9badcdf3-4e3d-4192-98ee-8137380d9ea2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4467-872/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–18), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skirtingais laikotarpiais nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. sausio 28 d. (viso 29 dienas) buvo laikomas Panevėžio AVPK kameroje Nr. 10 nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas kameroje pažeidžiant vienam asmeniui taikytinÄ 4 kv. m ploto reikalavimÄ , atskaičiavus baldus. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais, kameros plotas buvo tik apie 4,5 kv. m, o atskaičiavus baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ , jam likdavo mažiau kaip 0,3 kv. m laisvo ploto judėjimui, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, negalėjo ramiai pailsėti. Kalinimo metu nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, nes jie neatskirti nuo bendros kameros erdvės, todėl atliekant gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų.

Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Kameroje nebuvo veidrodžio, nes jis buvo sudaužytas, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo įsilaÅ¡inti į akis gydytojų iÅ¡raÅ¡ytų vaistinių preparatų. Kameroje laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Norint iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , tenka daužyti į kameros duris. Taip pat po iÅ¡simaudymo duÅ¡o patalpose tenka ilgai laukti, daužyti į duris, triukÅ¡mauti, kol kiti asmenys yra iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras.

Teigia, jog Panevėžio AVPK nebuvo užtikrinama asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kitų renginių, pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, todėl visas 23 val. per parÄ privalėjo praleisti ankÅ¡toje kameroje. Nurodo, kad Panevėžio AVPK turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, tačiau vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų, nes kai kuriuose kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, suoliukų, o ant sienų buvo matomas pelėsis bei grybelis. Kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, juose buvo Å¡iferiniai stogeliai, kuriuose yra asbesto ir kuris sukėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK nebuvo ventiliacijos, patalpos vėdinamos tik per langÄ ir tik Å¡iltuoju paros metu, patys suimtieji negali atidaryti langų, kadangi jie uždaromi iÅ¡ lauko pusės. Kamerose buvo drėgna ir vėsu, vidutinis drėgnumas virÅ¡ijo 70 proc., lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu.

Nebuvo tinkamai užtikrintas apÅ¡vietimas, nes kamerose buvo įrengtos dvi 36 vatų lemputės, jų skleidžiama Å¡viesa buvo labai stipri ir nuo jos skaudėjo galvÄ ir akis. Nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatÅ«ra, nes žiemos metu ji buvo nuo 10 °C iki 14 °C. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ne kartÄ prašė Panevėžio AVPK administracijos iÅ¡matuoti oro temperatÅ«rÄ kameroje, tačiau buvo atsisakoma tai padaryti. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra, pykindavo.

Kamerose nebuvo valymo inventoriaus, jose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių o administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, ne iÅ¡ karto davė užvalkalÄ , neiÅ¡duodavo rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ , nedezinfekavo čiužinių, neplaudavo apatinio trikotažo, todėl pareiÅ¡kėjas pats savarankiÅ¡kai plaudavo drabužius. IÅ¡duodama patalynė buvo suplyÅ¡usi ir purvina, netinkama naudojimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK kartais nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl pareiÅ¡kėjas ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Kalinimo metu taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus ir nekaloringas, dienos normoje nuolat trÅ«ko apie 800 kcal, o pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ sportavo, be to, tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nurodo, jog kai buvo konvojuojamas iÅ¡ Panevėžio AVPK į Panevėžio apygardos teismÄ ir atgal (iÅ¡ viso 12 kartų) buvo grubiai pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, kadangi jis buvo konvojuojamas transporto priemonėje nenuėmus antrankių ir neturėjo galimybės prisisegti saugos diržais.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs fizinių skausmų ir papildomų psichologinių iÅ¡gyvenimų, jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus ir užsidaręs, be to, buvo pažemintas jo orumas ir reputacija. PareiÅ¡kėjas mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Atsakovės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 28–35) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK kamerose vienas, nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto ploto reikalavimo. V. K. statusas buvo suimtasis. PaaiÅ¡kina, jog teisės aktai nenumato pareigos teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėms organizuoti jose laikomiems asmenims renginius ar kitÄ užimtumÄ , todėl Panevėžio AVPK neprivalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisės į užimtumÄ ir socialinių poreikių patenkinimÄ .

Teisės aktuose taip pat nėra numatyta, kad areÅ¡tinėse turi bÅ«ti įrengti signalizacijos mygtukai. AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys, taip pat ir duÅ¡uose esantys asmenys, pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, t. y. visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundų dėl negalėjimo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu niekada neteikė.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė ginčo laikotarpiu 1 val. per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise ne visada pasinaudodavo. Panevėžio AVPK pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, yra tvarkingi, valomi, juose yra Å¡iukÅ¡lių dėžės, įrengti stogeliai, o peleninių ir suoliukų įrengimo teisės aktai nenumato. Ginčo laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemelių priežiÅ«ros paslaugas teikė UAB „Pastatų priežiÅ«ra“, kiemeliai buvo periodiÅ¡kai valomi.

Pažymi, kad asbestas pavojingas tik skaldomas, kai jo skaidulos pasklinda ore kaip asbesto dulkės, o kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga pavojaus nekelia. Panevėžio AVPK kamerų langai atsidaro, areštinė vėdinama mechaninės ventiliacijos būdu. 2005 ir 2013 metais atlikus Panevėžio AVPK areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Šaltuoju sezonu areštinės patalpos šildomos centralizuotai, kaip ir visas Panevėžio AVPK pastatas.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir drėgmės santykis visus metus palaikomas toks, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus. Kameros tvarkingos, 2005 ir 2013 metais buvo kapitališkai suremontuotos, grybelio, pelėsio nėra, jos atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, ginčo laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – ir NVSC Panevėžio departamentas) atliko patikrinimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir pažeidimų nenustatė.

Visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas pagal teisės aktų reikalavimus. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniams apšvietimui – kaitrinės lempos. Nurodo, kad Panevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu naudojamas minkštasis inventorius buvo su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, o dalis iš audinio tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Tiek minkštasis inventorius, tiek patalynė buvo išduodami švarūs. Pažymi, kad Panevėžio AVPK laikomiems asmenims išduodamos vonelės išsiskalbti drabužius, kamerose įrengtos skalbinių džiovyklos. Kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, o valymo inventoriumi ir priemonėmis aprūpina atsakovės atstovas. Paaiškina, kad visose areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, Å¡iam tikslui įrengti kabliukai. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigÅ«nai, atlikdami kamerose esančių asmenų elgesio stebėjimÄ pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus prie durų esančius kampus.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad kamerose nebuvo veidrodžio, nes jis buvo sudužęs, kadangi darbuotojas pradėdamas budėjimÄ kartu su policijos komisariato budėtoju privalo patikrinti kamerų įrengimų bÅ«klę, o pastebėjus sudužusį veidrodį, jis pakeičiamas nauju. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinama taip, kaip numato teisės aktai. Panevėžio AVPK patalpos yra prižiÅ«rimos, dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas areÅ¡tinės patalpoms nuo 2017 m. spalio 4 d. teikia UAB „Pelias“ pagal sutartį Nr. 50-ST2-125.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo agresyvus, linkęs pabėgti ar kelti grėsmę kitiems asmenims, todėl konvojuojant antrankiai jam buvo nuimami. Teisės aktuose nėra numatyta, kad specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose turi bÅ«ti įrengti saugos diržai, o pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose. Pažymi, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ , be to, pats pareiÅ¡kėjas patirtos žalos nekonkretizuoja, nepagrindžia įrodymais.

Ä® atsakovės atstovÄ su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ar sutrikusios sveikatos pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Atsakovės atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 158–159). PaaiÅ¡kina, jog VST pareigÅ«nai ginčo laikotarpiu nekonvojavo pareiÅ¡kėjo teisminiu konvojumi skunde nurodytomis kryptimis, nes tai atliko Panevėžio AVPK, ir todėl VST nėra atsakinga už skundžiamus veiksmus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK laikotarpiais nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 11 d., nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 17 d. ir nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų Panevėžio AVPK laikymo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas visų pirma neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jo laikymo Panevėžio AVPK metu kameroje jam nebuvo užtikrintas minimalaus ploto reikalavimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės, kurios taikomos suimtiesiems prilyginamiems ar suimtųjų statuso neturintiems asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali bÅ«ti laikomi teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse tiek, kiek to nereglamentuoja kiti teisės aktai.

Å ių taisyklių 58 punktas numato, jog policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo ir asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas: 2018 m. rugpjūčio 6–9 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m; 2018 m. rugsėjo 17–24 d., 2018 m. spalio 8–11 d., 2018 m. gruodžio 17–20 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,58 kv. m; 2019 m. sausio 14–17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8 vienas, kurios plotas 16,90 kv. m; 2019 m. sausio 24–28 d. pareiÅ¡kėjas vėl buvo laikomas vienas kameroje Nr. 10 (b. l. 28, 64).

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Panevėžio AVPK kamerose tekdavo nuo 8,58 kv. m iki 16,90 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti areštinės kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad jam nebuvo užtikrintas minimalaus ploto reikalavimas ir trÅ«ko laisvo ploto judėti, atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad laikymo Panevėžio AVPK metu nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, nes jie neatskirti nuo bendros kameros erdvės, todėl atliekant gamtinius reikalaus pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų.

Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl kameroje buvusių nemalonių kvapų pareiÅ¡kėjui tekdavo patirti stresÄ . Atsakovės atstovas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad visose areÅ¡tinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sÄ lygas ir privatumÄ , sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ užsidengti audeklu, Å¡iam tikslui įrengti kabliukai.

Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigÅ«nai, atlikdami kamerose esančių asmenų elgesio stebėjimÄ pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus prie durų esančius kampus. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G. M. 2019 m. liepos mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 84–86) nurodoma, kad areÅ¡tinėje dirbantys pareigÅ«nai pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį stebi areÅ¡tinės kamerose esančių asmenų elgesį.

Visi asmenys esantys areÅ¡tinės kamerose gamtinius reikalus atlieka užsidengę audeklu. Taip pat nurodoma, kad pareigÅ«nai specialiai nestebi asmenų, kai jie atlieka gamtinius reikalus, niekada neužeina į kamerÄ , jeigu sanitariniame mazge yra areÅ¡tantas. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 (toliau – HN 37:2009) 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . HN 37:2009 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu, esant situacijai, kai teisės aktuose nėra įtvirtinto konkretaus teisinio reguliavimo, remiamasi įstatymu, reguliuojančiu panaÅ¡ius santykius, o jei tokio įstatymo nėra – vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis). Teismas sprendžia, jog teisės aktų pasikeitimas negalėjo sudaryti teisėtų prielaidų teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų laikymo sÄ lygų pabloginimui, atsižvelgiant į tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui nebÅ«tų užtikrinamos iki teisės aktų pasikeitimo galiojusios asmenų laikymo policijos įstaigos areÅ¡tinėse sÄ lygos.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida ar kitu audeklu), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei nustatytas aplinkybes, V. K. laikymo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara, atliekant gamtinius reikalus sanitarinį mazgÄ buvo galima užsidengti audeklu, be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. kokie konkrečiai pareigÅ«nai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, t. y. stebėjo jį atliekant gamtinius reikalus, todėl teismas, pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl kameroje buvusių nemalonių kvapų pareiÅ¡kėjui tekdavo patirti stresÄ . Pažymėtina, jog šį pareiÅ¡kėjo nusiskundimÄ paneigė atsakovės atstovas, nurodydamas, kad sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, be to, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad kameroje esanti oro Å¡alinimo sistema neveikė. Akcentuotina ir tai, kad atsakovės atstovas nėra gavęs pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamų higienos sÄ lygų kamerose, blogo kvapo ir pan., todėl pareiÅ¡kėjo minėta pretenzija atmestina kaip nepagrįsta.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje nebuvo veidrodžio, nes jis buvo sudaužytas, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo į akis įsilaÅ¡inti gydytojų iÅ¡raÅ¡ytų vaistinių preparatų. Atsakovės atstovas nesutinka ir su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kadangi Panevėžio AVPK darbuotojas pradėdamas budėjimÄ kartu su policijos komisariato budėtoju privalo patikrinti kamerų įrengimų bÅ«klę, o pastebėjus sudužusį veidrodį, jis pakeičiamas nauju. Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2017 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. 50-V-3 patvirtintos Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 93–108). Å ių taisyklių 19.1 papunktyje nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinis privalo pradėdamas budėjimÄ kartu su policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtoju patikrinti kamerų įrengimų bÅ«klę (langus, grotas, duris, užraktus, durų langelius, lovas ir kt.), apÅ¡vietimÄ , Å¡ildymo sistemÄ , ryÅ¡io priemones ir signalizacijÄ .

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVPK esančiose kamerose yra įrengtas veidrodis, o jeigu jį tam tikri asmenys sudaužo, tuomet pakeičiamas nauju. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, o ir pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad dėl veidrodžio nebuvimo (ar sudužusio veidrodžio) pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Panevėžio AVPK administracijÄ , be to, teismo nuomone, veidrodis nėra bÅ«tinas tam, kad asmuo galėtų į akis įsilaÅ¡inti akių laÅ¡us, todėl teismas, pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl to, kad kameroje nebuvo veidrodžio ir pareiÅ¡kėjas negalėjo įsilaÅ¡inti į akis vaistinius preparatus laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl to, jog Panevėžio AVPK kameroje laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . Norint iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , tenka daužyti į kameros duris. Taip pat po iÅ¡simaudymo duÅ¡o patalpose tenka ilgai laukti, daužyti į duris, triukÅ¡mauti, kol kiti asmenys yra iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad areÅ¡tinėse turi bÅ«ti įrengti signalizacijos mygtukai.

AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys, taip pat ir duÅ¡uose esantys asmenys, pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, t. y. visada prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundų dėl negalėjimo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu niekada neteikė. Pažymėtina, jog nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 380, nei vėlesniais jo pakeitimais 2010 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831 ir 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-31, 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-936 Areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai nenustatė reikalavimo signalizacijos mygtukus įrengti teritorinės policijos įstaigos areštinės kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1102-602/2019).

Å iuo aspektu, LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (Å¡iuo atveju teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse) pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose (LVAT 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-510-261/2015).

Be kita ko, LVAT praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas, savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-662/2019).

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato, kad dušo patalpose turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema (aliarminis iškvietimas). Aliarmas – tai pavojų skelbiantis signalas, aliarminiu iškvietimu verta naudotis, kai kyla realus pavojus gyvybei, sveikatai ar įstaigos turtui (pvz., staiga pablogėjo sveikata, kameroje gaisras, potvynis ir t.t.). Akcentuotina, kad iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Panevėžio AVPK vertė pasinaudoti pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema ar dėl kurios jam nebuvo suteikta pagalba. Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimas kamerose nesukėlė pareiÅ¡kėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala. Vien abstraktaus pobÅ«džio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos patyrė neturtinę žalÄ .

Be to, kaip minėta, teisės aktuose nėra numatyta, kad teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose ir duÅ¡uose turi bÅ«ti įrengti signalizacijos mygtukai. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo Panevėžio AVPK kamerose ir duÅ¡o patalpose atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK kartais nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jis ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kada galimai Panevėžio AVPK duÅ¡uose nebuvo Å¡ilto vandens, ar dėl to, kad galimai nebuvo Å¡ilto vandens jis buvo kreipęsis į Panevėžio AVPK administracijÄ su praÅ¡ymu leisti praustis duÅ¡e, kai atsiras Å¡iltas vanduo ir nenurodo, kad Panevėžio AVPK administracija bÅ«tų netenkinusi tokio jo praÅ¡ymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl Å¡ilto vandens nebuvimo Panevėžio AVPK duÅ¡uose laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir teismas jo nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį. PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK nebuvo užtikrinama asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kitų renginių, pareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, todėl visas 23 val. per parÄ privalėjo praleisti ankÅ¡toje kameroje.

Atsakovės atstovas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo nusiskundimais ir nurodo, kad teisės aktai nenumato pareigos teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėms organizuoti jose laikomiems asmenims renginius ar kitÄ užimtumÄ , todėl Panevėžio AVPK neprivalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisės į užimtumÄ ir socialinių poreikių patenkinimÄ . Uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių, taip pat ir pareigų užtikrinimÄ reglamentuoja areÅ¡tinių veiklos taisyklės, kuriose nenumatyta teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių pareiga organizuoti laikomiems asmenims renginius ar kitÄ užimtumÄ .

Suimtųjų teisę į užimtumÄ ir jų socialinius poreikius reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokių konkrečiai renginių jis negalėjo lankyti, kokiuose ir kada renginiuose ar socialiniuose užsiėmimuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, dėl kokių priežasčių jis negalėjo sportuoti lauke ir patalpose, todėl teismas minėtus pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jų nekonkretumo vertina kaip abstraktaus pobÅ«džio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės atstovas ir neturėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisės į užimtumÄ ir socialinių poreikių patenkinimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Panevėžio AVPK turėjo teisę tik 1 val. per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau 1 val. pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nes kai kuriuose kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių, suoliukų, o ant sienų buvo matomas pelėsis bei grybelis. Kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, juose buvo Å¡iferiniai stogeliai, kuriuose yra asbesto ir kuris sukėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsakovės atstovas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjo nusiskundimais ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė ginčo laikotarpiu 1 val. per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise ne visada pasinaudodavo.

Panevėžio AVPK pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, yra tvarkingi, valomi, juose yra šiukšlių dėžės, įrengti stogeliai, o peleninių ir suoliukų įrengimo teisės aktai nenumato. Ginčo laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemelių priežiūros paslaugas teikė UAB „Pastatų priežiūra“, kiemeliai buvo periodiškai valomi. Pažymi, kad asbestas pavojingas tik skaldomas, kai jo skaidulos pasklinda ore kaip asbesto dulkės, o kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga pavojaus nekelia.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrosios bendrosios ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir Å¡is laikas apima įvairiÄ veiklÄ kalinimo metu, pvz., darbÄ , sportÄ , Å¡vietimÄ ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kaliniams bÅ«tų leidžiama kiekvienÄ dienÄ mažiausiai vienÄ valandÄ mankÅ¡tintis lauke, yra pripažįstamas pakankamu.

AiÅ¡kindamas aptariamÄ standarto nuostatÄ , tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobÅ«džio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1 valandos pasivaikščiojimo laikÄ , taip pat EŽTT sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas bÅ«tų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. per dienÄ , tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi bÅ«ti ilgesnis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo kortelės iÅ¡raÅ¡o (Nr. 50-01673-18) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK iÅ¡ viso buvo laikomas 23 paras ir daugiau nei pusę kartų t. y. 14 kartų iÅ¡ viso atsisakė eiti pasivaikščioti (b. l. 53–61). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta dėl laiko trukmės, yra nepagrįstas.

Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimų reikalavimai įtvirtinti Policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalų patvirtinimo“ patvirtintuose Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimuose (toliau – ir Eksploatavimo reikalavimai) (įsakymo redakcijos: 2010 m. spalio 14 d. Nr. 5-V-789, 2013 m. spalio 21 d. Nr. 5-V-831, 2015 m. sausio 12 d. Nr. 5-V-31) VI skyriuje (b. l. 70–80).

Eksploatavimo reikalavimų 39 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengiami areštinės režiminės (saugomos) teritorijos pastato viršutiniuose aukštuose. Jeigu nėra galimybės įrengti jų pastatų viršutiniuose aukštuose, jie įrengiami ant žemės. Kiemelių skaičius turi atitikti ne mažiau kaip 20 procentų areštinėje esamų kamerų skaičiaus. Eksploatavimo reikalavimų 40 punkte nustatyta, kad kiemelis uždengiamas metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemelių sienų, viršuje, įrengiami 150 cm pločio stogeliai, kad asmenys galėtų pasislėpti nuo kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengti vandens nutekėjimo latakai. HN 37:2009 17.3 papunktyje buvo numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens. HN 134:2015 nėra numatyta reikalavimų, kaip turi būti įrengti ir prižiūrimi pasivaikščiojimo kiemeliai. Taigi, nei šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, nei anksčiau galioję teisės aktai nenumatė peleninių ir suoliukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G. M. 2019 m. liepos mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 84–86) nurodoma, kad areÅ¡tinėje yra trys kiemeliai. Visi kiemeliai yra prižiÅ«rimi, tvarkingi, žiemÄ valomas sniegas, virÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelių yra stogeliai. Visuose kiemeliuose yra analogiÅ¡kos sÄ lygos ir tvarka, kiemelių grindinys yra iÅ¡klotas plytelėmis. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų į Panevėžio AVPK administracijÄ nesikreipė.

Akcentuotina ir tai, kad iÅ¡ byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. teisme gauto atsakymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų Panevėžio AVPK į NVSC Panevėžio departamentÄ taip pat nesikreipė (b. l. 151). IÅ¡ byloje esančių NVSC Panevėžio departamento patikrinimo aktų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai tikrinti tik 2016 m. rudenį. NVSC Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12) nurodoma, jog atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys iÅ¡vedami į pasivaikščiojimo kiemelius (įrengti 3 kiemeliai), kiekviename jų yra Å¡iukÅ¡lių dėžė (b. l. 37–39).

Patikrinimo metu apžiÅ«rėjus pasivaikščiojimo kiemelius nenustatyta HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų, o ginčo laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemelių priežiÅ«ros paslaugas teikė UAB „Pastatų priežiÅ«ra“ pagal sutartį Nr. 50-ST2-4, todėl nesutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodo, iÅ¡ ko sprendžia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, nes kaip minėta, byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas juose buvo vos keletÄ kartų.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kuriame konkrečiame pasivaikščiojimo kiemelyje sienos buvo paveiktos pelėsio, pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose buvo asbesto, kuris sukėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamumo laikomi nepagrįstais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 102 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 27 d.) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (viešai prieinama informacija: http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti).

Akcentuotina, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. Taigi, teismo nuomone, net ir darant prielaidÄ , kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose buvo aptartos draudžiamos medžiagos, jos negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl asbesto naudojimo Panevėžio AVPK pasivaikščiojimo kiemelių stogų konstrukcijose ir dėl sukelto pavojaus pareiÅ¡kėjo sveikatai, laikytini neįrodytais, nepagrįstais, todėl teismas jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Panevėžio AVPK nebuvo ventiliacijos, patalpos vėdinamos tik per langÄ ir tik Å¡iltuoju paros metu, patys suimtieji negali atidaryti langų, kadangi jie uždaromi iÅ¡ lauko pusės. Kamerose buvo drėgna ir vėsu, vidutinis drėgnumas virÅ¡ijo 70 proc., lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu. Nebuvo tinkamai užtikrintas apÅ¡vietimas, nes kamerose buvo įrengtos dvi 36 vatų lemputės, jų skleidžiama Å¡viesa buvo labai stipri ir nuo jos skaudėjo galvÄ ir akis. Nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatÅ«ra, nes žiemos metu ji buvo nuo 10 °C iki 14 °C.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ne kartÄ prašė Panevėžio AVPK administracijos iÅ¡matuoti oro temperatÅ«rÄ kameroje, tačiau buvo atsisakoma tai padaryti. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatÅ«ra, pykindavo. Kamerose nebuvo valymo inventoriaus, jose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių o administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo nusiskundimais nesutinka ir nurodo, kad Panevėžio AVPK kamerų langai atsidaro, areÅ¡tinė vėdinama mechaninės ventiliacijos bÅ«du. 2005 ir 2013 metais atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema.

Šaltuoju sezonu areštinės patalpos šildomos centralizuotai, kaip ir visas Panevėžio AVPK pastatas. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir drėgmės santykis visus metus palaikomas toks, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus. Kameros tvarkingos, 2005 ir 2013 metais buvo kapitališkai suremontuotos, grybelio, pelėsio nėra, jos atitinka teisės aktų reikalavimus. Visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas pagal teisės aktų reikalavimus.

Kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, o valymo inventoriumi ir priemonėmis aprūpina atsakovės atstovas. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Panevėžio AVPK kamerose: Nr. 8, 9, 10.

Visų pirma akcentuotina, kad kaip minėta, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl higienos sÄ lygų neatitikimo Panevėžio AVPK kamerose raÅ¡tu nesikreipė nei į Panevėžio AVPK administracijÄ , nei į NVSC Panevėžio departamentÄ . Teisme 2019 m. rugsėjo 25 d. gautame raÅ¡te atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK kamerose NVSC Panevėžio departamentas patikrinimų neatliko (b. l. 148). Paskutinį kartÄ patikra kamerose Nr. 8 ir 9 buvo atlikta 2019 m. kovo 27 d., o kameroje Nr. 10 – 2016 m. rugsėjo 30 d.

Iš byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrintos visos Panevėžio AVPK areštinėje esančios kameros (b. l. 37–39). Patikrinimo metu nustatyta, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, kamerų langai yra varstomi, areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose yra šepečiai, kempinėlės valymui. Kamerose esantys asmenys patys rūpinasi švaros palaikymu, valosi kameras, tam yra aprūpinti valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis.

IÅ¡ kameros iÅ¡vykus asmenims, jas valo areÅ¡tinės darbuotojas. Patikrinimo metu graužikų ir buitinių parazitų nepastebėta. Pagal 2015 m. lapkričio 6 d. sutartį areÅ¡tinėje nustatytu periodiÅ¡kumu (kiekvienÄ penktadienį) UAB „Pelias“ atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Atlikti darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnale. IÅ¡ byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akto matyti, kad be kitų, buvo tikrinta Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamera Nr. 8 (b. l. 88–89).

Nustatyta, kad visose kamerose yra dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis bei veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema. Kamerų patalpos (sienos, lubos) ir jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi. Kontrolės metu buvo atlikti oro temperatūros, santykinės drėgmės matavimai, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akto matyti, kad be kitų, buvo tikrinta Panevėžio AVPK areštinės kamera Nr. 8 (b. l. 114–115).

Nustatyta, kad kameroje yra dvigubo stiklo paketų varstomi langai su grotomis, langai atsidaro bei veikia mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema. Kontrolės metu blusų ar kitų nariuotakojų nepastebėta, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto matyti, kad be kitų, buvo tikrinta Panevėžio AVPK areštinės kamera Nr. 8 (b. l. 47–48). Nustatyta, kad kameroje langai atsidaro, yra galimybė išvėdinti kameras.

Papildomai įrengta mechaninė patalpų iÅ¡traukiamoji ir pritekamoji vėdinimo sistema, kontrolės metu ventiliacija veikė. Kontrolės metu atlikti laboratoriniai apÅ¡vietos matavimai, pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti, nei prieÅ¡ ginčo laikotarpį, nei po jo, Panevėžio AVPK kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovės atstovas paneigė tik dalį pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl minėtų laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK kamerose.

Teismo nuomone, kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas institucijas (pvz., NVSC Panevėžio departamentÄ ) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, Å¡iuo atveju higienos normų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. K. skunde nurodo, kad ne kartÄ Panevėžio AVPK administracijos prašė kameroje iÅ¡matuoti oro temperatÅ«rÄ , tačiau pastaroji atsisakė tai padaryti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kokioje ar kokiose kameros prašė iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , nenurodo žodžiu ar raÅ¡tu prašė, be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad nei vienoje kameroje nebuvo nustatyti temperatÅ«ros higienos normų pažeidimai. Teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai dėl visų kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų galimų higienos normų pažeidimų, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Akivaizdu, kad Panevėžio AVPK neturėdamas pareiÅ¡kėjo ar kitų kamerose laikytų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų ir neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusiÄ kamerų bÅ«klę.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais argumentais dėl kamerų Å¡varos palaikymo, kuriuos grindžia su UAB „Pelias“ sudaryta paslaugų tiekimo sutartimi, pagal kuriÄ minėta įmonė organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Atsakovės atstovo argumentus patvirtinta ne tik minėti NVSC Panevėžio departamento patikrinimų aktai, kuriuose užfiksuota, kad atliekant patikrinimus nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta, bet ir į bylÄ pateiktas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbų atlikimo žurnalas (b. l. 81–83).

Akcentuotina, kad Panevėžio AVPK kameros 2005 ir 2013 metais buvo kapitaliÅ¡kai suremontuotos, kamerose veikia mechaninė patalpų oro Å¡alinimo sistema. Akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų higienos normų pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiÅ¡kė jo minimi galimi pažeidimai. Akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde dėl oro temperatÅ«ros ir drėgmės kamerose nusiskundimų remiasi savo paskaičiavimais, tačiau nenurodo, kaip, kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonės jis nustatė, kad kamerose žiemÄ temperatÅ«ra buvo nuo 10 °C iki 14 °C, vidutinis drėgnumas virÅ¡ijo 70 proc. ir kuriose konkrečiai kamerose.

Taip pat akcentuotina, kad iš pareiškėjo nurodytos lemputės galios negalima nustatyti, kokį šviesos kiekį ji generuoja ir kokia yra patalpos apšvieta, be to, kaip minėta, kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, higienos normų pažeidimų, tame tarpe ir bendros dirbtinės apšvietos, nenustatyta. Pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų langų įrengimo ir kamerose laikomų asmenų negalėjimo juos atidaryti paneigė minėti NVSC Panevėžio departamento patikrinimo aktai, kuriuose nustatyta, kad Panevėžio AVPK kamerose langai įrengti ir kameros vėdinamos pagal HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl neužtikrintų higienos sÄ lygų kamerose (dėl kamerų vėdinimo, netinkamos oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, drėgmės, graužikų ir kitų kenkėjų kamerose buvimo) atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Å¡ių nusiskundimų jam nuolat pasireikÅ¡davo galvos ir gerklės skausmai, pakildavo temperatÅ«ra, pykindavo.

Tačiau, iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o (Nr. 50-01673-18) kopijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ esmės nusiskundimų sveikata neturėjo, tik vienÄ kartÄ , t. y. 2018 m. gruodžio 18 d. užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjui skaudėjo akį, Å¡iek tiek galvÄ (b. l. 53–64). Tačiau, teismo nuomone, nėra objektyvių galimybių nustatyti priežastinį ryšį tarp laikymo Panevėžio AVPK sÄ lygų ir pareiÅ¡kėjo galvos skausmo, nes jis galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios nebÅ«tinai susijusios su kalinimo sÄ lygomis, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje užfiksuoti duomenys, kad jis turi nustatytų sveikatos sutrikimų, t. y. diagnozuotÄ ligÄ , susijusiÄ su regėjimu, todėl galvos skausmas galėjo kilti ir dėl pareiÅ¡kėjui nustatytos akių ligos.

Be to, iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 165–174) nematyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis galvos ir gerklės skausmais, pakilusia temperatÅ«ra ar pykinimu. Taigi, byloje esantys pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Panevėžio AVPK pareiÅ¡kėjui kildavo minėti nusiskundimai. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, ne iÅ¡ karto jam davė užvalkalÄ , neiÅ¡duodavo rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ , nedezinfekavo čiužinių, neplaudavo apatinio trikotažo, todėl pareiÅ¡kėjas pats savarankiÅ¡kai plaudavo drabužius.

