9baaa645-a66f-46a0-9402-e4ac2fb8d21d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-32-458/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04027-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. P. 2016 m. spalio 1 d., apie 10.48 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį.

Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis. Tuo R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu nubaudė R. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 28 Eur baudÄ , taip pat pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 868 Eur baudÄ , kartu atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir R. P. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.Apeliaciniu skundu R. P. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ , neatimti teisės vairuoti transporto priemones 3 metams bei paskirti teismo nuožiÅ«ra didesnę baudÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, jog po eismo įvykio policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję automobilį „Mersedes-Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), jokių sugadinimų nerado. Tai rodo, kad automobilio prisilietimas nebuvo stiprus. Be to, iÅ¡ nuotraukų matyti, jog automobilis „Audi A6“ apgadintas labai nedaug, užfiksuotas mažas įbrėžimas ant galinio buferio. Ä®vertinus tai, kad mikroautobusas „Mersedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ilgesnis automobilis (8 metrų ilgio), galbÅ«t R. P. nepajuto, kad važiuodamas atbuline eiga nedaug kliudė kitÄ , tuo metu stovėjusį, automobilį „Audi A6“.

Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. P. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ bei prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms. Pagal apgadinimų mastÄ , R. P. galėjo nejausti ir negirdėti susidÅ«rimo. Jeigu R. P. bÅ«tų pajutęs, kad kliudė kitÄ stovėjusį automobilį, iÅ¡kart bÅ«tų informavęs policijos pareigÅ«nus. Skunde taip pat pažymima, jog R. P. nebuvo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi vairavo transporto priemonę blaivus, automobilis tvarkingas.

Be to, apelianto nuomone, ir liudytojas M. B. galėjo informuoti R. P., jeigu jis matė, kaip R. P. kliudė stovėjusį automobilį, nes R. P. po automobilio prisilietimo įvykio vietoje dar buvo apie 30 min. Jeigu R. P. bÅ«tų pajutęs, kad kliudė kitÄ automobilį, tuomet bÅ«tų galėjęs iÅ¡kart pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Apeliantas nurodo, jog įvertinęs visÄ surinktÄ informacijÄ bei susipažinęs su visa bylos medžiaga, fotonuotraukomis, supranta, kad kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6“, dėl to labai gailisi.

Skunde nurodoma, kad jei R. P. bÅ«tų pajutęs, jog savo vairuojamu automobiliu prisilietė prie kito stovėjusio automobilio, tikrai nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, bÅ«tų informavęs policijÄ bei užpildęs eismo įvykio deklaracijÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarimu taip pat atėmė R. P. teisę vairuoti transporto priemones 3 metams už tai, kad jis tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Skunde apeliantas nurodo, jog jam vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, kadangi jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu.

Jeigu R. P. bus atimtas vairuotojo pažymėjimas, jis neteks vienintelio pajamų Å¡altinio, nes bus priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pasekmių sunkumÄ , pažeidėjo asmenybę, apelianto nuomone, nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį (teisės vairuoti atėmimas imperatyviai yra numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje), nebÅ«tų proporcinga ir teisinga priemonė. Todėl R. P. daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas bei neskirti privalomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Apeliaciniame skunde R. P. nurodo, kad sutinka, jog teismas paskirtų didesnę baudÄ , tačiau neatimtų teisės vairuoti transporto priemones. Apeliacinis skundas netenkintinas.R. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad R. P. ginčija teismo paskirtÄ nuobaudÄ , taip pat pateikia argumentų, jog teismas neteisingai konstatavo jo kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau dabar, susipažinęs su visa bylos medžiaga, sutinka, kad kliudė stovėjusį automobilį „Audi A6“.

Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantui paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir dėl jam inkriminuoto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog duomenys, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio vietos plane, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, D. G. paaiškinime, fotonuotraukose, patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apgadintas automobilio galinis buferis.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog datos nepamena, tačiau, vaikščiodamas lauke su Å¡uniuku, pamatė, kaip R. P., vairuodamas autobusiukÄ , galine jo dalimi kliudė kaimynės maÅ¡inÄ . M. B. nurodė, jog R. P. matė, kad atsirėmė, po to pavažiavo į priekį, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo savo automobilį ir valė jo langus. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar vairuotojas apžiÅ«rėjo ir tÄ automobilį, į kurį atsirėmė, bet savo tikrai apžiÅ«rėjo.

M. B. stovėjo kitoje gatvės pusėje ir matė viskÄ , net atsitrenkimo garsÄ aiÅ¡kiai girdėjo. Tokiais liudytojo parodymais aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi M. B. asmeniÅ¡kai nėra suinteresuotas administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, elgėsi itin atsakingai – iÅ¡kart po eismo įvykio nufotografavo R. P. automobilio numerį, informavo policijos pareigÅ«nus. Taigi akivaizdu, kad jei kitoje gatvės pusėje stovėjęs liudytojas girdėjo atsitrenkimo garsÄ , tai R.

P. negalėjo nepajusti ar negirdėti, kad savo vairuojamu mikroautobusu „Mersedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitÄ stovėjusį automobilį. Vien ta aplinkybė, kad žala kitam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta minimali, t. y. apgadintas automobilio galinis buferis, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad atsitrenkimas buvo itin nestiprus ir R. P. galėjo jo nejusti. BÅ«tina pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus Å¡altinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai.

Nagrinėjamu atveju net jei pačiam R. P. ir jo vairuojamai transporto priemonei eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala, jis sustojęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ savo transporto priemonės vis tiek privalėjo patikrinti ne tik savo vairuojamo automobilio bÅ«klę, tačiau taip pat apžiÅ«rėti ir Å¡alia stovėjusias transporto priemones, ar jų neužkliudė, ar joms nepadaryta žala, ar nėra kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams. Tačiau aptariamoje situacijoje apeliantas elgėsi prieÅ¡ingai – apžiÅ«rėjęs savo transporto priemonę, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punktÄ .

HipotetiÅ¡kai vertinant situacijÄ , net jei R. P., pajutęs smÅ«gį, t. y. suprasdamas, jog tikėtina, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, iÅ¡lipęs ir apžiÅ«rėjęs kieme buvusius automobilius, aiÅ¡kiai matomos žalos kitų asmenų turtui nepastebėjo, elgdamasis kaip atsakingas, rÅ«pestingas ir atidus pilietis (bonus pater familias), turėjo apie eismo įvykį informuoti teisėsaugos institucijas, o ne pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos niekam nepranešęs. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad R.

P., suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, galbÅ«t siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir (ar) pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje esantys duomenys patvirtina R. P. kaltę, padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ .

Apygardos teismo vertinimu, už padarytus administracinius teisės pažeidimus R. P. buvo parinkta tinkama nuobauda. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apgadinta buvo tik viena transporto priemonė, pažeidėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, akivaizdu, jog, pagal ATPK 33 straipsnį subendrinus nuobaudas, galutinė nuobauda R.

P. buvo paskirta minimali. Taip pat pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nesuteikė teisės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikytojui spręsti klausimÄ , taikyti ar ne kaip papildomÄ nuobaudÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , – normoje imperatyviai numatyta, kad skiriant tiek baudÄ , tiek administracinį areÅ¡tÄ kartu turi bÅ«ti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio rodo jo visiÅ¡kÄ abejingumÄ Ä¯statymo saugomoms vertybėms ir norÄ iÅ¡vengti galimos atsakomybės. Tai, kad R.

P. dirbo vairuotojo darbÄ , t. y. skubėjo vežti keleivius, nėra aplinkybė, kuri paÅ¡alina ar lengvina administracinę atsakomybę. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, jog pažeidėjui itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbas yra susijęs su vairavimu, ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo paskirti mažesnę baudÄ negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ATPK 301 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ANK) (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos yra numatyta ANK 426 straipsnyje. Naujojo kodekso minėto straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

Taigi akivaizdu, kad naujame kodekse už R. P. padarytÄ teisės pažeidimÄ yra numatyta kur kas Å¡velnesnė atsakomybė nei buvo įtvirtinta ATPK. ANK 426 straipsnio 7 dalyje taip pat yra numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nors R. P. teisės pažeidimus padarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d.

įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė. Å velnesne administracine atsakomybe laikoma, kai už padarytÄ veikÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((600 + 850) / 2 = 725) yra 288 Eur mažesnis nei baudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((868 + 1158) / 2 = 1013), o specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje ((1 + 3) / 2 = 2), yra 2 metais trumpesnis nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((3 + 5) / 2 = 4), konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė. Taigi R. P. padarytos veikos turi būti perkvalifikuojamos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

BÅ«tina pažymėti tÄ aplinkybę, jog anksčiau kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas) buvo numatytas atskiroje įstatymo normoje (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Dabar galiojančiame ANK pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos ir žalos sukėlimas kitoms transporto priemonėms yra numatyti vienoje normoje (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Å ioje normoje numatyta atsakomybė taikoma tais atvejais, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra tikslių draudimo pateiktų duomenų, kokio dydžio žala buvo padaryta D. G. automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos pateiktame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad žalÄ ji vertina 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad D. G. automobilis buvo apgadintas nedaug, t. y. apgadintas automobilio galinis buferis (tai yra užfiksuota fotonuotraukose), teismas neturi pagrindo abejoti D. G. pateiktu jos turto sugadinimo įvertinimu – sukelta žala yra mažesnė nei penkiolika bazinių nuobaudų dydžių.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, kai asmuo padaro kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribų.

Atsižvelgiant į tai, jog sunkesnis iÅ¡ R. P. padarytų pažeidimų yra pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ jam buvo paskirta 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, t. y. administracinė nuobauda, lygi sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui, pažeidėjui skiriama minimali nuobauda ir pagal ANK 426 straipsnio 1 ir 7 dalis – 600 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, R. P. veikos perkvalifikuojamos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: R. P. apeliacinio skundo netenkinti. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ :R. P. administracinius teisės pažeidimus iÅ¡ ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skirti 600 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai) Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.KitÄ 2016 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                          Arvydas Daugėla