9bb377ff-b85f-4353-8a67-216d13b6e21d · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-3702-887/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05062-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.1.7.1.5.; 3.1.10.7.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.;3.2.7.2.; 3.1.7.12.; 3.4.5.19. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 3 d.Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S., jo atstovei advokatei V. G., suinteresuoto asmens V. M. atstovei advokatei V. P., suinteresuoto asmens A. S. atstovei advokatei A. L. – K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. M., A. S., Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir pareiÅ¡kėjui pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po močiutės E. S. (duomenys neskelbtini) mirties priimti. PareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvo V.

S., mirusio (duomenys neskelbtini) motina E. S.. Dėl mirusios palikimo priėmimo kreipėsi palikėjos sÅ«nus ir mirusio pareiÅ¡kėjo tėvo brolis J. S.. PareiÅ¡kėjas yra mirusio V. S. įpėdinis, paveldintis E. S. turtÄ atstovavimo teise, tačiau jis praleido terminÄ palikimui priimti, todėl, kad su giminaičiais bendravo mažai, juos aplankydavo retai, gyveno skirtinguose miestuose, kiekviena kelionė pareikalaudavo iÅ¡laidų, o tuo metu pareiÅ¡kėjo Å¡eimos finansinė padėtis buvo ypatingai sunki, nes bankrutavo pareiÅ¡kėjo įmonė, 2009 metais priteista didelė skola, kuriÄ ir Å¡iuo metu moka kartu su sutuoktine.

Be to, pareiÅ¡kėjo duomenimis, gyvenamasis namas ir priklausiniai bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), močiutės E. S. mirties dienÄ nebuvo registruoti jos vardu, todėl tik po nuosavybės įregistravimo galima buvo kreiptis dėl paveldėjimo. Nuosavybės registracijos dokumentus įsipareigojo sutvarkyti dėdė J. S. ir apie tai informuoti pareiÅ¡kėjÄ . Dėdė J. S. apie nuosavybės įregistravimÄ jam nepranešė, pats pareiÅ¡kėjas susiklosčiusia situacija nesidomėjo dėl finansinių priežasčių.

Taip pat dėl paveldėjimo reikėjo kreiptis į palikėjos gyvenamosios vietos notarÄ , tai reiÅ¡kė papildomas finansines iÅ¡laidas kelionei, dokumentams ir laiko sÄ naudas, t. y. atsipraÅ¡yti iÅ¡ darbo ir panaÅ¡iai. Po dėdės J. S. mirties (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog močiutės vardu buvo registruoti du žemės sklypai, kuriuos paveldėjo palikėjos sÅ«nus J. S., o nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) nepaveldėtas, todėl pareiÅ¡kėjas nori turtÄ paveldėti ir turtu pasirÅ«pinti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad terminÄ praleido ir dėl to, kad buvo suÅ¡lubavusi sveikata, važinėjo pas gydytojus, gydėsi, neturėjo santaupų (b. l. 23–26).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. S. palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad terminÄ praleido, nes buvo sunki materialinė padėtis. Palikimo priėmimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo vienintelis dirbantis asmuo Å¡eimoje, iÅ¡laikė žmonÄ ir vaikÄ , taip pat prižiÅ«rėjo motinÄ . PareiÅ¡kėjas dirbo statybos įmonėje „D.“, dažnai buvo komandiruojamas, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi, vidutinės Å¡eimos pajamos buvo 500,00 Lt.

Žmona gavo paÅ¡alpÄ , kaip asmuo, vienas auginantis nepilnametį vaikÄ , tačiau paÅ¡alpos sumos neprisimena. Motina neturėjo jokio pragyvenimo Å¡altinio, taip pat nuomojo namÄ â€“ 100,00 Lt. Dėdė J. S. pareiÅ¡kėjui skambino ir sakė, kad reikia sutvarkyti nuosavybės dokumentus, tada pareiÅ¡kėjas galės pretenduoti į palikimÄ . PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė mano, kad terminas priimti palikimÄ praleistas dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, todėl turi bÅ«ti pratęstas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo V.

S. atstovė advokatė V. G. palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nustatęs, jog vertinant byloje surinktus įrodymus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į praleisto termino aplinkybes, bet ir į kitas aplinkybes, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus. PareiÅ¡kėjas su J. S. buvo sutaręs, kad dėdė pasirÅ«pins dokumentų sutvarkymu ir informuos pareiÅ¡kėjÄ . IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų, Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad statiniai įregistruoti J.