Išduodama patalynė buvo suplyšusi ir purvina, netinkama naudojimui. Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais ir nurodo, kad Panevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu naudojamas minkštasis inventorius buvo su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, o dalis iš audinio tinkamo dezinfekuoti areštinėje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tiek minkštasis inventorius, tiek patalynė buvo išduodami švarūs. Pažymi, kad Panevėžio AVPK laikomiems asmenims išduodamos vonelės išsiskalbti drabužius, kamerose įrengtos skalbinių džiovyklos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (galiojo iki 2017 m. balandžio 3 d.), 82 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankÅ¡luosčiais). Lovos skalbiniai turi bÅ«ti keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G. M. 2019 m. liepos mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 84–86) nurodoma, kad visi asmenys areÅ¡tinėje yra aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi. Jiems iÅ¡duodami Å¡varÅ«s lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos. Visiems asmenims laikomiems areštinėje buvo ir yra išduodamas minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir lovos skalbiniai (dvi paklodės, du užvalkalai ir du rankšluosčiai). Iš byloje esančio NVSC Panevėžio departamento 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akto (b. l. 114–115) matyti, jog patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad Panevėžio AVPK abiejų korpusų minkštojo inventoriaus sandėliuose stelažuose sudėti lovų čiužiniai, pagalvės buvo su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio.

Antklodės ir dalis pagalvių yra iÅ¡ audinio, tinkamo dezinfekuoti. Papildomai antklodės kartu su lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais priduodami skalbimui ir skalbiami pagal sutartį UAB ,,Å iaulių skalbykla“, periodiÅ¡kai ir pagal poreikį. Kontrolės metu sandėliuojamas minkÅ¡tasis inventorius buvo Å¡varus. Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVPK laikosi HN 134:2015 40–43 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. sudaro suimtiesiems sÄ lygas skalbti ir džiovinti drabužius, nes į kameras iÅ¡duodamos vonelės darbužiams skalbti, kamerose įrengtos skalbinių džiovyklos, iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės atitinka higienos normų sÄ lygas ir yra dezinfekuojami.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad Panevėžio AVPK nedezinfekavo čiužinių, tačiau Å¡io savo nusiskundimo nedetalizuoja, nenurodo, kada konkrečiai Panevėžio AVPK nedezinfekavo čiužinių, ar jis pats gavo nedezinfekuotÄ Äiužinį, ar prašė Panevėžio AVPK administracijos pakeisti čiužinį ir pan. Be to, iÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Panevėžio AVPK ir neprivalėjo skalbti pareiÅ¡kėjo apatinių, tačiau atsakovės atstovas sudarė sÄ lygas suimtiesiems skalbti drabužius patiems.

Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, užvalkalais, tačiau nepaaiškina, kuo pasireiškė galimai netinkamas aprūpinimas patalyne ir užvalkalais, t. y. ar nebuvo iš viso aprūpintas patalyne ir užvalkalais, ar jie buvo netinkamos kokybės, nenurodo laikotarpio, kada konkrečiai jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir pan. Pažymėtina ir tai, kad galiojantys teisės aktai suteikė pareiškėjui teisę naudotis savo patalyne. Galiojantys teisės aktai nenumato, kokio dydžio rankšluostis turi būti išduodamas suimtiesiems.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl to, kad Panevėžio AVPK nedezinfekavo čiužinių, neplaudavo apatinio trikotažo, dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne ir rankÅ¡luosčiais laiko neįrodytomis, nepagrįstomis bei jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Panevėžio AVPK nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus ir nekaloringas, dienos maisto normoje nuolat trÅ«ko 800 kcal, be to, tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamÄ jį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neiÅ¡raÅ¡omi). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraštį dirbantiems vyrams; valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštį dirbančioms moterims; valgiaraštį nedirbančioms moterims; valgiaraštį nepilnamečiams; valgiaraštį nėščioms moterims; valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį.

Vertinant fiziologines mitybos normas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatyta, kad dirbantiems vyrams energetinė maisto vertė vienam asmeniui per parÄ yra 3 301 kcal, nedirbantiems vyrams – 2 298 kcal. Pagal Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščio dirbantiems vyrams maisto produktų kiekius matyti, kad dirbantiems vyrams maisto kaloringumas pagal valgiaraÅ¡tį skirtingomis dienomis svyruoja nuo 3 167 kcal iki 3 761 kcal per parÄ , o vidutinis maisto kaloringumas yra 3 380 kcal.

Tuo tarpu nedirbančių vyrų maisto kaloringumas per parÄ svyruoja nuo 2 017 kcal iki 2 894 kcal (vidutiniÅ¡kai 2 421 kcal). Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G. M. 2019 m. liepos mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 84–86) nurodoma, kad areÅ¡tinėje laikomus asmenis maitina pagal sudarytÄ sutartį įmonė, kuri maistÄ tiekia vadovaudamasi teisės aktuose nustatytais reikalavimais. PrieÅ¡ tiekiant maistÄ areÅ¡tuotiems asmenims yra patikrinama maisto temperatÅ«ra, juslinės bei vizualinės maisto savybės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažeidimų dėl prasto maitinimo nėra nustačiusi.

IÅ¡ byloje esančio Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. patikrinimo akto Nr. 45VMÄ®P-320 matyti, jog Å¡i tarnyba atliko maisto saugos, kokybės, higienos, ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų, laikymo sÄ lygų, personalo higienos ir kt. kontrolę Panevėžio AVPK tiekiamo maisto ir pažeidimų nenustatė (b. l. 40–46). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo kokiai grupei vyrų, t. y. dirbantiems ar nedirbantiems jis priskiriamas, be to, teigdamas, kad maisto dienos normoje nuolat trÅ«ko 800 kcal, nenurodo, kokiu bÅ«du tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu.

Akcentuotina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo patiektas nepakankamos energetinės vertės maistas ar atÅ¡alęs, kokias konkrečias pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neužtikrinto tinkamo maitinimo pagrįstas jo subjektyvia nuomone, be to, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinta, jog maitinimas Panevėžio AVPK vykdomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos kokybės maisto atmestinos kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kai buvo konvojuojamas iÅ¡ Panevėžio AVPK į Panevėžio apygardos teismÄ (2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 20 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 28 d.) ir atgal (iÅ¡ viso 12 kartų) buvo grubiai pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, kadangi jis buvo konvojuojamas transporto priemonėje nenuėmus antrankių ir neturėjo galimybės prisisegti saugos diržais. Atsakovės atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo agresyvus, linkęs pabėgti ar kelti grėsmę kitiems asmenims, todėl konvojuojant antrankiai jam buvo nuimami.

Teisės aktuose nėra numatyta, kad specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose turi bÅ«ti įrengti saugos diržai, o pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d.). Vykdant konvojavimus taip pat vadovaujamasi 2016 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašu (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas tvarkos aprašas).

Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai specialiÄ sias priemones konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, policijos pareigÅ«nai turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones:

1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis (27 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis (27 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Vyriausybės patvirtinto tvarkos apraÅ¡o 12.2 papunktyje. Taigi, teisės aktai numato, kada specialiosios priemonės gali bÅ«ti naudojamos konvojuojant asmenį. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose turi bÅ«ti įrengti saugos diržai.

Konvojavimo taisyklių 163 punkte numatyta, kad konvojuojant asmenį ne specialiuoju transportu, o tarnybiniu lengvuoju automobiliu, jis turi bÅ«ti segamas saugos diržais. Konvojavimo taisyklių 108 punkte numatyta, kad specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos SÄ jungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Kaip matyti, atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjÄ konvojavo specialiame konvojavimui skirtame automobilyje, neprisegant saugos diržo, nes kaip minėta, galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad specialiuose konvojavimui skirtuose automobiliuose turi bÅ«ti įrengti saugos diržai, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzija, kad specialiame konvojavimo automobilyje nebuvo saugos diržų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Akcentuotina, kad iÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo kortelės iÅ¡raÅ¡o (Nr. 50-01673-18) (b. l. 53–63) matyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodytomis datomis jis buvo konvojuojamas ne į Panevėžio apygardos teismÄ , o į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. IÅ¡ „Google“ žemėlapiai interneto programos matyti, kad atstumas nuo Panevėžio AVPK iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų yra viso labo 2,7 km, todėl teismo nuomone, toks trumpas konvojavimas negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti tiek daug jo skunde nurodomų nepatogumų (žr., https://www.google.lt/maps/dir/Panev%C4%97%C5%BEio+apskrities+vyriausiasis+policijos+komisariatas,+Tulpi%C5%B3+g.+60,+Panev%C4%97%C5%BEys+35501/Panev%C4%97%C5%BEio+apylink%C4%97s+teismas,+Laisv%C4%97s+aik%C5%A1t%C4%97,+Panev%C4%97%C5%BEys/@55.7311573,24.3451572,15z/data=!3m1!4b1!4m13!4m12!1m5!1m1!1s0x46e631f64694dbdb:0xf8c070bd431e1351!2m2!1d24.3454645!2d55.7361241!1m5!1m1!1s0x46e6321797928e9f:0x97a6db446f012271!2m2!1d24.3629307!2d55.7267337).

Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Panevėžio AVPK iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nėra didelis, teismas pareiškėjo pasisakymus, kad jis negalėjo išsilaikyti ant slidžios automobilio kėdės ir laikytis už specialios transporto priemonės konstrukcijų, vertina kritiškai. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas nebuvo agresyvus, linkęs pabėgti ar kelti grėsmę kitiems asmenims, todėl konvojuojant antrankiai pareiškėjui buvo nuimami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

Pažymėtina ir tai, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikÅ¡tos pretenzijos įraÅ¡omos į kelionės žiniaraÅ¡tį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties taÅ¡kÄ , turi teisę suraÅ¡yti skundÄ dėl konvojavimo sÄ lygų, kuris privalomai perduodamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vadovybei. Tačiau pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK neatliko neteisėtų veiksmų. Taip pat atsižvelgdamas į anksčiau Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nenustačius vienos bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų Panevėžio AVPK veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo specifinį teisinį statusÄ (suimtasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Be to, tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sÄ lygomis, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime konstatuotų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Pažymėtina ir tai, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Fausta Vitkienė