2021-08-11 Nr. AB-15613-3-61-3-01587-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2498-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis, būdamas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojas, atliekantis pareigas Kenos geležinkelio poste, nuo 2016 m. iki tarnybinio pranešimo surašymo datos (2019 m. rugsėjo 11 d.) žemino pareigūnę M. G. kitų pareigūnų akivaizdoje, kai pastariesiems ji teikdavo pagal savo kompetenciją ir įgytą darbo patirtį informaciją bei pagalbą, pabrėždamas, kad ji tik budinti, sekretorė, neturinti kompetencijos spręsti darbo klausimų. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas stengdavosi sumenkinti M. G. atliekamą darbą ir taip ją įžeisti. Tokiu savo pasirinktu elgesio modeliu, nepagarbiai elgdamasis su M. G., pareiškėjas tarnybos metu žemino pareigūnės garbę ir orumą.

2.2. Pareiškėjo manymu, skundžiamas Įsakymas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neįrodžius ir objektyviais duomenimis nepagrindus inkriminuotų pažeidimų. Pasak pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir formaliai, t. y. nebuvo ištirtos ir įvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, Įsakyme tik formaliai išvardyti neva padaryti etikos pažeidimai, nenustatyta tikroji priežastis, lėmusi ginčui vertinti svarbių aplinkybių susiklostymą.

2.3. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nurodė prielaidomis grįstą nuomonę, nepateikdama jokių duomenų apie faktus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas tariamai dėl jausmų ėmė netinkamai elgtis su pareigūne M. G., ją žemindamas darbinėje aplinkoje. Taip pat nėra jokių duomenų, įrodančių tiesioginį ryšį tarp tariamai bandytų užmegzti santykių ir tikslo sumenkinti M. G.. Visos išvados apie tariamus pažeidimus ir jų motyvus daromos, remiantis įvykiais, kurie vyko prieš daugiau nei vienerius metus. Vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina prielaidas apie jo tariamus jausmus M. G., yra 2016 m. darytas garso įrašas, t. y. prieš daugiau nei trejus metus nuo tariamų etikos pažeidimų. Šis įrašas Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažintas kaip neteisėtas pagrindas konstatuoti pareiškėjo tariamus pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų pradžia tariamai nustatyta 2017 m. pradžioje. Tai pripažįsta ir pati M. G. savo tarnybiniame pranešime. Taigi, pasak pareiškėjo, visi jam inkriminuoti veiksmai, kurie pareigūnės M. G. nurodomi kaip nepavykusio bandymo užmegzti artimus ryšius pasekmė, negali būti inkriminuojami dėl praleisto vienerių metų termino.

2.4. Skundžiamas Įsakymas yra paremtas prielaida, kad pareiškėjas bandė užmegzti artimus santykius su M. G., o, nepavykus to padaryti, neva pradėjo žeminti kolegę darbe. Pareiškėjo tvirtinimu, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nenustatė ir neįrodė ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir menkinimo darbe. Tai, kad garso įrašas buvo darytas 2016 m., o M. G. tarnybinis pranešimas parengtas tik 2019 m. rugsėjo 11 d., įrodo, jog nėra jokio ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir M. G. tariamo žeminimo. M. G. tarnybinis pranešimas yra labiau bandymas sukurti situaciją, kurioje vienas iš vadovų atrodytų kaltas dėl tariamo susidorojimo.

2.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad vien teisės normų, kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai, nurodymas ir jų turinio nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Byloje nėra medžiagos, įrodančios, kad pareiškėjas elgėsi (bendravo) su M. G., turėdamas tikslą ją pažeminti darbe dėl tariamų jausmų.

2.6. Pareiškėjui taip pat nėra suprantama, kodėl šioje ginčo situacijoje buvo apklausiami tie patys asmenys, t. y. šiuo atveju buvo išklausyta tik viena ginčo pusė, tačiau nebuvo įvertintas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) viršininko J. B. liudijimas, kad pareiškėjas administracijos susirinkimų metu nemenkino M. G. kaip darbuotojos, be to, pasak šio liudytojo, pareiškėjas neduodavo ir negalėdavo duoti tiesioginių nurodymų M. G., kadangi tarp jų nėra tiesioginio pavaldumo (subordinacijos) santykių.

2.7. Pareiškėjas iškėlė abejonę dėl Etikos komisijos pirmininko ir jos narių šališkumo, teigdamas, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja MGP ir iš esmės kontroliuoja šio posto darbą, todėl jis privalėjo nusišalinti nagrinėjant savo kuruojamo skyriaus darbuotojo – pareiškėjo – galimą etikos pažeidimą. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu atliktas etikos pažeidimo tyrimas buvo neišsamus, tendencingas, tyrimo metu buvo renkami ir vertinami tik pareiškėjo tariamus pažeidimus pagrindžiantys duomenys.

2.8. Ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal savo tarnybines funkcijas siekė išspręsti Vilniaus teritorinės muitinės MGP dėl darbuotojų trūkumo susiklosčiusią situaciją, kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas. M. G., kuri yra budėtoja, savo pareigų nevykdė. Taigi tokia konfliktinė situacija kilo dėl darbovietėje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl budinčių darbuotojų trūkumo ir M. G. atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas. Veiksmai, kuriais jis siekia užtikrinti savo kuruojamos srities (rentgenologų) tinkamą veikimą, neteisingai traktuojami kaip nepalankių darbo sąlygų M. G. kūrimas. Tarp pareiškėjo ir M. G. nėra tiesioginio pavaldumo santykių, todėl niekuo nepagrįsti teiginiai apie jos darbo sąlygų bloginimą. Šioje situacijoje M. G. tiesiog yra nepatenkinta ir tokį nepasitenkinimą pademonstravo, pateikdama pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį pranešimą apie tariamą jos žeminimą.

2.9. Tarnybinio patikrinimo išvada ir skundžiamas įsakymas priimti formaliai, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl yra nemotyvuoti ir naikintini.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo skundas yra paremtas tik abstraktaus pobūdžio argumentais, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. Pareiškėjas skunde nenurodė, ką konkrečiai pažeidė komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, kokias aplinkybes, turinčias įtakos tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, minėta komisija netinkamai įvertino, kokių aplinkybių neįvertino. Atsakovo teigimu, visos nustatytos aplinkybės užfiksuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį (tęstinį nusižengimą).

3.2. Nesutiko su pareiškėju, kad skundžiamas Įsakymas turėtų būti laikomas neteisėtu dėl to, kad pažeidimai buvo padaryti daugiau nei prieš vienerius metus. Pats pareiškėjas net neginčija fakto, kad tokie įvykiai darbe buvo. Nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nėra konstatuojamas kaip pažeidimas pareiškėjo bandymas užmegzti artimus ryšius su M. G.. Komisija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas žemino pareigūnę M. G., o šiam pažeidimo faktui konstatuoti nėra būtina nustatyti ar įrodyti ryšį tarp kolegės žeminimo ir bandymo su ja užmegzti artimus santykius, kadangi tai yra visiškai atskiras epizodas. Dėl bandymo užmegzti artimus ryšius su M. G. ir 2016 m. daryto garso įrašo senaties termino komisija yra pasisakiusi tarnybinio patikrinimo išvadoje, o tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas net nebuvo kaltinamas, kad bandė užmegzti artimus ryšius su M. G.. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl kolegės žeminimo ir toks padarytas pažeidimas konstatuotas įvertinus kitų pareigūnų duotus parodymus. Ne mažiau kaip 10 pareigūnų savo paaiškinimuose patvirtino faktą, kad pareiškėjas žemino M. G., todėl abejoti tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada dėl faktinių aplinkybių nėra pagrindo. Pareigūnas, kurio atžvilgiu yra atliekamas tyrimas, turi visas galimybes pateikti įrodymus, paaiškinimus, nurodyti asmenis, kurie patvirtintų jo poziciją, tačiau pareiškėjas šiomis teisėmis nesinaudojo.

3.3. Nesutiko su tuo, kad Etikos komisijos pirmininkas buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašė visai kitos sudėties komisija. Būtent tarnybinio patikrinimo išvada, o ne Vilniaus teritorinės muitinės Etikos komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 2EK-3 buvo pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Vilniaus teritorinės muitinės Etikos komisijos priimtą sprendimą patikrino Departamento direktorius, todėl dėl etikos pažeidimo tyrimo šališkumo negali kilti abejonių.

3.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad M. G. žeminimo faktas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo metu gautų pareigūnų paaiškinimų buvo nustatyta, jog M. G. žeminimas prasidėjo nuo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau tikslių datų per gana ilgą laikotarpį pareigūnai neabejotinai negali atsiminti, todėl yra nurodomas laikotarpis, nuo kada prasidėjo M. G. žeminimas, bet nenurodoma konkreti data. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal pareigūnų paaiškinimus, M. G. žeminimas vyko visu minėtu laikotarpiu), todėl, pasak atsakovo, visiškai pakankama yra konstatuoti jo pradžią ir pabaigą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, taigi panaikinti Įsakymo nėra jokio pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 13 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-780 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojas G. M. nuo 2017 m. pradžios iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, atlikdamas pareigas Mobiliųjų grupių poste žemino MGP vyriausiąją inspektorę M. G. kitų pareigūnų akivaizdoje, kai pastariesiems ji teikdavo pagal savo kompetenciją ir įgytą darbo patirtį informaciją ir pagalbą, pabrėždamas kitiems pareigūnams, jog ji tik budinti, sekretorė, neturinti kompetencijos spręsti darbo klausimų, taip pat naudodamas tokius pasakymus kaip:

„kas ji tokia?“, „kavos išnešiotoja, o ne spręsti posto klausimus“, „ji tik paprasta budinti, apie ką su ja kalbėti“, „ji neturi kompetencijos spręsti klausimus“, taip sumenkindamas jos atliekamą darbą; taip pat jos atžvilgiu vartodamas tokias frazes kaip „ir ką tu vabaliukas padarysi?“, „su tavim čia niekas nekalba“ ir kitus žmogaus dalykines savybes žeminančiais žodžiais, įžeidinėdamas pareigūnės asmenį; vykstant rytiniams MGP susirinkimams, kuriuose dalyvaudavo M. G. ir kiti pareigūnai, M. G. vadino „tik budinčia“, pašaipiai – „sekretore“, stengdamasis sumenkinti M.

G. atliekamą darbą ir taip ją įžeisti. Tokiu savo pasirinktu elgesio modeliu nepagarbiai elgdamasis M. G. atžvilgiu pareiškėjas tarnybos metu žemino pareigūnės M. G. garbę ir orumą. Išvadoje konstatuota, kad tokia veika (pasirinktu elgesio modeliu) pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7.5.2 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 7.5.2 papunktis) nuostatas, t. y. demonstravo savo simpatijas, antipatijas ir išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims, 7.8.6 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 7.8.6 papunktis) nuostatas, t. y. reiškė panieką bendradarbiui, įžeidinėjo, 10 punkto (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 10 punktas) nuostatas, t. y. negrindė muitinės darbuotojų tarpusavio santykių pasitikėjimu, sąžiningumu, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu, netoleravo muitinės darbuotojo teikiamos kitiems pagalbos profesinėje veikloje, dalijantis žiniomis, 13.2 papunkčio (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 13.3 papunktis) nuostatas, t. y. menkino muitinės darbuotojo darbą ir užimamas pareigas, 13.5 papunkčio (iki 2019 m. vasario 8 d. galiojusios redakcijos Etikos kodekso 13.6 papunktis) nuostatas, t. y. demonstravo neigiamas emocijas, 14 punktą (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 14 punktas), t. y. nesielgė mandagiai su bendradarbiu, negerbė jo nuomonės, 21.6 papunkčio (galiojusios redakcijos Etikos kodekso 22.6 papunktis) nuostatas, t. y. reiškė savo simpatijas ir antipatijas pavaldiniui, nevertino jo pagal dalykines savybes, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. 3V-53, 56.1 papunktį ir 61 punktą (iki 2018 m. gegužės 24 d. galiojusios redakcijos 54.1 papunktį ir 59 punktą) ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

6. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriuose jis kelia abejonę dėl pareigūnės M. G. 2016 m. daryto garso įrašo kaip įrodymo, teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog Komisija, atsižvelgusi į tai, kad garso įrašas darytas 2016 m., t. y. daugiau nei prieš metus, šio pareiškėjo elgesio nevertina dėl atsakomybės taikymui suėjusios senaties termino, tačiau kartu pripažino, kad toks elgesys, kuris užfiksuotas garso įraše, charakterizuoja asmenį kaip nekultūringą, negebantį kontroliuoti savo elgesio. Taip pat Komisija pripažino, kad 2016 m. garso įrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl emocijų, visiems girdint, M. G. reiškia nepagrįstus priekaištus, kad kažko ji nepadarė, blogai dirba, todėl Komisija padarė išvadas, kad jau nuo 2016 m. pareiškėjas dėl emocijų ir jausmų nepagrįstai neigiamai vertina M. G. darbą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas neneigia, kad M. G. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Tokį pareiškėjo tęstinį elgesį labai aiškiai įrodo atliekant tarnybinį patikrinimą apklaustų kitų pareigūnų (R. Š., A. A., V. Ž., V. P., R. N. (R. N.), A. V. (A. V.), I. Ž. ir S. A.) parodymai. Minėti pareigūnai patvirtino, kad iš pareiškėjo pusės M. G. atžvilgiu visada jaučiama pagieža ir demonstruojamas žeminimas jos, kaip nekompetentingos darbuotojos, bendraujant su ja vartojamos menkinančios frazės. Išvadoje yra nurodomos tikslios situacijos, kuriose M. G. buvo žeminama pareiškėjo, išvada dėl pareiškėjo netinkamo elgesio M. G. atžvilgiu padaryta apklausus ne vieną pareigūną ir abejoti tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas žemino M. G., nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas vertinti darytą garso įrašą, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog jis pagal tarnybines funkcijas siekė išspręsti Vilniaus teritorinės muitinės MGP dėl darbuotojų trūkumo susiklosčiusią situaciją, kai budėjimui buvo skiriami darbuotojai ne pagal savo darbines funkcijas niekaip nepaneigia ir (ar) nepateisina jo netinkamo elgesio su pareigūne M. G.. Pareiškėjui, kuris eina Vilniaus teritorinės muitinės MGP viršininko pavaduotojo pareigas, kaip ir kiekvienam muitinės pareigūnui privalu savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems ir laikytis Etikos kodekse nustatytų principų.

8. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį dėl, jo manymu, netinkamai atsakovo nustatyto laikotarpio, kada buvo padarytas pažeidimas, t. y. kad pažeidimas prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Teismas darė išvadą, kad pažeidimas buvo tęstinis, truko ilgą laikotarpį, pagal savo pobūdį susidedantis iš daugelio fragmentų, todėl nėra įmanoma nustatyti visų įvykių datų, o pareigūnams, kurie teikė paaiškinimus, gali būti pakankamai sudėtinga atsiminti konkrečių įvykių datas. Išvadoje nurodant, kad M. G. žeminimas vyko tiksliai nenustatytu laikotarpiu, t. y. prasidėjo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., nors nėra pakankamai tikslus, tačiau nagrinėjamu atveju tokio laikotarpio nurodymas, teismo vertinimu, yra pateisinamas ir negali būti pripažintas procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjas suprato, už kokią veiką jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, nebuvo nustatytos visos bylos reikšmingos aplinkybės, teismas pažymėjo, kad atsakovas išsamiai atliko tyrimą, buvo apklausti pareigūnai, išsamiai išanalizuotas Etikos komisijos priimtas sprendimas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti – teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus. Todėl teismas darė išvadą, kad Išvada neturi trūkumų, kurie galėtų būti esminiai, t. y. tokie, kurie sudarytų pagrindą pripažinti esminį pareiškėjo teisių pažeidimą.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl aplinkybės, kad Etikos komisijos pirmininkas buvo jo atžvilgiu šališkas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Etikos komisijos pirmininkas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. kuruoja MGP ir iš esmės kontroliuoja šio posto darbą, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šis asmuo yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas jokių duomenų apie tariamą šališkumą jo atžvilgiu ar viešųjų ir privačių interesų konfliktą nepateikia, todėl argumentai dėl etikos komisijos pirmininko šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė šioje byloje pareiškėjo atžvilgiu atlikto tyrimo tendencingumo (neobjektyvumo).

11. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuotas pareiškėjo padaryto pažeidimo ne tik tęstinumas, bet ir kartotinumas, taip pat atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančias savybes (pagal apklaustų darbuotojų anketas). Atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (tyčia), pareiškėjo charakteristiką), teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju griežtas papeikimas laikytinas proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Atmetus pareiškėjo skundą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“; netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir pareiškėjui skirti švelnesnę sankciją nei griežtas papeikimas. Pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjo manymu, teismas, formaliai atmesdamas pareiškėjo argumentus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja:

13.1. Nors teismas teigė, kad komisija 2016 m. darytame įraše užfiksuoto pokalbio nevertino kaip pažeidimo, visgi pats teismas pripažino, kad minėtas garso įrašas buvo pagrindas išvadai, jog pareiškėjas tariamai „dėl emocijų M. G. reiškė nepagrįstus priekaištus dėl jos darbo“. Tokiu būdu teismas nurodė tarpusavyje prieštaraujančias išvadas ir neįvertino pareiškėjo skundo argumentacijos esmės – pareiškėjas įrodinėjo ne tai, kad jam buvo inkriminuotas 2016 m. garso įrašu neva fiksuotas pažeidimas, bet tai, kad šio garso įrašo turinys buvo prielaida ir pagrindas pareiškėjo atžvilgiu atlikto etikos patikrinimo vadai ir išvadoms apie tariamus pareiškėjo jausmus M. G., nulėmusius kritiką dėl jos darbo. 2016 m. garso įrašo reikšmė pareiškėjo atžvilgiu atliktame tyrime turi esminę reikšmę dėl to, kad, etikos pažeidimus tyrusių komisijų įsitikinimu, tariami pareiškėjo jausmai M. G. buvo priežastis, dėl kurios pareiškėjas neva pradėjo žeminti kolegę. Kitaip tariant, jei nebūtų buvęs vertintas minimas garso įrašas, pareiškėjo atžvilgiu tyrimą atlikusi komisija neturėjo kaip „pagrįsti“, kad žodžiai, kurie bendrinėje kalboje nėra laikomi įžeidžiančiais, M. G. atžvilgiu buvo vartojami kaip įžeidimai. Neįvertinęs pareiškėjo skundo šiuo aspektu, teismas neatskleidė bylos esmės ir darė formalias bei nepagrįstas išvadas. Teismas neįvertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad išvados apie tariamus pareiškėjo pažeidimus ir jų motyvus daromos remiantis įvykiais, kurie vyko prieš daugiau nei vienerius metus (2016 m. garo įrašas).

13.2. Nepaaiškindamas priežasčių, teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų, kad a priori (iš anksto) neteisėta prielaida (2016 m. darytas garso įrašas) buvo pagrindas pareiškėjo bendravimą su kolege M. G. vertinti kaip nepagarbų, „paremtą emocijomis“ ir daryti išvadas apie tariamą pareigūnės M. G. žeminimą. Tariamas žeminimas, kuris nurodomas kaip pasekmė bandymo užmegzti artimus ryšius (šį „bandymą“ tariamai pagrindžia 2016 m. garso įrašas), laikytinas nenustatytu, nes yra paremtas neteisėta prielaida. Pareiškėjas patvirtina, kad jis, M. G. vadindamas budėtoja, niekada šio žodžio ar jos pareigų nevartojo tikslu pažeminti pareigūnę. Žodis „budinti“ neturi jokios neigiamos reikšmės ar potekstės. Jokių kitų žodžių („sekretorė“, „vabaliukas“) jis niekada nevartojo, šių žodžių vartojimas nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis – darbuotojų parodymai dėl jų šališkumo nėra patikimi duomenys, todėl nėra laikytini objektyviais įrodymais, nesant šiuos parodymus patvirtinančių kitų duomenų. Teismas turėjo vertinti priežastį, dėl kurios bendrinę reikšmę turintys žodžiai, nesantys įžeidžiamo pobūdžio, buvo traktuoti ir interpretuoti kaip tariamas asmens žeminimas. Įvertinus šią esminę reikšmę turinčią aplinkybę, teismas būtų nustatęs, kad prielaida apie tariamus pareiškėjo jausmus kolegei buvo paremta neteisėtu pagrindu (2016 m. garso įrašu), todėl tokia prielaida yra a priori neteisėta, atitinkamai jos pagrindu padarytos išvados – taip pat neteisėtos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pati M. G. savo tarnybiniame pranešime pati visus kaltinimus sieja tik su 2016 m. garso įraše užfiksuotu tariamu „bandymu užmegzti santykius“.

13.3. Nei tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija, nei teismas nenustatė ir neįrodė ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir tariamo M. G. menkinimo darbe. Tai, kad Išvadoje akcentuojamas garso įrašas buvo darytas 2016 m., o M. G. tarnybinis pranešimas parengtas tik 2019 m. rugsėjo 11 d., rodo jokio ryšio tarp tariamo bandymo užmegzti artimus ryšius ir M. G. tariamo žeminimo nebuvimą.

13.4. Nesutinka su teismo vertinimu dėl tariamų pažeidimų laikotarpio. Pareiškėjas pažymi, kad viena vertus, teismas teigia, kad parodymus davę darbuotojai tiksliai negali atsiminti datų, kada kokie žodžiai buvo pasakyti, tačiau kita vertus iš parodymų matyti, kad jie gana kategoriškai atsimena konkrečius žodžius (tariamą nepagarbų elgesį su M. G.). Parodymus davę asmenys vienas aplinkybes atsimena labai tiksliai, kitų – ne. Byloje nėra duomenų, kad patikrinimus atlikusios komisijos siekė aiškiai išsiaiškinti, kada (kokiomis datomis) bent jau apytiksliai (nebūtinai dienų, tačiau bent jau metų, mėnesių tikslumu) pareiškėjas tariamai vartojo M. G. žeminančius žodžius. Tokios aplinkybės suponuoja, kad darbuotojų parodymai yra nepatikimi, išgalvoti turint tikslą susidoroti su pareiškėju, abstraktūs, todėl negali būti pagrindas konstatuoti buvus pareiškėjui inkriminuojamus pažeidimus. Sprendime tik formaliai konstatuota, kad tariamas pažeidimas buvo tęstinis, tačiau visiškai nesigilinta į bylos aplinkybių esmę, todėl liko neįvertinta, kad pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai nėra tinkamai nustatyti, įskaitant tai, kad net nėra nustatytas laikotarpis, kada buvo padarytas tariamas pažeidimas.

13.5. Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas „neneigia, kad M. G. atžvilgiu elgėsi nepagarbiai“. Tokia išvada prieštarauja pareiškėjo skundo turiniui bei pozicijai, kuri buvo nuosekli nuo pat pareiškėjo atžvilgiu pradėto vykdyti tyrimo pradžios. Pareiškėjas teismui pateikė argumentus, tvirtinančius apie tyrimą atlikusių asmenų šališkumą bei tendencingumą. Atitinkamai teismo sprendimas, kuriame vienareikšmiškai palaikomas aptartas šališkumas tiriant tariamą pažeidimą, laikytinas nepagrįstu ir priimtu visapusiškai neįvertinus bylos aplinkybių. Teismas nepasisakė ir nevertino M. G. naudai liudijusių darbuotojų paaiškinimus paneigiančio Vilniaus teritorinės muitinės J. B. liudijimo, duoto Etikos komisijos atlikto tyrimo metu, kuriuo paneigtos prielaidomis grįstos asmeninės nuomonės ir interpretacijos, neva pareiškėjas M. G. menkina kitų kolegų akivaizdoje.

13.6. Teismo išvados apie tai, kad neįrodytas etikos pažeidimą tyrusių subjektų šališkumas, yra nepagrįstos. Įrodinėjimo pareiga tarnybinių patikrinimų bylose tenka institucijai, atlikusiai tyrimą, todėl abejones dėl tyrimą atlikusių asmenų neobjektyvumo šalinančius įrodymus taip pat privalo teikti ši institucija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytus argumentus paneigiantys duomenys nebuvo teikiami, todėl tai laikytina pareiškėjo nurodytų aplinkybių patvirtinimu.

13.7. Nors teismas sprendime plačiau nepasisakė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl situacijos (įtampos) Vilniaus teritorinėje muitinėje, pareiškėjo vertinimu, ši informacija turi esminę reikšmę, nes patvirtina M. G. motyvą ir tikslą atkeršyti / susidoroti su vienu iš vadovų – pareiškėju, atitinkamai, patvirtina pareiškėjo įrodinėtą aplinkybę, kad pareiškėjas su M. G. bendravo neturėdamas tikslo jos žeminti, įžeisti, dalykiškai ir tik tiek, kiek reikėjo darbinėms funkcijoms vykdyti.

13.8. Išvadoje pareiškėjo kaltinimo aplinkybės pagrįstos formaliai nurodant, kad jas patvirtina M. G. paaiškinimai ir tarnybinis pranešimas bei šališkų kolegų paaiškinimai. Išvados motyvai paremti prielaidomis ir spėjimais. Išvadoje remiamasi tik M. G. ir jos pačios nurodytų šališkų kolegų interpretacijomis. Pareiškėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek posėdžio metu teiktuose žodiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis niekada nepriėmė jokių sprendimų M. G. atžvilgiu, nežemino darbuotojos ir nemenkino jos. Tai patvirtino ir MGP vadovas J. B..

13.9. Nesutinka su teismo išvada, kad paskirta nuobauda (griežtas papeikimas) yra proporcinga tariamai padarytam pažeidimui. Pareiškėjo vertinimu, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jos tikslingumą ir veiksmingumą. Turint omenyje, kad pareiškėjas jau nuo 2019 m. rudens (po M. G. tarnybinio pranešimo) paskirtas dirbti į kitą pasienio postą, t. y. su M. G. dirba skirtinguose padaliniuose, jokio kontakto neturi ir neturės. Taigi, nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir švelnesne sankcija. Buvo neįvertinta tai, kad pareiškėjas neturėjo tikslo žeminti savo kolegės, o neigiamas pasekmes sukėlusi situacija susiklostė dėl įtemptos ir nuo pareiškėjo nepriklausančios padėties pareiškėjo darbovietėje, kuomet dėl pareiškėjo darbinių (vadybinių) funkcijų vykdymo, jis buvo apkaltintas nepagarbiu elgesiu su kolege. Teismo sprendime teigiama, kad nuobauda yra proporcinga, atsižvelgus į pareiškėjo asmenybę, pažeidimo laikotarpį. Tačiau pareiškėjas, kuris yra ilgametis pareigūnas, kilęs pareigose (tai tvirtina apie pareigūno kompetenciją, kvalifikaciją ir pasitikėjimą juo), nesant duomenų apie jo neigiamą charakteristiką, įvertinus, kad „pažeidimus“ tyrę subjektai nei pradžios, nei pabaigos momentai tariamo „žeminimo“ nesugebėjo nustatyti, negalima teigti nei apie ilgą, nei apie sistemingą ir / ar sąmoningą veikimą. Pati M. G. nekonstruktyviu, nepagarbiu, žeminančiu tonu bendrauja su pareiškėju, kuris užima vadovaujančias pareigas, ką patvirtina su pareiškėjo skundu pateikti susirašinėjimai.

14. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad:

14.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartoja argumentus (nuomonę), pateiktus pirmosios instancijos teismui, kurie buvo detaliai išnagrinėti teismo posėdžio metu. Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde remiasi abstraktaus pobūdžio argumentais, prielaidomis ir nuomone, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. Pareiškėjas nenurodo, ką konkrečiai pažeidė komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, kokias konkrečiai aplinkybes, turinčias įtakos tarnybinio nusižengimo konstatavimui komisija netinkamai įvertino, kokių aplinkybių neįvertino ir apsiriboja tik niekuo nepagrįstais teiginiais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Muitinės departamentas pateikė savo poziciją patvirtinančius argumentus, kurie yra užfiksuoti 2020 m. kovo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-780, nustatant tarnybinio nusižengimo sudėtį.

14.2. Ne mažiau nei 10 pareigūnų patvirtino faktą (visa tai užfiksuota tarnybinio patikrinimo išvadoje), kad G. M. žemino M. G., todėl tiek Etikos komisija, tiek tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija turėjo objektyvių įrodymų pagrindžiančių žeminimo faktą. Nei vienas iš surinktų įrodymų negali būti vertinamas kaip pagrindinis, kadangi atliekant patikrinimus yra vertinama visų surinktų įrodymų visuma. 2016 m. garso įrašu užfiksuotas pareiškėjo elgesys (bandymas užmegzti artimus ryšius su kolege) yra visiškas atskiras epizodas dėl ko pareiškėjas net nebuvo kaltinamas ir nebuvo traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

14.3. Iš tarnybinio patikrinimo metu gautų pareigūnų paaiškinimų buvo nustatyta, kad M. G. žeminimas prasidėjo nuo 2017 m. ir tęsėsi iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tikslių datų už gana ilgą laikotarpį pareigūnai neabejotinai negali atsiminti, todėl yra nurodomas laikotarpis nuo kada (terminas apibrėžiamas metais) prasidėjo M. G. žeminimas, nenurodant konkrečių datų. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (pagal pareigūnų paaiškinimus M. G. žeminimas vyko visu minėtu laikotarpiu), todėl visiškai pakankama yra konstatuoti jo pradžią ir pabaigą. Dėl pradžios datos paminėtinas 2019 m. spalio 25 d. A. A. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodo, kad nuo 2017 m. pradžios jis girdi įžeidinėjimą kolegės atžvilgiu, taip pat ir kiti pareigūnai savo paaiškinimuose patvirtina, kad žeminimas vyko 2017 m., todėl abejoti tarnybinio patikrinimo išvadoje apibrėžtu laikotarpiu nėra pagrindo. Nors pareiškėjas ir bando sukelti dvejonę dėl pareigūnų paaiškinimų patikimumo, tačiau byloje nepateikiama įrodymų, kurie galėtų sukelti nors menkiausią dvejonę dėl pareigūnų paaiškinimų turinio, juo labiau dėl bandymo susidoroti su pareiškėju. Visi šie niekuo nepagrįsti teiginiai yra tik suformuota gynybinė pozicija ir bandymas bet kokiais būdais išvengti tarnybinės atsakomybės už akivaizdų kolegės žeminimą.

14.4. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis be pagrindo ir įrodymų teigdamas, kad tyrimas buvo šališkas ir reikalaudamas atsakovo paneigti tokią teiginį. Vien tas faktas, kad etikos komisijos pirmininkas kuravo pareiškėjo struktūrinį padalinį pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad primininkas buvo šališkas, nes etikos komisijos pirmininkas nėra net tiesioginis pareiškėjo vadovas. Nagrinėjamoje byloje šališkumą patvirtinančių faktų ar įrodymų nėra. Be kita ko, tarnybinį patikrinimą atliko visiškai kitos sudėties komisija, t. y. faktines aplinkybes vertino trečias subjektas (Vilniaus teritorinės muitinės etikos komisija, Muitinės departamento generalinis direktorius ir tarnybinio patikrinimo komisija), todėl net šališkumo regimybė yra neįmanoma.

14.5. Pareiškėjas, prašydamas sumažinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą, supranta ir pripažįsta, kad tarnybinį pažeidimą jis padarė (menkino kolegę), tačiau neturėdamas pagrindo prašo, kad už pažeidimą nuobauda būtų sušvelninta. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (tyčia), pareiškėjo charakteristiką, veikos tęstinumą ir tai, kad buvo žeminama kolegė, kuri užima žemesnes pareigas, o pats pareiškėjas užėmė vadovaujančias pareigas), padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą, kadangi paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati už padarytą tarnybinį nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai, todėl akivaizdu, kad įstaigai tokie pareiškėjo veiksmai (sistemingas kolegės žeminimas) yra nepriimtini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (tyčia), pareiškėjo charakteristiką), konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą. Taip pat pripažino, jog nagrinėjamu atveju griežtas papeikimas laikytinas proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą.

17. G. M. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“, o netenkinus šio prašymo, pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir jam skirti švelnesnę nuobaudą nei griežtas papeikimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skundo argumentų, neatskleidė bylos esmės ir padarė formalias bei nepagrįstas išvadas.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-110 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3V-53 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuoto nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad Išvadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas), taip pat atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė (tyčia), atsižvelgta į veikos tęstinumą, padaryto tarnybinės etikos pažeidimo pobūdį (sistemiškumą, pažeidžiama kito asmens garbė ir orumas, neteisėtais veiksmais daromas poveikis silpnesniajai tarnybinių santykių šaliai) ir tai, kad pareiškėjas gavęs pastabą iš savo tiesioginio vadovo (MGP viršininko) dėl savo nekorektiško elgesio M. G. atžvilgiu, toliau tęsė savo neetišką elgesį, t. y. žemino pareigūnę kitų kolegų akivaizdoje. Įvertinusi atsakovo Išvadoje užfiksuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, vertinant Išvados bei skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis teigia nepadaręs tarnybinio nusižengimo.

22. Pagrįstai nustatytas tęstinis pažeidimas, t. y. pažeidimo laikotarpis apima laikotarpį nuo 2017 metų pradžios iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia argumentų, kad nustatytas pažeidimas nesitęsė nurodytą laikotarpį ar buvo baigtas anksčiau (kad pažeidimas nesitęsė iki 2019 m. rugsėjo 11 d.).

23. Dėl M. G. 2016 m. daryto garso įrašo pažymėtina, jog šia aplinkybe nėra grindžiamas pareiškėjo padarytas pažeidimas. Tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime akcentavo, kad <... 2016 m. daryto garso įrašo nevertina dėl atsakomybės taikymui suėjusio senaties termino, tačiau kartu pripažino, jog toks elgesys, kuris užfiksuotas garso įraše, charakterizuoja asmenį kaip nekultūringą, negebantį kontroliuoti savo elgesio. Taigi minėtas garso įrašas labiau vertintas tik kaip charakterizuojantis asmenybę, o pareiškėjui nuobauda paskirta būtent už M. G. žeminimą.

24. Kad pareiškėjas žemino kolegę įrodo ne 2016 m. garso įrašas, o tarnybinio patikrinimo metu pateikti liudytojų parodymai (R. Š., A. A., V. Ž., V. P., R. N. (R. N.), A. V. (A. V.), I. Ž. ir S. A.). Nors G. M. apeliaciniame skunde patvirtina, kad jis, M. G. vadino budėtoja, tačiau M. G. žeminimo faktas, vartojant įvairius atitinkamus išsireiškimus („kas ji tokia?“, „kavos išnešiotoja, o ne spręsti posto klausimus“, „ji neturi kompetencijos spręsti klausimus“ ir pan.), labai išsamiai aprašytas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Spręstina, jog pareiškėjo M. G. kolegų akivaizdoje nuolatos buvo žeminama jį apibūdinant žodžiais, kuriais išreiškiama nuomonė apie asmenį, kaip menkos kvalifikacijos.

25. Vertinant byloje surinktus įrodymus įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis nepatikimais ir/ar nepakankamais įrodymais. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir pakankamus pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

28. Įvertinusi byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį ir trukmę (neetiškas elgesys kolegės atžvilgiu tęsėsi ilgą laiką (daugiau kaip 2,5 metų), sistemiškumą, buvo tęsiamas ir po tiesioginio vadovo įspėjimo (pastabos)), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1P-778 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“ 1 punktu G. M. paskirta adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui tarnybinė nuobauda, kuri atsižvelgiant į bylos medžiagą nėra aiškiai per griežta.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl M. G. 2016 m. daryto garso įrašo, dėl darbuotojų trūkumo, dėl pažeidimo laikotarpio, dėl Etikos komisijos pirmininko šališkumo, dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi G. M. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė