2024-02-28 Nr. AB-3470-3-61-3-09170-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1165-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09170-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186116, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė) Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1, Sprendimas dėl leidimo); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186673, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d. (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir sprendimai); 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas 1 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės buvo padaryta neatlikus individualaus pareiškėjos gyvenimo aplinkybių vertinimo, bet Migracijos departamente gauto 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašto Nr. 18-10713 (toliau – VSD raštas) pagrindu. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neatitinka formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes Migracijos departamentas privalo įvertinti, ar VSD rašte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu yra daromos prielaidos dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į visas kitas su konkretaus asmens gyvenimu susijusias aplinkybes, konkrečiu atveju būtų pagrįstas ir pakankamas pagrindas bei proporcinga priemonė išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti. Pareiškėjos nuomone, toks vertinimas nebuvo atliktas.

2.2. Migracijos departamentas Sprendime 1 nurodė bendro pobūdžio Migracijos departamentui prieinamą informaciją, tačiau toks formalus vertinimas nėra pakankamas skundžiamiems sprendimams pagrįsti, jis neatspindi nei pareiškėjos keliamos grėsmės, nei pareiškėjos lojalumo šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pareiškėjos praeityje turėti darbo santykiai, nesant kitų pareiškėjos grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių rodyti aplinkybių, nėra pagrindas „automatiniu būdu“ panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi ši aplinkybė savaime nėra absoliutus pagrindas konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai.

2.3. Pareiškėja, 2015 m. birželio 26 d. baigusi (duomenys neskelbtini) valstybinį ekonomikos universitetą, turėjo pareigą 2 metus išdirbti jai priskirtoje darbovietėje, t. y. (duomenys neskelbtini) pasienio oro uosto pasų kontrolės skyriuje, nes priešingu atveju būtų tekę kompensuoti studijoms skirtas valstybės lėšas. Pareigos (duomenys neskelbtini) pasienyje buvo susijusios ne su valdžios struktūrų funkcijų vykdymu, o su keleivių pasų patikra, darbo santykiai (duomenys neskelbtini) pasienyje baigėsi 2017 m. liepos 28 d. Pareiškėjai dirbant šioje institucijoje, pasaulyje buvo visai kitokia geopolitinė situacija.

2.4. Pareiškėja nekvestionuoja Sprendime 1 aptartos Rusijos ir Baltarusijos Respublikos grėsmės Lietuvos Respublikai, tačiau šių valstybių keliama grėsmė neturi būti pagrindu neatsižvelgti į individualias su pareiškėjos asmens gyvenimu susijusias aplinkybes. Sprendime 1 nėra jokių duomenų, kad pareiškėja savo veiksmais būtų parodžiusi keliamą realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, aktyviai reiškiamas savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvi, palaikytų ryšius su valdžios struktūromis ar kitais grėsmę Lietuvos Respublikai keliančiais fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis.

2.5. Migracijos departamentas 2022 m. vertindamas pareiškėjos paraišką dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pareiškėjos 2015-2017 m. buvusių darbo santykių su (duomenys neskelbtini )pasieniu nelaikė kliūtimi teigiamam sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Pareiškėja darbo santykių su (duomenys neskelbtini) pasieniu neslėpė, juos deklaravo visuose Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos lojalumą šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai paneigiančias aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė vertinti aiškiai pareiškėjos užpildytame klausimyne išreikštą poziciją dėl nepritarimo karui ir vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai, be to, šios aplinkybės nėra nereikšmingos, vertinant VSD rašte nurodytą asmens grėsmę nacionaliniam saugumui kaip pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

2.6. Pareiškėja siekia integruotis į Europos Sąjungos valstybę narę (Lietuvos Respubliką), 2015 m. baigė kursą „Tvarus Baltijos regionas“, organizuojamą pagal tarptautinio bendradarbiavimo programą tarp universitetų Baltijos šalių regione, kurį koordinuoja Upsalos universitetas Švedijoje; yra baigusi du kalbų kursus uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Kalba.Lt“, yra aktyvi protestų (duomenys neskelbtini) dalyvė ir jų rėmėja.

2.7. Pareiškėja dalyvavo ir pasaulyje žinomuose 2020 m. protestuose prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui dėl galimo persekiojimo pilietybės valstybėje ir susiklosčiusios politinės padėties (duomenys neskelbtini) humanitariniais pagrindais buvo išduotos vizos Lenkijos Respublikoje. Pareiškėja su sutuoktiniu, bijodami būti neteisėtai sulaikyti savo pilietybės valstybėje, siekia kurti savo gyvenimą demokratines vertybes puoselėjančioje Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja jau daugiau nei metus dirba Lietuvos Respublikoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „EPAM sistemos“, Lietuvoje yra deklaravusi gyvenamąją vietą.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. 2022 m. gegužės 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760130306, galiojantis iki 2025 m. gegužės 30 d. (toliau – ir Leidimas) pareiškėjai buvo įteiktas 2022 m. birželio 14 d..

3.2. VSD atsakovui pateikė VSD raštą, kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini)pasienio tarnyboje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini)ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į VSD raštą, buvo priimtas Sprendimas 1 panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą.

3.3. Vadovaujantis Įstatymo ir Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), įvertinus tai, jog VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjos nustatyti šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu), socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

3.4. Priimdamas ginčijamus sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Pareiškėja, pasirinkdama tarnybą 2015-2017 m. (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. ji privalo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Be to, pareiškėjos tarnyba 2 metus šioje institucijoje, kuri baigta 2017 m., leidžia spręsti apie pareiškėjos potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Sprendimuose buvo įvertinos šios aplinkybės, geopolitinė situacija, VSD rašte minima kontržvalgybinė informacija, todėl padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jos grėsmės valstybės saugumui.

3.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, nes nagrinėjamu atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Priimant sprendimus buvo įvertinti ir pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktiniui išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio). Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjai uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. VSD rašte pateiktas vertinimas, kad pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

4.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

4.3. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamu ryšiu su (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyba. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

4.4. Tai, jog pareiškėja jau nebedirba (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, nepaneigia VSD padarytos išvados. Tai pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos (toliau – SBU) kontržvalgybinės operacijos metu ir VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, patvirtinanti, jog Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose jie dirbo ir kokias pareigas užėmė. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

4.5. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD rašte nurodytas aplinkybes. Tai, kad pareiškėja su skundu pateikia nuotrauką, teigdama, jog dalyvaudavo protestuose, nepaneigia sprendimų teisėtumo ar VSD teiktos išvados. Tai, kad pareiškėja yra baigusi dviejų kalbų kursus, iš kurių nei vieni nėra lietuvių kalbos, tik patvirtina, kad ji nesieja savo ateities su Lietuva.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. Pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja 2010 m. baigė (duomenys neskelbtini) universitetą, įgijo anglų kalbos vertėjos specialybę, 2015 m. baigė (duomenys neskelbtini) valstybinį ekonomikos universitetą ir įgijo politologės-vadybininkės specialybę. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja tarnavo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnybos Pasienio kontrolės padalinyje (duomenys neskelbtini) kontroliere oro uoste – tikrino valstybės sieną kertančių asmenų dokumentus. Turi vyresniojo seržanto laipsnį, šiuo metu išleista į atsargą. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. birželio 16 d. pareiškėja dirbo ribotos atsakomybės užsienio bendrovėje „Epam Sistemz“ programinės įrangos testuotoja, nuo 2022 m. birželio 16 d. dirba UAB „Epam sistemos“ programinės įrangos testuotoja.

6.2. Pareiškėjai buvo išduotos Šengeno vizos, kurios galiojo nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d. Pareiškėja, atstovaujama darbdavio UAB „Epam sistemos“, 2022 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą Nr. 2204-LLG-12438 išduoti leidimą laikinai gyventi, nes yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoja (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas). Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip ketinančiai dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760130306 galioja iki 2025 m. gegužės 30 d.

6.3. Pareiškėja 2022 m. kovo 19 d. sudarė santuoką su S. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuriam Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. gegužės 30 d.

6.4. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 11 d. užpildė klausimyną, atsakyme į klausimyno 5 klausimą (Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose? Jeigu taip, pateikite informaciją apie šiuos asmenis, jų veiklą ir jūsų ryšių pobūdį.) nurodė, kad pareiškėjos mama dirbo gydytoja valstybinėje Dokšicos rajoninėje ligoninėje ir Dokšicos miesto baseine; tėvas dirbo Dokšicos rajono Elektros tinkluose, Dokšicos miesto komunalinėje tarnyboje, Dokšicos miesto kelių remonto ir statybos valdyboje. Šiuo metu tėvas ir motina yra pensininkai. Sesuo dirba dėstytoja įstaigoje „(duomenys neskelbtini) valstybinis menų koledžas“. Pareiškėja į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo atsakymą „Ne“, į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pažymėjo atsakymą „Ukrainai“.

6.5. VSD, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, VSD rašte pateikė išvadą, jog pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, bei teigė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD taip pat prašė įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

6.6. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD vertinimą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Sprendimu 1 panaikino Leidimą, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 37 punktais, Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

7. Teismas, įvertinęs Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, susijusias su jai nepalankiu Sprendimu 1, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai Sprendimo 1 priėmimo aspektai, tiek ir Sprendimo 1 turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

8. Teismas nurodė, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą 1, nes VSD rašte pateiktoje išvadoje nurodyta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto paskyrimo dirbti ir atleidimo turinį, pažymėjo, pareiškėja 2015 m. liepos 29 d. priimta į karinę tarnybą pagal sutartį, t. y. į karinį dalinį „Pasienio kontrolės būrys (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 28 d. išleista iš karinės tarnybos į atsargą ir iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. privalėjo įsirašyti į karinę įskaitą, bei padarė išvadą, kad pareiškėjos ryšiai su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis nėra nutrūkę, todėl pareiškėjos grėsmė dėl ryšių su kariuomene ir kitomis valdžios institucijomis ar tarnybomis nėra išnykusi.

10. Teismas įvertino Nacionalinėje saugumo strategijoje apibrėžtą Baltarusijos ir Rusijos autokratinių režimų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir dabartinės geopolitikos kontekste įvertinęs VSD nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėja nurodo, kad baigusi universitetą ji pagal paskyrimą privalėjo atlikti dviejų metų tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienyje, o pasibaigus dvejų metų terminui iš karto tarnybą baigė, kad nori gyventi ir dirbti demokratiškoje Europos Sąjungos valstybėje, kad mokosi lietuvių kalbos, jau sparčiai integruojasi į Lietuvos visuomenę, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko tik darbdaviui perkėlus darbo vietą, (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai ir sesuo, kuri dirba (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje. Teismas vertino, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad dviejų metų tarnyba (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

11. Teismas nesutiko su skundo argumentais, jog atsakovas neįvertino pareiškėjos užpildytame klausimyne išreikštos pozicijos dėl nepritarimo karui ir vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai, ir nurodė, kad Sprendime 1 Migracijos departamentas aiškiai šias aplinkybes įvertino nurodydamas, kad šiuo atveju pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui kyla ne iš pareiškėjos požiūrio į susiklosčiusią situaciją, bet dėl jos darbo santykių (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje.

12. Teismas sprendė, kad tiek VSD surinkti, tiek byloje esantys įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl pagrįsta laikytina išvada apie pareiškėjos galimus ryšius su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis, ypatingai turint mintyje aplinkybę, kad pareiškėja turi vyresniojo seržanto laipsnį ir šiuo metu išleista į atsargą. Šiuo aspektu neturi reikšmės pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog tarnybą ji pasirinko ne savo laisva valia, o privalėjo išdirbti dvejus metus už studijoms gautą finansinę paramą.

13. Teismas pažymi, kad pareiškėjos požiūris, išreikštas atsakant į klausimyno 10 ir 11 klausimus, siekis toliau dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo 1 neproporcingumą. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

14. Teismas, vertindamas Sprendimo 2 uždrausti pareiškėjai 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 ir 38 punktų nuostatas, pažymėjo, kad atsakovas Sprendime 2 įvertino tiek VSD rašte nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą uždraudimo terminą, tiek pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjai praeityje išduotas vizas, darbą, šeimyninius ryšius, t. y. kad pareiškėjos sutuoktiniui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimas tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo) ir nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmeniui, keliančiam grėsmę Lietuvos saugumui ir neturinčiam Lietuvoje šeiminių ryšių. Todėl uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nepažeidžia pareiškėjos teisių, 5 metų draudimo atvykti terminas nustatytas pakankamai proporcingai.

15. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento sprendimai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jų naikinti, bei atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, ir panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186116 ir 2023 spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186673; priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas žyminiams mokesčiams apmokėti.

17. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame: 1) nepagrįstai teigiama, kad VSD išvada yra absoliutus pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai dėl Migracijos departamento pareigos atlikti savarankišką tyrimą; 2) nepagrįstai teigiama, kad praeityje turėti darbo santykiai valdžios institucijose savaime yra pakankamas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi; 3) daromos nepagrįstos prielaidos dėl pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini) pasienyje, kaip pagrindo, suponuojančio pareiškėjos lojalumą šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai; 4) pareiškėjos gyvenimo aplinkybės, kurias nepagrįstai, kaip visumą, atsisakyta vertinti skundžiamame teismo sprendime, patvirtina Migracijos departamento priimtų sprendimų neproporcingumą; 5) nepasisakyta dėl Migracijos departamentui tenkančios pareigos būti aktyviu, taip pat dėl pažeistos pareiškėjos teisės būti išklausytai.

17.2. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai pareiškėjos buvusius darbo santykius traktavo kaip pakankamą aplinkybę panaikinti Leidimui, kadangi tokia išvada gali būti daroma tik atlikus išsamų individualų asmens gyvenimo aplinkybių vertinimą. Valstybių agresorių (Rusijos ir Baltarusijos) keliama grėsmė neturi būti formaliu pagrindu, atsižvelgiant vien į buvusius pareiškėjos darbo santykius (darbovietę), preziumuoti pareiškėjos grėsmės, tokia pozicija neatitinka nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Atsakovas neatliko individualaus pareiškėjos gyvenimo aplinkybių, kaip visumos, vertinimo, o kaip pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos saugumui nepagrįstai įvardijo bendrą politinę situaciją ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo riziką.

17.3. Skundžiamame teismo spendime pareiškėjos lojalumas (duomenys neskelbtini) valdžiai, galimi pareiškėjos ryšiai su šios valstybės institucijomis ar juose dirbančiais asmenimis, yra grindžiami vienintele aplinkybe – buvusiais pareiškėjos darbo santykiais, tačiau nepagrįstai atsisakyta vertinti individualias su buvusiais pareiškėjos darbo santykiais susijusias aplinkybes: kad darbiniai santykiai buvo susiklostę ne pareiškėjos iniciatyva; kad jos darbo funkcijos nebuvo susijusios su valdžios funkcijų vykdymu, ir šie santykiai jau yra nutrūkę.

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pareiškėja yra išleista į atsargą ir yra įtraukta į karinę įskaitą, vertino kaip besitęsiančius aktualius pareiškėjos ryšius su (duomenys neskelbtini) tarnyba, kadangi pareiškėjos įrašymas į atsargą ir datos įsirašyti į karinę įskaitą numatymas buvo standartinė procedūra. Pareiškėja, išdirbusi privalomą 2 m. laikotarpį nurodytoje tarnyboje, niekada negrįžo dirbti į (duomenys neskelbtini) valdžios ar su ja susijusias institucijas. Be to, pareiškėjos darbo santykiai pagal priskyrimą visiškai kitokiu geopolitiniu laikotarpiu, nesant kitų indikacijų, negali reikšti palaikymo ir lojalumo šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad Pareiškėja palaikytų ryšius su buvusia darboviete ir / ar buvusiais kolegomis.

17.5. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų gyvenimo aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veikla (protestais) (duomenys neskelbtini), pasitraukimu į Lietuvą, humanitarinės vizos jai ir jos sutuoktiniui išdavimo, siekio integruotis į vakarietišką kultūrą, todėl priėmė neproporcingus sprendimus.

17.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinto Migracijos departamento pareigą motyvuoti priimamus sprendimus, nes sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, juos priimdamas atsakovas nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjos individualaus atvejo. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjos skundo argumentų dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų, kaip savarankiško skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindo, pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai.

17.7. Pareiškėjai nesuprantama, kaip tos pačios jos gyvenimo ir darbo aplinkybės, kurios buvo vertinamos išduodant pareiškėjai Leidimą, ir kurios nebuvo pagrindu atsisakyti išduoti Leidimą, pakartotinai jas nurodžius papildomame klausimyne, vėliau tapo pagrindu Leidimui panaikinti, todėl šiuo atveju pareiškėjai turėjo būti suteikta teisė būti išklausytai. Procedūrinių pažeidimų buvimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimus.

18. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas, papildomai nurodant:

18.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai, kadangi atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

18.2. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, bei padaryta pagrįsta išvada, kad minėti ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

19. Trečiasis suiteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl atsakovo sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Teismo sprendimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, kad užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodė aplinkybių, neabejotinai liudijančių jos priešiškumą (duomenys neskelbtini)valdžiai, ir įrodymais jų nepagrindė, todėl darytina išvada, kad savo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ji nepaneigė.

20. VSD pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, atitinkamai, darytina išvada, jog skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186116, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186673, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Migracijos departamento sprendimai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą ir laikosi pozicijos, jog jos galimai keliama grėsmė valstybės saugumui nėra tinkamai įrodyta, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos individualią situaciją, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti išklausytai.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

26. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023 ir kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

28. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. <...>. Šio straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

29. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

30. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD rašte pateikta išvada, jog pareiškėja 2015–2017 m. tarnavo kontroliere (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, todėl privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir jai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Vertindamas pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. gegužės 24 d., šiuo metu pareiškėja Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025 m. gegužės 30 d.; V. S. nuo 2022 m. birželio 17 d. iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. su V. S. Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį iki 2025 m. gegužės 30 d., t. y. iki galios V. S. leidimas laikinai gyventi. Sutuoktinis S. M. Lietuvoje dirba.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, geopolitinę situaciją, (duomenys neskelbtini) autoritarinio rėžimo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, VSD atliktą vertinimą, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėja, 2017 m. liepos 28 d. išleista iš karinės tarnybos į atsargą, iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. privalėjo įsirašyti į karinę įskaitą, priėjo prie išvados, jog VSD rašte pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

32. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Migracijos departamento Sprendime 1 ir VSD rašte išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius kitus į bylą pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ji 2015–2017 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje, turi karinį laipsnį, šiuo metu yra išleista į atsargą. Ši aplinkybė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.

34. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji (duomenys neskelbtini) pasienio tarnyboje dirbo ne savo noru, tačiau vykdydama pareigą išdirbti 2 metų laikotarpį jai valstybės priskirtoje darbovietėje, kad nereikėtų grąžinti už studijas gautos paramos; neįvertintas jo darbo pobūdis (nesusijęs su valdžios funkcijų vykdymu), tačiau šios aplinkybės nepaneigia kompetentingos valstybės institucijos – VSD – padarytų išvadų apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, tarnaudama kariniame dalinyje „Pasienio kontrolės būrys (duomenys neskelbtini), taip pat turėdama karinį laipsnį, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini), jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos autoritarinio rėžimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neigiant bet kokius ryšius su buvusiais kolegomis, pažymėtina, jog šiuo aspektu LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Taigi, byloje tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

36. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai paliudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su išviešinta jos pozicija dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje. Nors pareiškėja akcentuoja savo Migracijos departamento klausimyne pateiktus atsakymus, taip pat aplinkybes dėl dalyvavimo protesto mitinguose (duomenys neskelbtini) ar aplinkybes, kad pareiškėjai Šengeno viza buvo išduota dėl humanitarinių priežasčių, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti tarnaudama Pasienio kontrolės būryje, bei aplinkybių, kad pareiškėja turi karinį laipsnį, ji yra įrašyta į karinę įskaitą. Pareiškėjos tarnyba Pasienio kontrolės būryje lemia, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, kuris, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali vykdyti režimo užduotis.

37. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su teise į šeimos gyvenimo gerbimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93; ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

38. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjos sutuoktiniui yra išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, pareiškėjos sutuoktinis Lietuvoje dirba. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis (kad pareiškėja mokosi lietuvių kalbos, nuo 2022 m. birželio 17 d. dirba Lietuvos įmonėje, dirba Lietuvoje ir kt.), sutiktina su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, o šias aplinkybes vertinant kartu su VSD rašte pateikta išvada, nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje yra laikytinas svarbesniu ar labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

39. Nagrinėjau atveju teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, neatliko savarankiško individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, į skundžiamą Sprendimą 1 perkeldamas VSD rašte pateiktas išvadas, nes Migracijos departamento Sprendime dėl leidimo pristatytos aplinkybės, susijusios su (i) pareiškėjos gyvenamąja vieta, (ii) jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis, (iii) jos šeiminiais ryšiais (žr. šios nutarties 30 p.). Migracijos departamentas, ginčijamame Sprendime dėl leidimo įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytas, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, „vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Dar daugiau, užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su Rusijos Federacijoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu Migracijos departamento vertinimu, ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra nemotyvuoti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

40. Atsižvelgiant į šios nutarties 30 ir 39 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, jog Migracijos departamento Sprendimas dėl leidimo priimtas pagrįstai ir tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose, kadangi skundžiami atsakovo sprendimai buvo priimti išanalizavus individualią pareiškėjos situaciją ir padarius pagrįstas išvadas dėl pareiškėjos keliamos grėsmės, t. y. neapsiribojant tik VSD rašte nurodytų išvadų perkėlimu į sprendimus.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, kad, priimant skundžiamus atsakovo sprendimus, buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019). Pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo galimybę nurodyti ir pateikti visus duomenis, susijusius su, jos teigimu, sąlygų panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimu, ginčo nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl jos tarnybos santykių (duomenys neskelbtini) privalomojo pobūdžio, taip pat dėl jų nutraukimo priežasčių, darbo pobūdžio, dėl pareiškėjos siekio integruotis į vakarietišką visuomenę, jos lūkesčių ir kt. nekeičia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo, kadangi pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl atsakovo 2023 m. spalio 18 d. Nr. 23S186673 sprendime nurodyto uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

45. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys