2019-04-25 Nr. AB-10083-3-62-3-02519-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-322-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02519-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos teismo pirmininkui N. M. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apygardos teismas) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 1 d. administracinį aktą Nr. (1-46)-E2-16514; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių 17 punkto, 27.3 punkto nuostatas: pareiškėjui pateikti prie Kauno apygardos teismo pastato ir pastate prie centrinio įėjimo į raštinę 2016 m. spalio 20 d. nuo 15 val. iki 16 val. Kauno apygardos teismo įrengtų ir administruojamų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų D. B. ir V. M. veiksmai pareiškėjo V. J. atžvilgiu bei saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams – vaizdo įrašų duomenų naudojimui kaip įrodymų civilinėse, administracinėse ar baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas skundžiamu raštu atsisakė pateikti pareiškėjui prie Kauno apygardos teismo pastato ir pastate prie centrinio įėjimo į raštines 2016 m. spalio 20 d. nuo 15 val. iki 16 val. darytus vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų D. B. ir V. M. veiksmai pareiškėjo atžvilgiu bei saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams. Pareiškėjo teigimu, šis atsisakymas sukelia jam neigiamas pasekmes, kadangi ikiteisminiame tyrime trukdo įrodinėti prokuroro neteisėtus veiksmus bei procesinius pažeidimus, be to, atsisakydamas išduoti pareiškėjo prašomą informaciją, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 25 straipsnių nuostatas.

3. Atsakovas Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu 2016 m. gruodžio 1 d. administraciniu aktu (teismo pirmininko raštu) Nr. (1.46)-E2-16514 pareiškėjui buvo nurodyta, kad, remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12.E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, vaizdo duomenys duomenų valdytojo gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais, todėl Kauno apygardos teismas vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoto vaizdo įrašo kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui, gavęs atitinkamus šių institucijų prašymus (reikalavimus).

Nors 2016 m. spalio 21 d. kreipdamasis į atsakovą ir reikalaudamas vaizdo įrašų kopijų pareiškėjas savo poreikį juos gauti siejo su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-01017-12, atsakovas iki šiol nėra gavęs jokių ikiteisminio tyrimo subjektų prašymų (reikalavimų) dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrašų (jų kopijų) pateikimo. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, jog jis kreipėsi į ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12 atliekančius subjektus dėl vaizdo įrašų kopijų išreikalavimo iš Kauno apygardos teismo, ar ikiteisminį tyrimą atliekantys subjektai pripažino, kad vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga gali turėti reikšmės atliekamame ikiteisminiame tyrime.

Motyvuodamas atsisakymą vaizdo įrašų kopijas pateikti asmeniškai pačiam pareiškėjui, atsakovas skundžiamame rašte rėmėsi Taisyklių 27.3 punktu, kuriame nustatyta, jog įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo vaizdo duomenimis, privalo būti užtikrinama ir trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimą, t. y. duomenų subjektui susipažįstant su vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įraše matomi kiti asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, ar kita informacija, kuri gali pažeisti trečiųjų asmenų privatumą (pavyzdžiui, transporto priemonės valstybinis numeris), šie vaizdai turi būti retušuoti ar kitais būdais panaikinama galimybė identifikuoti trečiuosius asmenis.

Kauno apygardos teisme sumontuota ir veikianti vaizdo stebėjimo sistema fiksuoja vaizdą tokiose vietose (teismo pastato prieigose, teismo fojė, iš kur patenkama į raštinių patalpas), kur nuolat esama intensyvaus asmenų srauto, todėl minėtose teismo patalpose ir teismo pastato prieigose sumontuotos vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoto vaizdo įrašo kopijos išdavimas pažeistų kitų asmenų, užfiksuotų vaizdo įraše, privatumą. Atsakovas pareiškėjui taip pat išaiškino neturintis techninių galimybių retušuoti ar kitaip panaikinti galimybę iš vaizdo įrašo identifikuoti visus kitus jame užfiksuotus į Kauno apygardos teismą atvykstančius ir jame besilankančius asmenis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m.spalio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrašų pateikimo, nurodydamas, kad įrašų turinys gali turėti reikšmės ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12. Kauno apygardos teismo kanclerio 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (1.46)-E2-l5394 prašymas atsisakytas tenkinti, nurodant, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrašų kopijos bus pateiktos pareikalavus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai, atliekantiems atitinkamus ikiteisminius tyrimus, ar atitinkamas baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teismui. 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, skųsdamas minėtą 2016 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (1.46)-E2-15394 ir reikalaudamas atlikti veiksmus, kurių atlikimo prašė 2016 m. spalio 21 d. prašymu, t. y. pateikti Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, užfiksuotų 2016 m. spalio 20 d. nuo 15 val. iki 16 val., kopijas. Minėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrašų kopijas pareiškėjas taip pat prašė pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o vaizdo įrašus saugoti tol, kol pareiškėjas bus gyvas. Skundžiamu 2016 m. gruodžio 1 d. administraciniu aktu (teismo pirmininko raštu) Nr. (1.46)-E2-16514 pareiškėjui dar kartą nurodyta, kad, remiantis Taisyklių 17 punktu, vaizdo duomenys duomenų valdytojo gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais, todėl Kauno apygardos teismas vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoto vaizdo įrašo kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui gavęs atitinkamus šių institucijų prašymus (reikalavimus).

7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsniu ir Taisyklių 17 ir 27.3 punktais, sprendė, jog atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui reikalaujamą vaizdo įrašą, siekiant apsaugoti įraše užfiksuotų trečiųjų asmenų teisę į privatų gyvenimą, veikė pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Taisyklių nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šioje dalyje.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisė į privatų gyvenimą yra vieną iš pagrindinių žmogaus teisių, įvirtintų Konstitucijos 22 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, todėl, teismo nuomone, prašoma informacija, t. y. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti tretieji asmenys, pripažintina privačia, ir duomenų subjektų – asmenų, kurių duomenų prašoma, interesas, kad būtų užtikrinta jų teisė į privatumą, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip svarbesnis, nei pareiškėjo interesas teikti įrodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui reikalaujamus duomenis, neužkirto kelio jam pateikti prašymą ikiteisminį tyrimą vykdančiam subjektui dėl minėtų duomenų išreikalavimo. Atsakovas nurodė, kad, remiantis minėta nuostata, pareiškėjo reikalauti duomenys (vaizdo įrašas) yra tebesaugomi, atsižvelgiant į tai, jog jų gali pareikalauti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12 atliekantys subjektai. Dėl to nėra ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams – vaizdo įrašų duomenų naudojimui kaip įrodymų civilinėse, administracinėse ar baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

9. Iš pareiškėjui pateikto Kauno apygardos teismo rašto, jis galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę: rašte nurodyti išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis akto pagrindas, motyvuojamoji dalis dėstoma aiškiai, adekvačiai, pareiškėjui papildomai išaiškintos jo teisės dėl įrodymų gavimo (išreikalavimo) ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismas, vykdydamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nagrinėjamu atveju raštu atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktas yra motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pasirašydamas skundžiamą Kauno apygardos teismo raštą, teismo pirmininkas N. M. veikė ne kaip atskiras viešojo administravimo subjektas, o kaip Kauno apygardos teismo vadovas, todėl reikalavimas šioje byloje pareikštas netinkamam atsakovui.

III. 11. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau teismas bylą išsprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. teisių ir pareigų. Teismas nepagrįstai iškreipė pareiškėjo skundo dalyką, neteisingai nurodė viešojo administravimo subjektą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, nes Kauno apygardos teismo patalpos yra vieša vieta, todėl teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas prašo trečiųjų asmenų duomenų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (1-46)-E2-16514, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016m. lapkričio 10d. skundą, t.y. atsisakyta pareiškėjui pateikti Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašus, padarytus 2016m. spalio 20d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val..

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas bylą išsprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, netinkamai taikė Taisyklių nuostatas, neįvertino, kad atsakovas tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

18. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus bei pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei papildydamas juos, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu įtrauktas būtent Kauno apygardos teismo pirmininkas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas bylą išsprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens.

21. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12.E) patvirtintos Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinės taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

22. Įstatymo (ginčui aktuali redakcija nuo 2016m. kovo 1d. iki 2016m. gruodžio 31d.) 30 straipsnis įpareigoja duomenų valdytoją ir duomenų tvarkytoją įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.). To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja duomenų valdytoją užtikrinti, jog asmens duomenys nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis, būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai bei saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi.

23. Taisyklių 27.3 punktas nustato, kad įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo vaizdo duomenimis, užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimą, t. y. duomenų subjektui susipažįstant su vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įraše matomi kiti asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, ar kita informacija, kuri gali pažeisti trečiųjų asmenų privatumą (pavyzdžiui, transporto priemonės valstybinis numeris), šie vaizdai turi būti retušuoti ar kitais būtais panaikinama galimybė identifikuoti trečiuosius asmenis. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

24. Taisyklių 17 punktas nustato, jog vaizdo duomenys duomenų valdytojo gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

25. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šios nutarties 22, 23 ir 24 pastraipose nurodyta ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui reikalaujamą vaizdo įrašą, siekiant apsaugoti įraše užfiksuotų trečiųjų asmenų teisę į privatų gyvenimą, ir nesant techninės galimybės retušuoti vaizdo įrašus taip, kad juose nebūtų matyti kitų asmenų, veikė sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Taisyklių nuostatomis, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (1-46)-E2-16514 bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui jo prašomą vaizdo įrašą.

26. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė