9bbd9920-e319-42b8-b5f4-32f1e92013b6 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                 Pranešėjas Pavelas Frolovas                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-172/2014Teisėja Aldona Tumelionytė                               Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00816-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.;2.4.6. (S)                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS      NUTARTIS                                                    2014 m. gegužės 13 d.           Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Lauretos Ulbienės, Jūratės Damanskienės,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,A.

J. ir S. U. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Ričardui Užolui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, turinčio vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbančio, registruoto Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto, gynėjo advokato Ričardo Užolo ir S. U. bei A. J. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A.

K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. epizodas) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 str.).

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. K. epizodas) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. A. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. J. epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (S. U. epizodas) iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. A. K. paskirtÄ kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta nepakeista.

A. K. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. A. V. atsisakymas nuo ieÅ¡kinio priimtas ir procesas dėl žalos priteisimo nutrauktas. A. J. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. K. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule, savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2008 m. balandžio 3 d. įtikino A. V. iÅ¡nuomoti jam A. V. nuosavybės teise pagal 2007 m. spalio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartį priklausantį automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), žadėdamas po trijų mėnesių minėtÄ automobilį iÅ¡ A.

V. nusipirkti, po ko A. V. 2008 m. balandžio 4 d. 12.00 val. M. K. Č. gatvėje, Vilniuje, perdavė automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. K., kuris pinigų už automobilį nesumokėjo ir automobilio negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule užvaldė A. V. priklausantį automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini), 12000 Lt vertės.Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti savo naudai svetimÄ turtÄ , melagingai sakydamas, kad verčiasi pelningu verslu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A.

K. pasitikėjimu, 2007 m. birželio – liepos mėnesiais (tiksli data nenustatyta), įtikino pastarÄ jį paskolinti jam 10000 Lt, kurie buvo reikalingi tariamai įdėti į jo verslÄ , žinodamas, kad paimtų pinigų negrÄ Å¾ins, po ko apgaule suklaidintas A. K. 2007 m. birželio 4 d. prie (duomenys neskelbtini) namo perdavė A. K. 10000 Lt. Po to jis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas tikslÄ apgaule įgyti savo naudai daugiau A. K. turto, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2007 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įtikino A.

K. paskolinti jam dar 5000 Lt, žadėdamas grÄ Å¾inti iÅ¡ karto visus pinigus, tačiau iÅ¡ anksto žinodamas, kad paskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, po ko A. K. netoli nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė A. K. 5000 Lt, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo 15000 Lt ir padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.Be to A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti savo naudai svetimÄ turtÄ , melagingai sakydamas, kad verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu, 2010 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo pradžioje (tiksli data nenustatyta), piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A.

J. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jį perduoti jam 19000 Lt tariamai naudotų automobilių pirkimo dokumentams įforminti, žinodamas, kad automobilių nepirks ir paimtų pinigų negrÄ Å¾ins, po ko apgaule suklaidinto A. J. praÅ¡ymu. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo pradžioje (tiksli data nenustatyta), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė A. K. 5000 Lt ir pats A. J. 2010 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje perdavė A. K. 14000 Lt, iÅ¡ viso 19000 Lt, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo 19000 Lt ir padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.Be to, A.

K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti savo naudai didelės vertės svetimÄ turtÄ , paprašė S. U. paskolinti 90000 Lt, tariamai vaiko iÅ¡laikymui, melagingai sakydamas, kad verčiasi automobilių pardavimo verslu ir Å¡is verslas gerai sekasi, tačiau realiai žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, žadėdamas skolÄ grÄ Å¾inti po savaitės, kai parduos automobilius.

Taip apgaule suklaidinta S. U. 2010 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. 90000 Lt. Po ko jis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas tikslÄ apgaule įgyti savo naudai daugiau S. U. turto, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, 2010 m. rugsėjo mėn. (tiksli data nenustatyta), paprašė S. U. trumpam laikui paskolinti dar 30000 Lt bei nupirkti jam ir jo verslo partneriui M. C. lėktuvo bilietus iÅ¡ Milano į Vilnių, melagingai sakydamas, kad pinigus panaudos automobilių pirkimui ir kad bilietams taip pat neturi pinigų, nes visi pinigai įdėti į verslÄ , žadėdamas visÄ skolÄ grÄ Å¾inti po automobilių pardavimo, žinodamas, kad gautų pinigų negrÄ Å¾ins.

Taip apgaule suklaidinta S. U., 2010 m. rugsėjo 22 d. pervedė į A. K. verslo partnerio M. C. sÄ skaitÄ 30000 Lt ir nusipirko 2 lėktuvo bilietus, 1735,35 Lt (503.48 eurų) vertės. Tokiu bÅ«du A. K. apgaule įgijo didelės vertės S. U. turtÄ - iÅ¡ viso 121735,35 Lt. ir padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Užolas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė A.

K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. epizodas) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendį likusioje baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje palikti nepakeistÄ ir bylÄ nutraukti.Teigia, kad byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiųjų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiųjų interesus civilinio proceso tvarka, todėl kaltinamojo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių.Pažymi, kad iÅ¡ byloje esančiu įrodymų matyti, kad A.

K. turtinė padėtis nepasikeitė. Taipogi, anot gynėjo, iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir A. V. parodymų matyti, jog A. V. dirba bendrovėje, kurios veikla susijusi su automobilių prekybos ir jų nuomos verslu. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis turėjo pakankamÄ patirtį sudarant automobilių nuomos sutartis ir prižiÅ«rint jų vykdymÄ . Gynėjo teigimu, nukentėjusysis A. V. su kaltinamuoju 2008 m. balandžio 3 d. sudarė trumpalaikės nuomos sutartį - įgaliojimÄ , kuria A. V. suteikė A.

K. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. liepos 3 d., tačiau tik 2010 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl galimai A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad piniginius klausimus nukentėjusysis su kaltinamuoju buvo iÅ¡sprendęs 2008 m. gruodžio 23 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Teigia, kad vekselio gavėjas V. S. realiai nėra A. K. kreditorius, o tik asmuo, veikęs A.

V. pavedimu. Gynėjo įsitikinimu, iÅ¡ nukentėjusiojo veiksmų darytina iÅ¡vada, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo sudaryta faktinė Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, Å¡ios sutarties sudarymÄ patvirtina ir tai, jog kaltinamajam buvo perduoti visi nukentėjusiojo turimi automobilio dokumentai, rakteliai, kadangi paprastai transporto nuomos sutarties atveju, transporto priemonės savininkas perduoda nuomininkui vienÄ raktÄ . Pažymi, kad nukentėjusysis net ir žinodamas tariamai apgaule užvaldytos Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietÄ , nesiėmė priemonių susigrÄ Å¾inti automobilį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų S. U. bei A. J. advokatas Vaidotas Sviderskis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį toje dalyje kurioje A. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. J. epizodas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (S. U. epizodas) ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. J. epizodas) ir paskirti jam teismo nuožiÅ«ra parinktÄ bausmę, pripažinti A.

K. kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (S. U. epizodas) ir paskirti jam bausmę artimÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui.Teigia, kad A. K. turėjo tyčiÄ naudojant apgaulę suklaidinti nukentėjusiuosius A. J. ir S. U.. Advokato įsitikinimu, apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų S. U. bei A. J. suklaidinimu dėl kaltininko galimybių ir ketinimų (tikslo), apgaulė prieÅ¡ nukentėjusiuosius, imant iÅ¡ jų pinigus, buvo tęstinio pobÅ«džio, tai yra pinigai imti per kelis kartus.

Pažymi, kad vėliau A. K. prieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudojo pasyviÄ jÄ apgaulės rūšį, kuri pasireiÅ¡kė svarbios ir reikÅ¡mingos informacijos nepateikimu. Teigia, kad A. K. suklaidino nukentėjusiuosius dėl to, kad jis jau buvo skolingas daugeliui asmenų. Advokato įsitikinimu, nukentėjusiųjų apsisprendimÄ perduoti A. K. pinigus neiÅ¡vengiamai nulėmė A. K. tėvų gera materialinė padėtis. Anot advokato, nurodytos aplinkybės neiÅ¡vengiamai įtakojo nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti A.

K. pinigus. Teigia, kad A. K. piktnaudžiavimas nukentėjusiųjų pasitikėjimu buvo tik pagalbinė priemonė (palengvinanti ar sudaranti sÄ lygas) apgaulei atsirasti ir jÄ Ä¯gyvendinti. Gynėjas pažymi, kad viso proceso metu kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatų su nukentėjusiaisiais metu, tiek teismo posėdžių metu,a not advokato, A. K. parodymai yra prieÅ¡taringi. Teigia, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp esminių bylos aplinkybių.

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė Å¡iai dienai kelia abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų, liečiančių A. K. nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį A. K. veikoje. Anot advokato, teismas, nagrinėdamas bylÄ , aplinkybių visumos neanalizavo ir nevertino, nepaÅ¡alino byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimo, rėmėsi vien tik kaltinamojo iÅ¡dėstyta gynybine pozicija, visiÅ¡kai atmesdamas nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus ir taip iÅ¡vengdamas kai kurių esminių sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių analizės. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, priimdamas A.

K. iÅ¡ teisinantį nuosprendį (dėl A. J. ir S. U. epizodų). Advokato įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų A. K. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 182 str. 1 ir 2 d., dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ paliko spręsti teismui, nuteistasis ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiųjų atstovas advokatas V.

Sviderskis prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti. A. K. gynėjo advokato R. Užolo ir A. J. ir S. U. atstovo advokato V. Sviderskio apeliaciniai skundai atmestini.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Tik tada, kai pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, padaryta veika gali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.Tam tikras nusikalstamos veikos sudėties požymis konstatuojamas tik jo buvimÄ pagrindus iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų reikÅ¡mingų bylos duomenų iÅ¡tyrimu, iÅ¡nagrinėjimu, įvertinimu ir teisingu faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Taigi teisingas baudžiamojo įstatymo taikymas neatsiejamas nuo tinkamo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įgyvendinimo.

Tik laikantis įrodinėjimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų nustačius teisinę reikÅ¡mę byloje turinčias aplinkybes galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo (BK specialiosios dalies normų) taikymo klausimų sprendimas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: pagal teisėjų vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011).Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ .

Taigi sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiÅ¡kiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas detaliai nustatė bylos aplinkybes bei įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas.

Dėl sukčiavimo A. V. atžvilgiu.Apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. K. kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiaujant A. V. atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, nors nuteistasis savo kaltės Å¡iame epizode nepripažino, tačiau jo kaltę dėl padaryto nusikaltimo be apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodo ir byloje iÅ¡tirta raÅ¡ytinė medžiaga. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. balandžio 3 d. tarp nuteistojo bei A.

V. buvo sudaryta trumpalaikė automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu A. V. iÅ¡nuomojo pagal 2007 m. spalio 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį priklausantį automobilį Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pirmos instancijos teisme nurodė, jog iÅ¡ pradžių mokėjęs pinigus už nuomÄ , paskui sutaręs, kad automobilį nusipirksiÄ s, gavęs šį automobilį, pasirašęs sutartį, paskui jį pardavęs G. P. už 25000 Lt, pardavęs automobilį, su A.

V. apie tai nieko nekalbėjęs, jam tik nuomÄ sumokėjęs. Taigi pats nuteistasis patvirtino aplinkybę, jog iÅ¡sinuomojęs automobilį jį pardavė ir apie tai nepranešė automobilio nuomotojui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog jis tikruoju savininku laikė V. S., paneigta apklausto liudytojo parodymais bei surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Kaip matyti, iÅ¡ liudytojo A. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, automobilio nuomos sutartį su A.

K. sudarė bÅ«tent jis. Tokius jo parodymus patvirtino ir kitas liudytojas - V. S.. Be to, iÅ¡ automobilio nuomos sutarties matyti, kad nuomotojas yra A. V.. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das pasunkėtų iÅ¡ esmės, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos bÅ«tų neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-409/2011, 2K-462/2013).

Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iÅ¡ sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar Å¡i veika laikytina sukčiavimu, iÅ¡sprendimas negalimas neiÅ¡siaiÅ¡kinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iÅ¡ sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ , taigi bÅ«tina aiÅ¡kiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius.

Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes.Pažymėtina, kad tiek A. V., tiek V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trumpalaikės nuomos tikslas buvo iÅ¡nuomoti nuteistajam automobilį, vėliau A. K. pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį 80000 Lt sumai, kaip garantÄ , kad jis įsigis automobilį Audi A6. IÅ¡ Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo matyti, kad 2008 m. balandžio 15 d. buvo įregistruota operacija, susijusi su automobiliu Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilį įsigijo G.

P., suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å ios aplinkybės rodo, kad A. K. praėjus vos 12 dienų nuo trumpalaikės automobilio nuomos sutarties sudarymo, pardavė automobilį kitam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad A. K., sudarydamas sutartį su nukentėjusiuoju A. V., neketino vykdyti iÅ¡ sutarties kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti jį dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, Å¡iuo atveju nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl nuteistojo ketinimų ir suklaidinimas buvo esminis.

Taipogi sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nuomos mokesčio mokėjimas jau nesant turto valdytoju vertinamas kaip laiko delsimas slepiant tikrÄ situacijÄ , apgaudinėjant nukentėjusįjį, kad neva nuomos santykiai tęsiami. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ , A. V. priklausantį, 12 000 Lt vertės turtÄ â€“ automobilį AUDI A6, (duomenys neskelbtini).

Dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu.Teismų praktikoje aiškinama, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama nukentėjusiesiems apgaulingai žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu.

Tačiau vien tik iÅ¡ sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiÅ¡kia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. TokiÄ situacijÄ gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios sutartinių pareigų netinkamÄ vykdymÄ . Tokiu atveju esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos, bÅ«dų esmė – padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Taigi civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei įgyjant turtÄ nebuvo panaudota apgaulė, dėl kurios iÅ¡ esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkÅ«rimas civilinio proceso tvarka, – tai yra pagrindiniai baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijai.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jo apgaulė pasireiÅ¡kė melagingu sakymu, jog jis verčiasi naudotų automobilių pardavimo verslu ir kaltinimas grindžiamas kita apgaulės forma – piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Taigi Å¡ioje baudžiamoje byloje, dalyje dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu svarbu nustatyti, ar nuteistojo pasakymas, jog jis verčiasi automobilių prekyba, yra apgaulė ir, ar galima jo veiksmus vertinti kaip sukčiavimÄ .Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pagrindÄ pasitikėti kaltininku.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme liudytojai M. C., A. K. (nuteistojo tėvas) ir R. K. patvirtino aplinkybę, jog nuteistasis užsiiminėjo automobilių verslu. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai dėl to, kad nuteistasis vertėsi automobilių verslu yra nuoseklūs, abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad vien A. J. nurodyta aplinkybė, kad tokiu būdu jis buvo apgautas, atsižvelgiant ir vertinant A.

J. iÅ¡silavinimÄ , patirtį, turėtos informacijos apie nuteistojo veiklÄ , negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad A. K. piktnaudžiavo A. J. pasitikėjimu ir vertinti A. K. veiklÄ , kaip nusikalstamÄ . Be to, pabrėžtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. piktnaudžiavo tarp jo ir A. J. susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pagrindÄ pasitikėti kaltininku.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tokių santykių tarp minėtų asmenų nebuvo. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir apylinkės teismas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Dėl sukčiavimo S. U. atžvilgiu.Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ . Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iÅ¡ priemonių įgyvendinti tÄ patį tikslÄ , t. y. apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A.

K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės S. U. turtÄ - iÅ¡ viso 121 735,35 Lt. Apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad S. U. M. C. pervedė 30 000 Lt (2010 m. rugsėjo 22 d.) kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos jis atidavė nuteistajam A. K.. Taipogi iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. U. sumokėjo 503, 48 EUR už A. K. ir M. C. lėktuvo bilietus (A. B. C. A/S sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme patvirtino tiek S. U., tiek nuteistasis A.

K., tiek M. C.. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių asmenų parodymais, ypač turint omenyje, kad byloje yra objektyvių, juos patvirtinančių duomenų. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos taipogi matyti, kad A. K. pervedė G. U. 4 000 Lt (AB DnB NORD banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios G. U. iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.). Pažymėtina, kad apylinkės teismas suklydo nurodydamas, kad S. U. 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 2 d., 2012 m. kovo 12 d., 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 10 d.

A. K. pervedė 50,00 Lt, 500,00 Lt, 200,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, 50,00 Lt, viso Å¡iuo laikotarpiu - 1000 Lt, kas, anot pirmos instancijos teismo rodo, jog sumos epizodiÅ¡kai pervedamos, neženklios ir gali bÅ«ti skirtos smulkioms iÅ¡laidoms. Kaip matyti iÅ¡ AB SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios S. U., iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. balandžio 24 d., minėtais laikotarpiais atitinkamos sumos buvo pervedamos A. K. S. U.. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A.

K. tam tikromis dalimis grÄ Å¾indavo S. U. pinigus. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad S. U. perdavė A. K. 90 000 Lt. Nesant kitų objektyvių duomenų, vien S. U. nurodyta aplinkybė, kad ji minėtÄ pinigų sumÄ paskolino A. K., negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip jau buvo minėta, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimÄ , bÅ«tina nustatyti apgaulę jo veiksmuose.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų, kad A. K. apgaudinėjo S. U. praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant S. U. bus suklaidinta, ir norėdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ . Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, S. U. suklydo vertindama nuteistojo veiklÄ su automobiliais, tėvų atsakomybę už vaikų veiksmus. Å ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip S. U. suklaidinimas, siekiant įgyti jos turtÄ , todėl nėra pagrindo A.

K. veiksmuose konstatuoti sukčiavimo sudėties elementų. Ä®vertinus teismui pateiktÄ medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai iÅ¡teisino A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje S. U. atžvilgiu. Dėl nuteistojo A. K. gynėjo advokato R. Užolo apeliacinio skundo.Apeliaciniu skundu gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė A.

K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. epizodas).Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad A. K. turtinė padėtis nepasikeitė, Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl jo kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. V. atžvilgiu, ypač turint omenyje, kad nuteistojo kaltė Å¡iame epizode įrodyta objektyviais byloje esančiais duomenimis. Gynėjo argumentas, kad A. V. dirba bendrovėje, kurios veikla susijusi su automobilių prekybos ir jų nuomos verslu ir tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis turėjo pakankamÄ patirtį sudarant automobilių nuomos sutartis ir prižiÅ«rint jų vykdymÄ , atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje yra neginčijamai nustatyta, jog A.

K. sudarydamas trumpalaikę automobilio nuomos sutartį bei po mažiau negu dviejų savaičių pardavęs iÅ¡nuomotÄ automobilį, apgavo A. V., siekiant įgyti jo turtÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Å iuo atveju A. V. darbo pobÅ«dis, nesant kitų objektyvių duomenų, negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip aplinkybė, paneigiant A. K. kaltę. Skunde nurodyta aplinkybė, kad trumpalaikė automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta 2008 m. balandžio 3 d. o nukentėjusysis tik 2010 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ dėl galimai A.

K. įvykdytos nusikalstamos veikos, negali bÅ«ti laikoma esmine sprendžiant klausimÄ dėl A. K. kaltės. Pažymėtina, kad iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. K. žadėjo nupirkti automobilį iÅ¡ A. V., todėl teismas laiko normalia aplinkybe, kad A. V., pasitikėdamas nuteistuoju, laukė, kol pastarasis įvykdys savo pažadÄ , o jam pasidomėjus apie savo automobilio padėtį bei sužinojus, kad automobilis yra registruotas kito asmens vardu, kreipėsi į kompetentingas institucijas, todėl atsirado atitinkamas laiko tarpas tarp trumpalaikės automobilio nuomos sutarties sudarymo bei nukentėjusiojo kreipimosi į kompetentingas institucijas.Gynėjo argumentas, kad iÅ¡ nukentėjusiojo veiksmų darytina iÅ¡vada, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo sudaryta faktinė Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas pažymi, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.477 straipsnio 1 dalis), o pirkimo - pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ teismui pateiktos 2008 m. balandžio 3 d. trumpalaikės automobilio nuomos sutarties matyti, kad minėtoje sutartyje yra aptartos automobilio nuomos sÄ lygos, o ne automobilio pirkimo – pardavimo sÄ lygos, todėl teismo manymu, nėra pagrindo Å¡iÄ sutartį vertinti kaip automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. PrieÅ¡ingai negu teigia gynėjas, vien ta aplinkybė, jog nuteistajam buvo perduoti visi nukentėjusiojo turimi automobilio dokumentai, rakteliai, nesant byloje kitų objektyvių duomenų, negali bÅ«ti laikoma pagrindu vertinti taro nukentėjusiojo ir nuteistojo sudarytÄ trumpalaikę automobilio nuomos sutartį kaip pirkimo – pardavimo sutartį.

Atmestinas kaip nepagrįstas gynėjo argumentas, kad nukentėjusysis net ir žinodamas tariamai apgaule užvaldytos Audi A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietÄ , nesiėmė priemonių susigrÄ Å¾inti automobilį. Kaip jau buvo minėta, A. V. pasitikėdamas A. K. pažadais nupirkti automobilį, nesiėmė jokių priemonių susigrÄ Å¾inti automobilį, o tik sužinojęs, kad automobilis yra registruotas kito asmens vardu, t. y. supratęs, kad jo automobilis priklauso kitam asmeniui, kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas.

Dėl S. U. bei A. J. advokato V. Sviderskio apeliacinio skundo.Apeliaciniu skundu S. U. bei A. J. advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį toje dalyje kurioje A. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (A. J. epizodas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (S. U. epizodas) ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. J. epizodas) ir paskirti jam teismo nuožiÅ«ra parinktÄ bausmę, pripažinti A.

K. kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje (S. U. epizodas).Dėl advokato argumentų, jog A. K. turėjo tyčiÄ naudojant apgaulę suklaidinti A. J. ir S. U., apeliacinis instancijos teismas jau pasisakė vertindamas pirmos instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ A. J. bei S. U. atžvilgiu, todėl Å¡ios aplinkybės nebus analizuojamos. Pažymėtina, kad gynėjo nurodyta aplinkybė, jog A. K. prieÅ¡ A. J. bei S. U. panaudojo pasyviÄ jÄ apgaulės rūšį, kuri pasireiÅ¡kė svarbios ir reikÅ¡mingos informacijos nepateikimu, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi tiek A.

J., tiek S. U. yra pilnamečiai, suaugę žmones, abu užimantys atsakingas pareigas, gebantys įvertinti jų atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog nuteistasis bÅ«tų pateikęs apgaulingų duomenų apie savo finansinę padėtį, teismo manymu, nėra pagrindo nuteistojo veiksmuose konstatuoti sukčiavimo sudėties požymių A. J. ir S. U. atžvilgiu.Pažymėtina, kad nors gynėjo teigimu, nuteistojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, tačiau iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo parodymų nenuoseklumas nėra esminis jo kaltės klausimo sprendimui, kadangi byloje yra pakankamai kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo veiksmuose A.

J. ar S. U. atžvilgiu nėra sukčiavimo požymių. Tokie duomenys yra: liudytojų M. C., A. K. (nuteistojo tėvo) ir R. K. parodymai, jog nuteistasis užsiiminėjo automobilių verslu, G. U. bei S. U. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtina, kad A. K. periodiÅ¡komis iÅ¡mokomis grÄ Å¾indavo S. U. pinigus, kita bylos medžiaga.PrieÅ¡ingai negu teigia advokatas, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo byloje esančius objektyvius duomenis, palygino juos tarpusavyje, vertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ , teisingai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 bei 2 dalių sudėtis bei pagrįstai byloje esančius įrodymus pripažino tiek A.

K. kaltę patvirtinančiais įrodymais (A. V. epizodas), tiek jo kaltę paneigiančiais įrodymais (A. J. ir S. U. epizodai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Be to, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , teismui nepateikė ir advokatas. Pažymėtina, kad vien deklaratyvÅ«s advokato teiginiai, nepateikiant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teiginių teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , vertintini, kaip advokato subjektyvi nuomonė.

Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis nuoseklia bylos duomenų analize bei atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato R. Užolo ir A. J. bei S. U. advokato V. Sviderskio apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Pavelas Frolovas Teisėjai                                                                                                                             Laureta Ulbienė                                                                                              Jūratė Damanskienė