S. vardu, tačiau taip pat pateikti duomenys apie perregistravimÄ A. S. vardu. Tai, kad pastatai priklausė E. S. bylos nagrinėjimo metu patvirtino suinteresuoti asmenys. PareiÅ¡kėjo supratimas, kad turėjo bÅ«ti sutvarkyti dokumentai, vertinamas kaip pagrįstas, nes tuo metu nei namų valdos, nei pastatų dokumentai nebuvo sutvarkyti. Jo įsivaizdavimas, kad turtas priklauso E. S. buvo pagrįstas. IÅ¡ J. S. elgesio matyti, kad buvo veikiama prieÅ¡ingai, siekiama, kad pareiÅ¡kėjas V. S. bÅ«tų eliminuotas iÅ¡ palikėjų sÄ raÅ¡o.

Jie galėjo paskambinti pareiÅ¡kėjui ir paklausti jo adreso, kuriuo galėjo notarė iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ . PareiÅ¡kėjo pasitikėjimas J. S. lėmė ilgÄ laiko tarpÄ , per kurį pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tik po J. mirties pareiÅ¡kėjas pradėjo domėtis ir aiÅ¡kintis, kokia yra situacija. Å ios aplinkybės svarbios ir turi bÅ«ti įvertintos kaip reikÅ¡mingos. PareiÅ¡kėjas turi galimybę ginčyti paveldėjimo dokumentus, tačiau tam jis turi turėti subjektinę teisę.

Neatnaujinus terminų, pareiÅ¡kėjas neturi galimybės ginčyti dokumentus. Suinteresuotas asmuo V. M. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 50–51). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminÄ mirusios senelės E. S. palikimui priimti, negali bÅ«ti pripažintos kaip svarbios ir sudarančios pagrindÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, kartu įvertinus ir praleisto termino nepateisinamai ilgÄ trukmę, praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti.

Taip pat nurodo, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) priklausė suinteresuoto asmens tėvui J. S., todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į J. S. palikimÄ .Suinteresuoto asmens V. M. atstovė advokatė V. P. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad reikalavimas turi bÅ«ti atmestas. Fiziniam asmeniui mirus, įpėdiniai įgyja subjektinę teisę. Tam, kad gautų palikimÄ , turi apsispręsti ir įstatymo numatytais terminais priimti palikimÄ . CK 5.57 straipsnis nustato, kad jeigu yra objektyvios priežastys, teismas gali pratęsti terminÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo dvi aplinkybes - finansinė padėtis ir darbo pobÅ«dis, dėl ko jis negalėjo susitvarkyti dokumentų. PareiÅ¡kėjas turi pateikti įrodymus, bet Å¡iuo atveju yra tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ J. S. parodymų matyti, kad V. M. ragino pareiÅ¡kėjÄ atvykti tvarkytis dokumentus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad savo teisę ir norÄ jis perkėlė dėdei, tačiau įstatymas numato, kad pats įpėdinis turi kreiptis pas notarÄ . Nebuvo pareiÅ¡kėjo apsisprendimo, kad jis nori priimti palikimÄ , o praėjus 13 metų noras atsirado.

Mirus E. S. jos palikimÄ sudarė du žemės sklypai, kurie yra (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad J. S. skubėjo tvarkytis dokumentus savo vardu, bet tai netiesa. Pateikta (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma, kad įraÅ¡ai dėl pastatų Å«kinėse knygose buvo seniai. Reikėjo tik noro viskÄ tinkamai susitvarkyti, pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis nebuvo bloga, nes jis gavo kreditÄ iÅ¡ banko, be to, pareiÅ¡kėjas nepridėjo įrodymų apie sunkiÄ materialinę padėtį. Taip pat nepateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas po senelės mirties tris mėnesius buvo iÅ¡vykęs į komandiruotes.

PareiÅ¡kėjas yra iÅ¡silavinęs, jam buvo žinomos aplinkybės, įstatymų reikalavimai, per kiek laiko priimamas palikimas, jis buvo kviečiamas, bet nevyko. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad svarstė galimybę įgalioti sutuoktinę tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau to nepadarė ir nepateikė duomenų, kad tai ketino daryti. Po močiutės mirties giminaičiai ragino pareiÅ¡kėjÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ terminÄ , t. y. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d., nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl nėra pagrindo terminÄ atnaujinti.Suinteresuotas asmuo A.

S. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 36–38). Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo patikslintu pareiÅ¡kimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikytinos objektyviomis, svarbiomis, nuo pareiÅ¡kėjo nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. S. atstovė advokatė A. L.-K. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad E. palikimÄ sudarė du žemės sklypai bei gyvenamasis namas su žemės namų valdos sklypu.

Po jos mirties palikimas priimtas, iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas J. S., jo palikimÄ priėmė V. ir A.. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pateikė pareiÅ¡kimÄ , kurį grindė bloga finansine padėtimi ir darbo grafiku, tačiau pareiÅ¡kėjas neteikia termino praleidimo priežastis patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjo pridėtas sprendimas už akių liudija prieÅ¡ingai, nes kreditai suteikiami tik asmenims turintiems stabilias pajamas, be to, kreditas suteiktas 2007 metais, t. y. jau po močiutės mirties.

PareiÅ¡kėjas privalo įrodyti, kad jis buvo aktyvus. Pasyvumas vertinimas kaip atsisakymas nuo teisės. Vertinant jo paties aiÅ¡kinimus, liudytojo J. S. parodymus ir į bylÄ pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas įrodė, kad jis buvo pasyvus ir neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro, neatliko veiksmų, siekdamas paveldėti turtÄ po E. S. mirties. Vertinant visÄ Ä¯rodymų visumÄ , atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad pačio pareiÅ¡kėjo neveikimas 14 metų negali bÅ«ti laikomas objektyvia priežastimi atnaujinti terminÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjui apie palikimÄ ir jo priėmimÄ buvo viskas žinoma. PareiÅ¡kėjas bendravo su giminaičiais – dalyvavo giminaičių laidotuvėse, jubiliejuose, taip pat svečiavosi ir (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 47–49). Atsiliepime nurodo, kad po E. S. mirties(duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimÄ priėmė jos sÅ«nus J. S.. Palikėjos turtÄ sudarė du žemės sklypai.

PareiÅ¡kėjas palikimu nesidomėjo ir jo nepriėmė, nors tuo metu palikimo priėmimo iÅ¡laidos buvo 23,00 Lt. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas palikimo priėmimo metu buvo 26 metų, darbingo amžiaus, 23,00 Lt suma nebuvo labai didelė suma, kuri bÅ«tų turėjusi esminę reikÅ¡mę jo Å¡eimos biudžetui. PraÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti.Liudytojas J. S. patvirtino suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes (b. l. 76–81). Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl termino palikimui priimti atnaujinimoCiviliniai santykiai tvarkomi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, Å¡ie principai pasireiÅ¡kia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems.

Å ias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobÅ«džio, gali bÅ«ti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rÅ«pintis savo privačių interesų apsauga. Å ios taisyklės iÅ¡imtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rÅ«pintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymÄ , globėjams ir kt.).

Å ios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, kad nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: faktiÅ¡kai pradėti paveldimÄ turtÄ valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnis įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ , t. y. priimti palikimÄ kiekvienas įpėdinis turi asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad V. S. yra V. S. ir V. S. sÅ«nus (b. l. 10), V. S. yra J. S. ir E. S. sÅ«nus (b. l. 11), J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), J.

S. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S. (b. l. 43), V. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 52), V. S. mirė(duomenys neskelbtini) (b. l. 14), E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), V. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M. (b. l. 53), J. S. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas į E. S. turtÄ , t. y. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45, 7, 8, 27), (duomenys neskelbtini) Å«kinės knygos Nr. 11, namų Å«kio Nr. 370, J. S., gyvenančio(duomenys neskelbtini) , vardu registruota namų valda su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais (b. l. 42).

J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), A. S. priėmė po sutuoktinio J. S. jo palikimÄ (b. l. 41). Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. sprendimu už akių priteisė iÅ¡ V. S. 16 062,05 Lt skolÄ , palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas AB bankui „H.“, 2,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei (b. l. 17), kurio pagrindu antstolė M. G. atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (b. l. 15).Ä®vertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų, teismo posėdžio metu perklausytus liudytojo paaiÅ¡kinimus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų, taip pat pareiÅ¡kėjas nepridėjo nei vieno jo aplinkybes patvirtinančio dokumento.

IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas be pagrindo buvo aplaidžiai pasyvus. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad palikimo priėmimo laikotarpiu buvo sunki jo materialinė padėtis, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių Å¡ias faktines aplinkybes. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie sudarytÄ santuokÄ , iÅ¡laikytinius, apie darbovietę ir tuo metu gautÄ darbo užmokestį, netgi negalėjo paaiÅ¡kinti, kokias tiksliai pajamas gavo jis pats ir kokias jo žmona.

PrieÅ¡ingai, nors palikimas atsirado(duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo už akių matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2007 balandžio 24 d. pareiÅ¡kėjui suteiktas 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) kreditas, 2007 m. balandžio 27 d. kortelė su 1 000,00 Lt (289,62 Eur) kredito limitu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad bankas vertina kliento mokumÄ , tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu ir iki kredito paėmimo turėjo stabilias pajamas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl savo sveikatos bÅ«klės, kadangi dažnai tekdavo vykti pas gydytojus.

Tačiau ir Å¡ioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, pareiÅ¡kėjas taip pat neprideda įrodymų, kad palikimo priėmimo laikotarpiu jis galimai sirgo, lankėsi pas gydytojus. Taip pat pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kliÅ«tis laiku kreiptis į notarÄ sudarė darbo pobÅ«dis, dažnas vykimas į komandiruotes. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ne tik jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė nurodytų aplinkybių, dėl ko negalėjo nuvykti pas notarÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas net negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti kokias laikotarpiais, į kur buvo komandiruotas.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nevyko pas notarÄ dar ir dėl to, kad dokumentų tvarkymas brangiai kainuoja, tačiau taip pat nurodė, kad jis net ir nesidomėjo, kiek bÅ«tų tekę susimokėti už notaro paslaugas. Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, jog pareiÅ¡kėjas neprivalėjo vykti pas notarÄ , jis galėjo naudotis paÅ¡to paslaugomis, kuriomis pasinaudojus, pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis nebÅ«tų ženkliai pasikeitus. Byloje esantys įrodymai bei tai, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti praleido 13 metų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ .

Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paties pareiÅ¡kėjo neveikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis bÅ«tų aktyvus ir nustatytu bÅ«du bei terminais priimtų palikimÄ arba iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis vadovaujasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ , yra nesvarbios pateisinti termino praleidimÄ , suinteresuoti asmenys A.

S. ir V. M. kategoriÅ¡kai nesutinka dėl termino pratęsimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali bÅ«ti pratęsiamas. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, atnaujinus pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti, bÅ«tų pažeisti pagrindiniai CPK principai, teisingumas, sÄ Å¾iningumas ir protingumas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ir teismo posėdyje nurodė, kad pageidauja paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas J.

S. vardu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis nėra J. S. turto įpėdinis, todėl šio turto paveldėti neturi teisinio pagrindo (CK 5.11 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidųIš bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi iš pareiškėjo priteista 343,16 Eur išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimu ir 16,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 85–89).

PareiÅ¡kėjas Å¡ias iÅ¡laidas 2018 m. vasario 22 d. sumokėjo (b. l. 109, 110). Nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos teisme bei Alytaus apylinkės teismo rÅ«muose susidarė 29,57 Eur iÅ¡laidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 231,32 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (b. l. 144). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ ypatingos teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis. 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimo dokumentas Nr. 351795 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, todėl pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intina 50,00 Eur žyminio mokesčio permoka. Kaip jau minėta, teisminio bylos nagrinėjimo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 29,57 Eur (CPK 92 straipsnis), todėl iÅ¡ grÄ Å¾intinos pareiÅ¡kėjui žyminio mokesčio sumos iÅ¡skaitytina valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ir pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intina 20,43 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis mokamas nurodant įmokos kodÄ 5660, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotina atlikti įskaitymus, pervedant grÄ Å¾intinÄ Å¾yminio mokesčio dalį įmokos kodu 5630. Likusi iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ suma 210,89 Eur (231,32-20,43) priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-335, 578 straipsniais n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 210,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5630. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikti įskaitymus ir grÄ Å¾intinÄ Å¾yminio mokesčio dalį 20,43 Eur pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5630.Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja                                                                              Agnė Petkevičienė