Legislator Case Law & Legislation
9bb49209-9ade-4b6b-ade7-cef3564fb7dd AI generated

9bb49209-9ade-4b6b-ade7-cef3564fb7dd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 9bb49209-9ade-4b6b-ade7-cef3564fb7dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4796-1096/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04050-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.1; 16.9.7.; 16.9.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina GrinevičiÅ«tė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

9bb49209-9ade-4b6b-ade7-cef3564fb7dd · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4796-1096/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04050-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.9.1; 16.9.7.; 16.9.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina GrinevičiÅ«tė, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du nusižengimai), 423 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : 2019 m. liepos 8 d., apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu įstatymo nustatyta tvarka, neatlikęs privalomosios techninės apžiūros ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. važiavo į darbÄ su Opel Astra ir atsitrenkė į kaimynui priklausantį automobilį Peugeot.

Išsigando, dėl to iš įvykio vietos pasišalino. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). prie namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena draugė. Opel Astra priklauso jam, jis nusipirko. Neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Žino teisės aktų reikalavimus, jog galima vairuoti tik turint tam teisę. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo atlikta techninė apžiūra, nes automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Žino teisės aktų reikalavimus. Po įvykio pardavė automobilį.

Prisiima atsakomybę už įvykį, tačiau pažymėjo, kad Peugeot automobilio buvo apgadintas galinis bamperis, o ne priekinis. Žalos už Peugeot apgadinimÄ neatlygino. Administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ Å¡ių metų spalio mėnesį. Nuobaudas, iÅ¡skyrus už paskutinius nusižengimus yra sumokėjęs. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d., apie 15.21 val. patruliuodamas kartu su patruliu P. S. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje, prieÅ¡ 10 minučių, pranešėjas per balkonÄ pastebėjo, jog kieme Opel, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino ir pasiÅ¡alino.

Atvykus minėtu adresu, pareigÅ«nus pasitiko pranešėjas ir nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 6). Eismo įvykio vietos schemoje Nr. 1 pavaizduotas automobilis Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o Nr. 2 adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog apgadintas transporto priemonės bamperis (b. l. 7-8). 2019 m. liepos 8 d. paaiÅ¡kinime T. K. parodė, kad buvo namuose ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjęs į balkonÄ pamatė, kad vairuotojas Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai buvo girtas.

Ä®lipo į maÅ¡inÄ , pradėjo važiuoti, apsisukinėti ir užkabinęs pareiÅ¡kėjo maÅ¡inÄ , nuvažiavo toliau (b. l. 9). 2019 m. spalio 31 d. telefonogramoje užfiksuota, kad T. K. pretenzijų neturi (b. l. 36). 2019 m. liepos 16 d. paaiÅ¡kinime R. V. parodė, kad 2019 m. liepos 3 d. 16.30 val. automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. A. Nuo to laiko automobilio nematė ir apie minėtÄ eismo įvykį nieko nežinojo. Pridėta pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 11-12). 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiÅ¡kinime M.

A. parodė, kad ji yra automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau automobiliu niekada nesinaudojo. Nurodytu automobiliu važinėjo jos draugas A. G.. Jos žiniomis automobilis parduotas (b. l. 14). 2019 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime A. G. parodė, kad 2019 m. liepos 3 d. įsigijo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 8 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir dėl įgūdžių trūkumų atsitrenkė į Peugeot automobilį, o išsigandęs nepranešė policijai.

Automobilis jau yra parduotas. Pažymėjo, kad labai gailisi (b. l. 16). 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog susisiekus su automobilio Peugeot 3008 vairuotoju T. K., pastarasis paaiÅ¡kino, kad patirtÄ Å¾alÄ vertina 100 Eur. Automobilį susiremontavo pats (b. l. 18). Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ .

Tuo tarpu ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiÅ«ros, vairavimÄ . KET 226 straipsnyje yra numatyta, jog dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiÅ«ros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog A. G. 2019 m. liepos 8 d. apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, taip pat kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus. Pirmiausia paminėtina, jog šį faktÄ patvirtina byloje ne tiki A. G. parodymai, duoti posėdžio metu, bet ir administracinio nusižengimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad jame užfiksuotos Å¡ių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), Å¡ios aplinkybės užfiksuotos ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 7-8).

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad A. G. 2019 m. liepos 8 d. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), ir administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 415 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra). Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus paties A. G. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, bei raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: policijos pareigÅ«no A. V. tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 6), 2019 liepos 8 d. eismo įvykio vietos schemÄ (b. l. 7), papildomus duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), T. K. paaiÅ¡kinimai (b. l. 9), R. V., M. A. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (b. l. 11-14) ir tarnybinis praneÅ¡imas dėl pareiÅ¡kėjo patirtos žalos (b. l. 18). KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems Å¡ios teisės. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Byloje nustatyta, kad A. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be kita ko, tai, kad A. G. sukėlė eismo įvykį, netiesiogiai patvirtina T.

K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog jam bÅ«nant namuose, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjęs į balkonÄ pamatė, kad vairuotojas, įlipo į Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti, apsisukinėti ir užkabinęs pareiÅ¡kėjo maÅ¡inÄ , nuvažiavo toliau (b. l. 9). Remiantis policijos pareigÅ«no užpildyta eismo įvykio schema, nustatytas automobilio Peugeot 3008 apgadinimas (b. l. 7-8). Analizuojant byloje esančias medžiagÄ , yra akivaizdu, kad automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

TÄ aplinkybę, kad automobiliui Peugeot 3008 buvo padaryta reali žala, įrodo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kurios užfiksuotos tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

18) bei A. G. parodymai teismo posėdžio metu. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ . KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

A. G. pripažino, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, kurį pats kaip vairuotojas sukėlė, vietos, nes iÅ¡sigando (b. l. 16). Eismo įvykio vietoje nerastas automobilio Opel Astra vairuotojas. A. G. prisipažinimas ir kita bylos medžiaga neleidžia abejoti tuo, kad A. G. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus svetimam turtui, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nors žinojo, kÄ tokiu atveju reikia daryti. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sÄ moningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. G. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Dėl skirtinos nuobaudos ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo penkiasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki keturiasdeÅ¡imt eurų. ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki dviejų tÅ«kstančių eurų. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas A. G. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių Å«kiu), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: jauno amžiaus (b. l. 17), per metus laiko ne kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 2-5), Liteko duomenimis 2019 m. spalio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirta paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) baudÄ .

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. G. paskyrus už ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymÄ baudas, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai (atitinkamai 52 Eur, 32 Eur, 400 Eur ir 1 200 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktikÄ , specialios teisės atėmimas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

A. G., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio, kurį pats sukėlė, pažeidė KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po minėto eismo įvykio, 2019 m. rugpjūčio 2 d. vairuodamas kitÄ transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė naujÄ eismo įvykį, iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarimas). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pažymi, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra iÅ¡skirtinai pavojingas visuomenei, nes eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, padaryta turtinė žala, t. y. sužalotų asmenų nebuvo.

Byloje nenustatyta, kad A. G. įvykio metu buvo apsvaigęs. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , anksčiau aptartÄ A. G. asmenybę, nutaria jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Bylos duomenimis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas, o pažeidimų padarymų metu priklausė ne A. G., o kitam asmeniui – M. A. (b. l. 12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 Eur (penkiasdeÅ¡imt dviejų eurų) dydžio baudÄ . A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 32 Eur (trisdeÅ¡imt dviejų eurų) dydžio baudÄ . A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. G. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19105291637. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina GrinevičiÅ«tė