Legislator Case Law & Legislation
A-858-1995-12 AI generated

A-858-1995-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-858-1995-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius) 2011 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 12SD-1712; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ 2011 m. vasario 4 d. parengtą kadastrinę bylą ir 2011 m. kovo 9 d. atsakovo suderintą žemės sklypo planą;

Legislator headnote

AI generated

A-858-1995-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1995/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00381-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.; 14.3.3.; 14.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ įgaliotam atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Edelmeta“ (toliau – ir UAB „Edelmeta“) ir UAB „Stelmita“ (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 6-9) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius) 2011 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 12SD-1712;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ 2011 m. vasario 4 d. parengtą kadastrinę bylą ir 2011 m. kovo 9 d. atsakovo suderintą žemės sklypo planą;

3) priteisti UAB „Edelmeta“ iš atsakovo turėtas teismines išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklauso blokuoti pastatai garažai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste. Teigė, jog ketina užsiimti ūkine komercine veikla, todėl nori atlikti pastatų rekonstrukciją ir pakeisti pastatų naudojimo paskirtį, o tam reikia statybos leidimo, kurio negauna, nes nėra suformuotas žemės sklypas prie esamų pastatų. Pažymėjo, jog parengė žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas prie minėtų garažų, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Nurodė, jog detalus planas įstatymų nustatyta tvarka buvo suderintas, patikrintas ir patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T11-961. 2011 m. vasario 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-235 nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Pareiškėjų įgaliotas atstovas UAB „Almontus“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl kadastrinių duomenų nustatymo. 2011 m. spalio 5 d. raštu Nr. 12SD-1712 atsakovas atsisakė priimti sprendimą dėl kadastrinių duomenų nustatymo detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui, nes detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo būdas bei pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų tiesioginės paskirties.

Pareiškėjai nesutiko su tokiu atsakovo sprendimu ir prašė jį panaikinti, nes atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo detaliojo plano sprendiniais, neginčijo nei Nuolatinės statybos komisijos protokolo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo akto, kurio patikrinimo išvada teigiama, nei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T11-961, kuriuo patvirtintas detalus planas, nei įsakymo, kuriuo nustatyta žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir pobūdis.

Pažymėjo, jog patvirtintas detalus planas atitinka Gargždų miesto bendrąjį planą. Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto teisės normos, kuriomis ginčijamą sprendimą grindžia atsakovas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 24 straipsnio 4 daliai, nes minėtos normos paneigia visą teritorijų planavimo esmę.

Pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypų formavimas yra Teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimo sritis. Žemės sklypai formuojami, jų naudojimo tipus nustato Teritorijų planavimo įstatymas, o jau suformuotų žemės sklypų naudojimą, valdymą, tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Žemės įstatymo nuostatos, todėl manė, jog atsakovas nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Pažymėjo, jog, kai buvo prašoma atsakovo pateikti sąlygas detaliajam planui rengti, žemėtvarkos skyrius neprieštaravo, kad būtų formuojamas sklypas su tikslu nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritoriją, pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, todėl mano, jog atsakovas privalo netrukdyti įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Manė, jog atsakovas neturi diskrecijos teisės nustatyti kadastro duomenis pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas), todėl skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 74-76) prašė skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjai pateikė atsakovui prašymą dėl naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo. Ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo informuoti, kad atsakovas atsisako priimti sprendimą dėl kadastrinių duomenų nustatymo detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, nes detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo būdas bei pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų tiesioginės paskirties. Paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 punktas nustato, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjai nutarė rengti detalųjį planą, kadangi siekė ne tik suformuoti žemės sklypą apie esamus pastatus, bet ir nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia formuojamo žemės sklypo sampratą, t. y. žemės sklypas, kurio planuojamojoje teritorijoje nustatomos ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės sklypo paskirtis bei teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimas. Žemės sklypo formavimas detaliuoju planu yra teritorijų planavimo dokumentu nustatomos žemės sklypo ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.

Nurodė, kad 2008 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą rengti detalųjį planą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog būtų rengiamas detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Gargžduose (garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Laugaliai“) projektas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, atsižvelgiant į gretimybes. Šiuo sutikimu nebuvo duotas sutikimas rengti detalųjį planą pagal 2010 m. sausio 29 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar. 9-55 1.2 punkte numatytą detaliojo planavimo tikslą.

Teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.2 punkte nustatyta, jog žemės sklypai miestuose prie garažų parduodami pagal detaliuosius planus. Taisyklių 2.4 punktas nustato, kad žemės sklypai, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus numatytas išimtis, parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Taisyklių 28 punktas numato, kokie naudojami sklypai išnuomojami, o 30.7 punkte numatyta, kad išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje arba gavus nuomotojo sutikimą. Taisyklių 31 punkte nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti norint išsinuomoti naudojamus žemės sklypus be aukciono. Išvardintų pateikiamų dokumentų tarpe reikalaujami ir statinių ar įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentai. Pabrėžė, jog pareiškėjai nurodo visiškai kitą planavimo tikslą nei yra numatyta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje, iškreipia sąlygų išdavimo 2009 m. vasario 6 d. rašto Nr. R5-167-(2.6) turinį. Šiame rašte pažymima, kad Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, susipažinęs su pateiktais dokumentais dėl sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, objektui – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste – specialiųjų sąlygų neturi.

Paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto normos, numatančios, kad žemės sklypai išnuomojami ar parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2.4, 28 punktuose numatyta, kad teisės į išimtinę – lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, jog valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Dėl to, būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu. Nuo to priklauso, ar asmuo turėjo teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Pažymėjo, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyvių teisės normų nuostatomis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b. l. 103-111) pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta“ ir UAB „Stelmita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2010 m. sausio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybė su pareiškėjais sudarė detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, kuria jiems perduotos ginčo žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises. Šios sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad ginčo teritorijos detaliojo planavimo tikslai yra suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, pakeisti pastatų paskirtį į komercinę. 2010 m. balandžio 8 d. pareiškėjams išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriose planavimo tikslu nurodyta – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, pakeisti pastatų paskirtį į komercinę. 2009 m. vasario 6 d. rašte Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad neturi specialių sąlygų ginčo žemės sklypo suformavimui prie nuosavybės teise valdomų pastatų – garažų, kad projektas turi būti rengiamas atsižvelgiant į galiojančius teritorijos planavimo dokumentų sprendinius, nepažeidžiant trečiųjų šalių interesų. 2010 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija priėmė kompleksinio derinimo protokolą Nr. TP 38-4, kuriuo nutarė derinti ginčo detalųjį planą, kuriuo numatyta suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, pakeisti pastatų paskirtį į komercinę. 2010 m. spalio 22 d. detaliojo plano projektą patvirtino Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. 2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-961, kuriuo patvirtino UAB „Edelmeta“ ir UAB „Stelmita“ žemės sklypo suformavimo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r. sav., detalųjį planą, kurio planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, pakeisti pastatų paskirtį į komercinę.

Šis detalus planas įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų viešajame registre Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą parengė pareiškėjų įgaliotas asmuo UAB „Almontus“. 2011 m. vasario 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. AV-235, kuriuo nustatė pareiškėjų formuojamo ginčo žemės sklypo, patvirtinto minėtu tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, pagrindinės žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties, būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Teismas nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami nustatyti detaliuoju planu suformuoto ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Į šį prašymą atsakovas atsakė skundžiamu sprendimu.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta nustatyti (iš esmės patvirtinti esamus) ginčo detaliuoju planu suformuoto naujo žemės sklypo kadastrinius duomenis, motyvuojant tuo, kad detaliojo plano sprendiniais nustatytas ginčo žemės naudojimo būdas bei pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų (garažų), esančių šioje žemėje, tiesioginės paskirties. Toks sprendimas pareiškėjams yra reikalingas kreipiantis į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu įrašyti naujai suformuoto ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Tik įrašius ginčo žemės klypo kadastro duomenis kadastre pareiškėjai turės galimybę teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti teisę į jų norimą ginčo žemės sklype atlikti pastatų (garažų) pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimą, šių pastatų rekonstrukciją. Remdamasis tuo, teismas pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra susijęs su pareiškėjų teisių įgyvendinimu ginčo žemės sklypo detaliojo planavimo užbaigimo bei norimų vykdyti statybos darbų joje aspektais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog faktiniai duomenys patvirtina ir šalys neginčija, kad detaliuoju planu pareiškėjų suformuotas naujas ginčo žemės sklypas yra priskirtinas laisvos valstybinės žemės fondui. Laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra (Žemės įstatymo 3 str. 3 d.). Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą, kurio planavimo tikslu nurodyta – suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų blokuotų pastatų – garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, pakeisti pastatų paskirtį į komercinę. Pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties, būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, nustatyta 2011 m. vasario 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Todėl teismas vertino, ar ginčo detaliuoju planu suformuoto naujo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad nustatant ginčo žemės pagrindinę naudojimo paskirtį laikytasi teisės aktuose nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo tvarkos.

Nurodė, jog Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus), detaliuosius planus ir Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai).

Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 24 str. 5 d.). Detalieji planai inter alia rengiami, kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti. Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Formuojamas žemės sklypas – žemės sklypas, kurio planuojamoje teritorijoje nustatomos ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Teritorijos naudojimo tipas – vadovaujantis teritorijų planavimo normomis, bendruosiuose, specialiuosiuose (masteliu 1:2000 ar stambesniu) ir (ar) detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3, 4, 5, 35, 36 p.).

Remdamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į tai, kad naujai formuojamas ginčo žemės sklypas yra laisvos valstybinės žemės statusą turinti žemė, teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta neįgalioto tokį sprendimą priimti viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, o atitinkamą sprendimą ginčo situacijoje įgaliotas priimti Tarnybos vadovas ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas.

Teismas kritiškai vertino tai, kad pareiškėjų ginčo detaliojo planavimo tikslu nurodyta – pakeisti pastatų paskirtį į komercinę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog duomenų, kad pastatų (garažų) paskirtis yra pakeista į komercinę, bylos duomenys nepatvirtina, tačiau galimybė rengti detalųjį planą minėtu tikslu teisės aktuose ir nenumatyta (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d.). Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyta tvarka. Taigi ginčo detaliuoju planavimu pareiškėjams išspręsti ir ginčo pastatų paskirties pakeitimo klausimą iš esmės yra neįmanoma.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, nustačius ir įrodžius, kad ginčo detaliuoju planu suformuoto ginčo žemės pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta netinkamai, skundžiamo sprendimo motyvacija laikytina iš esmės teisinga ir pagrįsta, išskyrus argumentavimą valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo nuostatomis, kadangi pareiškėjai kreipėsi į atsakovą ne prašydami ginčo žemę išnuomoti ar parduoti, o prašydami priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų skundų argumentai, kad atsakovas neturi diskrecijos teisės nustatyti ar ne kadastro duomenis, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atmestini, kadangi sprendime nurodyti jo priėmimo motyvai ir faktinės aplinkybės ir iš jo turinio galima suprasti, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjų pateikta kadastrinių matavimų byla.

Teismas pareiškėjų argumentus, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas nesivadovavo ginčo detaliojo plano sprendiniais, neginčijo Nuolatinės statybos komisijos protokolo, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo akto, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T11-961, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad tai, jog atitinkami sprendimai ir/ar aktai atsakovo nebuvo ginčijami ar nėra nuginčyti, nesudaro pagrindo tiriamos situacijos vertinti kitaip ir/ar pripažinti, kad atsakovas priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, šios bylos ginčo dalyku nėra pareiškėjų nurodytų sprendimų ar aktų teisėtumo ir pagrįstumo tyrimas. Todėl teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjų skundo reikalavimo – įpareigoti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ 2011 m. vasario 4 d. parengtą kadastrinę bylą ir 2011 m. kovo 9 d. atsakovo suderintą žemės sklypo planą.

III. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Edelmeta“ ir UAB „Stelmita“ apeliaciniu skundu (b. l. 113-116) prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, priteisti UAB „Edelmeta” iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog suformuotas detaliuoju planu žemės sklypas yra naudojamas pareiškėjų, šiame sklype stovi statiniai jiems priklausantys nuosavybės teise, todėl ginčo sklypas nepriklauso laisvos valstybinės žemės fondui. Tarnybos tinklalapyje ginčo žemės sklypas nėra priskirtas laisvos žemės fondui. Pabrėžia, kad atsakovas ginčo sklypo kadastrinius duomenis suderino ir patvirtino žemės sklypo planą, o tai reiškia, kad sutiko tiek su patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, tiek su sklypo kadastriniais duomenimis, nustatytais pagal detalųjį planą, t. y. tiek su nustatytu sklypo dydžiu, specialiosiomis sąlygomis, su nustatyta sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi (kita) ir būdu (komercine paskirtimi). Mano, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato ginčo esmę, neaiškiai nurodė, kokias būtent teisės normas jis taiko nagrinėjamos bylos atveju. Šiuo atveju priimti sprendimą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ginčo sklypui turėjo Tarnybos vadovo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, tačiau šis teismo pastebėjimas neišsprendžia ginčo esmės ir nėra motyvas atmesti pareiškėjų skundą.

Pažymi, jog tiek atsakovo, tiek pareiškėjų nuomonės sutampa, kad bet kuriuo atveju formuojant žemės sklypą tiek prie inžinerinės infrastruktūros objektų (garažų), tiek prie komercinės paskirties statinių, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bus ta pati, t. y. kita, ir šiuo metu detaliuoju planu nustatyta ši paskirtis atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių paskirtį. Kilusio ginčo esmė, ar detaliojo plano sprendiniai, nepažeidžiant teisės normų, galėjo suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjams priklausančių pastatų – garažų, nustatant žemės naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorijos, o pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bei numatyti esamų pastatų paskirties keitimą. Nauji savarankiški (ne priklausiniai) pastatai – garažai gali būti statomi tik ant kitos paskirties žemės, kurios naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Todėl neaišku, kaip pakeisti tokių jau esamų statinių paskirtį į komercinę, jei žemės sklypo naudojimo būdas nėra komercinių objektų teritorijos. Naujus statinius projektuoti ir statyti galima tik tuo atveju, jei naujai projektuojamų statinių paskirtis atitinka žemės naudojimo paskirtį, būdą ir/ar pobūdį, o jei neatitinka, tada būtina keisti žemės naudojimo būdą ir/ar pobūdį. Tai yra atliekama rengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad privalėjo rengti du detaliuosius planus, t. y. pirmą kartą parengti detalųjį planą suformuoti sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis būtų kita, o naudojimo būdas – infrastruktūros teritorijos tam, kad atitiktų pastatų – garažų paskirtį, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre, o tada rengti antrą detalųjį planą, kuris pakeistų suformuoto pirmuoju planavimu žemės sklypo naudojimo būdą (ne paskirtį) į komercinės teritorijos. Mano, jog rengti du detaliuosius planus yra nepagrįsta.

Remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir nurodo, jog šiose teisės normose nėra reikalavimo, kad valstybinės žemės sklypas būtų išnuomojamas arba parduodamas tos pačios paskirties kaip ir statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovas su nustatyto valstybinės žemės sklypo dydžiu sutinka, tokiu būdu reikalavimai, nurodyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 6 dalyje, nebuvo pažeisti. Remiasi Taisyklių 30 punktu ir nurodo, jog šios teisės normos reglamentuoja teisinį santykį, kai išnuomojamame ar jau išnuomotame valstybinės žemės sklype pasikeičia tam tikros sąlygos, t. y. kai yra patvirtinamas savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrasis planas, kuris numato toje teritorijoje plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre. Tokiu atveju aiškiai yra nurodyta, kaip turėtų elgtis atsakovas. Remiasi Taisyklių 38.13 punktu ir nurodo, kad ši norma aiškiai nustato, jog, jeigu nuomos sutartyje numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės paskirtį, būdą ir/ar pobūdį, kartu turi būti nustatyta nuomotojo atveju pareiškėjų pareiga, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, pakeisti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat sutarties šalių pareiga pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nurodo, jog valstybinės sklypo pardavimo atveju jokių apribojimų nenurodoma ir pirkėjui. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, jog parengtas detalusis planas ne tik atitiko Gargždų miesto generalinio plano sprendinius, bet juos detalizavo, suformavo sklypą komercinių statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai, pakeitė užstatytos erdvės teritorijos naudojimo tipą.

Pažymi, jog žemės sklypų formavimą, jų naudojimo tipų nustatymą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, o jau suformuotų žemės sklypų naudojimą, valdymą, tvarkymą administravimą reglamentuoja Žemės įstatymo nuostatos, todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos negali daryti įtakos žemės sklypų formavimui, nes priešingu atveju prieštarautų ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio dalies 6 punktui. Teismas dėl šio pareiškėjų argumento nepasisakė.

Pareiškėjai nurodo, jog UAB „Almontus” 2011 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame prašyme Nr. 269 nebuvo prašoma išnuomoti ar parduoti detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą, buvo prašoma nustatyti detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui kadastrinius duomenis, kuriuos būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis, reikalingas Tarnybos sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Nurodo, jog Žemės įstatymas nereglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, registravimo. Nekilnojamojo kadastro įstatymo ir nuostatų nustatytose tvarkose nėra nurodyta, kad, nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, Tarnyba tam tikrais atvejais turi teisę atsisakyti priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo, t. y. Tarnyba neturi diskrecijos teisės nustatyti ar ne kadastro duomenis, todėl ji atsisakė nemotyvuotai, be jokio įstatyminio pagrindo. Mano, jog tokiais veiksmais atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 8 straipsnio 1 dalį. Teismas atmesdamas skundą iš esmės nevertino teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, argumentų ir neišnagrinėjo bylos iš esmės. Teismas argumentuotai nevertino ginčo esmę sudarančių aplinkybių, pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmetė nepateikdamas detalios procesinio sprendimo motyvacijos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 128-130) nurodo, jog teismas atsakė į visus pareiškėjų reikalavimus, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas pabrėžia, kad kadastrinių duomenų suderinimas ir sklypo plano patvirtinimas nėra sutikimas su detaliojo plano sprendiniais, tą aplinkybę įrodo ir kilusio ginčo nagrinėjimas teisme. Suderintas žemės sklypo planas tik patvirtina, jog Tarnyba sutinka su detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo plane bei žemės sklypo ribų-paženklinimo akte nėra nurodoma žemės sklypo paskirtis, o tik naujai suformuoto žemės sklypo plotas, gretimybė, sklypo koordinatės bei duomenys apie žemės naudojimo apribojimus. Taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai miestuose prie garažų parduodami pagal detaliuosius planus. Taisyklių 28 punktas numato, kokie naudojami sklypai išnuomojami, o 30.7 punkte numatyta, kad išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje arba gavus nuomotojo sutikimą. Pareiškėjai gindami savo reikalavimus vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymu, tačiau nesivadovauja teisės aktais, kurie reglamentuoja naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Išnuomojant valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl būtinas vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio paskirtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 124) nurodo, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 12SD-1712 ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ 2011 m. vasario 4 d. parengtą kadastrinę bylą ir 2011 m. kovo 9 d. suderintą žemės sklypo planą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog detaliuoju planu suformuoto ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta netinkamai ir todėl atsakovo sprendimas atsisakyti nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, kadastrinius duomenis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjai UAB „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija nesutinka ir pabrėžia, kad byloje ginčo dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties nėra, detalusis planas ir jo sprendiniai nebuvo šio ginčo objektas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus argumentus, iš dalies sutinka su pareiškėjų vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl atsakovo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nustatyti (iš esmės patvirtinti esamus) detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, kadastrinius duomenis. Atsakovas savo nesutikimą dėl kadastrinių duomenų nustatymo detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Gargžduose, iš esmės grindžia tuo, kad detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų tiesioginės paskirties (b. l. 15).

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2011 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2010 m. spalio 1 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2010 m. gegužės 9 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 84 punktas numato dokumentus, kurie kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami, inter alia apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo turi būti pateiktas, kai: 841.1.1.1 nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys; 841.1.1.2 keičiami šie suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys: 841.1.1.2.1 pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 841.1.1.2.2 žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 841.1.1.2.3 žemės sklypo plotas (išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 21 punkte); 841.1.1.2.4 žemės sklypo sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis (išskyrus tuos atvejus, kai bendras žemės sklypo plotas kinta ne daugiau už maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą šių Nuostatų 1 priede); 841.1.1.2.5 žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai; 841.1.1.2.6 saugomos teritorijos, kuriose yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių; 841.1.1.2.7 žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (išskyrus tuos atvejus, kai dėl žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių pasikeitimo žemės sklypo plotas kinta ne daugiau už maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą šių nuostatų 1 priede); 841.1.2 keičiant kadastro duomenis, nenurodytus šių nuostatų 841.1.1.2 punkte, apskrities viršininko sprendimas kadastro tvarkytojui neteikiamas ir kadastro duomenys keičiami tik pagal asmens prašymą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Nuostatų 841.1.1 p.).

Pažymėtina, jog Nuostatų 65 punktas numato duomenis, kuriuos, kai yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal Nuostatų reikalavimus ir parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojui pateikus žemėtvarkos skyriui, yra tikrinami, t. y. tikrinama, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; dokumentai, nurodyti Nuostatų 64.1-64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.

Be to, Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98 (2009 m. rugsėjo 9 d. redakcija), inter alia reglamentuojančių žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo tvarką, III skirsnis numato žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo procedūrą ir kokie duomenys ir tikrinami.

Šių taisyklių 18 punktas įtvirtina, jog, jeigu tikrinant duomenis yra nenustatoma pažeidimų, žemėtvarkos skyriaus vedėjas žemės sklypo planą suderina jį pasirašydamas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2011 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto (rajono) žemėtvarkos skyriaus suderintas ginčo sklypo planas (b. l. 20) (Nuostatų 67 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai ketina pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir kad nagrinėjam teisiniam ginčui yra taikytinos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), nekyla. Taisyklių 2.3 punktas numato, jog taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Taisyklių 14, 36 punktai numato, jog sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina, jog 2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-961 dėl UAB „Edelmeta“ ir UAB „Stelmita“ žemės sklypo suformavimo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r. sav., detaliojo plano patvirtinimo (b. l. 51), 2011 m. vasario 1 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. AV-235, kuriuo nustatė pareiškėjų formuojamo ginčo žemės sklypo, patvirtinto minėtu tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties, būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (b. l. 53), Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto (rajono) žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 9 d. suderino ginčo sklypo planą (b. l. 20), be to, byloje yra parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (b. l. 16-47).

Taigi šiuos dokumentus ir teisės aktų reikalavimus nustatant valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis turėjo įvertinti atsakovas.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas savo nesutikimą dėl sprendimo dėl kadastrinių duomenų nustatymo detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Gargžduose, iš esmės grindžia tuo, kad detaliojo plano sprendiniais nustatytas žemės naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų pastatų tiesioginės paskirties (b. l. 15). Tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad detalusis planas, jo sprendiniai yra nuginčyti ar ginčijami teismine tvarka, šios bylos nagrinėjimo dalykas taip pat nėra detalusis planas ir jo sprendiniai, todėl atsakovo argumentai, susiję su detaliojo plano netikslumais, nėra vertintini kaip pakankami atsakovui atsisakyti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Taip pat atsakovo argumentai, susiję su detaliajame plane nurodyta pastatų paskirtimi, atsisakant nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo žemės sklypo kadastrinius matavimus, vertintini kritiškai, kadangi iš esmės atsakovas nenurodo argumentų, nepateikia įrodymų, susijusių su žemės sklypo formavimo procedūros netikslumais. Be to, atsakovas iš esmės nenurodo pagrįstų argumentų, leidžiančių neabejoti ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (pavyzdžiui, kad kadastrinių duomenų nustatymu yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai). Remiantis nurodytais argumentais atsakovo ginčijamas sprendimas yra pripažintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kadastrinius duomenis pagal UAB „Almontus“ 2011 m. vasario 4 d. parengtą kadastrinę bylą ir 2011 m. kovo 9 d. atsakovo suderintą žemės sklypo planą negali būti tenkintas, kadangi šiuo atveju turi būti įvertinama, ar pareiškėjų pateikiami dokumentai atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Remiantis tuo, kad atsakovo skundžiamas sprendimas buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovas yra įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą dėl naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bylai reikšmingas materialinės teisės nuostatas ir netinkamai jas taikė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas – panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą dėl naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo priteisti UAB „Edelmeta” iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 207 litus (b. l. 113-117). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (b. l. 9, 117), tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007), todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, prašymai dėl išlaidų atlyginimo ir šių išlaidų pagrindimas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjai prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažymi, jog UAB „Edelmeta” patyrė 847 litų išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo, 50 litų išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo apeliacinės instancijos teisme (b. l. 117). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra grindžiamas 2011 m. lapkričio 2 d. įgaliojimu (b. l. 12), 2012 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6758 (b. l. 118), 2012 m. sausio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 529 (b. l. 119), kai pareiškėjui teisines paslaugas suteikė UAB „Almondus“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 nurodė, jog, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog asmenys, kurie teisėtai naudojasi ne advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, atsidurtų nevienodoje padėtyje su asmenimis, kurie naudojasi advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, nors ABTĮ nereikalauja, kad administracinėse bylose atstovautų tik advokatai arba advokatų padėjėjai, taigi iš esmės netraktuoja šių asmenų grupių (advokatų (jų padėjėjų) ir ne advokatų (jų padėjėjų)) kaip pasižyminčių tokiais skirtumais, kurie neleistų pirmajai atstovų grupei (ne advokatams ar advokatų padėjėjams) atstovauti klientams, vedantiems bylas administraciniuose teismuose. Nurodė, jog, jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų, sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos teigti, kad ABTĮ požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus) asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį asmenį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjui UAB „Edelmeta” gali būti priteistinos išlaidos dėl teisinių veiksmų, atliktų UAB „Almondus“.

Pažymėtina, jog, remiantis CPK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nors Rekomendacijos reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau į jas galima atsižvelgti sprendžiant ir dėl šioje byloje patirtų išlaidų (ABTĮ 4 str. 6 d., 44 str. 6 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į galutinį byloje priimtą sprendimą, nurodo, jog byloje sprendimas buvo priimtas pareiškėjų naudai ir iš esmės buvo patenkinti jų interesai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, protingumo, proporcingumo principu, pareiškėjui UAB „Edelmeta” yra priteistinos jo patirtos išlaidos – 50 litų žyminis mokestis, ir, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas, UAB „Edelmeta” priteistina 847 litai už apeliacinio skundo parengimą.

Taigi bendra priteistina suma pareiškėjui UAB „Edelmeta” iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, yra 897 litų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Edelmeta” ir UAB „Stelmita“ skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 12SD-1712 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą dėl naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Edelmeta” iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, 897 (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis) litus bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1995/2012 apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė