2022-03-02 Nr. AB-4804-3-61-3-04206-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1332-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04206-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. M. M. (F. M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. M. M. (F. M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja F. M. M. (F. M. M.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31597 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1356 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims, tačiau Departamentas apie tai net neužsimena. Be to, (duomenys neskelbtini) Respublika pasižymi bene didžiausiu seksualinės prievartos skaičiumi, dažniausiai jos aukomis yra moterys, tačiau ir šių duomenų Departamentas neanalizavo. Neturėdamas tokių duomenų akivaizdu, jog Departamentas negalėjo iš vis įvertinti pareiškėjai jos kilmės šalyje esančios grėsmės. Departamentas nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju Departamentas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės valstybę, neapsiriboti tik bendra šalies informacija.

3. Pareiškėja paaiškino, kad buvo nurodžiusi, jog turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Sprendimai uždrausti atvykti ir ją išsiųsti ir taikyti draudimą yra nepagrįsti, neproporcingi.

4. Pareiškėja ir jos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėsmė gyvybei kyla dėl to, kad pareiškėjos tėvas buvo buvusio (duomenys neskelbtini) Respublikos prezidento apsauginis. Išrinkus naują prezidentą, prieš pareiškėjos tėvą buvo naudojamas smurtas, taip pat pareiškėja pati gavo anonimes žinutes, kad ji privalo palikti šalį arba bus nužudyta. Iš kilmės valstybės išvyko būtent dėl pavojaus gyvybei, o ne dėl ekonominių priežasčių, todėl prieglobsčio siekė gauti ir Baltarusijoje. Baltarusijos institucijos vengė priimti pareiškėjos prieglobsčio prašymą, todėl pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog jai gresia mirtis dėl to, jog tėvas 2018 m. saugojo buvusį šalies prezidentą (duomenys neskelbtini), o naujasis prezidentas nori eliminuoti prieš tai buvusiam prezidentui dirbusius asmenis bei senasis prezidentas nori eliminuoti jam dirbusius asmenis. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įvyko prezidento rinkimai, tačiau nerasta informacijos apie tai, kad naujasis ar senasis prezidentai siektų eliminuoti asmenis tik dėl to, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini) aplinkoje. Rasta duomenų, kad šalyje persekiojami yra aktyvistai, protestuotojai, yra nukentėjusių asmenų nuo vieno ar kito prezidento kritikos, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad nei ji, nei jos šeima nebuvo protestuotojai ar aktyvūs politikos šalininkai. Atsižvelgus į tai, kilmės valstybės informacija nepatvirtina prieglobsčio prašytojos pasakojimo apie prezidentų vykdomą susidorojimą su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, o ji pati nepateikė konkrečių faktinių aplinkybių, kurias būtų galima patikrinti, įvykius apibūdino abstrakčiai, todėl jos pasakojimas apie kylančia grėsmę vertintinas kritiškai. Be to, pareiškėjos pasakojimas taip pat pasižymėjo ir vidiniais nenuoseklumais ir prieštaravimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė informacijos (nors jai tenka pareiga įrodyti jai gresiančio persekiojimo realumą), pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjos atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jos apsaugoti. Atsižvelgiant į Departamento atliktą prieglobsčio pagrįstumo tyrimą, pareiškėjos pasakojimas dėl jo nenuoseklumo, aplinkybių viena kitai prieštaravimo, tai, jog pasakojimo nepatvirtino surinkta kilmės valstybės informacija, sprendė, kad pareiškėjos pasakojimui negali būti taikomas abejonės principas ir jis laikomas nepagrįstu įrodymu.

7. Atsakovas paaiškino, kad Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – ir EPPB) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjos atveju nenustatyta, kad jai jos kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Pareiškėjos noras gyventi kitoje nei kilmės valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

9. Atsakovas pažymėjo, kad žodinis bylos nagrinėjimas ikiteismine tvarka numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėja.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: pakeitė Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti F. M. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo F. M. M. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį.

11. Teismas, nustatęs, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, vertino 2021 m. spalio 15 d. atliktos apklausos metu pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, skundžiamo Departamento sprendimo nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio turinį. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą.

12. Teismas nurodė, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, kad 2020 m. ataskaitoje apie žmogaus teises (duomenys neskelbtini) Respublikoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) įvyko prezidento, įstatymų leidžiamosios ir provincijos rinkimai, kurie sulaukė kritikos, pagrįstos procedūrinio skaidrumo problemomis. (duomenys neskelbtini) mėnesį (duomenys neskelbtini) paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo opozicijos kandidatas (duomenys neskelbtini), o pagal rinkimų įstatymą Konstitucinis Teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) rezultatus. Rinkimų pasekmės buvo ramios, dauguma piliečių priėmė rezultatus. 2019 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) prisiekė kaip prezidentas, pažymėdamas pirmą taikų valdžios perdavimą nuo šalies nepriklausomybės. (duomenys neskelbtini) sąjunga už demokratiją ir socialinę pažangą laimėjo 32 vietas (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“ – 335 vietas iš 500 vietų. Senatoriaus rinkimai įvyko 2019 m. kovo mėnesį netiesiogiai balsuojant provincijų asamblėjoms. Įstatymas pripažįsta opozicines partijas ir suteikia joms teises ir pareigas, tačiau vyriausybės institucijos ir Valstybės saugumo pajėgos ((duomenys neskelbtini)) neleido opozicijos partijoms rengti viešų susirinkimų ir taikių protestų. Vyriausybė ir (duomenys neskelbtini) taip pat apribojo opozicijos lyderių judėjimo laisvę. (duomenys neskelbtini) panaudojo jėgą, kad užkirstų kelią ar sutrikdytų opozicijos organizuojamus renginius. Valstybės valdoma žiniasklaida, įskaitant televiziją ir radijo stotis, ir toliau buvo didžiausi visuomenės ir vyriausybės informacijos šaltiniai. Buvo pranešimų, kad vyriausybė gąsdina politinius oponentus, pavyzdžiui, atima opozicijos grupėms teisę taikiai susirinkti ir daro politinę įtaką platinant žiniasklaidos turinį.

13. Teismas vertino, kad surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) įvyko prezidento, įstatymų leidžiamosios ir provincijų rinkimai, o (duomenys neskelbtini) nacionalinė nepriklausoma rinkimų komisija paskelbė (duomenys neskelbtini) naujuoju prezidentu, kuris pakeitė (duomenys neskelbtini). Departamentas tyrimo metu nerado informacijos, kad naujasis ar senasis prezidentas siektų eliminuoti asmenis tik dėl to, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini) aplinkoje. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Tyrimo metu Departamentas rado informaciją, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojami aktyvistai, protestuotojai.

14. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamentas, tyrimo metu įvertinęs pareiškėjos nurodytus motyvus, kuriais ji grindė prieglobsčio prašymą, konstatavo, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjai kilmės šalyje gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Pareiškėjos pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa surinktai kilmės valstybės informacijai, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjos pasakojimo nelaikė nustatytu faktu. Byloje nėra duomenų, jog prieglobsčio prašytoja būtų persekiojama dėl jos tėvo ar savo dalyvavimo protestuose, užsiimtų prezidentų kritika. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie prezidentų vykdomą susidorojimą su buvusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, taip pat pati pareiškėja nepateikė konkrečių bei patikimų faktinių aplinkybių, įvykius apibūdino abstrakčiai. Pagal pareiškėjos pasakojimą ji iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jai nebuvo sudaromos jokios kliūtys, nors pareiškėja beveik metus pragyveno savo kilmės valstybėje jau esant naujam prezidentui. Pareiškėja nenurodė, kad tuo metu būtų sulaukusi asmeninių grasinimų, persekiojimo, o žinutę gavo tik jau atvykus į Baltarusiją, prieš pat pametant telefoną. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, todėl deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, Departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą.

15. Teismas vertino, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Nenustatė, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Pareiškėja papildomos apsaugos suteikimą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prieglobsčio prašymą, pareiškėjos pasakojimas dėl anksčiau nurodytų priežasčių nelaikytinas pagrįstu įrodymu, todėl byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus. Pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, dėl kurių jai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

16. Teismas Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad Departamentas rėmėsi „(duomenys neskelbtini)“ 2020/2021 m. ataskaita, kurioje nurodyta, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) Respublikos rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini). Departamentas kitose (duomenys neskelbtini) Respublikose dalyse (tarp jų ir pareiškėjos gyvenamojoje vietoje) nerado informacijos dėl ginkluotų konfliktų ar paplitusio smurto, tokios informacijos nepateikė ir pareiškėja. Be to, pareiškėja ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje.

17. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, akcentavo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Departamento komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Pareiškėjos skundą nagrinėjusi Departamento komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėja. Pareiškėja nenurodė, kokios informacijos ji negalėjo pateikti rašytiniais paaiškinimais, tačiau būtų galėjusi pateikti žodiniais paaiškinimais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos teiginiai dėl žodinio skundo nagrinėjimo atmestini.

19. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, sutiko su Departamentu, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, ji vengdama grąžinimo gali pasislėpti. Teismas nenustatė, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismas, įvertinęs Departamento sprendimo motyvus dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimaliam terminui. Todėl Departamento sprendimo dalis keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad pareiškėjos duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

22. Teismas, pakeitęs Departamento sprendimo dalį dėl draudimo atvykti termino, sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metų terminą.

23. Teismas, netenkinęs pagrindinių skundo reikalavimų, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visą apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjos teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

26. Pareiškėja nesutinka, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjos teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas. Ankstesnis prezidentas (duomenys neskelbtini) valdė beveik 20 metų. (duomenys neskelbtini) nėra demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas.

27. Pareiškėja pažymi, jog yra moteris, todėl priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei. Į tai atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Atsakovas neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims. Be to, (duomenys neskelbtini) Respublika pasižymi bene didžiausiu seksualinės prievartos skaičiumi, dažniausiai jos aukomis yra moterys.

28. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Vadovas) 62–63 punktų kontekste neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

29. Pareiškėja vertina, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek teismų praktiką, tiek teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

30. Pareiškėja akcentuoja, kad yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturi teisinio išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kad jos kilmės šalyje nusikalstamumas ir kriminogeninė situacija yra itin bloga, pripažino ir atsakovas. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai.

31. Pareiškėjos teigimu, atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės valstybė teikia pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Nors skundžiamame sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors privalėjo.

32. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nerado informacijos, kad naujasis ar senasis prezidentas siektų eliminuoti asmenis tik dėl to, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini) aplinkoje. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Tyrimo metu rasta informacija, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojami aktyvistai, protestuotojai, tačiau pareiškėja neatitiko šio profilio. Jos pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa surinktai kilmės valstybės informacijai, todėl Departamentas pagrįstai pareiškėjos pasakojimo nelaikė nustatytu faktu. Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jai nebuvo sudaromos jokios kliūtys, nors pareiškėja beveik metus pragyveno savo kilmės valstybėje jau esant naujam prezidentui. Pareiškėja nenurodė, kad tuo metu būtų sulaukusi asmeninių grasinimų, persekiojimo, o žinutę gavo tik jau atvykus į Baltarusiją, prieš pat pametant telefoną.

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjos baimė yra hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Šiuo atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nenustatyta.

36. Atsakovas akcentuoja, kad EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, todėl jos minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjos atveju nenustatyta, kad jai jos kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Pareiškėjos noras gyventi kitoje nei kilmės valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

37. Pareiškėjos pasakojimas tiek apie tariamą persekiojimą praeityje, kuris paskatino ją palikti kilmės šalį, tiek dėl persekiojimo ateityje dėl pasakojimo trūkumų nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu, taigi pareiškėja neįrodė, jog jos baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta ir reali. Todėl nebuvo poreikio rinkti informacijos pareiškėjos nurodytu tikslu, tuo labiau, kad ji tokių aplinkybių (kad moterys jos kilmės šalyje yra smurto aukos) prieglobsčio prašyme ir neminėjo, dėl ko šiuo atveju kilmės valstybės informacijos nesurinkimas nepagrįstai vertinamas kaip prieglobsčio prašymo tyrimo procedūrinis pažeidimas. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėja ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

38. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja nepateikė. Be to, pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas bus išspręstas.

39. Atsakovas pabrėžia, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus termino. Be to, pirmosios instancijos teismas šį terminą sutrumpino.

40. Atsakovas pastebi, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, joje gyveno ir studijavo nuo 2019 m. gruodžio 9 d., nurodė joje kreipųsis dėl prieglobsčio, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o jos pasakojimas šiuo aspektu prieštaringas, todėl Departamentas pagrįstai įvertino, jog pareiškėja neįrodė, jog prieglobsčio Baltarusijoje prašėsi. Pareiškėja nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjos teisę būti išklausytai. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. sausio 3 d. posėdyje. Be to, pareiškėjos pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Įvertinęs Departamento surinktus duomenis nagrinėjant pareiškėjos prašymą, jos pateiktus paaiškinimus atsakovo surinktos informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę kontekste, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

44. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuri grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas apeliantės manymu nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

45. Pažymėtina, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).

46. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą minėtų kriterijų kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

47. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).

48. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

49. Pagrįsta baimė dėl persekiojimo, kaip tai nustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, lemia ne padėtis šalyje, o asmens, siekiančio pabėgėlio statuso, pareiškimai. Pareiškėja nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybėje ji buvo individualiai persekiojama ir tokios informacijos pateikimo galimybės ribojimai nėra nustatyti.

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos kilmės šalis yra (duomenys neskelbtini) Respublika ir prašymą suteikti prieglobstį ji grindžia aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę jos gyvybei kilmės šalyje dėl to, jog jos tėvas 2018 m. saugojo buvusį šalies prezidentą (duomenys neskelbtini).

51. Šios aplinkybės nėra pakankamos pretenduoti į pabėgėlio statusą, kaip tai numatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjos tėvo veiklą politinėje partijoje ar politinius įsitikimus, kurie leistų jį priskirti esamos valdžios opozicijai ir dėl kurios jis bei jo šeimos nariai galėtų patirtį 2019 metais išrinktos valdžios persekiojimą.

52. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja metus laiko gyveno po 2019 metų valdžios pasikeitimo kilmės šalyje, išvyko į Baltarusiją, kur studijavo ir persekiojimo nepatyrė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl vienišos moters seksualinio persekiojimo nėra pakankamos konstatuoti individualų persekiojimą, nes tai grindžiama bendra padėtimi šalyje, kaip tokia persekiojimo forma. Pareiškėjos kaip vienišos moters diskriminacija nėra grindžiama kitais ribojimais, paneigiančias jos teises užsiimti veiklą pragyvenimui ar naudotis kitomis būtinomis galimybėmis (pvz. išsilavinimo, medicininio aptarnavimo, išpažinti religiją ir pan.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja yra individualiai diskriminuojama.

53. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad kilmės šalies vyriausybei gali kilti nepasitikėjimas dėl pareiškėjos lojalumo ar, kad būtų pagrindas kilmės šalyje ją persekioti individualiai kaip vienišą moterį, tokia apimtimi kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio įtvirtintas kankinimo draudimas.

54. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai dėl kilmės šalyje jai tariamai gresiančio pavojaus, nesant kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę.

55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino sprendimo dėl papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pilnai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes dėl pareiškėjos atitikties Įstatymo 87 straipsnio reikalavimams bei saugumo situaciją kilmės šalyje ir pagrįstai konstatavo, kad realios grėsmės padėtis kilmės šalyje pareiškėjai nekelia, todėl priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos.

56. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo pilnai ir atsakė į visus skundo argumentus. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos F. M. M (F. M. M) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas