9bb6cb6b-3e8f-4958-8e70-e50ba9e4f5e7 · Kauno apygardos teismas

IVCivilinė byla Nr. 2A-2620-254/2012;                            Procesinio sprendimo kategorija: 121.14, 121.18; 44.5.2.6; 73.1; 99.5; 99.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Antanui Jarašiui, ieškovės atstovui G.

S. apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1304-825/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ ieÅ¡kinį atsakovui E. V. dėl skolos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-2) ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6 568,68 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 99 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad 2011-06-06 Å¡alys sudarė darbo sutartį ir atsakovas buvo priimtas į darbÄ tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovas taip pat pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. 2011-07-12 Vokietijoje atsakovas, atlikdamas pareigines funkcijas, t. y. vairuodamas jam priskirtÄ transporto priemonę Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neįvertino aplinkos ir kelio sÄ lygų, nepasirinko saugaus kelkraščio sustojimui ir bandydamas sustoti nuslydo nuo važiuojamosios dalies su visa transporto priemone (vilkikas ir puspriekabė) bei užklimpo.

Dėl transporto priemonės iÅ¡traukimo ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Altas assistance“, o pastaroji už atliktus darbus iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 5993,99 Lt sumai. IeÅ¡kovė Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo 2011-09-06. 2012-03-21 iÅ¡ UAB „Altas assistance“ gautas paaiÅ¡kinimas, kad dėl buhalterinės programos klaidos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita su neteisinga kaina ir pateikė papildomÄ sÄ skaitÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo 2012-03-27. Aplaidžiai atlikdamas savo tiesiogines darbines funkcijas atsakovas padarė žalÄ ieÅ¡kovei, kuriÄ privalo atlyginti.

Apie tai atsakovas buvo informuotas, tačiau žalos nepadengė bei 2011-12-27 darbo sutartį su ieÅ¡kove nutraukė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 78-81) ieÅ¡kinį patenkino; priteisė ieÅ¡kovei 6568,68 Lt skolos už padarytÄ Å¾alÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2012-05-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad dėl žalos, jos realumo ir dydžio, atsiradimo aplinkybių bei jÄ padariusio asmens ginčo tarp Å¡alių nėra.

Teismas sprendė, kad bÅ«damas vairuotoju atsakovas elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, aplaidžiai eksploatavo ieÅ¡kovės automobilį, jis privalėjo numatyti, kad kelio Å¡alikelė neiÅ¡laikys jo vairuoto vilkiko svorio ir ratai įgrims į žvyruotÄ Å¡alikelę. Teismas laikė, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Atsakovo atsakomybė įtvirtinta Å¡alių pasiraÅ¡ytoje VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkte bei tolimųjų reisų vairuotojo pareiginėje instrukcijoje, su kuria atsakovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

IÅ¡ ginčo Å¡alių darbo sutartyje įtvirtintų nuostatų yra aiÅ¡kÅ«s atsakomybės objektai, t. y. darbuotojui perduotos vertybės: pinigai, kroviniai, dokumentai, transporto priemonės (vilkiko ir puspriekabės) naudojamos pervežimo procese ir kitos vertybės, kurios yra neatskiriamai susijusios su atliekamomis darbo funkcijomis. Kadangi transporto priemonė atsakovui buvo perduota kaip priemonė kroviniui gabenti, ji pateko į visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį, dėl ko atsakovas turi atlyginti visÄ Å¾alÄ , jos dydį nustatant pagal Darbo kodekso 257 straipsnį.

Teismas nustatė, kad nors transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, drausta, tačiau pats įvykis nedraudiminis. Teismas atmetė atsakovo teiginius, apie tai, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo virÅ¡enybe iÅ¡mokant darbo užmokestį, padarydama iÅ¡skaitas už telefono naudojimÄ , draudimÄ , nes tai nesusiję su ginču bei apie tai, kad ieÅ¡kovė darbo sutartyje darė nenumatytus atskaitymus, tarp jų ir 2800 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka turėtos žalos už automobilio iÅ¡vilkimÄ , nes pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, to nebuvo.Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato skolininko pareigÄ mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas (b. l. 83-85) praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neteisingai nustatė visas įvykio, tuo pačiu ir bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino bei taikė Darbo kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas (DK 255 str. 3 p., 256, 257 str.).

IÅ¡ dalies teismÄ suklaidino pati ieÅ¡kovė, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė įvykio vietoje nebuvo, sustojimo ar „nuslydimo“ aplinkybių nematė, faktinių aplinkybių nežino. Buvo sausa, dienos metas, vasaros laikas, todėl nuslydimo faktÄ ieÅ¡kovė iÅ¡galvojo, o teismas, nevertindamas atsakovo parodymų ir atstovo pasisakymų, tai priėmė kaip įrodymÄ ir nemotyvuotai atkartojo sprendime. Be to, kaltė nustatoma pažeidimo padarymo metu, todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad atsakovas tuo metu suvokė ar privalėjo suvokti galimÄ bÅ«simÄ situacijÄ , elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, ar nerÅ«pestingai.

Pažymėjo, kad teismo pozicija, besÄ lygiÅ¡kai priimant ieÅ¡kovės įrodymais nepatvirtintus teorinius argumentus yra Å¡aliÅ¡ka;Teismas atsakovo kaltės neįrodinėjo, apsiribodamas formaliu konstatavimu, jog jis neįvertino aplinkos, kelio sÄ lygų ir nuslydo. Teismas nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, nes sustoti toje vietoje Kelių eismo taisyklės nedraudė, įspėjamųjų ženklų apie kelio sÄ lygas ar leidžiamÄ vežti krovinio svorį nebuvo. Teismas nemotyvavo kokiu bÅ«du atsakovas galėjo įsitikinti, kad kelkraÅ¡tis Vokietijoje, kurioje keliai labai geros bÅ«klės, toje vietoje neiÅ¡laikys vilkiko svorio ir įgrims, juo labiau, kad toje vietoje stovėjo kitas sunkvežimis, o pats atsakovas toje vietoje ne kartÄ buvo sustojęs ankstesnių kelionių metu.

Vadovaujantis KET 156 punktu, siaurame kelyje ant asfalto dangos sustoti leidžiama tik priverstinais atvejais, visada sustojama kelkraštyje; Teismas rėmėsi Visiškos materialinės atsakomybės sutarties bendro pobūdžio 1 punktu, tačiau Sutarties neanalizavo ir nedetalizavo. Nurodė, kad po šio punkto yra dvitaškis ir nurodyta eilė papunkčių, numatančių konkrečius atsakomybės (įsipareigojimų) atvejus, iš kurių akivaizdu, kad visiška materialinės atsakomybės sutartis sudaryta tik dėl UAB „Hoptransa“ turto (krovinio) neišsaugojimo ar praradimo, atsiradusio dėl darbuotojo kaltės. Sutarties 4 punkte numatyta, jog darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės, todėl teismo sprendimu nustatyta nesama „nuslydimo“ nuo važiuojamosios dalies aplinkybė, įvertinta kaip „nepakankamai rūpestingas“ elgesys, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo kaltę dėl bendrovės patirtų nuostolių.

Be to, Sutartis laikytina nesÄ Å¾ininga, nes yra abstrakti: joje turėjo bÅ«ti nurodyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokie įsipareigojimai tenka darbdaviui (įskaitant ir navigacijos prietaisus), kuris turi užtikrinti sÄ lygas darbuotojui turėti realiÄ galimybę iÅ¡saugoti jam patikėtÄ Ä¯monės turtÄ . Faktas, kad atsakovas buvo priverstas klausinėti kelio krypties dėl pasenusios navigacinės sistemos, patvirtina, kad tinkamos sÄ lygos darbui nebuvo sudarytos.

IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neneigė, jas pripažino. Be to, sprendimo motyvas, jog „transporto priemonė atsakovui, perduota kaip priemonė kroviniui gabenti, buvo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės objektas“, atsakovo kaltės nepagrindžia, nes transporto priemonė buvo iÅ¡saugota – liko sveika ir neapgadinta, įvykis pripažintas nedraudiminiu, KET nepažeistos, atsakovas nenubaustas;Atsakovas nepažeidė ir pareiginės instrukcijos reikalavimų. Nuoroda į Tolimųjų reisų vairuotojo pareiginės instrukcijos 8 punkto pažeidimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes, kaip jame ir nurodoma, įvykus įvykiui bei susidarius aplinkybėms, kurios gali sudaryti papildomų iÅ¡laidų bendrovei (vilkikui užklimpus), atsakovas nedelsiant telefonu informavo bendrovės direktorių, kuris ir iÅ¡kvietė pagalbÄ .

Jokių veiksmų, kurie galėjo sudaryti papildomų iÅ¡laidų bendrovei, atsakovas neatliko. Civilinė atsakomybė galima tik esant kaltei, tačiau atsakovo kaltės dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių, nėra, o reikalauti, kad darbuotojas materialiai atsakytų žalÄ , atsiradusiÄ dėl normalios gamybinės ar Å«kinės rizikos, neteisėta;Teismas nesilaikė DK 257 straipsnio 5 dalyje numatytos nuostatos, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Atsakovo turtinė padėtis sunki, jis registruotas Darbo biržoje, pajamų neturi, o priteista suma lygi jo 5 mėnesių pas ieÅ¡kovę darbo užmokesčiui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė (b. l. 90-92) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad bylai reikÅ¡mingi įrodymai buvo pateikti tik ieÅ¡kovės, o atsakovas savo pozicijos ir argumentų niekaip nepagrindė. Pirmosios instancijos teisme prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės buvo surengti net du parengiamieji posėdžiai, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti visus bylai bÅ«tinus įrodymus bei atsikirtimus.

Be to, atsakovÄ atstovavo advokatas. Atsakovas nesutinka dėl savo veiksmų neteisėtumo ir kaltės, tačiau darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos. Atsakovo teiginiai, kad jis nepažeidė KET nuostatų ir pareiginių instrukcijų reikalavimų bei nebuvo už tai baustas neturi bÅ«ti vertinami, kadangi nepriklausomai nuo to ar jis pažeidė ar ne pastaruosius reikalavimus, materialinė atsakomybė darbuotojui gali bÅ«ti taikoma, ypač jei su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str.). Å i pareiga kyla iÅ¡ darbuotojo pareigos rÅ«pestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti Å¡io konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę.

Jokie įstatymai nenumato, kad sudarant materialinės atsakomybės sutartį privaloma tiksliai nurodyti už kokias darbo priemones (Å¡iuo atveju – transporto priemonė) darbuotojas yra materialiai atsakingas. Vairuotojai nuolat keičia transporto priemones, kiekvienÄ kartÄ veža skirtingas materialines vertybes, todėl konkretaus sÄ raÅ¡o sudaryti neįmanoma. Tiek nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, tiek apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis buvo priverstas sustoti, tačiau neaiÅ¡ku, kas jam davė tokius nurodymus ir kas vertė tai daryti.

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad sprendimÄ sustoti priėmė jis pats, niekieno neverčiamas, kad reiÅ¡kia, kad atsakovo elgesio niekas neįtakojo, todėl už savo sprendimo padarinius privalo atsakyti. Norėdamas pasiklausti kelio sustoti galėjo artimiausioje degalinėje ar sustojimui skirtoje vietoje. Ä® ieÅ¡kovei priklausančias transporto priemones įmontuotos aukÅ¡tos kokybės navigacinės sistemos, kurios įvykio metu veikė, atsakovas tai patvirtino teismo posėdžio metu. Atsakovo teiginiai, kad navigacinė sistema yra pasenusi ir netinkamai veikia, yra melagingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl neturėtų bÅ«ti vertinami.

Atsakovas nesilaikė saugaus važiavimo taisyklių. Å ių taisyklių 172 straipsnyje numatyta, kad vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ . Atsakovas sustojęs nepasirÅ«pino kad transporto priemonė nenuslystų nuo važiuojamosios dalies (KET 192 str.), t. y. neįvertino kelio bÅ«klės, krovinio svorio ir taip pažeidė aukščiau nurodytas taisykles bei padarė neteisėtÄ veikÄ .

Atsakovo veiksmų padarinių tikrai negalima vertinti kaip nenugalimos jėgos, kadangi į įstatymuose nustatytÄ force majeure apibrėžimÄ Å¡io įvykio aplinkybės nepatenka. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilęs ginčas dėl materialinės atsakomybės darbo teisės kontekste, o bÅ«tent, dėl darbuotojo pareigos atlyginti turtinę žalÄ , padarytÄ darbdaviui savo darbo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, darbo įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo nuostolių ir atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tačiau netinkamai pritaikė darbo įstatymus ir ieÅ¡kovei priteisė neteisingÄ atlygintinos turtinės žalos dydį.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas darbo santykiuose su ieÅ¡kove, 2011-07-12 Vokietijoje vairuodamas ieÅ¡kovės jam patikėtÄ transporto priemonę, sustojo žvyruotoje kelio Å¡alikelėje, į kuriÄ vilkikas įklimpo deÅ¡inės pusės ratais bei kelionę tęsė tik po to, kai techninę pagalbÄ kelyje jam suteikė UAB „Altas assistance“.

Už Å¡iÄ pagalbÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 6 568,68 Lt. pagal dvi sÄ skaitas faktÅ«ras – 2011-08-30 Serija AA-11 Nr. 1500 (5993,99 Lt) ir 2012-03-21 Serija AA-12 Nr. 606 (574,69 Lt). IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡iuos nuostolius pilnumoje remiantis Å¡alių 2011-06-06 sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų Å«kio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v.

B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo pareigos atlyginti darbdaviui visÄ Å¾alÄ (DK 255, 256 straipsniai). Darbo kodekso septyniolikto skyriaus normos reglamentuoja darbuotojų materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygas, ribas, atlyginimo tvarkÄ ir kt. VisiÅ¡ka materialinė atsakomybė taikoma tik įstatyme tiesiogiai nurodytais atvejais (DK 255 straipsnis, 256 straipsnis).

DK 256 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę. Pagal Å¡alių 2011-06-06 sudarytÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punktÄ , atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę dėl UAB Hoptransa turto. Kolegija sutinka su apeliantu, kad Å¡i sutartis yra nekonkreti, kadangi joje nėra konkrečiai nurodytas turtas, už kurį atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę.

Tačiau vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečiÄ sutartį, su kuo jÄ sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. Tokiu bÅ«du sutarčiai esant laisvanoriÅ¡kos sutarties Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kai, galima preziumuoti, kad visos sutarties sÄ lygos Å¡alims žinomos, suprantamos – dėl jų pasiektas susitarimas.

Apeliantas neginčija, kad jam buvo patikėtas ieÅ¡kovės turtas – vilkikas su puspriekabe, todėl konstatuoti, kad apeliantas nesuprato, kad jis prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už Å¡io turto iÅ¡saugojimÄ bÅ«tų neteisinga. Tačiau ieÅ¡kovas nenurodė ir bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas jam perduotos transporto priemonės neiÅ¡saugojo, ji buvo sugadinta ar kitaip buvo sumažinta jos vertė, todėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės objektui žala nepadaryta.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas padarė jai žalÄ aplaidžiai atlikdamas savo tiesiogines darbines funkcijas.

Atsakovas paaiÅ¡kinime darbdaviui bei teisme paaiÅ¡kino, kad sustojo norėdamas pasiklausti kelio, deÅ¡iniaisiais vilkiko ratais užvažiuodamas ant žvyruotos Å¡alikelės ir ratai įgrimzdo į jÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygų pagal DK 246 straipsnį nustatymo bei atsakovo neatsakingumo ir nerÅ«pestingumo (neatsargumo) vykdant savo darbines pareigas, kuomet žvyruotoje kelio Å¡alikelėje jis sustojo nesant tam neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės, esant pakrautai transporto priemonei (krovinio svoris 24 000 kg.), todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl tokio sustojimo gali kilti neigiamų padarinių, t. t. neatmetama galimybė ir įklimpti.

Apelianto samprotavimai dėl Vokietijos kelių yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi jis nesikreipė į kompetentingas Vokietijos institucijas konstatuoti netinkamÄ kelio bÅ«klę ar kitas aplinkybes, kurios paÅ¡alintų jo atsakomybę ir tokių aplinkybių byloje neįrodė. Todėl DK 246 str. įvardintų materialinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas reiÅ¡kia ir DK 245 str. nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimÄ . Å iuo atveju transporto priemonė nebuvo prarasta ar sugadinta, nebuvo jokių tyčinių atsakovo veiksmų, tačiau atsakovo nerÅ«pestingumas ir neatsakingumas, vykdant darbines pareigas, padarė ieÅ¡kovei žalÄ , todėl nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti svarstomas tik ribotos atsakomybės taikymas pagal DK 254 straipsnį, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-1238/2002, 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-368/2005). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės žala yra kilusi iÅ¡ civilinių teisinių santykių, kuomet ji apmokėjo UAB „Altas assistance“ už suteiktÄ pagalbÄ kelyje iÅ¡traukiant iÅ¡ žvyruotos Å¡alikelės įklimpusį atsakovo vairuojamÄ Mercedes Actros1841 (duomenys neskelbtini) Benz pagal 2011-08-30 ir 2012-03-21 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (b.l. 15-19, CK 716 str.).

Atgręžtinį reikalavimÄ savo darbuotojui ieÅ¡kovė gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai, ir CK normos Å¡iems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. IeÅ¡kovės sumokėta trečiajam asmeniui suma gali bÅ«ti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali bÅ«ti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (DK XVII skyrius).

Pagal DK 257 straipsnio 1 dalį, darbuotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius bei negautas pajamas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl tiesioginių nuostolių, kuriuos patvirtina tarpininkės UAB „Altas assistance“ iÅ¡raÅ¡ytos dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros - 2011-08-30 Serija AA-11 Nr. 1500 (5993,99 Lt) ir 2012-03-21 Serija AA-12 Nr. 606 (574,69 Lt), su tarpininkavimo mokesčiu bei remiantis jai pateikta Vokietijos paslaugų teikėjo 2011-07-12 sÄ skaita 1 472,25 EUR sumai. Todėl kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad dėl atsakovo darbinių pareigų aplaidaus atlikimo patyrė 6568,68 Lt tiesioginių nuostolių.

IeÅ¡kovė pateikė teismui atsakovo darbo sutartį ir 2013-02-22 pažymÄ apie visÄ darbo laikotarpį jam priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Pagal darbo sutarties 3 punktÄ , ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui mokėti minimalios mėnesinės algos, padaugintos iÅ¡ koeficiento 1,3 ir pridedant vienÄ litÄ darbo užmokestį. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as).

Pagal Å¡io ApraÅ¡o 5.5 punktÄ Ä¯ darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma dienpinigiai ir kitos iÅ¡mokos, susijusios su komandiruotės iÅ¡laidomis, kompensuojamosios iÅ¡mokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovės atstovo argumentai dėl jų įskaitymo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Paminėta pažyma patvirtina, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis žalos padarymo metu buvo 818,24 Lt, todėl atsakomybę ribojant trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais, atsakovas turėtų pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei ne daugiau kaip 2454,72 Lt. nuostolių.

Pagal DK 257 straipsnio 5 dalį, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Byloje nėra duomenų konstatuoti, kad žalÄ atsakovas padarė tyčia, jo vidutinis darbo užmokestis pas atsakovÄ buvo iÅ¡ esmės tik minimali mėnesinė alga, kuomet jo darbas buvo komandiruotėse užsienyje. Pagal CPK 739 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ dienpinigių yra negalimas, atsakovas per visÄ darbo laikÄ pas atsakovÄ yra gavęs tik 5529,38 Lt darbo užmokestį (2011-06 – 2011 12).

Kolegija sprendžia turinti pagrindÄ sumažinti atlygintinos žalos dydį iki atsakovo dviejų vidutinių darbo užmokesčių sumos arba iki 1636,48 Lt, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovė byloje turėjo 197 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 500 Lt atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymo ir advokato atstovavimo teisme iÅ¡laidų (b.l. 33 - 600 Lt, 72 – 900 Lt).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas 25 %, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 50 Lt žyminio mokesčio, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1125 Lt jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®skaičius abiejų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1075 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas patyrė 15,98 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jas paskirsčius pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų sumÄ , iÅ¡ Å¡alių priteistinos iÅ¡laidos bÅ«tų mažesnės negu valstybei iÅ¡ieÅ¡kotina minimali suma (10 Lt), todėl teismas jų nepriteisia.

 Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir advokato atstovavimÄ teisme (b.l.

87) bei sumokėjo 99 Lt žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 197 Lt. Kadangi apelianto apeliacinis skundas buvo priimtas, laikytina, kad nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo jis buvo teismo atleistas. Apelianto apeliacinis skundas patenkintas 25 %, tai iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui priteisiama 174,75 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Hoptransa“, įmonės kodas 160001727, 1636,48 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 48 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ atsakovui E. V. 1075 (vienÄ tÅ«kstantį septyniasdeÅ¡imt penkis) litus bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ apeliantui E. V. 174,75 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai:                                                                       Žibutė Budžienė                                                                                                     Dalė Burdulienė                                                                               Leonas Jachimavičius