2024-08-07 Nr. CB-5222-2-69-3-19130-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2953

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19130-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 28 d. paduotu atsakovų D. S. ir E. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai D. S. ir E. Š. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams D. S. ir E. Š. dėl teisės pripažinimo ir atsakovų D. S. ir E. Š. priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovų kasacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai išaiškino esančio kelio servituto apibrėžtumą viešpataujančio daikto atžvilgiu, nes pagal atsakovų pateiktus oficialius rašytinius įrodymus kelio servitutas buvo nustatytas ne visiems, kas turi interesą naudotis keliu, bet konkretaus viešpataujančio daikto atžvilgiu, t. y. tik atsakovei D. S. priklausančio žemės sklypo atžvilgiu.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neištyrė atsakovų pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią – Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taip pat objektyviai neištyrė liudytojo geodezininko D. Ž. 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kuriuose jis sąmoningai klaidinančiai nurodė, kad žemės sklype esančiu kelio servitutu gali naudotis bet kas.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl turto atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialiosios teisės normų, įtvirtintų CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.80 straipsnio 1 dalyje, 4.93 straipsnio 2 dalyje, 4.111 ir 4.112 straipsniuose, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 32, 33 ir 42 punktuose, pažeidimus, nes tinkamai neįvertino atidalinamo ginčo žemės sklypo būdo ir naujai formuojamų žemės sklypų racionalumo ir kelio servitutų nustatymo projektiniuose sprendiniuose teisėtumo.

5. Teismai pažeidė CK 4.75 ir 4.80 straipsnių nuostatas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos vykdant žemės sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus turi būti sudaryta žemės savininkų (bendraturčių) notariškai patvirtinta sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, servitutų nustatymo ir kitų daiktinių teisių.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 301 straipsnio ir 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir neištyrė atsakovų pateiktų įrodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti už atsakovus D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėjusiam jų atstovui M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 284 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 27 d., mokėjimo nurodymu Nr. 194.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė