2022-01-12 Nr. AB-886-4-49-3-00224-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1069-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00224-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistatančio asmens atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A.prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC, Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis, atsakovas, apeliantas), sulaikymo pratęsimo.

Teikime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu M. R. (dar žinomas kaip M. A.), (duomenys neskelbtini), prisistatęs asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., veikdamas 27 asmenų grupėje, Navikų kaimo prieigose, Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre.

Migracijos departamentas 2021 m. birželio 21 d. rašte pažymėjo, kad M. A. piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendinius dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai.

Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma pratęsti sulaikymą, M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su išsiuntimu iš Lietuvos, nes savo šalyje būtų persekiojamas.

M. A. atstovas, advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiui tikslinga paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą – pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiu M. A., (duomenys neskelbtini), prisistačiusio asmens sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trims mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Teismas nustatė, kad M. A., (duomenys neskelbtini) ir kurio tapatybė ir pilietybė nenustatyta, nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nepriimtas. Užsienietis neturi pakankamai lėšų savo išlaikymui, gyvenamojo ploto, šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.

Teismas, be kita ko, nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio bei teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti į kilmės šalį, tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes užsienietis dar turi teisę skųsti šį sprendimą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išnagrinėti.

Teismas sprendė, kad užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymo priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, yra rizika, kad jis pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas Europos sąjungos šalis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 ir 117 straipsniais, pareiškėjo teikimą patenkino.

III. M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad šiuo metu apeliantas bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymu priemonė, kuri užtikrintų užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, bei sudarytų sąlygas užsieniečiui laisvai judėti.

Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad susiklostė tokia situacija, kai apeliantas skundu išreiškė norą pakeisti jam taikomą sulaikymą ir taikyti jo atžvilgių alternatyvią sulaikymui priemonę, bet vėliau savo noru sugrįžo į kilmės šalį, ir šiuo metu paties apelianto nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi apelianto teisinė padėtis apeliacinės instancijos teismui tenkinus ar netenkinus apelianto skundo iš esmės nepasikeis. Tuo remdamasis pareiškėjas prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą ir skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Užsieniečių registracijos centro teikimas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio M. A., (duomenys neskelbtini), sulaikymą VSAT trims mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

(Duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis M. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinti jį URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

Užsieniečių registracijos centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas savo noru sugrįžo į kilmės šalį, ir šiuo metu jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl apelianto teisinė padėtis patenkinus apeliacinį skundą nepasikeis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad užsienietis, kuriam taikomo suėmimo pratęsimo klausimas nagrinėjimas teisme, yra išvykęs į kilmės šalį, užsieniečio apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagrindinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies tikslas yra užtikrinti skubaus teisminio sprendimo dėl sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimo galimybę, leidžiančią, kai tinkama, asmenį nedelsiant paleisti. Skubaus teisminio peržiūrėjimo reikalavimas, žvelgiant iš šios perspektyvos, yra svarbus tol, kol asmens sulaikymas tęsiamas. Nors tuo metu, kai asmuo yra paleidžiamas, skubumo garantija nebėra svarbi pagrindiniam Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies tikslui, veiksmingo teisminio peržiūrėjimo garantija turėtų toliau būti taikoma, nes buvęs sulaikytasis gali turėti teisėtą interesą, kad jo sulaikymas būtų įvertintas ir po to, kai jis paleidžiamas iš sulaikymo vietos (2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Žúbor prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 7711/06) 77 p.). EŽTT praktikoje teisėtas interesas siejamas su asmens galimybe kreiptis dėl žalos atlyginimo, kurią garantuoja EŽTK 5 straipsnio 5 dalis, kai yra būtina užsitikrinti teismo sprendimą, galintį paneigti bet kokią nacionalinėje teisėje galiojančią prezumpciją, jog kompetentingos valstybės institucijos priimtas sulaikymo įsakymas yra per se (pats savaime) yra teisėtas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4275-602/2021).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėjo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Be to, pažymėtina, kad užsienietis teikė klaidinančią informaciją apie savo tapatybę – kelis kartus pareigūnams prisistatė skirtingais asmenvardžiais. Atsižvelgus į tai, negalima daryti išvados, jog užsienietis bendradarbiauja su VSAT.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis neturi pakankamai lėšų savo išlaikymui, gyvenamojo ploto, šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį, kurie nėra išnykę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino URC teikimą dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?4018?438/2021), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečiu M. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė