9bb2fe4e-b5cf-4de2-a749-7fec227d327a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1095/2013                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7;                                      42.11.3; 63.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinys patenkintas, o atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-860-125/2012 pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas A.

L. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. 345 000 Lt skolÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007 m. sausio 30 d. jis ir jo sutuoktinė D. K. L. už 350 000 Lt pardavė butÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus paskolino atsakovei. Atsakovė 2007 m. sausio 31 d. sutartimi patvirtino paskolos gavimo faktÄ . Nurodytas lėšas atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti per 3 metus, tačiau grÄ Å¾ino tik 5 000 Lt bei liko skolinga 345 000 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, jog jo sutuoktinė D. K. L. 2011 m. sausio 14 d. mirė. IeÅ¡kovas nurodė esÄ s jos turto ir turtinių teisių paveldėtojas.          Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 31 d. paskolos sutartį, o ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atmesti. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovui (atsakovės tėvui), tiek mirusiai atsakovės motinai D. K. L. buvo žinoma, jog ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės parduotas turtas buvo įsigytas už atsakovės lėšas, todėl pardavus šį turtÄ pinigai buvo pervesti į atsakovės sÄ skaitÄ .

Pasak atsakovės, ji su tėvu (ieÅ¡kovu A. L.) ir motina (ieÅ¡kovo sutuoktine D. K. L.) susitarė, jog, siekiant iÅ¡vengti mokesčių, pardavus jos gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bus parduotas ir tėvų vardu įregistruotas turtas (duomenys neskelbtini). NotariÅ¡kai patvirtintu 2007 m. sausio 30 d. sutikimu 350 000 Lt suma, gauta pardavus tėvų vardu registruotÄ turtÄ , buvo be jokių iÅ¡lygų pervesta į atsakovės sÄ skaitÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas privertė atsakovę pasiraÅ¡yti paskolos sutartį naudodamas psichologinį smurtÄ , todėl Å¡i sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.         IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė nedaręs poveikio atsakovei dėl paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. Paskolos suteikimo metu ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė tikėjosi, jog atsakovė grÄ Å¾ins paskolÄ . Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė nepagrįstai nurodė, kad jo sutuoktinės sveikata sandorio sudarymo metu buvo pablogėjusi. IeÅ¡kovas nurodė, jog turtÄ pardavė įtikintas atsakovės, siekiant paskolinti atsakovei lėšų, bÅ«tinų atsiskaityti su banku pagal 2006 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės D. K. ieÅ¡kovo A. L. naudai 345 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, 2 962,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.            Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas ir žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo vardu nupirkti už jo perduotas dukrai lėšas realizuojant ieÅ¡kovo siekį įgyti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , kurių jis nerealizavo atsakovei perduodamas lėšas įgyjant gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad 2007 m. sausio 31 d. paskolos sutartis buvo sudaryta dėl psichologinio spaudimo ar smurto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas siekė vietoje (duomenys neskelbtini) turėto turto įgyti nuosavybės teises į turtÄ (duomenys neskelbtini) (dalį gyvenamojo namo). Nepavykus to padaryti, ieÅ¡kovas pasiekė, kad jo vardu bÅ«tų įgyta nuosavybė į turtÄ (duomenys neskelbtini), kurį pardavus pinigai buvo paskolinti dukrai (atsakovei). Teismas nesivadovavo su atsakove susijusių liudytojų (atsakovės sugyventinio ir jo brolio) parodymais, kadangi juos paneigė kiti byloje apklausti liudytojai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas yra pagyvenęs asmuo, dukrai perleidęs beveik visas lėšas, gautas pardavus savo ankstesnę nuosavybę, todėl tikėtina, kad siekė senatvę užsitikrinti įsigydamas savo vardu kitÄ nuosavybę, o jÄ pardavus, pinigus dukrai ne dovanojo, o paskolino. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ginčijamos paskolos sutarties negaliojimo pagrindų, sprendė, jog ieÅ¡kinys dėl skolos pagal ginčijamÄ sutartį yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) D. K. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė, esÄ ieÅ¡kovo parduotas turtas buvo pirktas atsakovės lėšomis, o nuosavybė įforminta ieÅ¡kovo vardu siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, prieÅ¡tarauja atsakovės pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams: hipotekos lakÅ¡tui, Palangos kredito unijos pažymai, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ams.

Nurodyti įrodymai patvirtina, jog turtas buvo pirktas atsakovės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pažadėjo įsigyto namo Palangoje pirmÄ jį aukÅ¡tÄ Ä¯forminti ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės vardu. Teismas nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių šį siekį įgyvendinti. Aplinkybę, jog Å¡alys susitarė dėl įsigyto turto nuosavybės teisių registravimo atsakovės vardu ir ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės naudojimosi Å¡iuo turtu iki gyvos galvos, patvirtina 2004 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės bei 2005 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės testamentai.

Teismas nevertino ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriuose nurodoma, jog ieÅ¡kovo sutuoktinė sėkmingai tvarkė visus finansinius reikalus, o visi pinigai, gauti pardavus turtÄ , buvo jos vardu atidarytoje sÄ skaitoje. 2013 m. sausio 30 d. sutikimas patvirtina, jog lėšas ieÅ¡kovas su sutuoktine pervedė atsakovei be jokių iÅ¡lygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės sugyventinio ir jo brolio parodymais, o vadovavosi kitų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas vertino tik ieÅ¡kovui naudingas aplinkybes, nenustatė tikrųjų ginčo Å¡alių ketinimų.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl ginčijamos sutarties neteisėtumo, nesivadovavo liudytojų parodymais, nevertino atsakovės sudaryto testamento turinio. Teismas netaikė jungtinės veiklos instituto ginčo teisiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , kadangi, nesant Å¡alių reikalavimo, pritaikė novacijÄ , kuri pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes už 130 000 Lt indėlį įsigyjant namÄ atsakovas pretenduoja į 345 000 Lt sumÄ .

             IeÅ¡kovas A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turtas (duomenys neskelbtini), nebuvo pirktas atsakovės lėšomis. 2007 m. sausio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui bei jo sutuoktinei ir buvo parduotas už 350 000 Lt.

Turtas iki nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo priklausė ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei, kadangi turtÄ jie įsigijo savo lėšomis. IeÅ¡kovas nurodė, jog šį turtÄ jis su sutuoktine pardavė įtikinti atsakovės. TokiÄ aplinkybę patvirtina atsakovės ranka suraÅ¡ytas pasiÅ«lymas – paskaičiavimas. Atsakovė, teigdama, jog Å¡alys iÅ¡ tikrųjų susitarė dėl naudojimosi turtu iki gyvos galvos, sÄ moningai iÅ¡kraipo susitarimo esmę. Atsakovė nepagrįstai nurodė dėl ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ aplinkybių tik po sutuoktinės mirties.

          IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl ginčijamos paskolos sutarties          IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas A. L. ir jo sutuoktinė D. K. L. 2007 m. sausio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – pirkimo - pardavimo sutartis) S. J. už 350 000 Lt pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 791/9279 dalis 0,9279 hektaro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11).

Tos pačios dienos raÅ¡tu ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , jog lėšos, gautos pagal 2007 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (350 000 Lt), bÅ«tų pervestos į atsakovės D. K. asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ Palangos kredito unijoje (t. 1, b. l. 12). 2007 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė raÅ¡ytinę sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas dalį lėšų (345 000 Lt), gautų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, paskolino atsakovei, kuri Å¡ias lėšas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui per trejus metus (toliau – paskolos sutartis).

Paskolos sutartimi atsakovė patvirtino lėšų perdavimo (gavimo) faktÄ (t. 1, b. l. 13). Pasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) negrÄ Å¾intÄ paskolÄ . Apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (kaip sudarytÄ dėl psichologinio smurto).          Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, esÄ paskolos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas grindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, buvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo naudoto psichologinio smurto.

Atsakovė teigė, jog ginčijamos paskolos sutarties ji sudaryti neprivalėjusi, nes Å¡ioje sutartyje nurodytos lėšos laikytinos atsakovės nuosavybe, kadangi pirkimo - pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė turtÄ , įgytÄ už atsakovės lėšas. Taigi apeliantės pozicija dėl ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės grindžiama ginčijamos paskolos sutarties, kaip sandorio, neteisėtumu. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantė neginčija paskolos sutartyje nurodytų lėšų gavimo fakto, nenurodo kitų (specialiųjų) paskolos sutarties, be kita ko, ir jos formos trÅ«kumų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl Å¡alis siejusių sutartinių santykių kvalifikavimo paskoliniais teisiniais santykiais.

Atsakovė pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ nebuvimÄ iÅ¡ esmės grindžia paskolos sutarties ydingumu, nulemtu iÅ¡kreiptos valios susiformavimo, taigi paskolos sutartis yra ginčijama bendrais prievolių negaliojimo pagrindais. Kaip minėta, apeliantės pozicija tiek dėl ieÅ¡kinio, tiek dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio grindžiama paskolos sutarties neteisėtumu, kurį lėmė jÄ sudariusio asmens (apeliantės) valios trÅ«kumai, todėl teisėjų kolegija visų pirma turi pagrindÄ Ä¯vertinti Å¡io sandorio (ne) teisėtumÄ apeliacinio skundo argumentų kontekste.

        Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė neįrodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl psichologinio spaudimo ar smurto. Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrųjų Å¡alių ketinimų, neiÅ¡siaiÅ¡kino Å¡alių susitarimo esmės, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto, kurio faktÄ patvirtina liudytojų parodymai, apeliantės ir jos tėvų sudaryti testamentai.

Apeliantės teigimu, aplinkybę, jog pirkimo - pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įgytas už apeliantės lėšas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.          Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).           Pažymėtina, jog CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiÅ¡kia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti.

Tai reiÅ¡kia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienaÅ¡aliame įsipareigojime (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiÅ¡kai nustatyti jos turinį bei formÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ar teisės principai.          Apeliantė nurodo, kad ginčijamÄ paskolos sutartį ji sudarė dėl ieÅ¡kovo naudoto psichologinio spaudimo.

Kaip minėta, apeliantė neginčija paskolos sutartyje nurodytų lėšų gavimo fakto, tačiau akcentuoja, kad paskolos sutartis buvo sudaryta kitÄ dienÄ po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės sutikimo gautas lėšas pervesti į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ suraÅ¡ymo. Pasak atsakovės (apeliantės), ieÅ¡kovo psichologinis smurtas pasireiÅ¡kė tuo, jog jis priekaiÅ¡tavo savo sutuoktinei (atsakovės motinai) dėl lėšų, gautų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, perdavimo atsakovei.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė, pablogėjus motinos sveikatai, norėdama apsaugoti jÄ nuo psichologinio smurto, nesureikÅ¡mindama ieÅ¡kovo pakiÅ¡to raÅ¡telio, jį pasirašė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis yra dviejų asmenų valios iÅ¡raiÅ¡ka, jų suderinta valia, todėl bÅ«tinas sutarties elementas yra savanoriÅ¡kumas, nesuderinamas su prievarta. Bet kokie veiksmai, lemiantys Å¡alies valios trÅ«kumus, gali lemti sutarties negaliojimÄ . Dėl to sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės sutartys sudaromos savanoriÅ¡kai, tad negalima versti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ .

           Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija paskolos sandorį, aiÅ¡kindama sudariusi šį sandorį dėl ieÅ¡kovo panaudoto psichologinio smurto.

Remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikÅ¡mingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę pozicijÄ . Å iuo atveju apeliantė privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų jos valios sudaryti ginčijamÄ sandorį elementÄ . Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl atsakovės atžvilgiu naudoto psichologinio smurto.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mato bÅ«tinybę akcentuoti keletÄ svarbių aplinkybių, paneigiančių atsakovės įrodinėjamÄ valios ydingumÄ . Visų pirma, kolegija svarbia laiko aplinkybę, jog ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta jau kitÄ dienÄ po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y. ginčijama sutartis buvo sudaryta praėjus minimaliam laikui po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2007 m. sausio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties 1 punktu ieÅ¡kovui priklausiusio turto pirkėjas parduodamo turto kainÄ Ä¯sipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo sutarties sudarymo.

Apeliantei priklausančios asmeninės sÄ skaitos, esančios Palangos kredito unijoje, iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog lėšos, gautos už parduotÄ turtÄ , į jos sÄ skaitÄ Ä¯plaukė 2007 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 36). Taigi ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta dar prieÅ¡ savaitę laiko iki lėšų pagal pirkimo - pardavimo sutartį faktiÅ¡ko gavimo. Nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina buvus iÅ¡ankstinį ginčijamo sandorio Å¡alių susitarimÄ dėl paskolinių santykių įteisinimo bei paneigia apeliantės teiginius dėl ieÅ¡kovo naudoto psichologinio smurto.

Be to, Å¡i aplinkybė nepatvirtina apeliantės teiginių, esÄ jos tėvas (ieÅ¡kovas) priekaiÅ¡tavo sutuoktinei (apeliantės motinai) dėl apeliantei atitekusių pinigų, kadangi ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu apeliantė Å¡ių lėšų neturėjo (lėšos dar nebuvo sumokėtos pirkėjo ir nebuvo pervestos į apeliantės sÄ skaitÄ ). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neįrodytus apeliantės argumentus dėl blogos ieÅ¡kovo sutuoktinės (apeliantės motinos) sveikatos bÅ«klės ginčijamo sandorio sudarymo metu, kadangi tokių duomenų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Kita vertus, aplinkybė apie ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės nepriimtinÄ paskolos santykių neapibrėžtumo situacijÄ (nesudarius dėl tokių santykių atitinkamos sutarties) bei jo siekis užtikrinti savo turtinių interesų apsaugÄ raÅ¡tu įforminant ginčijamÄ sandorį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali bÅ«ti laikomas psichologiniu smurtu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyto sandorių nuginčijimo pagrindo kontekste.           Teisėjų kolegija pastebi, jog CK 1.91 straipsnyje nėra pateikiama smurto sÄ voka.

Kolegijos įsitikinimu, psichologinis, emocinis smurtas CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme aiÅ¡kintinas kaip su fizine prievarta susiję įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, gÄ sdinimai, kuriais yra siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Psichologinio smurto santykiai neabejotinai turi sieti ginčijamo sandorio Å¡alis. Teisėjų kolegija reikÅ¡minga laiko aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju apeliantė laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovas dėl susidariusios situacijos (lėšų perdavimo apeliantei fakto) priekaiÅ¡tavo ne apeliantei, o jos motinai (savo sutuoktinei).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės sudarytų pagrindÄ manyti, jog toks smurtas nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti naudojamas (žinoma, jeigu smurto naudojimo faktas bÅ«tų įrodytas) ne ginčijamo sandorio Å¡alies – apeliantės, o jos motinos atžvilgiu. Å ių aplinkybių kontekste atmestinas apeliantės argumentas, jog siekis užkirsti keliÄ galimam psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu panaudojimui nulėmė ydingos valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimÄ si.

Psichologinio smurto (grasinimų, bauginimų, gÄ sdinimų, emocinio skaudinimo ir pan.) prieÅ¡ ieÅ¡kovo sutuoktinę naudojimo aplinkybės, kurios bÅ«tų nulėmusios ginčijamos paskolos sutarties sudarymÄ , byloje taip pat neįrodytos.         Teisėjų kolegija svarbia laiko ir tÄ aplinkybę, jog apeliantė teigė ginčijamÄ sutartį pasiraÅ¡iusi nesureikÅ¡mindama jos turinio. Laikytina, jog apeliantė sudaromo sandorio nelaikė reikÅ¡mingu ir sukursiančiu realias prievoles.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks apeliantės elgesys ir lÅ«kesčiai turi bÅ«ti įvertinti protingumo principo kontekste. Pažymėtina, jog protingumo principas reiÅ¡kia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu bÅ«du jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Todėl atsižvelgiant į ginčo faktinių aplinkybių kontekstÄ (aplinkybes, jog psichologinis smurtas (priekaiÅ¡tai) galėjo bÅ«ti naudojamas ne sandorio Å¡alies atžvilgiu, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta praėjus itin trumpam laiko tarpui po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kas sudaro prielaidas abejoti dėl tokio smurto realumo, jog ginčijamÄ sandorį apeliantė sudarė neįsigilinusi į jo sÄ lygas), bei įvertinus apeliantės asmenybę (amžių, patirtį sudarant svarbius sandorius dėl turto įgijimo, perleidimo, įkeitimo, paskolų gavimo ir kt.), teisėjų kolegija iÅ¡reiÅ¡kia įsitikinimÄ , jog net ir esant prielaidoms sutikti su apeliantės teiginiais dėl sandorio sudarymÄ lėmusių aplinkybių, jos elgesys neatitiktų protingumo principo.

Kita vertus, apeliantės asmenybę individualizuojantys bruožai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ji galėjo nesuprasti (nesureikÅ¡minti) ginčijamo sandorio esmės, sÄ lygų ir juo sukuriamų pasekmių. Teisėjų kolegija akcentuoja aplinkybę, jog apeliantė paskolos sutartį ėmė ginčyti tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl skolos pagal Å¡iÄ sutartį priteisimo, t. y. praėjus beveik penkiems metams po jos sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas asmuo, žinodamas apie jo valios neatitinkančio sandorio sudarymÄ , suprasdamas galimas pasekmes, susijusias su Å¡io sandorio vykdymu, turėtų savo teises ginti nedelsdamas.

Atsižvelgiant į apeliantės akcentuotÄ aplinkybę, jog sandorį, esÄ neatitinkantį tikrosios valios, ji sudarė siekdama apsaugoti motinÄ nuo ieÅ¡kovo psichologinio smurto, akivaizdu, jog tokiu atveju apeliantė savo teises galėjo ginti tuoj po motinos mirties. Nagrinėjamu atveju apeliantės elgesys ir nepagrįsti lÅ«kesčiai, jog ieÅ¡kovas nereikalaus ginčijamo sandorio vykdymo, sudaro stimulÄ papildomoms abejonėms dėl apeliantės teiginių apie jos valios sudaryti sandorį ydingumÄ . Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodytos ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta dėl valios trÅ«kumo.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčijamos paskolos sutarties teisėtumo. Dėl liudytojų parodymų vertinimo ir ginčijamo sandorio turinio aiškinimo           Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jos sugyventinio E. Ž. ir jo brolio R. Ž., apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais bei nepagrįstai vadovavosi kitų liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.         Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, liudytojai yra susiję artimais ryÅ¡iais su apeliante, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Aplinkybė, jog E. Ž. yra apeliantės sugyventinis, kuris, ieÅ¡kovo teigimu, dalyvavo konfliktuose su ieÅ¡kovu, sudaro pagrindÄ abejoti Å¡io asmens ir jo brolio (kaip liudytojų) paaiÅ¡kinimų neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu; jų parodymai, kaip įrodymai, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti laikomai patikimais. Apeliantės ir jos sugyventinio artimi ryÅ¡iai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog liudytojas E. Ž. gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija reikÅ¡minga laiko ir tÄ aplinkybę, jog Å¡ie liudytojai tiesiogiai nedalyvavo sudarant ginčijamÄ paskolos sandorį. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai liudytojų parodymus įvertinti kaip netiesiogiai suinteresuotų asmenų subjektyvių įsitikinimų iÅ¡dėstymÄ , kuris, nesant jokių papildomų ginčijamas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, negali bÅ«ti laikomas apeliantės reikalavimus patvirtinančiu įrodymu.          Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ .

Kolegija akcentuoja Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantį ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ . Pažymėtina, jog tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės pozicijos grindžiamos ginčijamos paskolos sutarties (ne) teisėtumu. Nė viena Å¡alių neginčija ankstesnių jų sudarytų sandorių (pvz., 2005 m. rugsėjo 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ ir kurį pardavus gautos lėšos ginčijamu sandoriu buvo paskolintos apeliantei).

Dalimi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo argumentų bandoma paaiÅ¡kinti 2005 m. rugsėjo 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kuri nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, apsimestinumo aplinkybes, esÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagal tÄ sutartį faktiÅ¡kai pirko apeliantė, o ne ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai, kuriais ji siekia patvirtinti turto įsigijimo jos lėšomis faktÄ , nesudaro pagrindo laikyti apeliantę 2007 m. sausio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alimi ( turto pardavėja) ir savaime neįrodo, jog ginčijamos paskolos sutarties pagrindu perduotos lėšos priklausė ne ieÅ¡kovui, o apeliantei.

Nurodytų aplinkybių kontekste bei nesant konkretaus reikalavimo (ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma) dėl 2005 m. rugsėjo 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties teisėtumo įvertinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti teisinės intervencijos į šį sandorį. IÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo ginčijamÄ sandorį vertino ir kitų, byloje neginčijamų, sandorių kontekste, kiek tai yra susiję su ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ir į lėšas, gautas pardavus šį turtÄ , vertinimu.

        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė novacijÄ , nesivadovavo CK nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklÄ . ArgumentÄ dėl novacijos taikymo apeliantė grindžia tuo, esÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietoje ieÅ¡kovo suteikto 130 000 Lt piniginio indėlio, skirto atsakovės namui įsigyti, pripažino Å¡iam teisę į 345 000 Lt sumÄ . Teisėjų kolegija ankstesnėje nutarties dalyje akcentavo bylos nagrinėjimo ribas, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju vertinamas ginčijamo paskolos sandorio teisėtumas.

Gi paminėto skundo argumento vertinimas reikÅ¡tų Å¡alių ikisutartinių santykių, kurie yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų, analizę bei intervencijÄ Ä¯ tuos sandorius, kurie Å¡ioje byloje nėra ginčijami. Nevertintinas ir apeliacinio skundo teiginys dėl jungtinę veiklÄ reglamentuojančių nuostatų taikymo, kadangi Å¡io teiginio apeliantė nepagrindė, t.y. nemotyvavo, kodėl, jos nuomone, nagrinėjamu atveju Å¡alių santykiai laikytini jungtinės veiklos santykiais. Kita vertus, ankstesni apeliacinio skundo motyvai, kuriais neigiami Å¡alių susitarimai dėl bendro gyvenamojo bÅ«sto įsigijimo, savaime paneigia galimybę Å¡alių sudarytus sandorius vertinti kaip jungtinę veiklÄ esminio jos požymio – bendro tikslo siekimo – prasme (CK 6.969 straipsnis).

  Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

          Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde iÅ¡sakyti atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstÄ sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų      IeÅ¡kovas A. L. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 200 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų (praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisinių paslaugų sutarties bei pinigų priėmimo kvito) nustatyta, kad iÅ¡laidas sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (t. 2, b. l. 20-22). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. ieÅ¡kovui A. L. 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                   Danutė MilaÅ¡ienė                                                      Gintaras Pečiulis                                                     Donatas Å ernas