2020-12-16 Nr. AB-23936-3-61-3-01915-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2074-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01915-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S. ir P. A.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pinigų sumas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešą interesą, (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. liepos 30 d. įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir 2014 m. birželio 15 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“ (toliau – ir 2014 m. spalio 15 d. įsakymas); 4) įpareigoti Tarnybą P. A. grąžinti 5 647,59 Eur, R. S. grąžinti 5 647,59 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad administraciniai aktai, kurie buvo priimti vykdant administracinę procedūrą (Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 15 d. sprendimas, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymas) pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimą lengvatine tvarka. Nagrinėjamu atveju suformuotas 0,0422 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes greta jo buvo papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, suformuotas 0,0422 ha žemės sklypo plotas viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną parduoti ne aukciono tvarka 0,04 ha žemės plotą.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė papildomai pažymėjo, kad dėl kaimyninių sklypų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau išnagrinėjo skundus, ir šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę. Nesutiko, kad prokuratūra praleido vieno mėnesio apskundimo terminą. Taip pat pažymėjo, kad šioje byloje baudžiamoji byla, kurioje spręsta Tarnybos vedėjos baudžiamosios atsakomybės klausimai, reikšmės neturėjo.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko, prašė pareiškimą tenkinti.

5. Tarnyba nurodė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme (kitais kaip įsiterpusiais formuojamais žemės sklypais), šiame žemės sklype nebuvo pastebimi dideli reljefo nelygumai leidžiantys konstatuoti šlaito ar griovos buvimą, o sprendžiant dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atitikimo siauros juostos išimčiai buvo reikalinga atsižvelgti, kad atkarpa tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra didesnė nei 30 metrų, kuri negalėjo būti prilyginama siaurai juostai. Tarnybos nuomone, valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, su juo nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Administracija nurodė, kad sprendimo dėl papildomo valstybinės žemės ploto atitikimo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai priėmimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) gatvėse esančius sklypus, buvo suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Tarp kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla. Pagal teisės aktus tais atvejais, kai įsiterpęs žemės plotas didesnis už nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Šiuo atveju prašomas papildomai priskirti laisvos valstybinės žemės plotas buvo siauroje juostoje prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir saugomos teritorijos, todėl prie įsiterpusio valstybinės žemės ploto nebuvo galimybės įrengti privažiavimo. Teritorija, kurioje buvo prašomas prijungti žemės sklypas, nebuvo suplanuota detaliuoju planu ir joje statyba nebuvo galima. Administracija taip pat pažymėjo, kad pareiškimo padavimo teismui terminas buvo praleistas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko, prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad žemės sklypo pardavimas nepažeidė nei viešo, nei kitų asmenų interesų. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iki šiol ginčo sklypo nenaudojo, manė, kad jis atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu: 1) tenkino pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą; 2) panaikino: Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą; Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 15 d. sprendimą; Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą; 3) įpareigojo Tarnybą grąžinti sumokėtas už žemės sklypą sumas: P. A. – 5 647,59 Eur; R. S. – 5 647,59 Eur.

11. Teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir P. A. 2010 m. vasario 8 d. prašymu kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydami prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą iki 6 arų (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą. Administracija 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. A51-4039 (2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (31)-1.2-1519-(3.31) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje. Administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1 184 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 422 kv. m ploto sklypą prie 762 kv. m privataus žemės sklypo dalies, ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt.

R. S. ir P. A. 2014 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašydami parduoti įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134, atsižvelgdamas į patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko F.

S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti minėtą žemės sklypą. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir jų pardavimo R. S. ir P. A., nustatė, kad R. S. ir P. A. tenka po 211 kv. m ploto dalis žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatė 422 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą ir nusprendė šį sklypą parduoti lygiomis dalimis tretiesiems suinteresuotiems asmenims sumokant visą sumą iš karto: tretieji suinteresuoti asmenys 2014 m. gruodžio 23 d. už žemės sklypo parengimą sumokėjo R.

S. 19 500 Lt, P. A. 19 500 Lt (sumokėta už žemės sklypą 19 302 Lt ir už jo įregistravimą registre 198 Lt, kas atitiko pareiškime nurodytas grąžintinas sumas eurais). Administracinė procedūra užbaigta nebuvo: 422 kv. m ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis nesudaryta.

12. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-193-(14.49.104.) informavo R. S. ir P. A., kad yra stabdoma 422 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūra. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti, inter alia, Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 15 d. sprendimo ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymo panaikinimo procedūras, kadangi valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

13. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatytą valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir padarė išvadą, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų išimčių numatymo tikslus.

14. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) ginčui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 1 d., 2.15 punktas numatė, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

15. Teismas pažymėjo, kad nors nei ginčo santykiams aktualioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, nei kituose teisės aktuose nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose sąvokų „siaura juosta“, „šlaitas“, „griova“ turinys nebuvo pateiktas, tačiau šis turinys atskleistas teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 2014 m. rugsėjo 29 d. byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. byloje Nr. A-648-552/2017, 2016 m. spalio 5 d. byloje Nr. eA-1005-438/2016, 2018 m. spalio 4 d. byloje Nr. eA-675-822/2018, kt.) ir visais atvejais turėjo būti aiškinamas vienodai, ypač, kai sąvokos aiškintos analogiškoje faktinėje situacijoje esančių žemės sklypų atveju (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių gyvenamųjų kvartalų). Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją.

16. Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos teismas teigė, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turėjo egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negalėjo būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turėjo atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Taip pat negalėjo būti dirbtinai skaidomas laisvos valstybinės žemės plotas taip sukuriant prielaidas mažesnes jo dalis laikyti „įsiterpusiais“ žemės sklypais. Todėl teismas padarė išvadą, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

17. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad iki ginčo sklypo suformavimo jis buvo didesnio nei 1 ha „L“ formos valstybinės žemės ploto, kurio plotis pareiškėjo teigimu, iki 27 metrų, sudėtine dalimi, dėl ko nebuvo pagrindo laikyti ginčo žemės sklypo „siaura juosta“. Pats ginčo sklypas taip pat viršijo 10 metrų plotį, nes buvo 16,37 / 16,14 m pločio ir 25,90 / 26,00 m ilgio. Nebuvo įrodyta, kad pagal faktinę situaciją ginčo žemės sklypas galėjo būti laikomas šlaituotu taip pat, nes ginčo žemės sklype esantis nuolydis nuo 216,73 altitudės sklypo vakarinėje dalyje iki 214,75 altitudės sklypo rytinėje dalyje (riba su tretiesiems asmenims priklausančiu pagrindiniu sklypu) nesudarė pagrindo pagal teisminę praktiką laikyti ginčo žemės sklypą esantį šlaite. Teismas laikėsi nuostatos, kad byloje esančios teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos patvirtino, jog ginčo žemės sklypas neatitiko siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokų, kas būtų sudarę prielaidas spręsti dėl didesnio nei 4 arų valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu (iki 6 arų). Be to, iš žemės sklypo gretimybių buvo matyti, kad suformuotas žemės sklypas neatitiko ir įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta buvo laisvi papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, didesnis nei 4 arų ginčo žemės sklypas viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną ne aukciono tvarka įsigyti žemės sklypo plotą, dėl ko ginčijami administraciniai aktai laikytini prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad turi būti panaikinti administraciniai aktai, kai valstybinės žemės sklypo formavimo ir perleidimo procedūros neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

18. Dėl atsiliepimuose pateiktų atsikirtimų į pareiškimą dėl viešo intereso, kurį reiktų ginti byloje, nebuvimo, teismas pažymėjo, kad analogiškose faktinėse situacijoje yra suformuota teisminė praktika, kad teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas ir žemės reformos vykdymas teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo ypatumus, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus ir sudaro pagrindą prokurorui ginti šį viešą interesą.

19. Teismas, pasisakydamas dėl Administracijos nurodyto pareiškimo padavimo teismui termino praleidimo, nurodė, kad įvertinus administracinių teismų praktiką nustatant termino eigos pradžią, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo atsikirtimai į šį reikalavimą pagrįsti ir skundo padavimo terminas nebuvo praleistas. Pažymėjo, kad Tarnyba į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo kreipėsi 2016 m. balandžio 8 d., o pareiškimas teismui pateiktas 2016 m. gegužės 9 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ginčijant administracinius aktus pareiškimui pateikti.

20. Įvertinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendė, jog yra pagrindas prokuratūros, ginančios viešą interesą, pareiškimą tenkinti ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus, susijusius su ginčo žemės sklypo suformavimo ir planavimo perleisti tretiesiems asmenims procedūromis, bei įpareigoti Tarnybą sugrąžinti už ginčo sklypą trečiųjų suinteresuotų asmenų sumokėtas pinigų sumas (ABTĮ 56 str. 6 d., 86 str. 2–3 d.).

III. 21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai neįvertino išsamių Administracijos argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, jog nagrinėjamu atveju prašomos papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės suformuoti kaip atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo ir todėl šis plotas tesėtai, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, prijungtas prie greta buvusio žemės sklypo ir tokiu būdu laisvoje valstybinėje žemėje padidintas ne daugiau kaip 6 arais. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje padarė klaidingas ir objektyviais duomenimis neparemtas išvadas, nepašalino egzistavusių prieštaravimų tarp ginčo šalių pozicijų.

23. Administracija nurodo, kad bendriausia prasme ginčas yra dėl kriterijų, kurie žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) leistų laikyti atitinkantį įsiterpusio žemės ploto statusui, vertinimo, papildomai atsakant į klausimą ar žemės sklypas atitinka teisės aktuose nurodytas išimtis, leidžiančias jį parduoti ne aukciono būdu. Toks ginčo dalykas suponuoja tai, jog bene svarbiausia užduotis yra aiškiai nustatyti, kuris subjektas, kokia apimtimi ir kokiais kriterijais, vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kompetentingas įvertinti ar žemės sklypas yra racionalaus dydžio, funkcionaliai panaudojamas atsižvelgiant į jo išsidėstymą ir kt.

24. Administracijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, todėl padarė visiškai nepagrįstas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Teismas nenustatė pakankamos aplinkybių visumos išvadai, jog neegzistavo sąlygos ginčo sklypui kaip įsiterpusiam formuoti. Tai lėmė, jog teismas nepagrįstai panaikino administracinius aktus, kurių pagrindu tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė prijungti prie jiems privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo ginčo žemės sklypo plotą.

25. Administracijos teigimu, ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu maksimalus galimas įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydis gyvenamosiose teritorijose, esant tam tikroms sąlygoms, o būtent: kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, buvo 0,06 ha. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas, t. y. gali būti didesnis nei 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose ir 0,5 ha – kitose teritorijose. Atsakovas pažymi, kad šiuo nutarimu nebuvo nustatyta maksimali įsiterpusios valstybinės žemės ploto riba, iki kurios toks žemės sklypas gali būti didinamas esant nurodytai sąlygai, t. y. kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Šiuo atveju nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, kliūčių padidinti prijungiamo žemės sklypo plotą iki 422 kv. m. nebuvo nustatyta. Viešojo administravimo subjektai valstybinės žemės sklypą, turėdami tam diskrecijos teisę ne tik galėjo laikyti įsiterpusiu, bet ir padidinti jo plotą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypo plotas negalėjo būti didinamas yra visiškai nepagrįsta. Be to, ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų. Toks minimo valstybinės žemės ploto išsidėstymas vienareikšmiai sąlygojo, jog jame formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus, nebuvo galimybės.

26. Nagrinėjamojoje byloje susiklostė situacija, kurioje teismas pripažino, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su nesuformuotos laisvos valstybinės žemės plotu ir yra didesnis nei 0,04 ha, tokiu atveju leidimas ne aukciono būdu parduoti žemę yra siejamas su sąlyga – įsiterpęs plotas sudaro siaurą juostą yra šlaitai ar griovos. Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į tokį valstybinės žemės plotą.

Tai, ar yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, lemia daugelis veiksnių – aplinkoje esama urbanistinė situacija, reljefo ypatumai, esami inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos, įvažiavimo / išvažiavimo keliai į / iš sklypą(-o) bei galimybė juos įrengti, sąlyga, kad nebūtų pablogintos gretimų sklypų sąlygos ir kt. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų kadastro žemėlapių ištraukų bei skaitmeninio suvestinio Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, jog teritorija (tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalų), prie kurios priskiriamas ginčo žemės sklypas, sudaro „L“ formą, t. y.

