9bae328d-eac1-439a-a352-9ddedebc79c7 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1428-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00985-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2015 m. balandžio 28 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Ž., jo atstovui advokatui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo M. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas M.

Ž. suraÅ¡ytas už tai, kad 2015 m. sausio 6 d. apie12.28 val. Kaune, prie V. Krėvės pr. 23, jis vairuodamas automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar turto saugumui, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, taip jį apgadindamas. Po kontakto su kitu automobiliu nesustojo, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 124, 220 p. reikalavimus.

Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.M. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, nurodydamas, kad protokole nurodytÄ dienÄ važiavo V. Krėvės pr., tačiau į jokias transporto priemones atsitrenkęs nebuvo, ir iÅ¡ jokio eismo įvykio nėra pasiÅ¡alinęs. PaaiÅ¡kino, kad dirba UAB „I. H.“ technikos inžinieriumi, ir jo darbas susijęs su nuolatiniu buvimu įmonės teritorijoje. Jam yra skirtas įmonės automobilis Dodge Grand Caravan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis vyksta į darbÄ ir iÅ¡ jo, ir kurį, nuo rudens, perėmė iÅ¡ prieÅ¡ tai juo važinėjusio buvusio darbuotojo. 2015 m. sausio 6 d. apie 12 val. važiavo į autoservisÄ , esantį Birželio 23-osios gatvėje, nes reikėjo remontuoti padangÄ . Važiavo V. Krėvės pr. pirma eismo juosta. Buvo slidu. Važiuodamas, netoli prekybos centro „Maxima“, pastebėjo eismo įvykį antroje eismo juostoje. PrieÅ¡ avarijos vietÄ susidarė transporto priemonių spÅ«stis.

Iki eismo įvykio vietos eismas vyko abejomis juostomis. Priekyje pastebėjo labai lėtai važiuojantį baltÄ Peugeot automobilį. Atkreipė į jį dėmesį, nes jis judėjo labai lėtai. Prie pėsčiųjų perėjos jį aplenkė, ir nuvažiavo iki serviso. Po to nuvyko iki bendradarbės T. S. namų Kovo 11-osios g., iÅ¡ kur kartu su ja nuvažiavo į darbÄ Jonavos r. Žeimiuose, nuo Jonavos pavėžėjęs ir kitÄ bendradarbę. TÄ dienÄ nuo 14.30 val. automobilis stovėjo prie darbo iki pat 23 val., kuomet baigėsi darbo laikas, ir iÅ¡ įmonės teritorijos automobiliu iÅ¡vykęs nebuvo.

TÄ pačiÄ dienÄ apie 16-17 val. jam paskambino policijos pareigÅ«nas V. O., kuris pranešė, kad yra užregistruotas eismo įvykis bei paprašė jo atvykti į komisariatÄ . Kadangi pareigÅ«nas nereikalavo atvykti kuo skubiau, sutarė, kad atvyks po darbo. Jam atvykus, pareigÅ«nas apžiÅ«rėjo jo automobilį, sakydamas, kad jis padarė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, taip pat nuvalęs automobilio bamperį, padarė jo nuotraukos. Vėliau, po savaitės, buvo papraÅ¡ytas atvykti, kad bÅ«tų galima sulyginti abu automobilius ir nufotografuoti.

Teigė, kad automobilių apgadinimų aukščiai nesutapo, bei tvirtino, kad nekliudė priekyje važiavusio automobilio, taip pat nematė, kad kiti automobiliai bÅ«tų kliudę minėtÄ Peugeot, taip pat nurodydamas, kad jokių kosmetinių kėbulo remonto darbų nėra atlikęs.N. R. A. parodė, kad 2015 m. sausio 6 d. apie 12 val. važiavo V. Krėvės pr., savo automobiliu Peugeot, kelio danga buvo slidi. Kadangi važiavo kartu su kÅ«dikiu, vairavo itin atidžiai. Važiuodama prieÅ¡ save, antroje eismo juostoje, pamatė po eismo įvykio stovinčius du automobilius ir aplink juos, važiuojamojoje dalyje, vaikščiojančius vairuotojus.

Stengėsi važiuoti atsargiai, stebėjo keliÄ priekyje ir pro galinio vaizdo veidrodėlį, kad nesudarytų avarinės situacijos. Netoli eismo įvykio prie jos vairuojamo automobilio, iÅ¡ galo, gana greitai priartėjo baltos spalvos automobilis. TÄ automobilį įsidėmėjo dar neįvykus eismo įvykiui, nes jis manevravo po visÄ keliÄ , pirmoje eismo juostoje. Kai automobilis buvo arti, ji tarsi pajuto kontaktÄ , kuris buvo vos juntamas. Jos teigimu, automobilis jÄ kliudė slysdamas, po ko net buvo užvažiavęs ant žalios vejos.

Po kontakto, pažiÅ«rėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad iÅ¡ paskos važiavęs automobilis buvo pirmoje eismo juostoje. NebÅ«dama tikra, kad susidÅ«rimas įvyko, ir manydama, jog privalo sustoti, nes kažkÄ pajautė, įjungė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , ir pravažiavusi pėsčiųjų perėjÄ , už jos sustojo. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, pamatė, kad jis apgadintas, t.y. įskilęs galinis bamperis ir įstumta kairė galinio vaizdo kamera, todėl stengėsi įsidėmėti paskui važiavusio automobilio valstybinius numerius.

Stebėjosi, kad automobilio vairuotojas nesustojo, nes per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip jis mosikavo rankomis, atrodė iÅ¡sigandęs, tačiau kaip jis elgėsi jÄ aplenkdamas, nežiÅ«rėjo. L. V. O. parodė, kad gavęs praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio, nuvyko į Krėvės pr., kuriame rado Peugeot automobilio vairuotojÄ su jos vyru, kurie nurodė, jog į jų automobilio galinę dalį atsitrenkė ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo automobilis, nurodė jo valstybinius numerius. Jam atvykus, kelio danga buvo padengta ledu.

Antroje eismo juostoje buvo matyti kito eismo įvykio pėdsakai, kelyje mėtėsi detalės. Vairuotoja nurodė, kad jai važiuojant pirma eismo juosta, antra eismo juosta važiavęs automobilis, dėl slidžios kelio dangos nespėjo laiku persirikiuoti į pirmÄ eismo juostÄ , ir kliudęs jos automobilio galinį bamperį iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tvirtino, kad aiÅ¡kindamasis eismo įvykio aplinkybes, ant kelio dangos stabdymo žymių nepastebėjo, įrodymų, kaip važiavo į Peugeot atsitrenkęs automobilis, nenustatė.

Teigė, kad buvo rastos žymės ant Å¡aligatvio, tačiau buvo nustatyta, kad jos liko dėl kito įvykio, todėl eismo įvykio schemoje to nepažymėjo. Taip pat, kad vairuotoja neminėjo apie paskui važiavusio vairuotojo elgesį, emocinę bÅ«senÄ , gestus. Nustatęs automobilio savininkÄ , sužinojo, kad automobilį vairavo M. Ž., kuriam paskambinęs, paprašė atvykti į policijos įstaigÄ , kad bÅ«tų apžiÅ«rėtas automobilis. Buvo sutarta, kad jis atvyks iÅ¡ karto po darbo. Tiek bendraudamas telefonu, tiek atvykęs į policijos įstaigÄ , M.

Ž. elgėsi ramiai, geranoriÅ¡kai, nebuvo susijaudinęs. ApžiÅ«rėdamas automobilį pastebėjo, kad jo deÅ¡inė bamperio dalis buvo dažyta ar poliruota, ji skyrėsi nuo kitos bamperio dalies, kuri buvo sutrÅ«kinėjusiais dažais. Tačiau teigė, kad nei dažų nei lako kvapo nejautė. Be to teigė, jog nebuvo įsitikinęs, kuria dalimi buvo kliudytas Peugeot automobilis, byloje, anot jo, buvo daug neaiÅ¡kumų, o administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė pasitaręs su didesnį darbo staÅ¾Ä turinčiais pareigÅ«nais, kurie patarė bylÄ perduoti teismui.

L. T. Salivanova parodė, kad dirba UAB „I. H.“ pamainos vadove ir įprastai kartu su M. Ž. kartu važiuoja į darbÄ . Dirbant popietinėje pamainoje, M. Ž. atvažiuoja apie 13 val. 2015 m. sausio 6 d. apie 13 val. M. Ž. privažiavo prie jos namų. Sėsdama į automobilį nepastebėjo jokių automobilio apgadinimų, jis atrodė įprastai. Tvirtino, kad sėsdama į keleivio vietÄ , bÅ«tų pastebėjusi apgadinimus. TÄ dienÄ , vykstant į darbÄ , M. Ž. minėjo, kad vyko į servisÄ remontuoti padangos, tačiau to nepavykę padaryti, kad matė eismo įvykį V.

Krėvės pr., tai pat kalbėjo bendromis temomis, kaip įprastai. Tvirtino, kad M. Ž. prižiÅ«ri įrenginius, todėl jo nuolatinis buvimas darbe bÅ«tinas. TÄ dienÄ , anot jos, jis iÅ¡ įmonės teritorijos iÅ¡vykęs nebuvo, nes iÅ¡vykdamas jis turėtų jÄ Ä¯spėti. TÄ patį vakarÄ , iÅ¡ jo sužinojo, kad jis yra kviečiamas į policijÄ dėl eismo įvykio. Liudytojas E. B. parodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. spalio mėnesio dirbo UAB „I. H.“ padalinio vadovu ir naudojosi tarnybiniu automobiliu Dodge.

Automobilio kėbulas buvo pažeistas korozijos, turėjo nemažai įvairių įlenkimų. Buvo sutaręs su įmonės vadovais, kad prižiÅ«rės automobilį ir rÅ«pinsis juo, o sÄ skaitas apmokės įmonė. Tačiau automobilį valydavo ir plaudavo pats. Tvirtino, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pats nuÅ¡veitė kai kurias korozijos pažeistas vietas ir užpurÅ¡kė iÅ¡ flakono dažais. SmulkÅ«s tvarkymai buvo atlikti aplink visÄ kėbulÄ , taip pat ir ant bamperio. Teigė, kad byloje esančioje nuotraukoje (b. l. 15, nuotrauka Nr. 1), užfiksuoti priekinio bamperio deÅ¡inio kampo taisymai (lyg bÅ«tų Å¡veista Å¡vitriniu popieriumi) buvo atlikti anksčiau, iki jam atliekant tuos darbus ir toje vietoje jis nedažė.                Liudytojas D.

K. paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB „I. H.“ autokrautuvo vairuotoju iki 2015 m. vasario mėn. Jo pareigos buvo susijusios su produkcijos bei žaliavų pakrovimu ir iÅ¡krovimu. Atlikdamas Å¡ias pareigas, matė automobilius, tarp jų ir M. Ž.. Teigė, kad sausio 6 d. automobilis visÄ pamainos laikÄ buvo įmonės teritorijoje, juo M. Ž. nebuvo iÅ¡važiavęs, jo neremontavo, ant automobilio apgadinimų nepastebėjo. L. R. Gubanovas parodė, kad yra įmonės operatorius ir dirba prie staklių. M. Ž., kai dirba vienoje pamainoje su juo, mato nuolat, nes jis yra atsakingas už staklių priežiÅ«rÄ , be to, jo darbo patalpos yra Å¡alia M.

Ž. darbo patalpų ir jam iÅ¡einant, jis pastarÄ jį mato. Tvirtino, kad sausio 6 d. buvo įprasta darbo diena dirbant popietinėje pamainoje ir, kad M. Ž. bÅ«tų palikęs darbo vietÄ ilgesniam laikui, nematė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. M. Ž. atžvilgiu nutrauktina. ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigÅ«nas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).          Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M.

Ž. tiek pateikdamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bylÄ tiriančiam pareigÅ«nui, tiek teismo posėdžio metu, neigė sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alinęs. Neneigė, kad 2015 m. sausio 5 d. važiavo V. Krėvės pr. ir pastebėjo prieÅ¡ jį itin lėtai važiuojantį baltos spalvos Peugeot, kuris, netrukus po to, kai pravažiavo antroje eismo juostoje susidÅ«rusias transporto priemones, parodęs posÅ«kį nusuko deÅ¡inėn, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino, kad jo nekliudė. Teismas, vertindamas institucijos pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ ir bylÄ tyrusio bei administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas M.

Ž. dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Apibendrindamas tyrimo rezultatus tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 2, 3), V. O. nurodė, kad apžiÅ«rėdamas M. Ž. vairuotÄ automobilį Dodge, pastebėjo, jog bamperio deÅ¡inė pusė buvo remontuota, nes tos pusės dažų sluoksnis buvo tolygus, tuo tarpu, kitos dalies – netolygus, o 2015 m. sausio 18 d. sugretinęs automobilių apgadinimų aukščius priėjo iÅ¡vados, kad Dodge Grand Caravan galėjo dalyvauti eismo įvykyje.

PareigÅ«nui įtarimų sukėlė ir tai, kad M. Ž. atsiminė Peugeot automobilio manevravimo ypatumus, t.y., kad jis rodydamas posÅ«kį pasuko deÅ¡inėn, tokias, anot jo, pakankamai nereikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, kaltinimas M. Ž. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu buvo grindžiamas remiantis iÅ¡ esmės dvejomis prielaidomis, t.y. kad automobilis po įvykio buvo galimai remontuotas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsiminė automobilio Peugeot manevravimÄ .

V. O. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad sugretino apgadinimų aukščius, tačiau iÅ¡ byloje esančio, galimo eismo įvykio dienÄ suraÅ¡yto transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b. l. 13), matyti, kad Dodge automobilio apgadinimai nebuvo nustatyti, tik konstatuojama, kad priekinis bamperis susidėvėjęs, dažai suskirdę, atÅ¡okę, o deÅ¡inė priekinio bamperio pusė remontuota. Teismo posėdžio metu V. O. parodė, kad prieÅ¡ tikrindamas automobilio bamperį, jį nuvalė ir pastebėjo, jog deÅ¡inė jo pusė lyg nuÅ¡veista, poliruota, dažų sluoksnis lygus, ne taip kaip likusi bamperio dalis, tačiau tvirtino, kad jokio dažų ar lako kvapo nepajuto, be to teigė, kad skirtumas tarp remontuotas ir likusios priekinio bamperio dalies nebuvo itin didelis, kaip kad senos ir naujai nudažytos detalės, nes joje buvo nelygumų ir kitų defektų.

Nebuvo įsitikinęs, kad Peugeot buvo kliudytas būtent ta Dodge priekinio bamperio dalimi, kurioje yra lyg prišveistas lopas. Galiausiai teigė, kad bamperiui buvo kažkas daryta, tačiau kur, kaip ir kada, neaišku. Byloje esančios nuotraukos (b. l.

14) rodo, kad Peugeot automobiliui buvo apgadinta kairė bamperio pusė, nuo pat bamperio krašto ties ratu iki jo kairiojo kampo. Kairėje bamperio dalyje apgadinimai matyti 55-62 cm, 45-53 cm ir 30-42 cm aukštyje, ties ratu, apie 37-42 cm aukštyje, kiek atsilupęs bamperio kraštas. Kairiojo bamperio kampe apgadinimai užfiksuoti 50-55 cm ir 40-50 cm aukštyje. Taigi, Peugeot apgadinimai, braukiamojo pobūdžio, nuo kairio bamperio kampo iki jo krašto ties ratu, įvairiose vietose išsidėstę 30-62 cm aukštyje. Tuo tarpu iš Dodge nuotraukų (b. l. 15, nuotraukos Nr. 1, 2) matyti išsiskiriantis lopinėlis, besibaigiantis ties žibintu dešiniajame bamperio kampe 50-64 cm aukštyje.

Tokiu būdu, jei ši bamperio dalis rodytų, kad automobilis buvo remontuotas, tuomet kitoje bamperio dalyje, t.y. 30-50 aukštyje, turėjo likti kontakto žymės. Tačiau ant automobilio bamperio jokių braukimo ar kitokių kontakto žymių nėra. Be to, net ir tame išsiskiriančiame plote, gausu įtrūkimų ir nelygumų, ties žibintu dažai stipriai įtrūkę. Kitos bamperio dešinės pusės vietos taip pat nusėtos dažų įtrūkimais, nelygumais, akmenukų išdaužytus taškais (b. l. 16, 17 (apatinė nuotrauka), 38-40).

Liudytojas E. B. parodė, kad dirbdamas UAB „I. H.“ naudojosi automobiliu Dodge Grand Caravan ir pats buvo atlikęs smulkius kėbulo, tarp jų ir priekinio bamperio, remonto darbus prieÅ¡ perduodamas automobilį naudotis kitam asmeniui, kuomet 2014 m. spalio mėn. paliko įmonę, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino, kad bamperyje su patamsėjusiais kraÅ¡tais lyg priÅ¡veistas lopas, buvo dar iki to kai jis automobilį remontavo, ir jo įsitikinimu, bamperis po to nebuvo remontuotas. E. B. parodymai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų suinteresuotas duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus, byloje nėra, juo labiau, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl teismas jo parodymus laiko patikimais.

Vien ta aplinkybė, kad E. B. dirbo įmonėje, kurioje Å¡iuo metu dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nekelia abejonių jo parodymų patikimumu, nes jie nebuvo bendradarbiai, kaip minėta, jo suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė. Apie tai, kad 2015 m. sausio 6 d. ant automobilio Dodge nepastebėjo jokių apgadinimų ir, kad tÄ dienÄ , M. Ž. automobilio neremontavo ir nebuvo iÅ¡vykęs iÅ¡ įmonės teritorijos visÄ pamainos laikÄ patvirtino liudytojai T. S., D. K. ir R. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, ir nors jie ir yra, o vienas iÅ¡ jų buvo, M.

Ž. bendradarbiais, tačiau jie buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, jų suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, jų parodymai nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir logiÅ¡kai susiję su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertindamas nukentėjusiosios R. A. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieÅ¡taringi. Teismo posėdžio metu ji tvirtino, jog M. Ž. važiavo jai iÅ¡ paskos pirmoje eismo juostoje, ir, kad į antrÄ eismo juostÄ iÅ¡važiavęs nebuvo, atsitrenkė dėl slidžios kelio dangos, o po kontakto buvo užvažiavęs ant žaliosios vejos už deÅ¡inio kelkraščio.

Tuo tarpu raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ policijoje eismo įvykio dienÄ , ji nurodė, kad automobilis Dogde, kurį ji įsidėmėjo, kliudė jos automobilį nespėdamas persirikiuoti iÅ¡ kairės eismo juostos, kurioje stovėjo susidÅ«rusios transporto priemonės, į deÅ¡inę. Kaip matyti, teismo posėdžio metu ji nurodė iÅ¡ esmės skirtingas aplinkybes, nei tas, kurias užrašė paaiÅ¡kinime. Teismo posėdžio metu R. A. galiausiai negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo Dodge, tvirtindama, jog per galinio vaizdo veidrodėlį mačiusi jį daugiau kairėje pusėje, bei parodė, kad raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad automobilis Dogde slydo iÅ¡ antros eismo juostos į deÅ¡inę, tÄ nurodė kaip hipotezę, spėjo, kad taip įvyko.

Tačiau M. Ž. kategoriÅ¡kai neigė važiavęs antroje eismo juostoje tiek savo pirminiuose paaiÅ¡kinimuose policijoje, tiek posėdžio metu, tvirtindamas, kad visÄ laikÄ važiavo pirma eismo juosta, o ant žalios vejos užvažiavęs apskritai nebuvo.Aplinkybės, kad Dodge automobilis bÅ«tų užvažiavęs ant žalios vejos nepatvirtino ir V. O., teigęs, kad įvykio vietoje automobilio žymės ant jos atsirado dėl kito eismo įvykio ir jų nefiksavo. Kitų tai patvirtinančių duomenų, byloje taip pat nėra.

Be to, automobilio Dodge stabdymo žymių eismo įvykio vietoje nebuvo, jo važiavimo trajektorija nenustatyta.Pažymėtina ir tai, kad R. A. teigė, jog kontaktas nebuvo stiprus, ji jautusi lyg stumtelėjimÄ , smÅ«gis buvo vos juntamas, girdėjo kontakto garsÄ . Tačiau vertinant automobilio Peugeot apgadinimus ir eismo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad kontaktas galėjo įvykti tik kitam automobiliui važiuojant iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, t.y. iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ , ir dėl tuo metu buvusios slidžios kelio dangos, automobilio Peugeot galas turėjo slysti, bet neturėjo bÅ«ti jaučiamas stumtelėjimas.

Kita vertus, jei kaip posėdžio metu teigė R. A. ir pats M. Ž., automobilis Dogde važiavo pirma eismo juostoje, tuomet akivaizdu, jog automobilio Peugeot apgadinimai, kurie yra užfiksuoti nuotraukose 2015 m. sausio 6 d. (b. l. 14), negalėjo bÅ«ti padaryti M. Ž. automobiliu. Be to R. A. teigė, kad po kontakto matė M. Ž. mojuojant rankomis, jis atrodė iÅ¡sigandęs. Tuo tarpu M. Ž. neneigė pakankamai arti priartėjęs prie Peugeot ir pamojavęs rankomis, kad jis važiuotų greičiau, tačiau teigė, kad į jį neatsitrenkė, nes Dodge automobilio priekis nėra ilgas ir kontaktÄ jis tikrai bÅ«tų pastebėjęs. Kaip matyti, M.

Ž. neneigė pamojavęs rankomis, tačiau tai darė, iÅ¡reikÅ¡damas savo paraginimÄ . Vertindamas Å¡iÄ aplinkybę R. J. parodymų kontekste, t.y., kad automobilis manevravo visame kelyje, slysdamas buvo iÅ¡važiavęs ant žalios vejos, teismas mano, kad tokiomis aplinkybėmis vairuotojas bÅ«tų dėję pastangas suvaldyti transporto priemonę, bet ne mojuoti rankomis. Be to, vien Å¡i aplinkybė, kad M. Ž. pamojavo rankomis, vertinant jÄ kartu su kitų įrodymų visetu, nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.Kadangi nukentėjusioji R.

A. teigė, kad automobilis Dodge atsitrenkė visai Å¡alia antroje eismo juostoje buvusių automobilių, teismo pavedimu (b. l. 55), policijos pareigÅ«nai nustatė, jog 2015 m. sausio 6 d. apie 12.10 val. V. Krėvės pr. antroje eismo juostoje buvo susidÅ«rę VW Golf ir Skoda Octavia automobiliai, kuriuos vairavo J. G. ir A. G.. Savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime J. G. nurodė, kad minėtÄ dienÄ pateko į eismo įvykį bei matė Å¡alia sustojusį baltos spalvos „Peugeot“. IÅ¡ savo tėčio, kuris atvažiavo į įvykio vietÄ vėliau ir nuėjo papraÅ¡yti to automobilio vairuotojo jį patraukti, sužinojo, kad ten taip pat įvyko eismo įvykis.

Dėl to nustebo, nes teigė, kad negirdėjo jokio avarijos garso nei matė, kad bÅ«tų įvykęs eismo įvykis (b. l. 69). Eismo įvykio nematė ir kitas to eismo įvykio dalyvis A. G. (b. l. 70). Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategoriÅ¡kÄ ir neginčytinÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad M. Ž., vairuodamas transporto priemonę Dodge Grand Caravan V. Krėvės pr. bÅ«tų kliudęs automobilį Peugeot ir po to, pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, byloje nėra.

Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobÅ«džio prielaidomis ir spėjimais. Todėl M. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas n u t a r ė : administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylos teisenÄ M.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                   Darius Urbonas