Legislator Case Law & Legislation
9bb3fea6-48ef-4def-9b4d-9a7487319331 AI generated

9bb3fea6-48ef-4def-9b4d-9a7487319331 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9bb3fea6-48ef-4def-9b4d-9a7487319331
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai pasirinko laiduotojÄ . IeÅ¡kovas, kaip finansinė institucija ir savo srities profesionalas, kuriam keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, pasirinkdamas trečiojo asmens BUAB „Transmota“ pasiraÅ¡ytų lizingo sutarčių įvykdymÄ užtikrinti fizinio asmens laidavimu, nors Å¡is fizinis asmuo objektyviai neturėjo pakankamai turto užtikrinti pagrindinio skolininko prievolių įvykdymÄ , pasielgė neapdairiai, nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai.

Legislator headnote

AI generated

9bb3fea6-48ef-4def-9b4d-9a7487319331 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kadangi atsakovo turtine padėtimi ieÅ¡kovas nesidomėjo, darytina iÅ¡vada, kad atsakovui neturint pakankamai turto bÅ«ti laiduotoju savo valia, be ieÅ¡kovo darbuotojų neteisėto poveikio laidavimo sutartis nebÅ«tų sudaryta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr               Civilinė byla Nr. 2A-523/2014                                Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1; 36.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2311-585/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transmota“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. 276 871,66 EUR skolÄ , 254 257,58 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2005-2007 metais su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmota“ sudarė finansinės nuomos sutartis Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459 (toliau – sutartys), pagal kurias trečiajam asmeniui finansinės nuomos pagrindu naudotis ir valdyti buvo perduotas Å¡is turtas: vilkikai Scania R420 (2 vnt.), vilkikai DAF TXF95 (11 vnt.), puspriekabės Shmitz Cargobull (10 vnt.), puspriekabės Lamberet (5 vnt.), automobilis MB CLS 500 (1 vnt.), savivarčiai MAN TGA (5 vnt.), savivarčiai MAN Kipper (3 vnt.) (toliau – turtas).

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dėl kilusių sunkumų trečiajam asmeniui tinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir esant sudarytam susitarimui, siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal sutartis ir susitarimÄ Ä¯vykdymÄ , ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. sausio 9 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 60695, 20060823, 20070412, 20070459 (toliau – laidavimo sutartis), pagal kuriÄ atsakovas laidavo už sutarčių, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų, susijusių su minėtomis sutartimis, tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ .Trečiajam asmeniui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas 2010 m. sausio 25 d. iÅ¡siuntė trečiajam asmeniui raÅ¡tÄ dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau trečiasis asmuo susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sutartys buvo nutrauktos nuo 2010 m. vasario 2 d.

Nutraukus sutartis, dalis turto buvo grÄ Å¾inta ir realizuota, kita dalis turto ieÅ¡kovui iki Å¡iol negrÄ Å¾inta, t.y. Mercedes Benz CLS, pagal sutartį Nr. 20060451, savivarčiai MAN TGA 41.4008*4 B (3 vnt.), pagal sutartį Nr. 20070412, savivarčiai MAN TGA 41.4008*4 B (2 vnt.), pagal sutartį Nr. 20070459. Pardavus turtÄ , perduotÄ trečiajam asmeniui pagal sutartis                  Nr. 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050849, 20050850, 20050851, trečiojo asmens įsiskolinimas pagal Å¡ias sutartis buvo padengtas, tačiau liko 531 129,24 EUR skola, kuriÄ sudaro 276 871,66 EUR pagal sutartis iki sutarčių nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytos, bet neapmokėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, ir 254 257,58 EUR nuostolių.Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 2 589 594,06 Lt (749 998,28 EUR) finansiniu reikalavimu. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Teigė, kad laidavimo sutartis negalioja, nes sudaryta be atsakovo valios dėl ieÅ¡kovo apgaulės. Jis savo valios sudaryti laidavimo sutartį nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs, ieÅ¡kovas apgaule iÅ¡gavo jo paraÅ¡Ä ant laidavimo sutarties, pateikdamas laidavimo sutarties projektÄ tarp Å¡alių pasiraÅ¡omų lizingo sutarčių dokumentų.

PasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, jis buvo įsitikinęs, kad pasiraÅ¡o finansinės nuomos sutartis, dėl kurių buvo kalbėta su ieÅ¡kovu. Laidavimo sutartį, kaip ir lizingo sutartis, atsakovas pasirašęs ne kaip fizinis asmuo, o kaip trečiojo asmens UAB „Transmota“ direktorius. TÄ , pasak atsakovo, patvirtina trečiojo asmens UAB „Transmota“ antspaudas ant laidavimo sutarties prie laiduotojo paraÅ¡o. Be to, laidavimo sutarties negaliojimÄ patvirtina ir tai, kad Å¡alys ne tik nesudarė laidavimo sutarties, bet ir niekada nesitarė dėl laidavimo sutarties sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - priteisė iÅ¡ atsakovo S. M. 276 871,66 EUR skolÄ , 254 257,58 EUR nuostolių, 24 456 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad laidavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2009 m. sausio 9 d., o susitarimas dėl finansinės nuomos sutarčių pakeitimo– 2009 m. sausio 8 d., todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta kitÄ dienÄ , nei susitarimas.

Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių abejoti sutartyse nurodyta jų pasiraÅ¡ymo data. Pažymėjęs, kad laidavimo sutarčiai privaloma raÅ¡ytinė forma, kurios nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, keldamas ginÄÄ dėl sutarties sudarymo, neturi teisės liudytojų parodymais įrodinėti kitokio sutarties turinio (raÅ¡tu nurodomos sutarties pasiraÅ¡ymo datos), nei nurodyta pačioje sutartyje (CK 1.93 str. 2 d.).Teismas taip pat nustatė, kad lizingo sutartyse numatyta laidavimo už lizingo gavėjo prievoles galimybė (sutarčių 8.3.4 p.).

Teismo vertinimu, dėl nepakankamo finansinio pajėgumo lizingo gavėjui savo prievolių pagal lizingo sutartis nevykdant, ne tik atsirado poreikis sudaryti papildomÄ 2009 m. sausio 8 d. susitarimÄ , numatantį naujÄ vykdymo grafikÄ , bet ieÅ¡kovas taip pat įgijo teisę dėl aplinkybių pasikeitimo pareikalauti papildomo įvykdymo užtikrinimo, netgi jeigu toks užtikrinimas nebuvo nustatytas kaip bÅ«tinas pagal lizingo sutartis, jas pasiraÅ¡ant.Teismo vertinimu, atsakovo atsikirtimuose iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vien trečiojo asmens vardu prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams.

Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartis ir jas lydinčius dokumentus – preliminarius mokėjimo grafikus pasirašė UAB „Transmota“ direktorius arba jo pavaduotojas, aiÅ¡kiai nurodydami pareigas (pvz. I t., b.l.154, 168, 226), bet ne visais atvejais antspauduodami dokumentÄ , o laidavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta S. M. vardu be nuorodos į pareigas UAB „Transmota“, nors ir antspaudavus sutartį įmonės antspaudu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. praÅ¡o panaikinti visÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį - pripažinti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai pasirinko laiduotojÄ . IeÅ¡kovas, kaip finansinė institucija ir savo srities profesionalas, kuriam keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, pasirinkdamas trečiojo asmens BUAB „Transmota“ pasiraÅ¡ytų lizingo sutarčių įvykdymÄ užtikrinti fizinio asmens laidavimu, nors Å¡is fizinis asmuo objektyviai neturėjo pakankamai turto užtikrinti pagrindinio skolininko prievolių įvykdymÄ , pasielgė neapdairiai, nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovas dėl savo kaltės laiduotoju pasirinko netinkamÄ asmenį, t.y. tokį, kuris objektyviai neturi galimybės užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Transmota“ prievolių įvykdymÄ . Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kaip ieÅ¡kovas įvertino atsakovo gaunamas pajamas, jo turimÄ turtÄ ir jo galimybę realiai įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininkÄ , nors tai ieÅ¡kovas privalėjo įvertinti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį. IÅ¡ neapdairių, nerÅ«pestingų ir nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų galima spręsti, kad jis nesiekė užtikrinti mažesnę prievolių įvykdymo rizikÄ ir lizingo sutartyse nustatytų įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .2.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo atsikirtimuose nurodytos aplinkybės dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vien trečiojo asmens vardu prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams. Tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Transmota“ sudarytos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atsakovo kaip UAB „Transmota“ atstovo, tačiau atsakovui nenurodant, kad jis veikia kaip įmonės direktorius, nors teises ir pareigas pagal Å¡ias sutartis įgijo įmonė UAB „Transmota“. Tai tik patvirtina, kad sutartys tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡omos chaotiÅ¡kai, paskubomis, ir kad ieÅ¡kovas tuo nesÄ Å¾iningai pasinaudojo, slaptai pateikdamas tarp Å¡alių suderintų lizingo sutarčių ir ginčijamÄ laidavimo sutartį, dėl kurios sudarymo Å¡alys nesitarė.

Kadangi atsakovo turtine padėtimi ieškovas nesidomėjo, darytina išvada, kad atsakovui neturint pakankamai turto būti laiduotoju savo valia, be ieškovo darbuotojų neteisėto poveikio laidavimo sutartis nebūtų sudaryta.

3. Atsakovui niekada nebuvo net užsiminta, kad jam reikės pasiraÅ¡inėti laidavimo sutartį. Atsakovui pasiraÅ¡ymui buvo pateikta pakankamai daug lapų smulkiu Å¡riftu atspausdinto teksto, paaiÅ¡kinant, kad tai yra finansinės nuomos sutartys, kurių sÄ lygos su atsakovu buvo suderintos. Pastarasis, bÅ«damas banko skyriuje, per pusvalandį neturėjo galimybės įdėmiai perskaityti visus jam pateiktus dokumentų lapus. Visus ieÅ¡kovo jam pateiktus dokumentus atsakovas pasiraÅ¡inėdavo kaip UAB „Transmota“ vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, ant pasiraÅ¡omų dokumentų buvo dedamas UAB „Transmota“ antspaudas.

Jeigu atsakovas bÅ«tų sutikęs laiduoti už trečiojo asmens BUAB „Transmota“ įsipareigojimų tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas, tai 2009 m. sausio     9 d. laidavimo sutartį atsakovas turėjo pasiraÅ¡yti kaip fizinis asmuo, nedėdamas UAB „Transmota“ antspaudo. Be to, nors 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartis buvo sudaryta neteisingai, t. y. pasiraÅ¡yta ne atsakovo, kaip fizinio asmens, o veikiant UAB „Transmota“ vardu, ieÅ¡kovo atstovai nė karto nesikreipė į atsakovÄ su praÅ¡ymu tinkamai sudaryti laidavimo sutartį ir pasiraÅ¡yti jÄ fizinio asmens vardu.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas visÄ laikÄ bandė nuslėpti nuo atsakovo, jog dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų yra sudaryta laidavimo sutartis, apie kuriÄ Â atsakovas pirmÄ kartÄ sužinojo gavęs ieÅ¡kovo 2010 m. sausio 25 d. raÅ¡tÄ dėl skolos sumokėjimo Nr. 10/58, o pačiÄ 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį atsakovas pirmÄ kartÄ pamatė gavęs jos kopijÄ kartu su ieÅ¡kiniu. Å iuo atveju, yra visi įstatymo ir teismų praktikos numatyti pagrindai 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia: ieÅ¡kovas tyčia aktyviais veiksmais apgaule „pakiÅ¡o“ atsakovui pasiraÅ¡yti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį (t.y. apgaule gavo atsakovo paraÅ¡Ä laidavimo sutartyje, kuris laidavimo sutartį pasirašė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo savo vardu); jeigu ieÅ¡kovas apgaule nebÅ«tų pateikęs atsakovui pasiraÅ¡yti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį, tai ant Å¡ios sutarties atsakovo paraÅ¡o nebÅ«tų, nes dėl Å¡ios sutarties Å¡alys nesitarė ir atsakovas neketino jos sudaryti.

Aktyvius apgaulės veiksmus atliko ieÅ¡kovo atstovai, Å¡ių veiksmų atlikimas buvo naudingas tik ieÅ¡kovui. Ginčijamos laidavimo sutarties galiojimas prieÅ¡tarauja universaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl Å¡i sutartis pripažintina negaliojančia.4. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo nurodytÄ liudytojÄ , kadangi draudimas remtis liudytojų parodymais gali bÅ«ti netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

Visas sutarties sÄ lygas rengė tik ieÅ¡kovas, todėl atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo teiginius dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir datos. Atsakovo praÅ¡omas liudytojas turėjo bÅ«ti apklaustas, siekiant nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes be liudytojo parodymų jokie raÅ¡ytiniai įrodymai Å¡ių aplinkybių objektyviai negali patvirtinti. Atsiliepimu į atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ Â ieÅ¡kovas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas.AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Sudarydami susitarimÄ , ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, susitarė dėl trečiojo asmens įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo ir sudarė laidavimo sutartį. Atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį, atitinkamai prisiėmė iÅ¡ laidavimo sutarties kylančius įsipareigojimus. Tai, kad atsakovas neturėjo tokios apimties, koks buvo įsipareigojimas, turto, kuriuo jis laidavo, negali bÅ«ti laikoma tinkamu argumentu ieÅ¡kovo veiksmus laikyti prieÅ¡taraujančiais teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir pagrindu, panaikinančiu atsakovo atsakomybę.

Atsakovas, bÅ«damas trečiojo asmens vienasmenis valdymo organas - vadovas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, turėjo ir galėjo įvertinti ne tik trečiojo asmens galimybę vykdyti pagal sutartis prisiimtas prievoles, o taip pat ir įvertinti savo galimybes užtikrinti prievolių pagal sutartis įvykdymÄ , už tokias sutartis laiduojant. IeÅ¡kovas, sudarydamas laidavimo sutartį, pripažino, kad atsakovo laidavimas yra tinkamas, taip pat atitinkamai prisiėmė prievolių neįvykdymo rizikÄ , o atsakovas, nors ir žinodamas, kad turto gali nepakakti prievolei pagal sutartis įvykdyti, vis tiek sudarė laidavimo sutartį, todėl savo veiksmais taip pat prisiėmė iÅ¡ sudarytos laidavimo sutarties galinčių kilti neigiamų pasekmių rizikÄ .

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis objektyviai neturėjo galimybės įdėmiai perskaityti visus jam pateiktus dokumentų lapus: susitarimas ir laidavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yti ne tÄ pačiÄ dienÄ . Atsakovas nepagrįstai teigia apie laidavimo sutarties sudarymÄ sužinojo tik gavęs 2010 m. sausio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 10/58dėl skolos sumokėjimo, o pačiÄ laidavimo sutartį gavo kartu su ieÅ¡kiniu. Tačiau laidavimo sutarties 12 punkte nurodyta, kad sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodÄ juridinę galiÄ , po vienÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių (II t., b. l. 2).

Be to, antspaudo naudojimas pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, tik pertekliniai duomenys, kurie sutarties tikslo ir esmės nepakeitė, juolab, kad tiek laidavimo sutarties pradžioje, tiek jos pabaigoje aiÅ¡kiai nurodomos sutarties Å¡alys, sutarties tekste aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma iÅ¡ laidavimo sutarties atsakovui kylanti atsakomybė.3. Atsakovas neįrodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės bÅ«du, nurodė akivaizdžiai realybės neatitinkančias aplinkybes, pateikė neteisingus duomenis apie sutarčių sudarymÄ (laidavimo sutartis sudaryta kartu su finansinės nuomos sutartimis).

Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas, remdamasis CK 1.93 str. 2 d. nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo praÅ¡omÄ apklausti liudytojÄ . Atsakovas visiÅ¡kai nepagrindžia teiginio, kad yra pažeisti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Byloje nustatyta, kad 2005-2007 metais ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmota“ sudarė finansinės nuomos sutartis, pagal kurias trečiajam asmeniui finansinės nuomos pagrindu naudotis ir valdyti buvo perduotos transporto priemonės. Trečiajam asmeniui pradėjus netinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus, siekiant iÅ¡saugoti sutartis jų nenutraukiant, tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 2009 m. sausio 8 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl susidariusio įsiskolinimo (60 381,00 EUR) sumokėjimo tvarkos, taip pat sutarčių priedų - mokėjimų grafikų pakeitimo (II t., b. l. 178-207). Dėl trečiajam asmeniui kilusių sunkumų tinkamai vykdyti pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir esant sudarytam susitarimui, siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal sutartis ir susitarimÄ Ä¯vykdymÄ , ieÅ¡kovas ir apeliantas 2009 m. sausio 9 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantas laidavo už sutarčių, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų, susijusių su minėtomis sutartimis, tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ (II t., b. l. 1-2).

Trečiajam asmeniui ir po susitarimo sudarymo nevykdant pagal sutartis ir susitarimÄ prisiimtų įsipareigojimų, 2010 m. sausio 25 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė trečiajam asmeniui raÅ¡tÄ dėl susidariusios skolos sumokėjimo (II t., b. l. 8-10), o nuo 2010 m. vasario 2 d. sutartis nutraukė. Nutraukus sutartis, dalis turto buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui ir realizuota, kita dalis turto ieÅ¡kovui iki Å¡iol negrÄ Å¾inta. Pardavus turtÄ , perduotÄ trečiajam asmeniui, dalis trečiojo asmens įsiskolinimo buvo padengta, tačiau trečiasis asmuo liko skolingas ieÅ¡kovui 531 129,24 EUR, kuriÄ sudaro 276 871,66 EUR pagal sutartis iki sutarčių nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytos, bet neapmokėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, ir 254 257,58 EUR nuostolių.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sÄ raÅ¡Ä su                        2 589 594,06 Lt (749 998,28 EUR) finansiniu reikalavimu.Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ieÅ¡kinį patenkino, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti visÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimÄ ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį - pripažinti 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2009 m. sausio 9 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir atsakovo S. M. galiojimo.

Sutarties teisėtumas gali bÅ«ti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, apgaulės samprata ir sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iuo pagrindų sÄ lygos nedetalizuojami, tačiau Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais yra plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal Å¡iÄ praktikÄ apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. . nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013).Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas, neįvertinęs jo finansinių galimybių realiai įvykdyti prievolę už pagrindinį skolininkÄ , dėl savo kaltės laiduotoju pasirinko netinkamÄ asmenį, t. y. tokį, kuris objektyviai neturi galimybės užtikrinti pagrindinio skolininko BUAB „Transmota“ prievolių įvykdymo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesiekė užtikrinti mažesnę prievolių įvykdymo rizikÄ ir lizingo sutartyse nustatytų įsipareigojimų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Å iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija minėtus pripažįsta nepagrįstais.Laidavimas – vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnyje yra nustatyta solidari laiduotojo atsakomybė, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) bendrai arba kiekvienas skyrium, taip pat tiek visÄ prievolę, tiek ir jos dalį. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininkÄ , kai Å¡is neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y.

įvykdyti sutartį visa apimtimi, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ginčijamos laidavimo sutarties 1 punktu atsakovas (apeliantas), kaip laiduotojas, neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai visu savo turtu laidavo finansuotojui (ieÅ¡kovui) finansinių nuomos sutarčių Nr. 20050387, 20050388, 20050527, 20050528, 20050529, 20050721, 20050722, 20050723, 20050848, 20050849, 20050850, 20050851, 20060288, 20060293, 20060451, 20060695, 20060823, 20070412, 20070459, jų priedų, pakeitimų, papildymų ir visų galimų papildomų susitarimų (įskaitant ir tuos, dėl kurių iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė), susijusių su nurodytomis sutartimis, tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ bei įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, prisiimdamas atsakomybę už lizingo gavėjo visiÅ¡kÄ ir tinkamÄ prievolių įvykdymÄ kaip solidarinis skolininkas.

Atsakovas, sudarydamas su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti už trečiÄ jį asmenį, jeigu pastarasis neįvykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojas (apeliantas) yra Å«kio subjekto, užsiimančio Å«kine komercine veikla (trečiojo asmens) vadovas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, todėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, jis privalėjo pats įvertinti ne tik savo finansines galimybes, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys arba netinkamai įvykdys sutartis, tačiau taip pat privalėjo įvertinti ir trečiojo asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles pagal sudarytas sutartis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, sudarydamas laidavimo sutartį, pagrįstai pripažino apelianto laidavimÄ tinkamu, taip pat prisiėmė prievolių neįvykdymo rizikÄ , o apeliantas, nors ir žinodamas, kad turto gali nepakakti prievolei pagal sutartis įvykdyti, vis tiek sudarė laidavimo sutartį, todėl savo veiksmais taip pat prisiėmė iÅ¡ sudarytos laidavimo sutarties galinčių kilti neigiamų pasekmių rizikÄ .Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti jo nurodytÄ liudytojÄ , kadangi draudimas remtis liudytojų parodymais gali bÅ«ti netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

Å iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimo fakto apeliantas nepagrindė. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovui niekada nebuvo užsiminta apie bÅ«tinybę sudaryti laidavimo sutartį. Apeliantas teigia, kad jam bÅ«nant banko skyriuje, per pusvalandį jam teko pasiraÅ¡yti pakankamai daug lapų smulkiu Å¡riftu atspausdinto teksto, todėl dėl objektyvių priežasčių nebuvę laiko viskÄ Ä¯dėmiai perskaityti, apeliantui tik buvo paaiÅ¡kinta, kad tai yra finansinės nuomos sutartys, kurių sÄ lygos su juo buvo suderintos, todėl laiko, kad ieÅ¡kovas tyčia aktyviais veiksmais apgaule gavo atsakovo paraÅ¡Ä laidavimo sutartyje, todėl ginčijama laidavimo sutarties galiojimas, apelianto teigimu, prieÅ¡tarauja universaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl Å¡i sutartis pripažintina negaliojančia.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kaip minėta Å¡ioje nutartyje, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo 2009 m. sausio 8 d. sudarė susitarimÄ , kuriuo buvo susitarta dėl susidariusio įsiskolinimo (60 381,00 EUR) sumokėjimo tvarkos, taip pat sutarčių priedų - mokėjimų grafikų pakeitimo (II t., b. l. 178).

Laidavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir apelianto buvo sudaryta kitÄ dienÄ , t. y. 2009 m. sausio 9 d. (II t., b. l. 1-2). Be to, susitarimo tekstas apima tik vienÄ lapÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad jokios sutarčių bendrosios sÄ lygos nekeičiamos, nauja redakcija nepasiraÅ¡omos, o paliekamos galioti nepakitusios, o susitarimo priedai - mokėjimų grafikai, ne tik yra nedidelės apimties, bet ir visiÅ¡kai kitokio vizualinio formato - mokėjimų grafikai pateikiami lentelės formatu, kai laidavimo sutarties formatas - punktais suskirstytas tekstas, paraÅ¡ytas net ir didesniu Å¡riftu nei susitarimas.

Tiek laidavimo sutarties įžanginėje dalyje, tiek ir jos pabaigoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kas yra laidavimo sutarties Å¡alys - finansuotojas UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ ir laiduotojas S. M.. Todėl apelianto argumentus, kad jam nebuvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su pasiraÅ¡omais dokumentais, kad sutartys tarp ieÅ¡kovo ir apelianto buvo pasiraÅ¡omos chaotiÅ¡kai, paskubomis, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais byloje esantiems įrodymams.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui, kaip bendrovės vadovui, taikomi didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai nei paprastam fiziniam asmeniui, todėl jis privalėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, veikti pagal aukÅ¡tesnius atidumo, protingumo kriterijus.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad laidavimo sutarties 12 punkte nustatyta, jog laidavimo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodÄ juridinę galiÄ , po vienÄ kiekvienai Å¡aliai.

Taigi, apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas bandė nuslėpti nuo jo sudaromÄ laidavimo sutartį, atmestini kaip nepagrįsti.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. sausio 8 d. susitarimo Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas apelianto, o laidavimo sutarties Å¡alys – ieÅ¡kovas ir apeliantas, veikiantis kaip fizinis asmuo. Be to, laidavimo sutarties tekste aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma apeliantui kylanti atsakomybė lizingo sutarties pagrindu, todėl ant laidavimo sutarties uždėtas trečiojo asmens antspaudas laikytinas pertekliniais duomenimis, neturinčiais įtakos laidavimo sutarties esmei, neįrodančiais, kad apeliantas manė pasiraÅ¡antis finansinės nuomos sutartis.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad finansinės nuomos sutartys pasiraÅ¡ytos 2005-2007 metų laikotarpyje, tuo tarpu, laidavimo sutartis - 2009 m. sausio 9 d. Todėl apelianto teiginys, kad 2009 m. sausio 9 d. atėjęs pas ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties, manė pasiraÅ¡antis finansinės nuomos sutartį, ypač po to, kai siekiant nenutraukti sutarčių, 2009 m. sausio 8 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas susitarimas.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, sudarant laidavimo sutartį su apeliantu, nėra nustatyta, taip pat nenustatyta laidavimo sutarties negaliojimo pagrindų, apeliantas neįrodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės bÅ«du.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui neatlyginamos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas savo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (44,46-48, 51-53 b. l., 3 t.) CPK 98 str. 1, 3 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. 2571,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „NORDEA FINANCE LITHUANIA“.

      Teisėjai                                                                                                         Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                                                         Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                                                                              Donatas Å ernas                                                                                                                                          Â