šis žemės plotas yra siauras ir pailgas. Ginčo sklypas yra išsidėstęs stačiakampe juosta, kuri nėra didelio ploto teritorija. Teismas nepasisako, kaip šioje teritorijoje galėtų būti formuojami racionalių ribų, funkcionaliai panaudojami žemės sklypai, ypač, atsižvelgiant į tai, jog toje teritorijoje reikėtų numatyti pastatų statybą, išlaikyti teisės aktų nustatytus atstumus tarp pastatų ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakovas mano, jog ginčo sklypo suformavimo metu nesant nustatytų konkrečių griežtų reikalavimų siauros juostos sąvokai, ginčo žemės sklypo laikymas siaura juosta nelaikytinas protingumo, teisingumo principus pažeidžiančiu vertinimu.

Atsakovas pastebi, kad prokuroras nei pareiškime, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ginčo sklype būtų galima kitų pastatų statyba; jokių konkrečių planų dėl šios teritorijos panaudojimo nėra. Akivaizdu, kad ginčo teritorijoje žemės sklypų suformavimas prieštarautų racionaliam teritorijų planavimui ir būtų aiškiai per mažo ploto individualių namų statybai.

27. Administracijos nuomone, prokuroro įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti galimai padarytas valstybės institucijų klaidas, visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galimai pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, be kita ko, ir ne vieno privataus asmens interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo suvokimo. Priešingai nei nurodė prokuroras, pareiškimo šioje byloje tenkinimas tik sumažina pasitikėjimą valstybės institucijomis, jų priimamais sprendimais, pažeidžia teisinio tikrumo principą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir net nesvarstė.

28. Atsakovas tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal Tarnybos pateiktus duomenis nutrauktas 2016 m. vasario 15 d., t. y. iš esmės po metus trukusio tyrimo, tačiau į teismą ginant viešą interesą kreiptasi tik 2016 m. gegužės 9 d. Tai, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nesudaro pagrindo sąžiningai teigti, kad prokuratūra nuo pastarojo kreipimosi į ją įgijo duomenų ginti viešą interesą ir sužinojo apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą. Taigi šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo būtų buvę surinkta papildomai reikšmingų duomenų (ginčijami administraciniai aktai), kurių viešą interesą ginanti institucija neturėjo dar ikiteisminio tyrimo metu ir dėl to negalėjo ginti viešo intereso. Atsakovo nuomone, akivaizdu, jog teismas neteisingai sprendė klausimą dėl sutrumpinto vieno mėnesio termino ginčyti administracinius aktus, todėl nagrinėjamu atveju byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu.

29. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėjas pažymi, kad byloje yra sprendžiamas valstybės turto – valstybinės žemės – naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas, t. y. pareiškėjas siekia užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisės aktų imperatyvai perleidžiant valstybei priklausančią žemę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorija – (duomenys neskelbtini)– nesant pretendentų atsikurti natūra nuosavybės teises į žemę, buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei sklypams nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiais sklypais formuoti. Taigi šiuo atveju leidus lengvatine tvarka be aukciono įsigyti didesnius nei 0,4 ha ploto žemės sklypus, suformuotus kaip įsiterpę žemės plotai, buvo pažeistas teisės aktuose įtvirtintas žemės reformos eiliškumas. Tai reiškia, kad ginčo teritorijoje esanti laisva valstybinė žemė, kurioje suformuotas ginčo žemės sklypas, visų pirma galėtų ir turėtų būti naudojama naujiems žemės sklypams, reikalingiems vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, formuoti.

