9baccd4b-cc22-4663-a6b2-c79aecfcaec4 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-316-951/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53134-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.9.7.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 30 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai LukoÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorams Gintarui Girgždžiui, Linui Vitkui,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiojo atstovui R. A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „M." elektriku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. B. 2016 metų lapkričio 11 dienÄ apie 14.45 valandÄ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Fiat Ducato", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) gatve degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta, nesustojo ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės ėjusio pėsčiojo S. G., – ir dėl to kliudė pėsčiÄ jį, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. G. buvo padaryti sužalojimai: kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inės momeninės skilties, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ deÅ¡inės smilkininės skilties, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kiaurine ragenos ir odenos žaizda, kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę akies kamerÄ , rainelės ir stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu, poodine kraujosruva vokuose, ko pasėkoje nukentėjusysis neteko regėjimo deÅ¡ine akimi, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio ir deÅ¡inės akiduobės sienelių lūžiai, abiejų čiurnų iÅ¡orinių ir vidinių kulkÅ¡nių lūžiai, deÅ¡inės pėdos V padikaulio skeveldrinis lūžis, tokiu bÅ«du S. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamasis A.

B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2016-11-16 apie 15 val. atvažiavo į Å iaulius iÅ¡ Kuršėnų darbo reikalais. Važiavo automobiliu „Fiat Ducato“. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Sukdamas sankryžoje į kairę, nepastebėjo nukentėjusiojo, nes pastarasis buvo apsirengęs tamsiais rÅ«bais, ir jį kliudė. Atliekant posÅ«kio manevrÄ , degė žalias Å¡viesoforo signalas. Pėsčiajam irgi degė žalias Å¡viesoforas.

Nematė pėsčiojo. Jei bÅ«tų matęs, tikrai bÅ«tų sustojęs. Sustojo, kai kliudė pėsčiÄ jį. Jis buvo prie pat maÅ¡inos. Automobilio sustabdyti tÄ pačiÄ akimirkÄ negalėjo, nes buvo stresas. Truputį pariedėjo į priekį, kol suvokė, kas įvyko. Sustojo nuo pėsčiojo gal per trijų automobilių atstumÄ . Buvo slidu, bandė automobilį sustabdyti prie kelkraščio. Priekyje stovėjo automobilis, kuris sankryžoje nuvažiavo tiesiai. Neketino bėgti iÅ¡ įvykio vietos.

Žmogus buvo sužalotas, todėl tuoj pat iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, iÅ¡kviesta policija. Greitoji nukentėjusįjį iÅ¡sivežė. Po įvykio per tyrėjÄ bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau, kol nebuvo gauti iÅ¡ jo tyrimo duomenys, susisiekti negalėjo. Pripažįsta, kad pažeidė KET. Galvojo, kad pėsčiÄ jį kliudė už perėjos. Nurodytų sužalojimų neginčija. Dėl civilinio ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja.

Žalos dydį sunku vertinti, ar atitinka draudimo iÅ¡moka patirtus sužalojimus. Ankstesni administraciniai pažeidimai buvo padaryti netyčia, nepiktybiÅ¡kai. IÅ¡vadas padarė. Dabar iÅ¡ anksčiau numato visus veiksmus, važiuodamas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ mažina greitį. Dirba UAB „M.“, todėl vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui. Jei praras vairuotojo pažymėjimÄ , praktiÅ¡kai nebegalės tame darbe dirbti. Darbas susijęs su važiavimu pas klientus. Pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Laiduotoja bÅ«tų jo žmona. Jie kartu gyvena. Žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Ji yra autoritetas. Laiduotoja J. B. teisme parodė, kad jos ir sutuoktinio santykiai yra puikÅ«s. Vyras padarė nusikaltimÄ , po kurio jie daug kalbėjosi. Sutuoktinis patyrė didelį stresÄ . Žino, kad jis yra geras ir atsakingas vairuotojas, kad ne iÅ¡ blogos valios kliudė nukentėjusįjį. Buvo skaudu, kad įvykio metu buvo pertrenktas žmogus, kuris patyrė daug sužalojimų. Vyras niekada nevirÅ¡ija greičio.

Mano, kad yra tinkamas asmuo, padarysiantis vyrui teigiamÄ Ä¯takÄ . Ji neturi teisės vairuoti transporto priemonę, niekada jos neturėjo. Yra dirbanti. Sutuoktinis tikrai gailisi. Nenuvažiavo nuo nukentėjusiojo, neturėjo tikslo pabėgti. Ä®vykis įvyko dėl vyro neapdairumo ir nepastebėjimo.Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-11 buvo nuvykęs į Å iaulių ligoninę aplankyti draugės. Po pietų apie 14.30 val. išėjo iÅ¡ ligoninės. Ėjo link centrinio turgaus. Priėjęs sankryÅ¾Ä norėjo pereiti į kitÄ gatvės pusę. Jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl įžengė į gatvę.

Einant gatve staiga pajuto smÅ«gį, po to neteko sÄ monės. Eidamas nematė jokio automobilio, stabdymo garso negirdėjo. Jam atsigavus greitosios vairuotojas jam pasakė, kad jis buvo partrenktas automobilio. AB „Lietuvos draudimas" neturtinės žalos atlyginimui jam iÅ¡mokėjo 3000 eurų, tačiau eismo įvykio metu jis buvo gana smarkiai sužalotas. Neteko regėjimo viena akimi, dar laukia kojos operacija, patyrė daug skausmo ir nepatogumų, todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala didesnė ir nori pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dar 2000 eurų sumai, t. y. neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5000 eurų, tačiau 3000 eurų draudimo bendrovė jam atlygino (36, 52-53 b. l.).Liudytojas G.

L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienÄ dienÄ , tikslios datos neprisimena, apie 14-15 valandÄ , jis automobiliu važiavo darbo reikalais. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve jam užsidegė raudonas Å¡viesoforas, todėl jis sustojo pirmoje eismo juostoje prie „Stop" linijos. Å alia antroje eismo juostoje taip pat stovėjo automobilis. Jam stovint jis matė, kaip per (duomenys neskelbtini) gatvę (maždaug kokie 5 metrai nuo pėsčiųjų perėjos) jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės prieÅ¡ pat jo automobilį per gatvę pradėjo eiti senukas (jis buvo su akiniais).

Jis ėjo labai lėtai, smulkiais žingsniukais (atrodo, kad tik jam priėjus gatvę ir užsidegė jam žalias Å¡viesoforas). Per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo daugiau žmonių, o senukas ėjo prieÅ¡ pat jo automobilį. Senukui praėjus, jis žiÅ«rėjo į Å¡viesoforÄ priekyje ir laukė kol užsidegs žalia Å¡viesa. Tada iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir atsisukęs pamatė nukritusį senukÄ ir stojantį mikriukÄ . Mikriuko vairuotojas iÅ¡lipo, pribėgo prie senuko (jam bėgo kraujas).

Vairuotojas nubėgo atgal prie autobusiuko ir pradėjo skambinti telefonu (jam dar pasakė, kokia čia gatvė). Kadangi už jo susidarė eismo kamštis, jis nuvažiavo tolyn, o po to grįžo atgal ir policijos pareigūnų paklausė, ar tas žmogus buvo su akiniais. Policijos pareigūnai tai patvirtino, tada jis pasakė, kad matė, kaip jis ėjo per gatvę, todėl policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis (63-64 b. l.).Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, požymiai.

Ties važiuojamÄ ja kelio dalimi (duomenys neskelbtini) gatvėje matomas kelkraÅ¡tyje sukastas sniegas, apsunkinantis praėjimÄ pėstiesiems, einantiems ne per pėsčiųjų perėjÄ (10-22 b. l.).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir protokole nurodyti automobilio „Fiat Ducato", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)sugadinimai ir kiti jo požymiai (25 b. l.).Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad A. B. po eismo įvykio (2016-11-11 14.53 val.) buvo blaivus (27 b. l.).  Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 8176/2016(01) nurodyta, kad S. G. kraujyje, paimtame po eismo įvykio, rasta 0,43 promilės etilo alkoholio (29 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje G 38/2017 nurodyta, kad S. G. padaryti sužalojimai: kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inės momeninės skilties, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ deÅ¡inės smilkininės skilties, deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs kiaurine ragenos ir odenos žaizda, kraujo iÅ¡siliejimu į priekinę akies kamerÄ , rainelės ir stiklakÅ«nio iÅ¡kritimu, poodine kraujosruva vokuose, ko pasėkoje nukentėjusysis neteko regėjimo deÅ¡ine akimi, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio ir deÅ¡inės akiduobės sienelių lūžiai, abiejų čiurnų iÅ¡orinių ir vidinių kulkÅ¡nių lūžiai, deÅ¡inės pėdos V padikaulio skeveldrinis lūžis, tai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (49-50 b. l.).ApžiÅ«ros protokole užfiksuota eismo įvykio vietoje paimtų daiktų (akinių, kepurės ir veidrodėlio) požymiai (65-69 b. l.).Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad A.

B.teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1997-10-21 (94-95 b. l.).Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytojas, taip pat tai patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog A.

B., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir sukdamas sankryžoje į kairę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, privalėdamas sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta, nesustojo ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės ėjusio pėsčiojo S. G., kurį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.A. B. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neteistas (99 b. l.), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (104-107 b. l.), dirbantis (102 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje yra gautas kaltinamojo sutuoktinės J. B. praÅ¡ymas perduoti jai A. B. pagal laidavimÄ . Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo, teigiamai charakterizuojama darbovietės (157, 158, 159, 160 b. l.), todėl gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant Å¡iems pagrindams:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju A. B. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas BK 40 straipsnis ir A.

B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ , jį perduodant J. B. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato.Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.Å iuo atveju byloje nustatyta, kad A.

B. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajam. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė bÅ«damas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo ir pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo A. B. prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡kart po eismo įvykio iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A.

B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausiÄ straipsnio dalį, už tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimo padarymÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip teigė pats kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga dėl darbo, nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis prarastų ir darbÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad uždraudimas naudotis specialia teise bÅ«tų neproporcingas, todėl netaikytinas.Å iuo atveju, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , A.

B. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ AB „Lietuvos Draudimas“ (54-55 b. l.). Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl A. B. padarytos nusikalstamos veikos jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl ko patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , 8 dienas gulėjo ligoninėje, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, stresÄ , pergyvenimus dėl jo sveikatos bÅ«klės ateityje, neteko regėjimo viena akimi.

Civiliniame ieÅ¡kinyje pažymėta ir tai, kad ateityje dar jo laukia kojos operacija, po eismo įvykio sumažėjo galimybės gyventi visavertį gyvenimÄ . Nukentėjusysis S. G. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5 000 eurų. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 3000 eurų neturtinę žalÄ , jis praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti likusius 2 000 eurų.BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastÄ .

Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) įvykio pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiamas nuo 597,24 Eur iki 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudikas ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti – 3 000 Eur, bei 15,20 Eur iÅ¡laidas dėl kelionės į gydymo įstaigÄ (79, 143 b. l.).

Kas rodo, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiajam jau buvo iÅ¡mokėta didžiausia neturtinės žalos suma.Kaip matyti nukentėjusysis S. G. prašė jo naudai papildomai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis S. G. 2017-03-06 mirė (136 b. l.). Mirus nukentėjusiajam, jo interesus byloje atstovavo brolis R. A. G., kuris nurodė, kad palaiko S. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobÅ«džio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t.y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrÄ taisyklę gali bÅ«ti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis).

Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ sužalojus asmens sveikatÄ ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iÅ¡ neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali bÅ«ti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tais atvejais, kai asmuo patiria iÅ¡gyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja Å¡ios teisės įgyvendinti, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principÄ , grindžiamÄ pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.:

S. C. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das. Justitia, 2008, p. 105; R. V. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Å i pozicija iÅ¡ dalies atspindėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , pareiÅ¡kė pats nukentėjęs asmuo – S. G., kuris mirė nesulaukęs teismo sprendimo priėmimo. Kas rodo, kad teisių perėmimas Å¡ioje byloje buvo galimas.

Tačiau byloje gautas notarės S. M. 2017-06-06 raštas liudija, kad 2017-03-06 mirus S. G., kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, testamento registro knygose mirusiojo vardu sudarytų testamentų nerasta. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo S. G. brolis R. A. G. taip pat patvirtino, kad dėl mirusio brolio palikimo priėmimo jis nesikreipė ir nesikreips.

Esant tokioms aplinkybėms, t.y. atsižvelgiant į tai, kad teisių perėmimas dėl nukentėjusiojo S. G. palikimo nėra įvykęs, nukentėjusiojo S. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti A. B., paliktinas neribotai savininko nuosavybei;eismo įvykio vietoje paimti daiktai (akiniai ir kepurė), grÄ Å¾inti saugoti nukentėjusiajam S. G., paliktini neribotai jo nuosavybei;automobilio galinio vaizdo veidrodėlis, saugomas policijos komisariate (kvitas B serija Å AP Nr. 0001874) (72-73 b. l.), sunaikintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.A. B. perduoti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (451,92 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiojo S. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotÄ saugoti A.

B., palikti neribotai savininko nuosavybei;eismo įvykio vietoje paimtus daiktus (akinius ir kepurę), grÄ Å¾intus saugoti nukentėjusiajam S. G., palikti neribotai jo nuosavybei;automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, saugomÄ policijos komisariate, sunaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                   Ilona Jakubėnienė                                      Â