9bb7e687-9203-499c-a4bb-e5d1cc372d28 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-6515-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01732-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 9 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 1 bÅ«rio 110 brigados 10 sekcijoje, kurioje yra keturios lovos, tačiau didžiÄ jÄ dalį gyvenamojo ploto užima įvairÅ«s baldai, todėl nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamosios vietos plotas kiekvienam nuteistajam.

BÅ«ryje įrengti laiptai yra itin statÅ«s bei avarinės bÅ«klės, todėl kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei. Pabrėžia, kad pagal nustatytÄ grafikÄ yra vedamas į duÅ¡Ä nusiprausti, tačiau duÅ¡inėse nėra įrengta pertvarų, todėl besimaudant yra stebimas kitų nuteistųjų. Akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamoje teisminėje praktikoje nurodyta, kad bendro naudojimo duÅ¡uose privalo bÅ«ti įrengtos sienelės, padedančios užtikrinti nuteistųjų privatumÄ .

Pažymi, kad gyvenamosiose patalpose yra kenkėjų – blakių bei tarakonų. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl minėtų kalinimo sÄ lygų pažeidimų patyrė nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, depresijÄ , fizinį skausmÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų ir PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 9 000 Eur. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi 1-ojo sektoriaus 1 bÅ«rio 10 brigadoje. Kiekvienam nuteistajam yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekviena miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Pažymi, kad dienotvarkėse numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Atkreipia dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato tokio minimalaus gyvenamojo ploto skaičiavimo bÅ«do, apie kurį kalba pareiÅ¡kėjas, t. y. kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant vienam nuteistajam tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju minimaliai vienam nuteistajam tenkančio gyvenamosios patalpos ploto norma nebuvo pažeista.

Nurodo, jog įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pirmojo sektoriaus bendrojo naudojimo laiptinės laiptai tvarkingi. 2019 m. birželio mėn. pagal technines galimybes buvo atliktas laiptų pakopų remontas, todėl jie yra saugÅ«s, tvarkingi, nenutrupėję. Pirmojo sektoriaus bendroje duÅ¡inėje įrengta 12 duÅ¡o galvučių. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato PravieniÅ¡kių PN-AK prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 nustato duÅ¡o kabinų įrengimÄ tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. PravieniÅ¡kių PN-AK paaiÅ¡kino, jog 2019 m. kovo 9 d. su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ .

Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichikos sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nesikreipė. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis jautė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ar patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, yra nepagrįsti.

PravieniÅ¡kių PN-AK nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Tam tikras nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė administracinę bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginimÄ . Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nesilaikyta reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, bÅ«rių duÅ¡inėse neįrengtos pertvaros, laiptai per daug statÅ«s bei avarinės bÅ«klės, o gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų – blakių ir tarakonų.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, Nr. 60800/08).

Iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2020 m. liepos 15 d. pažymos Nr. 70(K)-117 „Dėl nuteistojo A. M.“ (b. l.

26) turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1 bÅ«rio, 10 brigados gyvenamojoje patalpoje, t. y. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučių tipo patalpoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2020 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. 70(K)-117 nurodyta, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje visÄ ginčo laikotarpį buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos 4 miegamosios vietos. PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. 77-1425 „Apie nuteistojo A. M. laikymo sÄ lygas“ (b. l.

27) teigiama, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1 būrio 10 brigados gyvenamosios patalpos plotas – 14,29 kv. m. Vadovaujantis minėta informacija darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekdavo 3,57 kv. m (14,29 / 4) gyvenamojo ploto. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad vertinant, ar Pravieniškių PN-AK pareigūnai nepažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkto reikalavimų, bÅ«tina įvertinti gyvenamosiose patalpose esančių baldų bei inventoriaus užimamÄ plotÄ . Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).

Ä®vertinus minėtÄ teisminę praktikÄ bei aplinkybę, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo vertinti gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamÄ plotÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Administracinėje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose, taigi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu turėjo tam tikrÄ judėjimo laisvę ir neprivalėjo didžiÄ jÄ dalį laiko praleisti gyvenamojoje patalpoje. Kaip anksčiau minėta, pareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi kenkėjai – blakės ir tarakonai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. 77-1425 teigiama, kad 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal minėtÄ sutartį pataisos namų objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Utenos deratizacija“ 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. (b. l. 28–30) PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje teikė kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas. 2020 m. sausio 21 d. atliktų paslaugų akte Nr. 01-21-001 nurodyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1 bÅ«rio patalpose buvo atlikta jų deratizacija ir dezinsekcija.

Minėti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose buvo vykdomas kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde apie patalpose buvusius kenkėjus užsimena lakoniÅ¡kai, nekonkrečiai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusių kenkėjų su skundu bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas institucijas, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini paneigtais.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ atsakydama į pareiÅ¡kėjo teiginius, jog gyvenamojoje zonoje esantys laiptai yra per daug statÅ«s ir avarinės bÅ«klės, nurodė, jog įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pabrėžė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendrojo naudojimo laiptinės laiptai yra tvarkingi. 2019 m. birželio mėn. pagal technines galimybes buvo atliktas laiptų pakopų remontas, todėl ginčo laikotarpiu laiptai buvo saugÅ«s, nenutrupėję, jų cementas nebyra.

Vertinant minėtÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, Nr. 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovui (jo atstovams).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde apibÅ«dindamas gyvenamojoje zonoje esančius laiptus neiÅ¡siplėtė, nepateikė detalizuoto laiptų bÅ«klės apibÅ«dinimo. Teismo nuomone, toks nekonkretus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimas neleidžia pagrįstai teigti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1 bÅ«rio gyvenamojoje teritorijoje esantys laiptai buvo netinkamos bÅ«klės, kėlė pavojų pareiÅ¡kėjui ar kitiems nuteistiesiems, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

PareiÅ¡kėjas skunde pabrėžia, jog PravieniÅ¡kių PN-AK bendrojo naudojimo duÅ¡uose nėra įrengta pertvarų, todėl naudojimosi duÅ¡u metu gali bÅ«ti stebimas kitų nuteistųjų, taip pažeidžiant teisę į privatumÄ . Teismui pateiktos duÅ¡o patalpos fotografijos (b. l.

24) patvirtina pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, jog duÅ¡uose nėra pertvarų ar duÅ¡o kabinų. PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ neneigia, jog bendrojo naudojimo duÅ¡uose nėra pertvarų ar duÅ¡o kabinų, tačiau akcentuoja, jog teisės aktų normos laisvės atėmimo vietas įpareigoja įrengti duÅ¡o kabinas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpose privalo bÅ«ti įrengta:

1) dušo čiaupai (galvutės);

2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė;

3) kilimėlis arba grotelės;

4) veidrodis;

5) sieninė pakaba drabužiams;

6) lentynėlė higienos priemonėms;

7) kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pagrįstai teigia, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms duÅ¡o patalpose įrengti duÅ¡o kabinas arba pertvaras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas ne kartÄ konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019).

Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡Â PrancÅ«zijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Vis dėlto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl duÅ¡o patalpos įrengimo taip pat teigiama, jog nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1899-629/2020 ir kt.).

Teismo nuomone, konkrečiu atveju nustatytas pažeidimas (nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u) nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nustatytos ypač prastos kalinimo sÄ lygos, kurioms esant pakankamo privatumo neužtikrinimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų konstatuoti Konvencijos pažeidimÄ , nes kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nepasitvirtino.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas kalinimo sÄ lygų pažeidimas nesudarė prielaidų pareiÅ¡kėjui patirti tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir bÅ«tų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirtos žalos;

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo A.

M. skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, negali bÅ«ti tenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjas Remigijus Arminas