31. Teismas pagrįstai pripažino, kad jog iki ginčo sklypo suformavimo ginčo žemės sklypas buvo didesnio nei 1 ha ploto „L“ formos valstybinės žemės ploto, kurio plotis, pareiškėjo teigimu, apie 30 m, sudėtine dalimi, dėl ko nėra pagrindo laikyti šio žemės sklypo „siaura juosta“. Pats ginčo sklypas (neatsižvelgiant į besiribojantį su juo laisvos valstybinės žemės plotą) taip pat viršija 10 m plotį, nes yra 16,37 / 16,14 m pločio ir 25,90 / 26,00 m ilgio. Pareiškėjas sutinka, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto reljefas yra nelygus, tačiau tokios aplinkybės nepakanka, kad nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, jog visą minėtą vientisą atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą, apimantį ir ginčo žemės sklypą, sudarytų šlaitai ar griovos, kaip kliūtis formuoti atskirus žemės sklypus ar sklypą.

32. Pareiškėjas vertina kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo teritorijos (t. y. minėto L raidės formos laisvos valstybinės žemės ploto) atitikimo siauros juostos sąvokai, kadangi yra svarbi aplinkybė, jog plote, kuris savo dydžiu sudaro apie 1 ha, buvo numatyta „sutalpinti“ net 17 didesnių nei 400 kv. m ploto žemės sklypų. Visa tarp privačių žemės sklypų esanti teritorija (laisva valstybinė žemė), vertinant jos plotą, yra visiškai tinkama įvairios pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties (atitinkančios Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams), įskaitant ir individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 3 punktą, minimalus dydžio reikalavimas miestuose formuotiniems žemės sklypams yra 400 kv. m, t. y. daugiau nei trisdešimt kartų mažesnis nei aptariamas bendras laisvos valstybinės žemės plotas. Pažymėtina, kad ir daugumos (17 iš 19) šiame laisvos valstybinės žemės plote numatytų suformuoti žemės sklypų plotas viršijo 400 kv. m (nuo 411 iki 600 kv. m). Taigi, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė, jog teritorija gali būti panaudojama žemės sklypų, įskaitant ir gyvenamiesiems namams statyti, formavimui.

33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, į Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeitimus, bei tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo plotas net tris kartus viršija teisės aktų siaurai juostai šiuo metu nustatytą 10 m pločio ribą. Įsiterpusių žemės sklypų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo esmė iki ir po 2016 m. birželio 1 d. nesikeitė, t. y. tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, o 2016 m. birželio 1 d. atitinkamas teisinis reguliavimas buvo tik konkretizuotas. Todėl ta pati faktinė situacija, kai įsiterpęs žemės plotas net tris kartus viršija šiuo metu nustatytą maksimalų siauros juostos dydį, negali būti vertinama skirtingai iki ir po 2016 m. birželio 1 d., t. y. toks žemės plotas iki 2016 m. birželio 1 d. negali būti laikomas įsiterpusiu ir parduotinu be aukciono, nes yra siaura juosta, o po 2016 m. birželio 1 d. – nebeįsiterpusiu ir nebeparduotinu, nes nėra siaura juosta.

34. Pareiškėjas konstatuoja, kad terminą prokurorui kreiptis į teismą su pareiškimu ginant viešąjį interesą teismas turėjo skaičiuoti ne nuo 2015 m. kovo 19 d. pranešime Nr. lSD-848-(9.3.) „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ pateikimo prokuratūrai dienos, o nuo to momento, kai Tarnyba išnaudojo visas teisines priemones jos kompetencijai priskirtose ribose imtis priemonių valstybės interesams apginti, o tokia data laikytina būtent 2016 m. balandžio 11 d., kai Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016 m. balandžio 8 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareiškimas. Todėl, skaičiuojant terminą nuo Tarnybos prašymo ginti viešąjį interesą gavimo momento, laikytina, kad 2016 m. gegužės 9 d. pareiškimas teismui buvo paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

35. Atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

36. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, Administracija bando daryti prielaidą, kad nustatant, kokio dydžio įsiterpęs žemės sklypas bus parduodamas, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata. Tačiau minimas teisinis reglamentavimas tik konstatuoja iki kokio maksimalaus dydžio gali būti padidinamas pagrindinis žemės sklypas, tačiau pati procedūra atliekama vadovaujantis Žemės įstatymu, kuris daro nuorodą į Vyriausybės nustatytą tvarką.

37. Atsakovas sutinka, kad teritorijų planavimo funkcija Vilniaus mieste su nedidelėmis išimtimis yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, bet jau suplanuotos teritorijos (valstybinės žemės sklypo) pardavimo (nuomos) klausimas yra valstybinės žemės patikėtinio kompetencija.

38. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pamini, kad šis suformuotas kaip įsiterpęs 422 kv. m žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), yra didesnės nei 1 ha „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo dalis, kuri atitinkamų administracinių procedūrų metu buvo dirbtinai suskaldyta į mažesnius atskirus įsiterpusius žemės plotus. Dalis analogiškų ginčų jau yra išspręsta galutinės instancijos teismo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo sustabdytas šios administracinės bylos Nr. eI-7332-968/2016 nagrinėjimas, kol bus priimti aukštesnių instancijų sprendimai bylose Nr. eI-7324-484/2016 (eA-251-552/2018) ir el-7321-790/2016 (eA-675-822/2018). Minėtos bylos jau išnagrinėtos ir šiuo pagrindu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo visos proceso šalys (inter alia Administracija) sutiko, kad nagrinėjamos bylos yra betarpiškai susijusios. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus nuomone, vertinant Administracijos skundo tenkinimo galimybes, be kita ko, turėtų būtų atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant analogiško turinio bylas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsakovo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Pareiškėjas – prokuroras, gindamas viešąjį interesą – teigė, kad valstybinės žemės sklypas, kurį nuspręsta parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims lengvatine tvarka, neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, todėl kreipėsi į teismą.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino, konstatavęs, kad valstybinės žemės ginčo sklypas neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, skundžiami aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatoms, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, juos panaikino.

43. Atsakovas Administracija nesutinka pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas netinkamai taikė įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimą, suformavimą ir pardavimą / nuomą be aukciono reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir neteisingai įvertino faktinę situaciją.

44. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo iš esmės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pasisako tik dėl teisės, taikytinos šiems ginčo santykiams aiškinimo.

46. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai,

47. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.) nustatė, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.) valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. liepos 30 d.)). Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr.eA-251-552/2018). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018)

50. Apeliantas taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitinka sąlygą dėl valstybinės žemės ploto, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, todėl jis galėjo būti parduotas be aukciono. Pagal teismų praktiką, išdėstytą šios nutarties 48 punkte, sąlyga, kad žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, yra netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal aptartą reglamentavimą, valstybinės žemės plotai gali ribotis siauros juostos, šlaito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, šlaito ar griovos jie turi būti įsiterpę tarp kitų paminėtų ir suformuotų sklypų. O jeigu jie už siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti įsigyjami nuosavybėn Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y., be aukciono (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo ilgis yra: 25,90 metro šiaurinėje pusėje; 26,00 metro pietinėje pusėje, o plotis yra: 16,37 metro vakarinėje pusėje; 16,14 metro rytinėje pusėje, t. y. ginčo žemės sklypo ribų ilgis ir plotis sudaro artimą kvadratui stačiakampį. Iki ginčo žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo jis buvo didesnio „Y“ formos laisvos valstybinės žemės ploto sudėtine dalimi, kurio plotis, kaip matyti iš situacijos schemos M 1:800 ir kadastro žemėlapio ištraukos M 1:2000, žymiai viršija 10 metrų. Sklypo altitudžių skirtumas nėra itin didelis. Todėl ginčo žemės sklypas neatitinka nei siauros juostos, nei šlaito ar griovos sąlygai,

53. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kadastro žemėlapių, teminių žemėlapių ištraukų ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatė, kad 0,0422 ha ginčo valstybinės žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotais. Atsakovas apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią faktinę aplinkybę, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso, yra didesnis nei 4 arų ginčo žemės sklypas viršijantis teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną ne aukciono tvarka įsigyti žemės sklypo plotą, taigi negali būti pardavimo objektu, o ginčijami administraciniai aktai laikytini prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija dėl vieno mėnesio termino kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą, skaičiavimo, kuri išdėstyta šio baigiamojo teisės akto 20 punkte.

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pagrindė, dėl ko yra pagrindas pripažinti, jog prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šioje byloje prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju interesu, todėl jų nekartoja ir detaliai nevertina atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl tinkamo viešojo intereso gynimo įgyvendinimo.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius