9baecc54-5377-4a66-98ad-e87f1a3aeb92 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-442-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01955-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : L. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 106–116) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-2293, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius) pakeisti jo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ Nr. 6-24-3273, nusprendžiant skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 5 d., taikant pareiÅ¡kėjos kompensuojamÄ jį uždarbio dydį bei priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus susidariusiÄ motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, kad motinystės paÅ¡alpa jai paskirta, pritaikius ne jos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, tačiau maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota jai paskirta motinystės paÅ¡alpa, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad iÅ¡ neteisės teisė nekyla, todėl ir skundžiamu atsakovo sprendimu nustatyta motinystės paÅ¡alpa tiek, kiek ji yra sumažinta pritaikant maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbio dydį, laikytina paskaičiuota netinkamai bei turėtų bÅ«ti perskaičiuojama.Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24?7, 119–120).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 21 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 str. 2 d. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienÄ . Konstitucijos 107 str. 1 d. nustato, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpa apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kurios, iki oficialiai Teisės aktų registre bus paskelbtas Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016, ir toliau taikytinos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus ir naikinti skundžiamus sprendimus bei priteisti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ , apskaičiuotÄ taikant vidutinį dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagristÄ (b. l. 44–47).

Pažymėjo, kad VSDFV yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais ir juos vykdyti. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams įstatymų nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiÅ«ra, jų netaikyti, vadovautis tiesiogiai Konstitucija ar dar negaliojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Konstitucinio Teismo nutarimas turi įstatymo galiÄ nuo jo įsigaliojimo dienos. Teisės aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, negalės bÅ«ti taikomos skiriant motinystės paÅ¡alpas nuo 2017 m. sausio 2 d., o VSDFV teritorinių skyrių sprendimai dėl motinystės paÅ¡alpų skyrimo priimti iki 2017 m. sausio 2 d., yra laikomi teisėtais.

Tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas sprendimo priėmimo momentu žino, kad jo taikomos teisės aktų nuostatos yra pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai ir nuo 2017 m. sausio 2 d. nebegalios (nes bus pakeistos), nereiÅ¡kia, kad jis turi teisę netaikyti galiojančių teisės aktų nuostatų. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos motinystės paÅ¡alpos mažinimo, taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reglamentavimÄ , ir dėl to susidariusios motinystės paÅ¡alpos nepriemokos priteisimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. vasario 9 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 5 d. (b. l. 34–35). VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 6-24-3273 pareiÅ¡kėjai paskyrė 5 899,47 Eur motinystės paÅ¡alpÄ (b. l. 38). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau VSDFV 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2293 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino (b. l. 42–43).

Pažymėtina, kad paÅ¡alpos skyrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 6 str. 2 d. buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės paÅ¡alpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 9 p. nustatė, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Ä®statymo 6 str. 5 d. ir Nuostatų 7 p. buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį (nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį) galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Pagal Nuostatų 10 p. maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.Vadovaujantis minėtomis Ä®statymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiÅ¡kėjos kompensuojamasis uždarbis sudarė 97,17 Eur ir buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, todėl pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpa apskaičiuota taikant maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime, oficialiai paskelbtame 2017 m. sausio 2 d., konstatavo, kad Ä®statymo 6 str. 5 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, bei Nuostatų 7 ir 10 p. prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 str. 2 d.Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokėta sumažinta motinystės paÅ¡alpa, kuri buvo apskaičiuota, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu teisiniu reglamentavimu.Konstitucijos 107 str. 1 d.

įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų (bendrÄ ja prasme) galia yra nukreipiama į ateitį. Tačiau Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. yra įtvirtinta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, įtvirtinanti, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – sprendimas yra neįvykdytas, kol asmuo turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimti sprendimai yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki to momento, kuomet teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktas pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimas yra laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nustatytais terminais apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ Nr. 6-24-3273 privaloma iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV, vėliau nustatytais terminais apskundė teismui VSDFV 2016 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-2293 bei minėtÄ VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, atliktas pareiÅ¡kėjos motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu sprendimu, todėl pareiÅ¡kėja turi teisę į Å¡ios paÅ¡alpos perskaičiavimÄ .

Teismo vertinimu, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. nuostata, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo iÅ¡mokas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, iÅ¡skyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ (motinystės iÅ¡mokÄ ), socialinio draudimo iÅ¡mokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatytÄ tvarkÄ , Å¡iuo atveju neaktuali, kadangi pastaroji taikytina tik sprendimams, kurie gali bÅ«ti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.Taigi, nors VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, vadovavosi tuo metu galiojusiomis teisės aktų normomis ir iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Taigi pareiÅ¡kėjos ginčijamas, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu reglamentavimu priimtas VSDFV 2016 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (11.1)I-2293 naikintinas ir VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigotinas pakeisti savo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ Nr. 6-24-3273, perskaičiuojant motinystės paÅ¡alpÄ taikant pareiÅ¡kėjos kompensuojamÄ jį dienos uždarbį (97,17 Eur) bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas visiÅ¡kai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. S. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-2293.Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakeisti savo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ Nr. 6-24-3273, perskaičiuojant motinystės paÅ¡alpÄ , taikant pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį bei iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai L.

S. susidariusiÄ motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                         Margarita Stambrauskaitė Milda Vainienė Donatas Vansevičius