraÅ¡as. Šie duomenys yra patikimas įrodymų Å¡altinis, nekeliantis abejonių įvykio realumu bei prieÅ¡ingumu teisei, jų pakankama neginčytinai konstatuoti, kad D. E .administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu neprisisegusi jame įrengto saugos diržo, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1063-2021 pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl D. E. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

D. E. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 7 d. nutarimÄ Nr. 60-ANR_N-1063-2021 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡davimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė