9babaf20-42e0-4ce3-beda-0501dbff09da · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2150-1187/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18918-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A.

V. (A. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. V. (A. V.) ieÅ¡kinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovės L. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. V. (A. V.) dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir uzufrukto nustatymo, kurioje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, kurį galutinai patikslinęs, teismo prašė:

1) nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu;

2) nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės vaikų iÅ¡laikymui po 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis iki vaikų pilnametystės iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigus pervedant į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ ; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė susilaukė dviejų vaikų nesudarę santuokos: 2012 m. dukters, 2017 m. – sÅ«naus. 2010–2018 metais gyveno laimingai, tačiau susilaukus antrojo vaiko atsakovė labai pasikeitė, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilo vis daugiau konfliktų. 2020 m. balandžio 11 d. atsakovė nieko nesakiusi pasiėmė daiktus ir kartu su sÅ«numi iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto. IeÅ¡kovas, susitaręs su atsakove, atsižvelgdamas į vaikų poreikį bÅ«ti kartu ir į glaudžius vaikų tarpusavio santykius, 2020 m. balandžio 14 d. perdavė atsakovei ir dukrÄ . IeÅ¡kovas susitarė su atsakove, kad vaikai savaitę bus pas ieÅ¡kovÄ , savaitę pas atsakovę, vaikus perduodant ketvirtadienį, bet Å¡io susitarimo atsakovė nesilaikė.

3. Ieškovas paaiškino, kad vaikams būti su atsakove saugu, tačiau jo nuomone vaikų poreikius ir interesus geriau užtikrintų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, maksimaliai užtikrinant atsakovės teisę dalyvauti vaikus auklėjant bei auginant. Abiejų vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga po 780 Eur suma.

4. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:

1) nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ vaikų naudai po 505 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ banke, iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

3) nustatyti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinyje detalizuotÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ iki jie sulauks pilnametystės;

4) nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam bÅ«stui uzufruktÄ iki vaikai sulauks pilnametystės, nustatant, kad jame turi teise gyventi vaikai kartu su atsakove ir jos Å¡eimÄ sudarančiais asmenimis;

4) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovu susilaukė dviejų vaikų. Dėl ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ atsakovę ir jos sÅ«nų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. balandžio 11 d. jie gyveno ir kartu, ir atskirai. Atkreipė dėmesį, kad jų vaikai turi glaudų ryšį ir su atsakovės vaiku iÅ¡Â pirmosios santuokos. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas yra agresyvus, grįžęs po darbo nesugeba susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis, nuovargiu, kas tampa pretekstu ieÅ¡koti priekabių prie kartu gyvenančių Å¡eimos narių, iÅ¡provokuoja pykčio protrÅ«kius. IeÅ¡kovas yra ne vienÄ sykį smurtavęs prieÅ¡ atsakovę visiÅ¡kai nepaisydamas aplinkybės, kad smurtÄ mato vaikai, kad tokie veiksmai kelia jiems didžiulę psichologinę žalÄ ir stresÄ . Taip pat yra psichologiÅ¡kai smurtavęs prieÅ¡ vaikus.

6. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindė galimybėmis ir noru rÅ«pintis vaikais, teigė, kad yra pasirengusi užtikrinti visas reikiamas vaikų gyvenimo sÄ lygas. Atsakovė geba rÅ«pintis vaikais, užtikrinti saugiÄ jų aplinkÄ bei gerovę. Atsižvelgiant į vaiko tėvus charakterizuojančias aplinkybes ir į tai, kad vaikai labai prisirišę prie atsakovės, ypač antrasis mažametis vaikas, geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, netrukdys ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais.

Atsakovės teigimu vaikų poreikiai per mėnesį sudaro po 757 Eur vaikui. Atsakovė gauna 100 Eur iÅ¡mokÄ kiekvienam vaikui, todėl ieÅ¡kovo teiktino iÅ¡laikymo vaikams dydis nustatytinas iÅ¡ vaikų poreikių sumos atėmus valstybės iÅ¡mokÄ . Atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymÄ sudarantį 2/3 dalį vaikų poreikių tenkinimui skiriamos sumos – 505 Eur vaikui, nes toks iÅ¡laikymas bÅ«tų proporcingas kiekvieno iÅ¡Â vaikų tėvų turtinei padėčiai ir leistų patenkinti vaikų poreikius.

7. IeÅ¡kovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė jo netenkinti, pilnai tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis yra neproporcingas, atsakovė turi visas galimybes dirbti, gauti pakankamai pajamų, kurių užtektų tiek pačios atsakovės, tiek vaikų poreikiams patenkinti. Reikalavimo tenkinimas Å¡ioje dalyje nepagrįstai atleistų atsakovę nuo pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių vaikus. Be to, atsakovė gauna apie 300 Eur iÅ¡mokÄ už vaikus, kaip Å¡ie pinigai iÅ¡leidžiami ieÅ¡kovas nežino.

IeÅ¡kovas nesutiko su siÅ«lomu bendravimo tvarkos nustatymu, nurodė, kad tokia tvarka jam nesuteiks maksimalaus dalyvavimo vaikų auklėjime. IeÅ¡kovo nuomone, vaikai bent pusę laiko turėtų praleisti su juo. IeÅ¡kovas taip pat nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kinio dalimi, kuria buvo praÅ¡oma ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam butui nustatyti uzufruktÄ , kadangi butas, kuriam praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ , nelaikytinas Å¡eimos turtu, tai yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris yra iÅ¡nuomotas. 8. 2021 m. gruodžio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės praÅ¡ymas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo dalyje, kuriuo praÅ¡oma nustatyti atsakovės siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo ir Å¡alių vaikų bendravimo tvarkÄ . Minėtu praÅ¡ymu patikslinta bendravimo tvarka Å¡venčių, vaikų gimtadienių ir kt. dienomis, taipogi patikslinta bendravimo tvarka, kuomet atitinkamos bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos, taip pat susiaurinta ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarka apsiribojant kas antru savaitgaliu, kadangi ieÅ¡kovas neatliepia sÅ«naus poreikių, fiziÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ sÅ«nų, baugina jį bei taiko kitas vaiko interesų neatitinkančias „auklėjimo priemones“.

9. IeÅ¡kovas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo praÅ¡o jo netenkinti ir tenkinti ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas smurtautų prieÅ¡ sÅ«nų, todėl negalima apriboti ieÅ¡kovo teisės matytis su sÅ«numi nustatant minimaliÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovė, praÅ¡ydama maksimaliai apriboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais (praÅ¡ydama nustatyti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais tiktai kas antrÄ savaitgalį bei kas antro antradienio vakarais (su sÅ«numi – tik kas antrÄ savaitgalį)), pažeidžia savo pareigÄ sudaryti palankias sÄ lygas vaikams visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, pažeidžia jų teisę bÅ«ti auklėjamiems ir auginamiems abiejų tėvų bei visiÅ¡kai neatsižvelgia į jų poreikius, norus ir t.t.

10. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. spalio 20 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2019 m. gruodžio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dukters ir sÅ«naus atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Å eimai teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos, taikoma atvejo vadyba.

Dukra tėvÄ apibÅ«dino kaip gerÄ , piktÄ ir juokingÄ , kai tėvas bÅ«na geros nuotaikos, bÅ«dama su juo ji jaučiasi linksmai ir juokingai, kai tėvas bÅ«na piktas, ji jaučiasi iÅ¡sigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti. Mama – gera, linksma, juokinga. Vaikai bÅ«dami su mama jaučia pasitikėjimÄ , saugumÄ , jiems patinka gyventi su mama. Dukra nurodė, kad jai tinka gyventi vienÄ savaitę pas mamÄ , vienÄ savaitę pas tėtį, jaunesnis brolis visada važiuoja kartu. Atsižvelgiant į amžių, sÅ«naus nuomonė nebuvo iÅ¡klausyta.

Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaikų interesus, taip pat į mergaitės iÅ¡sakytÄ nuomonę, mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius jų interesus. Taip pat, atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečiams iÅ¡ tėvo priteistinas iÅ¡laikymas, kuris garantuotų bÅ«tinÄ ir socialiai priimtinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų bÅ«tinÄ jų poreikių patenkinimo lygį. 11. 2021 m. gruodžio 29 d. teisme gauta Tarnybos iÅ¡vada dėl patikslintų atsakovės reikalavimų dėl vaikų ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos, kurioje nurodoma, kad atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams bei galimai bÅ«tų pakankama ne tik iÅ¡saugoti vaikų ir jų tėvo emocinį tarpusavio ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 12.1. nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove; 12.2. nustatė nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ , detalizuotÄ rezoliucinėje sprendimo dalyje; 12.3. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo materialinį iÅ¡laikymÄ pirmajam jų vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; 12.4. priteisė – taip pat antrajam jų vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos; 12.5. paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti vaikų iÅ¡laikymo lėšas iki jų pilnametystės; 12.6. likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; 12.7. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 564,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 12.8. priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 270 Eur žyminio mokesčio; 12.9. sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikų tėvas (ieÅ¡kovas) siekia, kad jų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, jis, prieÅ¡ingai nei atsakovė, turi galimybę užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas buitines – moralines bei kitas vaikų vystymuisi palankias gyvenimo sÄ lygas. Vaikų motina (atsakovė) siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, kadangi, anot atsakovės, jÄ ir vaikus sieja itin stiprus ryÅ¡ys, ji gebės užtikrinti saugiÄ vaikų aplinkÄ bei gerovę.

14. Teismas nurodė, kad nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ reikÅ¡minga yra ir vaikų nuomonė, jeigu jie yra tokio amžiaus, kad geba jÄ suformuluoti. Teismas rėmėsi 2020 m. spalio 20 d. Tarnybos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaikų interesus. Ä® bylÄ taip pat buvo pateikta 2021 m. balandžio 12 d. Tarnybos iÅ¡vada, kurioje nurodyta vyresniojo vaiko nuomonė: vaikai vienÄ savaitę gyvena pas tėtį, kitÄ â€“ pas mamÄ , pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu tėvai gyvena Å¡alia, taigi vaikai gali susitikti su draugais.

Jaučiasi labai liÅ«dnai, nes supranta, kad tėvai niekada negyvens kartu, pažymėjo, kad abu tėvai turi keistis. 2022 m. sausio 5 d. dukters Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad ji pasakojo, jog lanko futbolo treniruotes, jai jos labai patinka, tėtis norėtų, kad ji lankytų boksÄ , bet ji nenori. VienÄ savaitę gyvena pas mamÄ , kitÄ â€“ pas tėtį. Gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. BÅ«dama pas tėtį pasiilgsta katino, taip pat vyresniojo brolio, jei nebÅ«na susipykę, jeigu bÅ«na susipykę – nepasiilgsta.

BÅ«nant pas mamÄ jai skambina tėtis, o bÅ«nant pas tėtį – skambina mama.

15. Teismas taip pat nustatė, kad dukters nuomonė dėl gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi: prasidėjus teisminiam procesui mergaitė teigė, kad labiau norėtų gyventi su mama. Vėliau teigė, kad gyvenimas po savaitę pas mamÄ ir pas tėtį jÄ tenkina, nieko nenorėtų keisti, kadangi mano, jog tai galėtų pabloginti jos ir kurio nors tėvų santykius. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. Informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 1IGP-917 nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d. 8.00 val. su Å¡alių dukterimi bendrauta tėvo gyvenamojoje vietoje ir mergaitė nurodė, kad jai labiau patinka gyventi pas tėvÄ , nori pastoviai bÅ«ti su tėvu, su juo geriau sutaria, su motina matytis savaitgaliais.

Tačiau jau 2021 m. balandžio 12 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje, Å¡alių dukters nuomonę iÅ¡klausius 2021 m. balandžio 9 d. (nuomonė iÅ¡klausyta Tarnybos patalpose), nurodyta, kad mergaitė vienÄ savaitę gyvena pas tėtį, kitÄ â€“ pas mamÄ , pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena Å¡alia, ji gali susitikti su draugais. 2021 m. rugpjūčio 11 d. mergaitės nuomonę iÅ¡klausant teisme, ji nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, su juo bÅ«ti daugiau laiko nei su mama. 2021 m. gruodžio 7 d.

Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ mergaitė, jos nuomonę iÅ¡klausant 2021 m. gruodžio 6 d., nurodė, kad jai patinka gyventi tiek pas mamÄ , tiek pas tėtį vienodai. 2022 m. sausio 5 d. mergaitė nurodė, kad vienÄ savaitę gyvena pas mamÄ , kitÄ â€“ pas tėtį, gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. Nuomonę iÅ¡klausiusi specialistė, teismo posėdžio metu duodama parodymus, nurodė, kad mergaitė temos apie bendravimÄ su tėvais vengė, kalbÄ stengėsi pasukti kita linkme.

16. Teismas pažymėjo, kad mergaitės nuomonę iÅ¡klausant Å¡ios bylos proceso pradžioje ji nurodė norinti gyventi su motina. Tarnybos atstovė, teikdama iÅ¡vadÄ , nurodė, kad vaikų nuomonė teisingiausia, labiausiai atspindinti jų tikrÄ jį norÄ , bÅ«na proceso pradžioje, kai dar nebÅ«na įtakota tėvų. SÅ«nus dėl mažo savo amžiaus proceso pradžioje savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos iÅ¡reikÅ¡ti negalėjo, vėliau teigė, kad jam geriau pas mamÄ .

17. Nors teismo posėdžio metu dukra teigė, jog labiau norėtų gyventi su tėčiu, teismas sprendė, kad toks noras neatitinka jos geriausių interesų, jis susiformavo, tikėtina, ieÅ¡kovui bandant paveikti dukrÄ . Teismas, įvertinęs byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, darė iÅ¡vadÄ , kad geriausius vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove). Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog motina geriau atliepia vaikų dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, gali suteikti vaikams visavertį auklėjimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo ir visiÅ¡kai tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

18. Nustatydamas vaikų bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, teismas pažymėjo, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaikais, abi Å¡alys, siÅ«lydamos savo bendravimo tvarkas su kitu iÅ¡ tėvų, prašė nustatyti vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) savaitgaliais. 18.1. Teismas sprendė, jog vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu mokslo metų eigoje bendrauja tokiu bÅ«du: metų porinių savaičių penktadieniais ieÅ¡kovas pasiima vaikus 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 20 val., kiekvienos savaitės trečiadienį ieÅ¡kovas pasiima vaikus iÅ¡ lankomų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir kitÄ dienÄ , ketvirtadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.

Teismas vertino, kad labiau riboti sÅ«naus bendravimo su tėvu nėra pagrindo. Tėvo ir sÅ«naus bendravimas yra pakankamai tvirtas, berniukas yra pripratęs ir gerai jaučiasi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje. Vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu turi praleisti kuo daugiau laiko, tokiu bÅ«du taip pat bus proporcingai paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams. Nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti ribojamas tėvo ir vaikų bendravimas, ieÅ¡kovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, taip įsitraukdamas ir į jų kasdieninį gyvenimÄ , dalyvavimÄ užklasinėje veikloje.

Siekiant iÅ¡laikyti tamprų ieÅ¡kovo ir vaikų tarpusavio ryšį, reikalingas kuo intensyvesnis tiesioginis jų bendravimas. Nustatant bendravimÄ kiekvienos savaitės trečiadienį bus užtikrintas vaikų santykių su tėvu pastovumas. PrieÅ¡ingu atveju, tarp tėvo ir vaikų bendravimo bÅ«tų labai ilgas, beveik 2 savaičių laiko tarpas. Teismas nurodė, kad vaikų bendravimo su tėvu metu jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ jų lankomose užklasinėse veiklose, apie kurias ieÅ¡kovÄ informuoja atsakovė. 18.2.

Teismas, įvertinęs atsakovės praÅ¡omÄ nustatyti ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimÄ vasaros atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nustatė, kad ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais 30 kalendorinių dienų, skaidomų į dvi dalis po 15 dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Atostogų laikas suderinamas iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Å alims nesusitarus, siekdamas, kad vaikai vasaros atostogų metu turėtų visavertį, nepertraukiamÄ poilsį su kiekvienu iÅ¡ tėvų, nebÅ«tų konfliktuojama ir piktnaudžiaujama pasirenkant laikotarpius, teismas nustatė, kad lyginiais metais ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja liepos 1-15 dienomis bei rugpjūčio 1-15 dienomis, nelyginiais metais – liepos 16-30 dienomis, rugpjūčio 16-30 dienomis.

Tėvas vaikus paima pirmÄ jÄ jam priklausančiÄ atostogų dienÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jam priklausančių atostogų dienÄ 20 val. 18.3. Teismas nepilnamečių vaikų bendravimÄ su motina ir tėvu nustatė tiek kalendorinių Å¡venčių, tiek mokyklinių atostogų laikotarpiais, Å¡alims po lygiai paskirstant mokslo metų eigoje esančių atostogų laikÄ . 18.4. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės praÅ¡ymÄ , nustatė, kad dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienÄ Å¡alys susitaria bendru sutikimu.

Nepavykus susitarti, vaikai lyginiais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. IeÅ¡kovas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos L. V. gimimo dienÄ nuo 10 val. o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Kadangi A. V. gimtadienis yra nedarbo dienÄ , ieÅ¡kovas vaikus paima A. V. gimimo dienos iÅ¡vakarėse 17 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ mergaitės gimtadienio dienÄ 20 val.

Nustatyta ir bendravimo tvarka per tėvų gimtadienius. 18.5. Teismas nustatė, kad kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24, d. Å¡alys su vaikais bendrauja kas antrus metus rotacijos principu. Å alims nesusitarus, nelyginiais metais Å¡ias dienas su vaikais praleidžia atsakovė, lyginiais – ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas vaikus Å¡venčių iÅ¡vakarėse 17 val. pasiima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡ventės dienÄ 20 val. 18.6. Teismas pažymėjo, kad nustatyta bendravimo tvarka Å¡alims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriÅ¡kai, atsižvelgiant į Å¡alių galimybes ir interesus, vaikų lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pan.

Siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų bÅ«ti užfiksuotas Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el. laiÅ¡kais ar pan. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo teismo sprendimo vykdymÄ kontroliuoja antstoliai.

19. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas vaikų poreikių lentelės neteikė, ieÅ¡kinyje nurodė, kad kiekvienam iÅ¡ vaikų iÅ¡laikyti per mėnesį reikalinga po 780 Eur suma. Vaikų poreikius nurodė ieÅ¡kinyje: apie 197 Eur / mėn. bÅ«sto paskolai, komunalinėms iÅ¡laidoms ir kita, degalams; apie 162 Eur / mėn. maistui, kitoms bÅ«tinosioms prekėms; 150 Eur / mėn. – vaiko lavinimui; 100 Eur / mėn. – vaiko aprangai, laisvalaikiui; 165 Eur / mėn. – kitoms nenumatytoms iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jam tenka didžioji vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta, ieÅ¡kovo teigimu atsakovė per mėnesį privalo skirti bent po 390 Eur sumÄ kiekvienam iÅ¡ vaikų.

20. Atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikė vaikų poreikių lenteles, nurodydama, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 872 Eur, sÅ«naus – apie 842 Eur. Atsakovė iÅ¡skyrė iÅ¡laidas mokyklai, darželiui, papildomam ugdymui, atostogoms / laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui, vitaminams, higienos prekėms, buto nuomai, komunalinėms iÅ¡laidoms, internetui, kurui, žaislams, kitoms lavinimo priemonėms. Atsakovė iÅ¡ vaikams iÅ¡laikyti reikalingų sumų atėmė valstybės skiriamas iÅ¡mokas vaikams ir mano, kad ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti didesne dalimi – kaip iÅ¡laikymÄ teikdamas 2/3 likusios sumos. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo turtinė padėtis daug geresnė.

21. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba bendrovėje UAB „Jelendenta“, jo pajamų vidurkis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. kovo yra 738,71 Eur, atskaičius mokesčius, Ieškovas iš UAB „Jelendenta“ taip pat gauna ir dividendus, už 2019 m. buvo išmokėta 12 000 Eur dividendų, taigi ieškovo pajamos iš dividendų kas mėnesį sudaro 1 000 Eur. Ieškovas yra UAB „Jelendenta“ akcininkas, bendros ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 680,43 Eur. Ieškovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 1 738,71 Eur.

22. Teismas sprendė, kad vaikų pramogoms, laisvalaikiui, dovanoms skiriamos sumos turi atitikti kiekvieno iÅ¡ tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys su vaikais bendrauja, asmeniÅ¡kai dovanoja dovanas vaikams, Å¡venčia gimtadienius, nustatant pakankamai plačiÄ bendravimo tvarkÄ kiekviena iÅ¡ Å¡alių ir toliau galės pasirinkti, kokiu bÅ«du atostogauti ir pramogauti su vaikais. IeÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas (savo dalį iÅ¡laidų tokiems poreikiams) patirs tiesiogiai, leisdamas laikÄ su vaikais.

Teismas sprendė, kad dalis Å¡iems poreikiams skirtinų sumų neturėtų bÅ«ti įtrauktos prie abiems tėvams dalintinų vaikams patiriamų iÅ¡laidų. Tėvams dalintinos tik sumos vaikų draugų gimtadieniams, siekiant, kad jie turėtų socialinį gyvenimÄ , mokyklos, neformaliojo ugdymo įstaigų organizuojamoms iÅ¡vykoms, pramogoms, kultÅ«riniams renginiams. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, jog kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga po 780 Eur suma.

Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iš vaikams išlaikyti reikalingų mėnesinių sumų išmoka už vaikus (nuo 2022 m. birželio 1 d. išmoka vaikams didėjo iki 127,88 Eur / mėn.) neatimama. Atsakovė, gaudama išmokas už vaikus, tiesiog turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių.

23. Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , sprendė, kad teisinga, jog ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo prisidės 500 Eur suma kiekvienam iÅ¡ vaikų, t. y. iÅ¡ jo vyresniojo vaiko iÅ¡laikymui priteistina 500 Eur suma, o jaunesniojo vaiko iÅ¡laikymui 500 Eur suma kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tokio dydžio iÅ¡laikymas atitiks vaikų interesus, užtikrins visų pirma tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus bei bus proporcingas vaikų su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleidžiamam laikui, tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms, atsižvelgiant į vaikų priežiÅ«rai skiriama laiko dalį, dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek vaikų poreikių tenkinimui, taip pat bus užtikrinta galimybė patenkinti kuo daugiau vaikų poreikių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 24. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti pilna apimtimi, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl dukters nuomonės keitimosi. Dukters nuomonė ginčo nagrinėjimo metu buvo nepastovi, taigi nebuvo įvertintas vaiko brandumas, tikimybė, kad jos nuomonė buvo įtakota kitų asmenų.

PaÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus galėjo tik paskirta psichologinė ekspertizė, kurios tikslas – įvertinti vaikų gebėjimÄ reikÅ¡ti savo nuomonę ginčo klausimais. 24.2. Teismas nesiaiÅ¡kino, kokie yra vaikų santykiai su atsakovės sÅ«numi iÅ¡ jos ankstesnių santykių. Pažymėta, kad Å¡is vaikas turi bendravimo problemų su bendraamžiais, mokosi patenkinamai, pasižymi netinkamu elgesiu. Mergaitė skundėsi dėl vyresniojo brolio netinkamo elgesio su ja, patyčių, paaiÅ¡kėjo, kad motina palieka dukrÄ ir mažametį sÅ«nų su jų broliu.

Teismas nesiaiÅ¡kino, ar vaikų ryÅ¡iai su Å¡iuo vyresniu broliu yra artimi, ar nėra neigiamo poveikio iÅ¡ jo pusės ieÅ¡kovo mažamečiams vaikams, jų auklėjimui, saugiai aplinkai. 24.3. Teismas vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės J. J. iÅ¡vadÄ vertino kaip didesnę galiÄ turintį įrodymÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad tuo metu, kai mergaitė buvo vertinama, ji gyveno pas motinÄ , taigi vaikas taip pat galėjo bÅ«ti motinos paruoÅ¡tas apklausai, konkrečios atsakovei naudingos nuomonės iÅ¡sakymui.

Teismui Å¡ie faktai abejonių nesukėlė. 24.4. Teismas vertindamas turtinę padėtį ir priteisdamas didesnį iÅ¡laikymo dydį iÅ¡ ieÅ¡kovo, motyvavo, kad jo specialybė gana paklausi, ieÅ¡kovas turi turto ir gauna pakankamai pajamų. Su tokia iÅ¡vada ieÅ¡kovas sutinka tik iÅ¡ dalies, nes vertindamas vaikų motinos turtinę padėtį, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad ir ji yra darbinga, vaikų nereikia slaugyti, nuolat prižiÅ«rėti. Dėl to, vaikų motina taip pat turi galimybę užsidirbti daugiau, ji gali dirbti visÄ darbo dienÄ . 24.5.

Pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad vaikams geresnė aplinka pas motinÄ , turėjo sprendime nurodyti, kokios tėvo savybės, jų stoka, netinkamas elgesys, nors ir trumpalaikis, leido daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip jo neigiamu elgesiu buvo paveikta vaikų bÅ«sena, ar vaikai patyrė stresÄ . 24.6. Teismas turėjo palikti nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai po savaitę laiko gyvena su vienu iÅ¡ tėvų. Vaikai prie tokios bendravimo tvarkos pripratę, nejaučia diskomforto, yra linksmi ir patenkinti.

Vaikai bÅ«dami pas tėvÄ naudojasi savo daiktais, žaislais, pripratę prie savo lovų, aplinkos, noriai bendrauja su seneliais. Taip pat, vaikai pripratę prie dienos režimo. Vaikų motinai sudaryta galimybė domėtis, kÄ jie veikia. 24.7. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad vaikams yra reikalingas kur kas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas. Pripažindamas, kad kiekvieno iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymui yra reikalinga po 780 Eur suma, teismas turėjo suraÅ¡yti bent sutrumpintus motyvus dėl Å¡io reikalavimo. Teismas nevertino vaikų poreikių, nurodydamas, neva Å¡alys taip susitarė, netinkamai taikė tėvų turtinės padėties kriterijų, pagal kurį nustatomas iÅ¡laikymo vaikams dydis.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 25.1. Atsakovė turi tiek galimybes, tiek norÄ ir toliau rÅ«pintis vaikais, yra pasirengusi ir toliau užtikrinti visas reikiamas jų gyvenimo sÄ lygas, kad vaikai augtų ir bÅ«tų auklėjami kaip pilnavertiÅ¡kos asmenybės. Atsakovė, veikdama prioritetiniais vaikų interesais, – turi tiek svertus, tiek gebėjimus rÅ«pintis vaikais, užtikrinti saugiÄ jų aplinkÄ bei gerovę.

Atsakovės ir vaikų ryšys itin stiprus, tuo teismas galėjo įsitikinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Siekiant nepažeisti vaikų teisėtų interesų, atsižvelgiant į šalis charakterizuojančias aplinkybes ir į tai, kad vaikai labiau prisirišę prie atsakovės, geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. 25.2. Bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, vaizdo, garso medžiaga, patvirtina, kad ieškovas stengiasi įtakoti dukros nuomonę.

Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina smurto atvejus prieÅ¡ atsakovę, vaikus, praÅ¡o prijungti prie bylos naujus įrodymus, galimai patvirtinančius ieÅ¡kovo smurto atvejį Å¡alių sÅ«naus atžvilgiu. 25.3. Teismas nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokiÄ deklaravo siekiančios nustatyti iÅ¡ esmės abi ginčo Å¡alys. Tuo pagrindu ieÅ¡kovo teiginys, neva teismas turėjo palikti nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , nepagrįstas, nes abi Å¡alys tokios tvarkos nustatyti nesiekė. IeÅ¡kovas atstovaujamas profesionalaus atstovo viso bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu savo siÅ«lomos nustatyti bendravimo tvarkos nekeitė ir netikslino, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ teismo sprendimÄ . 25.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo turi prisidėti 500 Eur suma kiekvienam iÅ¡ vaikų. Tokio dydžio iÅ¡laikymas vaikams proporcingas tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms, atsižvelgiant į vaikų priežiÅ«rai skiriama laiko dalį, dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek vaikų poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl dukters ir sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės priteisimo, ieÅ¡kovo siÅ«lomos Å¡alių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo 30. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus apie savo turtinę padėtį:

UAB „Jelendenta“ 2022 m. gegužės 9 d. pažymÄ patvirtinančiÄ , kad UAB „Jelendenta“ pagal 2012 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį Nr. 2012/04/30/1 nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. ieÅ¡kovui buto įsigijimui paskolino 57 924,00 Eur (Å¡iai dienai negrÄ Å¾inta skola sudaro 29 700,00 Eur), iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ vertybinių popierių sÄ skaitos Nr. J1 ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sudarytÄ 2022 m. gegužės 2 d. tarp ieÅ¡kovo (pardavėjo) ir J.

V. (pirkėjos, ieškovo motinos). Ieškovas nurodo, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

31. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. ieÅ¡kovas namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo nepilnametį sÅ«nų, t. y. sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių ranka vaikui per rankas, tuo jam sukeldamas fizinį skausmÄ . Atsakovė praÅ¡ymÄ priimti Å¡iuos naujus įrodymus motyvavo tuo, kad minėtus duomenis gavo jau po pirmosios instancijos teismo išėjimo į sprendimo priėmimo kambarį, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovės teigimu, Å¡ie įrodymai galimai patvirtina aplinkybes, jog ieÅ¡kovas panaudojo smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove. 32. 2022 m. spalio 3 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kartu pateikiamas nutarimas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-16565-22 ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovo kaltė dėl galimai smurtinių veiksmų jo sÅ«naus atžvilgiu grindžiama iÅ¡imtinai mažamečio parodymais, vien Å¡ių nukentėjusiojo parodymų, nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, nepakanka ieÅ¡kovo kaltei pagrįsti.

33. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

34. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

35. Atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, taip pat tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir ekspertizės skyrimo 36. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismui 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktas praÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovo vertinimu, yra bÅ«tinybė nustatyti tikruosius Å¡alių vaikų poreikius, taip pat nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes pakartotinai arba papildomai iÅ¡tirti įrodymus. Atsakovė nesutinka su tokiu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nurodydama, jog byloje reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatytos, apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo, taigi apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visumÄ Å¡ioje byloje ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

38. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Taigi bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė priimti sprendimÄ dėl to tenka teismui.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 22 punktas).

40. Kartu pažymėtina, kad kai kurie kriterijai dėl bÅ«tinumo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra suformuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pripažįstama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio taikymo bÅ«das apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja vieÅ¡o nagrinėjimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 11320/05, par. 35).

Tais atvejais, kai vieÅ¡as bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Žodinis posėdis nėra bÅ«tinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai bÅ«ti iÅ¡nagrinėti pagal bylos medžiagÄ ir Å¡alių raÅ¡ytinę pozicijÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 12631/87, par. 33).

Taigi, Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas teisę į bylos nagrinėjimÄ vieÅ¡ame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, žodinis bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Mirovni InÅ¡titut prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 32303/13, par. 36).

41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta teismų formuojama praktika, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo žodinio proceso tvarka, vyko 2 (du) parengiamieji posėdžiai ir 7 (septyni) teismo posėdžiai, teismo posėdžiuose dalyvavo Å¡alys, jų atstovai, apklausti liudytojai, nepilnametė Å¡alių dukra, Å¡alys savo argumentus iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose, kuriuose iÅ¡samiai apraÅ¡omos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais Å¡alys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes yra pakankami tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas, minėta, nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo raÅ¡ytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

42. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais, apelianto nuomone, Å¡alių dukrai turėtų bÅ«ti skirta teismo psichologinė ekspertizė, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirti byloje ekspertizę nėra tikslinga. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta pareiga iÅ¡klausyti vaiko nuomonę nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinta tiesiogiai iÅ¡klausant vaikÄ teisme, taip pat daugkartinių Å¡alių dukters apklausų, kurias atliko vaiko teisių apsaugos specialistai, metu. Kaip nustatyta byloje, Å¡alių dukrai jos apklausos pirmosios instancijos teisme metu buvo 9 metai, taigi tokio amžiaus ir neturintys raidos sutrikimų vaikai įprastai sugeba tinkamai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę bei jÄ pagrįsti.

Pažymėtina, kad pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis vaiko nuomonei iÅ¡klausyti reikalinga tik teismui konkrečiu atveju tokiÄ bÅ«tinybę nustačius. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovui po dukters tiesioginės apklausos pirmosios instancijos teisme nepasinaudojus teise teismo praÅ¡yti paskirti teismo psichologinę ekspertizę ir apeliaciniame skunde nenurodžius priežasčių bei kliūčių, kodėl minėtas praÅ¡ymas nebuvo reiÅ¡kiamas, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, juo labiau, esant nustatytoms pirmosios instancijos teismo pagrįstoms abejonėms dėl dukters nuomonės atitikties jos interesams.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 43. IeÅ¡kovas savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl dukters ir sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su motina iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino Å¡iam klausimui reikÅ¡mingus įrodymus, nepaÅ¡alino dukters nuomonės prieÅ¡taravimų, neįvertino aplinkybės, kad vaikai yra prisirišę prie ieÅ¡kovo ir jo gyvenamosios vietos, kurioje vaikams užtikrinamos geresnės gyvenimo sÄ lygos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsti.

44. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

45. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

46. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

48. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

49. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

50. Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

51. Taigi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

52. Bylos duomenimis Å¡alių dukra nuosekliai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams iÅ¡sakydavo nuomonę, kad jai patinka gyventi tiek pas mamÄ , tiek pas tėtį vienodai. Antai 2021 m. balandžio 12 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje, dukters nuomonę iÅ¡klausius 2021 m. balandžio 9 d., nurodyta, kad ji vienÄ savaitę gyvena pas tėtį, kitÄ â€“ pas mamÄ , pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena Å¡alia, ji gali susitikti su draugais (II t., b. l. 77, DOK-67514).

Tarnybos 2021 m. gruodžio 16 d. dukros situacijos vertinimo anketoje ji teigė (V t., b. l. 90-101, DOK-240793): patinka gyventi tiek pas tėtį, tiek pas mamÄ , nei vienas iÅ¡ tėvų neskriaudžia (tik nepatinka kas savaitę kraustytis iÅ¡ tėvo namų, į mamos namus). 2021 m. gruodžio 7 d. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ A. V., jos nuomonę iÅ¡klausant 2021 m. gruodžio 6 d., nurodė, kad jai patinka gyventi tiek pas mamÄ , tiek pas tėtį vienodai, tėvai jos neskriaudžia, tik nepatinka tampyti daiktų iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ (IV t., b. l. 169–176, DOK-229305). 2022 m. sausio 5 d.

A. V. nurodė, kad vienÄ savaitę gyvena pas mamÄ , kitÄ â€“ pas tėtį, gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus (V t., b. l. 125–126, DOK-4288).

53. Apklausiant mergaitę tėvo gyvenamojoje vietoje ji teigė, kad jai labiau patinka gyventi pas tėvÄ , nori pastoviai bÅ«ti su tėvu, su juo geriau sutaria, su motina matytis savaitgaliais (2021 m. kovo 24 d. praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 1IGP-917, DOK- 65974, Priedas Nr. 2). Mergaitės nuomonę iÅ¡klausant teisme, ji nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, su juo bÅ«ti daugiau laiko nei su mama, pastaruoju metu tėvų elgesys pasikeitė: tėvas mažiau nervinasi ir rėkia, nors mama garsiai rėkia (pyksta dėl visko). Å alių sÅ«nus dėl mažo savo amžiaus proceso pradžioje savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos iÅ¡reikÅ¡ti negalėjo, vėliau teigė, kad jam geriau pas mamÄ .

54. Vertindama apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad dukters nuomonė dėl gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi, o pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų dėl vaiko iÅ¡sakytos nuomonės, teisėjų kolegija pažymi, kad, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamai priemonių dukters nuomonei iÅ¡klausyti, bei, vadovaudamasis Tarnybos atstovės pozicija, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikų nuomonė teisingiausia, labiausiai atspindinti jų tikrÄ jį norÄ , bÅ«na proceso pradžioje, kai dar nebÅ«na įtakota tėvų (2021 m. gruodžio 16 d. Tarnybos iÅ¡vada, DOK-240793).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečiams vaikams nei teismas, nei tėvai negali perkelti atsakomybės priimti sprendimÄ , kas jiems Å¡ioje situacijoje yra geriausia. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, specialistų pateiktas rekomendacijas, Å¡alių teismo posėdžių metu iÅ¡sakytus teiginius, geriausių Å¡alių nepilnamečių vaikų interesų neatitinka. Byloje esantys duomenys patvirtina ieÅ¡kovo neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai ir sÅ«nui, jo netinkamÄ elgesį su vaikais, dėl kurių sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindÄ neatsižvelgti į dukters iÅ¡sakytÄ nuomonę.

56. Antai pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi 2020 m. spalio 20 d. Tarnybos iÅ¡vada, kurioje, dukra apibÅ«dino tėtį kaip gerÄ , piktÄ , linksmÄ ir juokingÄ , t. y. kai tėtis bÅ«na geros nuotaikos, dukra su juo jaučiasi gerai, o piktas – iÅ¡sigandusi, nesaugi, dėl to, kad jis rėkia, įžeidinėja. Mama taip pat gera, linksma, juokinga, dukra bÅ«dama su ja jaučia pasitikėjimo ir saugumo jausmÄ . Mama nusiraminusi, kuomet su vaikais gyvena atskirai, dukrai patinka gyventi vienÄ savaitę pas tėtį, o kitÄ pas mamÄ . Tėtis pradėjus jiems gyventi skyrium nepasikeitė, gali aprėkti jeigu dukrai nesiseka mokytis. 2021 m. balandžio 12 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje nurodyta, kad dukra bijo pasakyti tėčiui, kad nori eiti pas mamÄ , nes nerimauja, kad tėtis gali jai trenkti, nors niekada nebuvo jai trenkęs, bet jai matant buvo mušęs mamÄ .

57. Atsakovė pateikė į bylÄ vaizdo įraÅ¡us su vertimu į lietuvių kalbÄ (DOK-185312, priedas Nr. 2 ir Nr. 3 prie prieÅ¡ieÅ¡kinio), kuriuose girdisi, kaip ieÅ¡kovas Å¡aukia, kad dukra skaitytų, skaičiuoja iki penkių, spausdamas dukrÄ skaityti greičiau, o vaikui iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio ir streso verkiant, ieÅ¡kovas į tai nekreipia jokio dėmesio ir taiko vaikui fizines bausmes – už neperskaitymÄ reikalauja atlikti penkis atsispaudimus. Kitame įraÅ¡e ieÅ¡kovas Å¡aukia ant dukters dėl to, kad ji ne taip laiko raÅ¡ymo priemonę, Å¡aukia, kad tuÅ¡inukÄ ar pieÅ¡tukÄ reikia laikyti bÅ«tent taip, kaip rodo ieÅ¡kovas ir ne kitaip. 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, nors atsakovės atstovui ir teigė, kad toks jo elgesys yra labiau iÅ¡imtinio pobÅ«džio, visgi minėtų savo veiksmų vaiko atžvilgiu pateisinti negalėjo.

58. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 18 d. į atsakovės nuomojamÄ butÄ (adresu: (duomenys neskelbtini) atvykęs pasiimti vaikų bendravimui ieÅ¡kovas be atsakovės sutikimo įsiveržė į butÄ , pradėjo rėkti tiek ant sÅ«naus L., tiek ant atsakovės, kodėl sÅ«nus L. yra neapsirengęs striukės. SÅ«nus L. dėl impulsyvaus ieÅ¡kovo elgesio bei baimės įsikibo atsakovei į kojÄ ir ėmė verkti. Tuo metu ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ kumščiu sudavė trejų metų sÅ«nui L. į kairįjį smilkinį, tuo sukeldamas vaikui didelį fizinį skausmÄ . Policija pradėjo ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 01-1-08335-21), apklausė atsakovę bei įpareigojo atsakovę nuvykti su sÅ«numi sužalojimų įvertinimui pas specialistus (DOK-73697). Aplinkybę, kad tėvas trenkė broliui patvirtino ir dukra A., jos nuomonę iÅ¡klausius 2021 m. balandžio 9 d., kur dukra nurodė, jog „tėtis norėjo paimti brolį ir netyčia jam trenkė“ (DOK-67514).

59. Minėtų bei kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dukters noras gyventi su tėvu yra neatitinkantis jos interesų, kadangi yra nulemtas atsakovo neigiamos įtakos dukrai. Teismas priėjo teisingos išvados, kad dukros išsakyta teismui nuomonė neatitinka jos vidinės valios ir interesų, kadangi yra grįsta baimės faktoriumi, siekiant prisitaikyti prie tėvo interesų.

60. Kartu pažymėtina, kad motinos vaidmuo tiek Å¡alių deÅ¡imtmetės dukters, tiek sÅ«naus, ypač atsižvelgiant į jo nedidelį amžių, gyvenime yra itin reikÅ¡mingas. Nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo Å¡alių vaikams galimybę nuolat bendrauti su broliu (atsakovės sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos), poreikį iÅ¡saugoti vaikų tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nepilnamečių vaikų teisė bendrauti su giminaičiais apima ir siekį užtikrinti, jog broliai ir seserys gyventų kartu, jeigu tai nepažeidžia jų interesų.

Sutiktina, kad broliams ir seserims rekomenduotina esant galimybei augti kartu. Ieškovas, teigdamas, kad vaikų santykiai yra konfliktiški, apeliaciniame skunde nenurodo jokių tokį teiginį pagrindžiančių argumentų. Priešingai, dukra, apklausiama vaiko teisių apsaugos specialistų 2022 m. sausio 5 d., papasakojo: su didžiuoju broliu sutaria gerai, o mažasis – dažnai mušasi, žnaibosi. Paminėjo, kad būnant pas tėtį pasiilgsta didžiojo brolio, jeigu jie nebūna susipykę (DOK-4288).

61. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio, bylÄ nagrinėjęs teismas tyrė, nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su Å¡alių nepilnamečių vaikų (dukters ir sÅ«naus) prisiriÅ¡imu prie kiekvieno iÅ¡ tėvų ir brolio (atsakovės sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos), ieÅ¡kovo ir atsakovės asmenybės bruožais, požiÅ«riu į vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, dalyvavimu juos iÅ¡laikant, prižiÅ«rint rÅ«pinantis jų raida, pasiekimais, sveikatos priežiÅ«ra iki ginčo atsiradimo, galimybėmis sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas ir kt. bei jų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų raidai neigiamÄ poveikį darančių aplinkybių eliminavimas, nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, labiau atitinka vaikų interesus.

Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nurodoma, kad esÄ teismas nurodytų aplinkybių nenustatė ir nevertino, pripažintini nepagrįstais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių iÅ¡sakytus paaiÅ¡kinimus ir argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove) Å¡iuo metu atitinka geriausius Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus. Dėl įrodymų vertinimo 62. IeÅ¡kovas, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino 2021 m. gruodžio 16 d.

Tarnybos atstovės J. J. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, kad vaikai patyrė netinkamo elgesio apraiÅ¡kas iÅ¡ tėvo pusės, o dukros teismui iÅ¡sakyta nuomonė prieÅ¡tarauja jos interesams (V t., b. l. 90-101, DOK-240793). Atsižvelgus į tokius ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais iÅ¡ esmės keliami klausimai, susiję su įrodymų vertinimu.

63. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

64. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

65. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CK 3.184 straipsnio 2 dalį Tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ byloje teismas turi pareigÄ vertinti kartu su kitais įrodymais, Å¡i iÅ¡vada neturi virÅ¡enybės kitų įrodymų atžvilgiu, teismas neprivalo pritarti visiems iÅ¡vados argumentams.

66. Pažymėtina, kad nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

67. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

68. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas.

Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo teiginių, jog bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir neÅ¡aliÅ¡kos, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

Dėl vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos 69. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiais vaikais tvarka, apeliaciniu skundu praÅ¡o palikti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai po savaitę gyvena su vienu iÅ¡ tėvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčo Å¡alys tokios tvarkos nustatyti nesiekė, bylos nagrinėjimo metu siÅ«lomos nustatyti bendravimo tvarkos ieÅ¡kovas nekeitė ir netikslino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos.

70. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ .

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

71. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

72. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi rasti balansÄ tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabiliÄ namų aplinkÄ ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarkÄ teismas nustato pagal esamÄ situacijÄ , t. y. atsižvelgdamas į tai, kas Å¡iuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

73. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktoje 2021 m. gruodžio 16 d. Tarnybos iÅ¡vadoje dėl patikslintų atsakovės reikalavimų dėl bendravimo tvarkos, nurodyta, kad nustatant bendravimo tvarkÄ pirmiausia turi bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡Â tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams bei galimai bÅ«tų pakankama ne tik iÅ¡saugoti vaikų ir jų tėvo emocinį tarpusavio ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime (DOK-240793).

74. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės egzistuojant įtemptiems konfliktiniams santykiams, kurių byloje neneigia abi Å¡alys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju didesnį pastovumÄ ir vaikų gyvenimo stabilumÄ , kurio jiems Å¡iuo metu reikia, bÅ«tent ir užtikrina ta tvarka, kuriÄ skundžiamu sprendimu ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne Å¡alių vaikų gyvenamosios vietos (aplinkos) keitimas kiekvienÄ savaitę, bet iÅ¡ esmės pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos (aplinkos) iÅ¡laikymas su vienu iÅ¡ tėvų (Å¡iuo atveju atsakove), užtikrinant dukters ir sÅ«naus įprastinį bendravimÄ su kitu iÅ¡ tėvų (ieÅ¡kovu).

75. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių argumentus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, kad pats ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ (kai kuriais atvejais net siauresnę) vaikų bendravimo tvarkÄ prašė nustatyti su atsakove. Be to, įvertinus abiejų tėvų siÅ«lomas bendravimo tvarkas, matyti, kad abi Å¡alys, teikdamos tokius siÅ«lymus, iÅ¡ esmės pripažįsta, kad vaikams patogiausias ir tinkamiausias bendravimo laikas su skyrium gyvenančiu tėvu bÅ«tų tas metas, kai jie laisvi nuo užsiėmimų ugdymo įstaigose, abi Å¡alys orientuojasi į bendravimo laikÄ savaitgaliais.

76. Kartu pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai lanksti. Teismas pažymėjo, kad nustatyta bendravimo tvarka Å¡alims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriÅ¡kai, atsižvelgiant į Å¡alių galimybes ir interesus, vaikų lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pan. Siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų bÅ«ti užfiksuotas Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el. laiÅ¡kais ar pan. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo teismo sprendimo vykdymÄ kontroliuoja antstoliai.

77. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes tokio pobÅ«džio bylose ir prioritetÄ Å¡ioje ginčo situacijoje teikė bÅ«tent vaikų interesams, kartu iÅ¡laikydamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo metu keisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos taip, kaip pageidauja ieÅ¡kovas, nėra teisinio pagrindo.

78. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 79. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai.

80. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

81. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

82. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

83. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus sprendė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga po 780 Eur suma. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija savo patikslintame ieškinyje nurodytus vaikų poreikius, jų dydžius, nurodo, kad vaikams priteistinas mažesnis išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

85. Atsakovė, įrodinėdama iÅ¡laidų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, dydį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikė vaikų poreikių lenteles, nurodydama, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 872 Eur, sÅ«naus – apie 842 Eur. Atsakovė iÅ¡skyrė iÅ¡laidas mokyklai, darželiui, papildomam ugdymui, atostogoms / laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui, vitaminams, higienos prekėms, buto nuomai, komunalinėms iÅ¡laidoms, internetui, kurui, žaislams, kitoms lavinimo priemonėms. Taigi abiejų vaikų poreikių bendras vidurkis sudaro apie 857 Eur. Atėmus atsakovės gaunamÄ 100 Eur iÅ¡mokÄ kiekvienam vaikui, atsakovė nurodė, kad nustatytas tėvų teiktino iÅ¡laikymo vaikams dydis sudaro 757 Eur (DOK-185312).

86. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį yra skiriama apie 1560 Eur suma (780 Eur / vaikui) (DOK-150733). Minėtas aplinkybes ieškovas nurodė ir teikdamas paaiškinimus 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu. 2022 m. kovo 23 d. posėdžio metu paklaustas atsakovo atstovo ieškovas taip pat patvirtino, kad vaikų poreikiai šiai dienai nėra pasikeitę ir vieno vaiko poreikiai yra 780 Eur.

87. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pirmos instancijos teisme nesinaudojo teise tikslinti ieÅ¡kinį vaikų poreikių dalyje, taigi byloje ginčo dėl vaikų poreikių dydžio tarp Å¡alių nėra (atsakovė jau prieÅ¡ieÅ¡kinyje sutiko su minėtais ieÅ¡kovo paskaičiavimais ir pati atlikusi skaičiavimus iÅ¡ esmės gavo tokiÄ pačiÄ sumÄ â€“ 757 Eur vaikui), kaip nepagrįsti atmestini ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo pareigÄ teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius iÅ¡laidas patiriamas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad atsakovei nereikia įrodinėti aplinkybės, kuri grindžiama Å¡alių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

88. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ , toliau skaičiuojant iÅ¡laikymo vaikui dydį turi bÅ«ti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

89. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

90. Paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

91. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, jis turi vertingo nekilnojamojo turto (du butus) Vilniaus mieste, yra dviejų transporto priemonių savininkas, UAB ,,Jelendenta“ akcininkas, jo didesnės mėnesinės pajamos, kurios gaunamos darbo užmokesčio ir dividendų forma, be to, bylos duomenimis, vienÄ iÅ¡ jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų ieÅ¡kovas nuomoja. Kitų iÅ¡laikytinių be bendrų Å¡alių vaikų neturi. IeÅ¡kovas yra stomatologas, jo specialybė itin paklausi, todėl ir jo galimybės uždirbti daugiau pajamų yra didesnės nei atsakovės.

92. Tuo tarpu atsakovė turi vienÄ transporto priemonę, jos vardų registruoto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nėra, darbo užmokestį gauna kaip samdoma darbuotoja. Be bendrų Å¡alių vaikų atsakovė turi dar vienÄ nepilnametį sÅ«nų, gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris gyvena su ja ir prie kurio iÅ¡laikymo atsakovė taip pat turi prisidėti.

93. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai apie turtinės padėties pokyčius 2022 m. gegužės 2 d. pardavus jam priklausančias UAB ,,Jelendenta“ akcijas vertintini kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad akcijos parduotos bylos nagrinėjimo metu, o įmonė priklauso ieÅ¡kovo motinai, teisėjų kolegijos vertinimu, akcijų pardavimo faktas nesudaro pagrindo spręsti apie tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Minėtos aplinkybės vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti atsakovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui dirbant jo Å¡eimos nariams priklausančioje įmonėje, iÅ¡ esmės tik nuo jo paties bei su juo susijusių asmenų priklauso, kokio dydžio atlyginimas ieÅ¡kovui bus nustatytas.

94. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

95. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino iÅ¡laikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, kad nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, jai teks didesnė kasdienio rÅ«pesčio vaikais dalis, pareiga iÅ¡Â teikiamo iÅ¡laikymo mokėti už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsiėmimus, aprÅ«pinti vaikus pagrindiniais pirkiniais (drabužiai, avalynė, priemonės į mokyklÄ ir pan.), tačiau dalį iÅ¡laidų maistui, higienos priemonėms, komunalinėms iÅ¡laidoms ir pan., patirs ir ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu.

Be to, atsakovei itin didelę finansinės naštos dalį auginant vaikus sudarys būtinybė aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi geresnes galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, bei sprendė, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti didesne dalimi, t. y. 500 Eur suma kiekvienam iš vaikų.

96. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡laikymÄ vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei Å¡ių kriterijų pusiausvyrÄ .

97. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 98. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

99. Atmetus ieÅ¡kovo (apelianto) apeliacinį skundÄ , spręstina, kad apeliantas teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už skundo parengimÄ neįgijo, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 302 straipsnis). Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 1 306,80 Eur už teisinę advokato pagalbÄ parengiant atsakovės atsiliepimÄ Ä¯Â ieÅ¡kovo (apelianto) apeliacinį skundÄ (VI t., b. l. 132–150, 159–161). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje esantys 2022 m. liepos 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymai patvirtina (VI t., b. l. 150, 161), kad atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo, iš viso – 1 306,80 Eur (650,00 + 656,80). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ 8.11 punkte įtvirtinto maksimalaus dydžio (1,3), – 2 248,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės iÅ¡laidos pagrįstos tinkamais dokumentais, jų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dydžio, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) priteistina 1 306,80 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 306,80 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė Kutrienė Ieva Navickaitė–Sakalauskienė Tatjana Žukauskienė