2021-03-10 Nr. AB-4962-3-62-3-00318-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-196-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00318-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. Ligoninėje buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Pareiškėjas pirmuoju laikotarpiu kartu su dar dviem asmenimis buvo kalinamas 18 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo nei stalo, nei virdulio, todėl nebuvo sudarytos sąlygos rašyti laiškus, žaisti stalo žaidimus ir tinkamai maitintis. Pareiškėjas antruoju laikotarpiu kartu su penkiais asmenimis buvo kalinamas 301 palatoje, kurios plotas taip pat buvo 18 kv. m ir kurioje taip pat nebuvo stalo. Gyvenamosiose patalpose nuolat stigo oro, todėl skaudėjo galvą, jautė diskomfortą, be to, kildavo konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų. Palatoje pareiškėjas gulėjo kartu su sergančiu ŽIV nuteistuoju, todėl jo saugumas nebuvo užtikrintas. Be to, įstaigos pareigūnai dažnai su pareiškėju elgdavosi netinkamai: 2017 m. birželio 24 d. pareiškėjas pareigūnų G. K. ir V. B. net buvo sumuštas. Pareiškėjas pirmą kartą Ligoninėje praleido daugiau nei pusę metų, tačiau per šį laikotarpį jam nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija bei edukacinė veikla. Dėl netinkamų sąlygų Ligoninėje pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, pažeminimą, psichologinį išsekimą, nemigą, tapo dirglus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos sergančiuosius ŽIV izoliuoti nuo kitų asmenų, be to, patikrinus turimus dokumentus, nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų kalėję save žalojantys asmenys. Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento, teikiant jam būtinąją medicinos pagalbą, patalpose kietasis inventorius yra apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę susidėti būtinus daiktus ir maisto produktus.

Kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, spintelių paviršius yra platus ir kietas, ant jo yra patogu rašyti ar užsiimti kita veikla, todėl pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl stalo nebuvimo nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jis galėjo patirti neturtinę žalą. Ligoninės prioritetinė paskirtis yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir užsakytų planinių konsultacijų kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinimas, todėl pacientams, kurių gydymo trukmė neviršija 60 dienų, teikiamos tik individualios konsultacijos pagal nuteistojo prašymą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Resocializacijos skyriaus specialistui teikė prašymus, rašė laiškus, su pareiškėju buvo kalbama individualiai, buvo aptariamos galimos jo problemos, sprendžiami buities ir socialiniai klausimai, be to, pareiškėjo prašymu Psichologinės tarnybos specialistai teikė jam individualias konsultacijas. 2017 m. birželio 24 d. 310 kamerų tipo patalpoje prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės teisėtai ir pagrįstai, ir tai nustatyta atlikus tarnybinį tyrimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai 2018 m. balandžio 5 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, įstaigoje buvo organizuoti privalomieji higienos įgūdžių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužės mėnesį 4 statutiniai valstybės tarnautojai išklausė privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programą bei gavo žinių atestavimo pažymėjimus.

5. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, taip pat kad būtų atlikusi veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis pareiškėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir pareiškėjo prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (Higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų pažeidimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d. neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam tekusio per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali 5,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu jam teko bausmę atlikti perpildytose patalpose, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė, taip pat nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytą aplinkybę dėl įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, neprašė šių asmenų kviesti byloje liudytojais. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotą. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, iš bendro patalpų ploto neatimamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Apibendrindamas teismas nurodė, kad atmeta pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo kaip nepagrįstus.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Ligoninė tinkamai neužtikrino jo saugumo, nes jis buvo laikomas kartu su ŽIV sergančiu asmeniu, nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi su skundu į Ligoninės administraciją dėl to, kad 2018 m. kovo 8 d. atvykęs į Ligoninę jis buvo apgyvendintas 301 palatoje kartu su sergančiu AIDS (ŽIV) nuteistuoju ir prašė sudaryti jam tinkamas bei saugias kalinimo sąlygas. Ligoninė, atsakydama į šį skundą, pareiškėjui 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. 7-206 paaiškino, jog ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, tai virusų grupė, kuri perduodama apsikeičiant kūno skysčiais (per kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju; per kontaktą su tam tikrais skysčiais, kuriuos išskiria žmogaus lyties organai, lytiškai santykiaujant), tačiau žmogus negali užsikrėsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgėlimus, per tualeto sėdynę, liesdamas infekuoto žmogaus ašaras ar prakaitą, kąsdamas tą patį sumuštinį, gerdamas iš tos pačios stiklinės ar naudodamasis tuo pačiu rankšluosčiu, todėl nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl jo sveikatai kilusio pavojaus neteisingas ir neatitinkantis tikrovės. Teismas aptarė aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad teisės aktai nenumato asmenų, infekuotų ŽIV, privalomo izoliavimo, todėl Ligoninė šiuo aspektu neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas pirmąjį laikotarpį, nebuvo stalo ir virdulio, o 301 kameroje taip pat nebuvo stalo, pažymėjo, kad Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus, todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 47:2011), kurioje nėra numatytas stalų įrengimas Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, taip pat nenumatytas palatų aprūpinimas elektriniu virduliu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

11. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl oro trūkumo gyvenamosiose patalpose, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl oro trūkumo sutrikusios sveikatos. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl juos atmetė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad 2017 m. birželio 24 d. pareigūnai G. K. ir V. B., neturėdami jokio teisinio pagrindo, jį įžeidinėjo bei provokavo, vėliau pastūmė, pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius ir mušė į įvairias kūno vietas, nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog šis pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, nes atlikus tarnybinį tyrimą buvo nustatyta, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai. Teismas iš į bylą pateiktos Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. liepos 5 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 10-110 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį A. K.“ nustatė, kad 2017 m. birželio 24 d. pareiškėjui nepaklusus pareigūnų reikalavimams, prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – koviniai imtynių veiksmai, užlaužtos rankos už nugaros, paguldytas ant grindų. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo pristatytas į sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, kur išorinių kūno sužalojimų nebuvo nustatyta. Iš pirmiau minėtos tarnybinio tyrimo išvados teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl šio įvykio gailėjosi bei prašė nerašyti tarnybinio pranešimo. Dėl minėto atvejo atlikus tyrimą buvo konstatuota, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai ir pagrįstai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog 2017 m. birželio 24 d. pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrinto užimtumo, iš Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 19-133 nustatė, kad socialinė reabilitacija Ligoninėje yra organizuojama. Siekiant palaikyti socialinius ryšius su visuomene bei padėti įveikti socialinę atskirtį, nuteistiesiems sudarytos sąlygos susitikti su atvykstančiais religinių bendruomenių atstovais ir visuomeninių organizacijų savanoriais pagal jų išreikštą sutikimą bei nuteistojo iš anksto pateiktą rašytinį prašymą. Ligoninėje lankosi „Carito“ savanoriai, Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas, Kauno Stačiatikių Apreiškimo bažnyčios kunigas, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos narys, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos „Tarnavimas kaliniams“ direktorius, Gailestingumo namų savanoris. Bendradarbiaujant su Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, Ligoninėje nuteistiesiems sudarytos sąlygos dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu būdu: nuteistieji reguliariai gauna parengtą užduočių paketą bei atgal grąžina savarankiškai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų. Susidurdami su asmeninėmis ir socialinėmis problemomis, nuteistieji turi galimybę kiekvieną dieną dėl pagalbos ar konsultacijos kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistus. Laisvalaikiu nuteistiesiems sudarytos sąlygos iš bibliotekos gauti ir skaityti knygas, periodinę spaudą, domėtis ir nagrinėti naujausius teisės aktus, spręsti kryžiažodžius, taip pat užsiimti menine veikla – tapyti paveikslus, gaminti atvirukus ar karpinius, groti muzikos instrumentais, žaisti stalo žaidimus, sportuoti. Šiam tikslui įgyvendinti nuteistieji motyvuojami rodyti iniciatyvą ir kreiptis į Ligoninės administraciją su prašymais padėti organizuoti laisvalaikį ar užsiimti naudinga veikla bei aprūpinti juos reikiamomis priemonėmis pagal jų individualų poreikį.

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame gydomi asmenys, sergantys lengvai plintančia per orą užkrečiama liga. Teismas išreiškė nuomonę, kad infekcijų ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais įstaiga neturėjo galimybės tenkinti pareiškėjo prašymų ir įdarbinti ar vesti jį į grupinius užsiėmimus, tačiau, nepaisant to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė individualiai susitikti su kviestiniais svečiais ar individualiai konsultuotis pagal jo prašymą. Be to, pareiškėjas Resocializacijos skyriaus specialistui bei Psichologinės tarnybos specialistams teikė prašymus dėl kilusių asmeninių ar socialinių problemų, taip pat kiekvieną kartą su pareiškėju buvo kalbama individualiai bei aptariami galimi jo rūpesčiai, sprendžiamos buities ir socialinės problemos, skiriamos individualios konsultacijos.

15. Teismas iš Ligoninės Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažymos Nr. 19‑133 nustatė, kad Ligoninės administracija, atsižvelgdama į nuteistojo A. K. 2017 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. 24-2665, birželio mėnesiui užsakė dienraštį „Lietuvos rytas“. Teismas iš minėtos pažymos bei Ligoninės 2017 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 7-487 taip pat nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas palaikyti socialinius ryšius su visuomene bei padėti įveikti socialinę atskirtį, 2017 m. kovo 16 d. dalyvavo susitikime su visuomeninės organizacijos „Amžinoji uola“ nariais, 2017 m. kovo 21 d. – su savanoriais iš VšĮ „Malonės namai“, tačiau vėliau pareiškė atsisakantis dalyvauti šiuose susitikimuose, nes nepatiko nagrinėjamos temos.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs norą dalyvauti bendrojo lavinimo mokymuose nuotoliniu būdu, taip gaudamas parengtą užduočių paketą bei atgal grąžindamas savarankiškai atliktas užduotis, kurios yra tikrinamos ir analizuojamos mokytojų.

17. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į Ligoninės administraciją, prašydamas nurodyti, kokia yra pritaikyta jam socialinės reabilitacijos forma, kaip ji yra vykdoma, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog socialinė reabilitacija jam nebuvo vykdoma. Atsakydama į pareiškėjo skundą, Ligoninė nurodė, kad dėl specifinės Ligoninės paskirties įstaigos administracijai yra sunku organizuoti socialinę reabilitaciją ta apimtimi, kuri galima kitose kalinimo įstaigose. Teismas priminė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Ligoninėje socialinė reabilitacija yra organizuojama, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirtas gydymas nuo (duomenys neskelbtini), Ligoninei teikti socialinę reabilitaciją visa apimtimi buvo neįmanoma. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus jam taikant socialinę reabilitaciją, todėl jo argumentus atmetė.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Ligoninės darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neišklausę privalomųjų pirmosios pagalbos mokymo kursų bei neapmokyti pagal privalomąją higienos įgūdžių mokymo programą, nustatė, kad pareiškėjas dėl įvardytų trūkumų kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurio specialistai operatyviosios kontrolės metu nustatė Higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Ligoninės 2018 m. birželio 19 d. raštas Nr. S-2991 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriui, patvirtina, jog 2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Ligoninėje buvo organizuojami privalomieji higienos įgūdžių mokymo kursai pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas. Taip pat 2018 m. gegužės mėnesį 4 statutiniai valstybės tarnautojai išklausė privalomuosius higienos įgūdžių mokymo kursus pagal HB 2 val. ir H8 6 val. programas ir privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus pagal PP 8 val. programą bei gavo žinių atestavimo pažymėjimus.

19. Teismas įvertino, kad Ligoninė nustatytus pažeidimus pašalino, tačiau akivaizdu, jog pareiškėjo kreipimosi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą metu Ligoninės darbuotojai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų. Teismas aplinkybę, kad darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neišklausę privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos mokymo kursų, pripažino pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.

20. Teismas iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galbūt jam sukėlė bausmės atlikimo sąlygų pažeidimai. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos būklės (sutrikimų), todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais pareiškėjui nepriteisė.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į laikotarpį, kurį buvo laikomas Ligoninėje, neteisėtai nustatė pareiškėjui pareigą įrodyti patirtą žalą, nors tokio pobūdžio bylose nėra privaloma pateikti tokius įrodymus. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su visais argumentais, kuriais teismas atmetė jo skundą, nes šie argumentai yra nemotyvuoti. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais už patirtą kankinimą, todėl tokio fakto pripažinimas nėra pakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam kilo laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 14 d., kai jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (Higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų pažeidimas) buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į laikotarpį, kurį jis buvo laikomas Ligoninėje; neteisėtai nustatė pareiškėjui pareigą įrodyti patirtą žalą, nors tokio pobūdžio bylose nėra privaloma pateikti tokius įrodymus; pareiškėjas nurodo nesutinkantis su visais argumentais, kuriais teismas atmetė jo skundą, nes šie argumentai yra nemotyvuoti; jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais už patirtą kankinimą.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovo atstovas ar jo pareigūnai ginčo laikotarpiais neatliko daugelio pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su tuo, kad jam teko mažesnis gyvenamųjų patalpų plotas nei nustatyta teisės aktuose, nebuvo užtikrintas jo saugumas, gyvenamosiose patalpose nebuvo stalo ir virdulio, trūko oro, pareigūnai atliko netinkamus veiksmus, neužtikrino jo užimtumo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiais nesilaikė Higienos normos HN 134:2015 4 ir 5 punktų reikalavimų, t. y. atsakovo atstovo darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos, neišklausę privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos mokymo kursų, kas buvo pripažinta pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas nepakankamu vykdymu, turėjusiu įtakos minėtų sąlygų bloginimui.

Taip pat nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais. Tai reiškia, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos šiuo aspektu buvo netinkamos, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus; taip pat teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrą neturtinę žalą, kuri kompensuotina teisės pažeidimo pripažinimu, kas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo teisų pažeidimą.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

32. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neperrašo, tačiau pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

33. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo ir vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, egzistavusias visu ginčo laikotarpiu. Priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nedetalizuoti jokiais papildomais paaiškinimais, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

34. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo (dėl tam tikrų higienos normų reikalavimų pažeidimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė jam pareigą įrodyti patirtą neturtinę žalą, yra nepagrįsti ir atmetami.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su visais argumentais, kuriais pirmosios instancijos teismas atmetė jo skundą, nes šie argumentai yra nemotyvuoti. Šie pareiškėjo teiginiai yra nedetalizuoti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl priešingos išvados, nei buvo nurodyta šios nutarties 31 punkte, nesuponuoja.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą, nepriteisė jam patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo (higienos normų pažeidimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

37. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

38. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės į higienos normas atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeistos. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius