9ba93a00-aa51-4107-a6d3-e1d124e6f181 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-255/2015 Teisėja G. Gudžiūnienė                                                                       Proceso Nr. 1-85-1-00062-2013-                                                                          Procesinio sprendimo kategorija                                                                           1.2.14.1.2.5.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.;

                                                             2.1.15.1.2.; 2.4.; (S)                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistajam D.

Č., nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,specialistui Č. T.-K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Č. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys nekelbtini) paskirta neatlikta galutinė bausmė – 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) litų bauda, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 2 (dviem) dienoms ir 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimt) litų piniginė bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ D. Č. įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 21 d. imtinai (dvi paros) ir sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. imtinai (vieneri metai ir trys mėnesiai) ir pripažinta, kad paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę D. Č. yra atlikęs. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su kaltinamaisiais R.

K., N. S., V. B., V. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.IÅ¡ D. Č., R. K., V. B. ir V. Z. solidariai priteista civiliniam ieÅ¡kovui – V. N. individualiai įmonei: 80071,78 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt vienas litas 78 ct) turtinei žalai atlyginti dėl audinių vagystės; 149,80 Lt (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt devyni litai 80 ct) turtinei žalai atlyginti dėl audinių kÅ«nelių utilizavimo; 37709,00 Lt (trisdeÅ¡imt septyni tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai devyni litai) turtinei žalai dėl įmonės negautų pajamų atlyginti; 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) neturtinei žalai atlyginti; 4000 Lt (keturi tÅ«kstančiai litų) proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme.Nuosavybės teisių apribojimas D.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui paliktas nepakeistas iki tol, kol bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl V. N. individualios įmonės civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. K., V. B., V. Z., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. Č. nuteistas už tai, kad jis, R. K., V. B. ir V. Z. 2013 m. sausio 17 d., laikotarpiu tarp 20.00 ir 22.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į V.

N. įmonei priklausančiÄ fermÄ , kur narveliuose nužudė ir pavogė 207 vnt. kanadinių audinių patelių, kurių vienos vertė 412,8 Lt, bendros 85 449,60 Lt vertės, bei 40 vnt. kanadinių audinių patinų, kurių vieno vertė 481,60 Lt, bendros 19 264 Lt vertės, tokiu bÅ«du V. N. įmonei padarydami bendrÄ 104713,60 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo D. Č. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendį ir D.

Č. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį bei pagal Å¡iÄ dalį paskirti bausmę. Taip pat praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, padarytos iÅ¡vados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiÅ¡ka byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl to buvo paminta pagrindinė įstatymuose įtvirtinta teismų pareiga – nustatyti tiesÄ byloje ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Tauragės rajono apylinkės teismas savo nuosprendyje pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek procesines teisės normas, dėl to D. Č. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl praÅ¡o jį pakeisti.Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog vagystę planavo ir organizavo D. Č., o visi kiti 4 kaltinamieji buvo tik vykdytojai.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, o būtent, po įrodymų analizės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, nepagrindė jų byloje surinktais įrodymais, nepasisakė dėl bendrininkavimo formos sudėties požymių buvimo.

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pripažindamas D. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties, tačiau padarė ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimÄ , dėl to priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantas nurodo, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamų BK 24, 25 straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-485/2008).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. Č. kaltu dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo bendrininkavimo sudėties požymių, tai ir nulėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Teismo posėdžio metu D. Č. nurodė, kad N. S. papraÅ¡ytas nupirko odos pramuÅ¡iklių, 20 maišų, 4 pirÅ¡tines, kopėčias ir už Å¡iuos daiktus pastarasis žadėjo pinigus grÄ Å¾inti po poros savaičių. Taip pat D. Č. nurodė, kad sutiko su N. S. pasiÅ«lymu nupirkti keturiasdeÅ¡imt vienetų audinių kailiukų, kuriuos ketino panaudoti puskailinių siuvimui.

Pažymi, kad apelianto ginamasis iÅ¡ N. S. sutiko nupirkti keturiasdeÅ¡imt vienetų kailiukų, bet ne gyvÅ«nų, o aplinkybės, jog pastarasis jų ketino vogti daugiau, nežinojo. Nupirkęs N. S. praÅ¡ytus daiktus, D. Č. paskambino pastarajam ir atvežęs minėtus daiktus, N. S. papraÅ¡ytas, kartu su kitais nuteistaisiais nuvyko į fermÄ , kurioje parodė, kaip veikia odos pramuÅ¡ikliai, nes Å¡iÄ aplinkybę jo buvo prašęs iÅ¡siaiÅ¡kinti N. S. tuo metu, kai prašė nupirkti odos pramuÅ¡iklius.

Parodęs, kaip jie veikia, D. Č. pasakęs, kad visame tame nedalyvaus, iÅ¡važiavo namo. Å ias D. Č. nurodomas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir kitų nuteistųjų duoti parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausti nuteistieji R. K., V. B. ir V. Z. nurodė, kad pasiÅ«lymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ sulaukė iÅ¡ N. S., tuo tarpu D. Č. pirmÄ kartÄ pamatė tik įvykio dienÄ . Taip pat kaltinamieji nurodė, kad iÅ¡ D. Č. jokių nurodymų, kiek gyvÅ«nėlių reikia nuÅ¡auti, taip pat negavo.

Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų duodamų parodymų, darant nusikaltimÄ pastarųjų veiksmus iÅ¡ esmės koordinavo N. S.. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, visiÅ¡kai neanalizavo ir nenustatinėjo bendrininkų susitarimo ribų. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, tuomet, kai N. S. pasiÅ«lė D. Č. įsigyti keturiasdeÅ¡imt audinių kailiukų, jų pokalbyje dalyvavo tik jie dviese, nė vienas iÅ¡ byloje nuteistų asmenų tame pokalbyje nedalyvavo.

Bylos nagrinėjimo metu apklausti R. K., V. B. ir V. Z. nurodė, kad D. Č. jie pirmÄ kartÄ pamatė tik įvykio dienÄ , iÅ¡ jo nurodymų, kiek žvėrelių reikia nuÅ¡auti, negavo, todėl akivaizdu, kad susitarimas iÅ¡ fermos pavogti kiek galima daugiau audinių buvo sudarytas tarp N. S., R. K., V. B. ir V. Z.. Tuo tarpu D. Č. buvo asmuo, pažadėjęs iÅ¡ N. S. nupirkti keturiasdeÅ¡imt vienetų kailiukų. Nors D. Č. savo veiksmais, N. S. papraÅ¡ytas, perdavė nusikaltimo padarymo įrankius, tačiau net ir atlikdamas Å¡iuos veiksmus jis manė, kad bus pavogta keturiasdeÅ¡imt audinių.

Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs bendrininkų susitarimo ribas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamos veikos padarinius, o būtent pagrobto turto kiekį, turėjo pripažinti, kad buvo peržengtos bendrininkų susitarimo ribos, dėl to jo ginamojo veiksmus turėjo perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Be to, aplinkybę, jog tarp N. S. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens buvo sudarytas susitarimas dėl galbūt likusios dalies audinių nupirkimo, patvirtina byloje apklaustų nuteistųjų, iš jų ir D.

Č., parodymai. Nuteistieji nurodė, kad įvykio dienÄ N. S., R. K., V. B. ir V. Z. bÅ«nant aikÅ¡telėje į jÄ atvažiavo du automobiliai, vienÄ kurių vairavo D. Č., o kitÄ â€“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurį R. K., V. B. ir V. Z. įvardijo storuliu. R. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau Å¡iuos parodymus patvirtino ir teisme, nurodė, kad į aikÅ¡telę atvykus asmeniui, jų pramintam „storuliu“, N. S. nuėjo su juo pakalbėti, o po įvykio Å¡is asmuo juos paėmė iÅ¡ įvykio vietos ir kartu su N. S. paslėpė nuÅ¡autas audines.

Visos Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad bendrininkų susitarimas grobti neapibrėžtÄ kiekį audinių (tačiau daugiau nei keturiasdeÅ¡imt) buvo sudarytas tarp N. S., R. K., V. B. ir V. Z.. Nors D. Č. ir sutiko iÅ¡ N. S. nupirkti keturiasdeÅ¡imt vienetų audinių kailiukų, vėliau atvežė nusikaltimo padarymo įrankius ir padavė juos nuteistiesiems, tačiau Å¡iuos veiksmus jis atliko manydamas, kad bus pagrobta keturiasdeÅ¡imt vienetų audinių.

Aplinkybės, jog N. S., R. K., V. B. ir V. Z., kaip vykdytojų, susitarimas kažkuriuo metu iki nusikalstamos veikos padarymo pakito – D. Č. nežinojo, jis tam nedavė jokio pritarimo, kartu su jais Å¡audant audines nedalyvavo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju buvo peržengtos bendrininkų susitarimo ribos, todėl teismas Å¡iÄ situacijÄ turėjo įvertinti kaip vykdytojų ekscesÄ ir dėl to D. Č. veiksmus perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad D.

Č. yra Å¡ios vagystės organizatorius. D. Č. buvo kaltinamas įvykdęs vagystę bendrininkų grupe, tačiau ne organizuota grupe. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vados, kad D. Č. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, niekaip nemotyvavo. Pažymėtina, kad teismas, padarydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , pažeidė BK 255 straipsnio 2 dalį, nes D.

Č. nebuvo kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstamos veikos padarymÄ , o kaltinime jo vaidmuo buvo apibrėžtas kaip nusikalstamos veikos vykdytojo. Pažymi ir tai, kad D. Č. buvo nuteistas dėl to, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe, tačiau ne veikdamas organizuota grupėje ar priklausydamas nusikalstamam susivienijimui, o tai iÅ¡ esmės atima galimybę pripažinti vienÄ iÅ¡ bendrininkų organizatoriumi, nes Å¡i bendrininkavimo forma, t. y. bendrininkų grupė, Å¡ios rÅ«Å¡ies bendrininko nenumato.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo ir nenurodė, kuo remiantis buvo apskaičiuota pagrobto turto vertė.

Å iuo atveju didelės vertės turto požymis Å¡ioje byloje yra įrodinėjimo dalykas, todėl jis turėjo bÅ«ti nustatytas ir įrodytas byloje esančiais įrodymais, prieÅ¡ingu atveju asmens veiksmai negali bÅ«tų kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios duomenų visumos, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pagrobto turto didelę vertę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustas nukentėjusios įmonės atstovas nurodė pagrobto turto vertę, tačiau duodamas parodymus ir pateikdamas ieÅ¡kinį, jÄ tris kartus keitė, t. y. pradžioje buvo nurodyta 60 tÅ«kstančių litų turtinė žala, vėliau – 104713,6 Lt, o ieÅ¡kinyje – 127071,78 Lt.

Net ir neanalizavus, kodėl pastarojo nurodomas sumos taip stipriai skiriasi, atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visetÄ , akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti bent jau mažiausiÄ jÄ iÅ¡ nurodytų sumų. Nukentėjusiosios įmonės atstovas prie ieÅ¡kinio pateikė audinių aukcionuose buvusių įvairių rÅ«Å¡ių audinių kailių kainas, tačiau pažymėtina, kad pagal pateiktas kainas nėra galimybės apskaičiuoti, kokio dydžio žala buvo padaryta nukentėjusiajam, nes neaiÅ¡ku, kokios rÅ«Å¡ies gyvÅ«nai buvo įmonėje ir kokiÄ vertę pagal savo požymius jie atitinka.

Visa tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pateiktame raÅ¡te nurodyta aplinkybė, kad norint sužinoti tam tikrų veislinių žvėrelių vertę, reikia žinoti to Å«kio pardavimo aukcione statistikÄ . Tačiau Å¡ioje byloje net ir teismo du kartus įpareigotas civilinis ieÅ¡kovas duomenų apie kailių pardavimus nepateikė. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiėmė jokių procesinių prievartos priemonių prieÅ¡ teismo įpareigojimų nevykdantį civilinį ieÅ¡kovÄ â€“ Tauragės rajono apylinkės teismas du kartus buvo įpareigojęs civilinį ieÅ¡kovÄ pateikti pajamų–iÅ¡laidų žurnalÄ , tačiau civilinis ieÅ¡kovas Å¡iuos teismo įpareigojimus ignoravo, pateikdamas raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad reikalaujamų duomenų pateikti nesirengia.

Atsižvelgiant į tai, teismo posėdžio metu dar kartÄ prašė teismo iÅ¡reikalauti minėtuosius dokumentus iÅ¡ įmonės, tačiau pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, nepaisant to, kad protokoline nutartimi Å¡is praÅ¡ymas jau du kartus buvo patenkintas. Å ie teismo veiksmai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Remtis (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodytomis kainomis negalima, nes pažymoje nurodoma rudų audinių patelių ir patinių kainos, tačiau Å¡ioje byloje apelianto ginamasis buvo kaltinamas juodų Kanadinių audinių vagyste.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ pateiktų V. N. individualios įmonės dokumentų dėl audinių pardavimo aukcione matyti, kad audinių kainos yra kintančios, priklauso nuo rinkos kainos, kadangi pateikti dokumentai neturi nieko bendra su V. N. individualia įmone, o yra tik bendra statistika, paimta ir specializuoto tinklalapio. Minėtoje statistikoje nurodoma Europos audinių patelių ir patinų kaina, tačiau D. Č. buvo kaltinamas Kanadinių audinių vagyste. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ individualios įmonės dokumentus, patvirtinančius audinių kailių pardavimus, ir Å¡iuos dokumentus pateikti specialistui, siekiant nustatyti realiÄ audinės vertę, kaip ir buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) raÅ¡te.

Å ie teismo veiksmai pagrįstai kelia abejonių teismo Å¡aliÅ¡kumu. Dėl to akivaizdu, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio, t. y. didelės vertės turto buvimÄ Å¡ioje byloje. Nesant minėtųjų duomenų, apelianto ginamajam inkriminuota veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir turėjo bÅ«ti perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 2 dalį.Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį turėjo atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jam padarytÄ turtinę žalÄ .

Pažymi, kad ieÅ¡kovas ne tik kad savo iniciatyva nepateikė jokių įrodymų, tačiau net ir teismo du kartus įpareigotas juos atsisakė pateikti (pajamų–iÅ¡laidų žurnalus; audinių įsigijimo ir audinių kailių pardavimo kainas patvirtinančius dokumentus). Tuo tarpu teismo UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje ir (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytos kainos negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinės žalos dydį. UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti audines, jame nurodė siÅ«lomÄ kainÄ .

Kaip matyti iÅ¡ V. N. paaiÅ¡kinimų, bendrovė žvėrelių pagal pasiÅ«lymÄ nepirko, o tai ir patvirtina, kad pasiÅ«lyme nurodyta kaina neatitiko rinkoje buvusių kainų. UAB (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiÅ«lyme galėjo nurodyti bet kokio dydžio kainÄ , net ir žymiai didesnę nei yra rinkoje, todėl pats pasiÅ«lymas pirkti už konkrečiÄ sumÄ dar nepatvirtina realios rinkos kainos. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodytomis kainomis remtis negalima, nes pažymoje nurodoma rudų audinių patelių ir patinių kainos, tačiau Å¡ioje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pavogtos juodos Kanadinės audinės. IeÅ¡kovo pateiktoje bendroje audinių aukcionų statistikoje nurodoma audinių patelių ir patinų kaina stipriai skiriasi nuo UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje ir (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodytų kainų, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl teismas rėmėsi bÅ«tent minėtuose raÅ¡tuose pateiktomis kainomis, kurios yra dvigubai didesnės. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodytÄ aplinkybę, kad norint apskaičiuoti audinių Å«kio vienos audinės kainÄ , bÅ«tina žinoti to Å«kio audinių kailių pardavimo statistikÄ .

IeÅ¡kovas pats vengė pateikti kailių pardavimo statistikÄ , net ir įpareigotas teismo jos nepateikė, kaip ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų padarytos turtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė turtinę žalÄ , apskaičiuotÄ kartu su pridėtinės vertės mokesčiu.Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti negautas pajamas, nes nurodytos pajamos yra tik spėjamos, o ne realiai tikėtinos.

TÄ apklausiamas teisme nurodė ir V. N., kuris pažymėjo, kad yra ligų tikimybė (audinių maras) ir pan. Apskaičiuoti, kiek viena audinė atsives jauniklių realiai, nėra galimybės, o galima remtis tik spėjimais, todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl negautų pajamų turėjo atmesti. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė civiliniam ieÅ¡kovui atlyginti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas Å¡ios žalos buvimo neįrodė, žalÄ siejo su fizinio asmens iÅ¡gyvenimais, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje buvo ne V.

N., tačiau V. N. individuali įmonė. Todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ turėjo atmesti.Dėl esminių BPK pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, jog rėmėsi surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, o apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė tik liudytojų parodymų turinį, Å¡ių parodymų netyrė, neanalizavo ir nelygino su kitais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Be to, teismas nemotyvavo, kodėl D. Č. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. nepasisakė dėl veikos sudėties požymių, kvalifikuojančio požymio buvimo. Pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso teisės pažeidimÄ , dėl to priimtas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas advokatas M. Vagonis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.Prokuroras ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė advokatė S. Jorudienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. D. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės svetimo turto vagystę. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistojo gynėjas praÅ¡o nuteistojo D. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad D.

Č. buvo susitaręs su N. S., kad iš jo pirks tik 40 audinių kailiukų, tačiau dėl didesnio kiekio nieko nesitarė, jokios vagystės neorganizavo, o tik N. S. prašymu nupirko vagystei reikalingus įrankius bei juos perdavė N. S.. Nuteistojo gynėjo manymu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to D. Č. kaltės klausimu buvo padarytos nepagrįstos išvados, neaišku, iš kokių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė pagrobtų audinių vertę ir kodėl D.

Č. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl D. Č. kaltės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ , nurodė, kuriais iÅ¡ jų remiasi, o kuriuos atmeta, iÅ¡dėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiÅ¡ka byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiÅ¡kinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas palygino tarpusavyje liudytojų, kitų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų parodymus, D. Č. parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog Å¡ių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo D. Č. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ .Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nustatė, kad iÅ¡ nuoseklių V.

Z., R. K. ir V. B. parodymų matyti, kad visus įrankius žvėrelių žudymui parÅ«pino D. Č., jis pats atvežė minėtus asmenis iki fermos, parodė vietÄ , iÅ¡ kur reikės vogti žvėrelius, organizavo patekimÄ Ä¯ fermÄ , parodė, kaip veikia žudymo mechanizmas, nurodė, kur atneÅ¡ti nužudytų audinių kÅ«nelius ir pats rengėsi juos pasiimti, o D. Č. nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios, jis tų aplinkybių, kurias nurodė teisme, nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Vertindamas D.

Č. parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. Č. planavo ir organizavo vagystę, visi kiti asmenys buvo tik vykdytojai, o D. Č. parodymus, kuriuose jis nurodo, kad vagystę organizavo N. S., teismas laikė kaip jo pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant suÅ¡velninti savo padėtį, neatitinkančiÄ byloje surinktų faktinių duomenų.Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas dėl D. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra tai, kad teismas be pagrindo atmetė D.

Č. parodymus ir jo pateiktÄ versijÄ apie susitarimÄ su N. S. dėl 40 audinių kailių pirkimo iÅ¡ N. S.. Nuteistojo D. Č. gynėjas akcentuoja, kad D. Č. iÅ¡ N. S. sutiko nupirkti 40 kailiukų, bet ne gyvÅ«nų, o aplinkybės, jog N. S. jų ketino vogti daugiau, nežinojo, todėl D. Č. ir turėtų bÅ«ti nuteistas bÅ«tent dėl Å¡io susitarimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokie apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, o D.

Č. pirmosios instancijos teisme pateiktÄ versijÄ paneigia kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuteistųjų V. Z., R. K. ir V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotais parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, pagrįstai padarė iÅ¡vadas apie D. Č. kaltumÄ . Apylinkės teismas, pripažindamas D. Č. kaltu, be kita ko, rėmėsi Å¡ioje byloje taip pat nuteistų V.

Z., R. K. ir V. B. parodymais, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, tokiu būdu pripažindami savo kaltę bei teismo nustatytas ir įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, veikų padaryme dalyvavusius asmenis. Nuteistojo D. Č. gynėjas apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nori D. Č. parodymams suteikti didesnę reikšmę negu kitų nuteistųjų šioje byloje parodymams ar kitai baudžiamosios bylos medžiagai, ir prašo vadovautis tik D. Č. parodymais pripažįstant jį kaltu.

Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , nė vienas iÅ¡ įrodymų pats savaime neturi iÅ¡skirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . BÅ«tina palyginti asmenų parodymus ir visus bylos duomenis, ir tik pripažinus, kad Å¡ių duomenų, kaip visumos, pakanka asmens kaltumui nustatyti, galima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo nuteistųjų V.

Z., R. K. ir V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, buvo paskelbti N. S., kuriam baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta į atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo iÅ¡analizuota informacija apie D. Č. mobiliojo ryÅ¡io telefono veikimÄ audinių vagystės metu, ir pagrįstai buvo konstatuota, kad Å¡ių įrodymų visuma yra pakankama D. Č. kaltei įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistųjų V. Z., R. K. ir V.

B. parodymus, jų nuoseklumÄ , atitiktį kitiems byloje esantiems įrodymams, mano, jog netikėti ar abejoti nuteistųjų V. Z., R. K. ir V. B. parodymais nėra pagrindo. R. K. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad 2013 m. sausio mėnesį V. Z. jam pasiÅ«lė pavogti kažkokius žvėrelius ir jis sutiko. 2013 m. sausio 17 d., apie 14–15 val., jis susitiko su V. Z. bei N. S., V. B., po to visi N. S. vairuojamu automobiliu atvažiavo į Tauragės r. ir sustojo automobilių aikÅ¡telėje laukti kažkokio žmogaus.

Po kurio laiko į aikÅ¡telę vienas po kito atvažiavo du automobiliai, jie visi iÅ¡ N. S. automobilio persėdo į automobilį AUDI, kuriame buvo vienas vyriÅ¡kis, kaip vėliau sužinojo, tai buvo D. Č., kuris davė nurodymus, kad reikės perlipti per tvorÄ , eiti prie narvų, Å¡audyti į žvėrelius ir juos dėti į maiÅ¡us. Sustojus ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, D. Č. iÅ¡ automobilio bagažinės išėmė dvi kuprines, kuriose buvo pneumatiniai Å¡autuvai, žirklės, skirtos laidų karpymui, kopėčias, baltos spalvos maiÅ¡us, pirÅ¡tines.

Ä® fermos teritorijÄ perlipo atsineÅ¡tomis kopėčiomis, ten D. Č. pasakė, kad kai nuÅ¡aus žvėrelius, turi su jais grįžti prie automobilio. Ä® žvėrelius Å¡audė R. K. ir V. B., N. S. atidarinėjo narvus, pagaudavo žvėrelį, o R. K. jį nuÅ¡audavo. NuÅ¡autus žvėrelius jie sudėjo į maiÅ¡us, kuriuos davė D. Č., po to maiÅ¡us nunešė ir paliko prie aikÅ¡telės, kur stovėjo jų automobilis (t. 2, b. l. 88–90, 100–101, t. 5, b. l. 6–7). Å iuos jo parodymus patvirtina ir nuteistojo V.

Z. parodymai, jis proceso metu teigė, kad vagystę padarė kartu su N. S., R. K. ir V. B., o vagystei vadovavo D. Č., nurodė, kad vagystę padaryti jam pasiÅ«lė N. S., kuris buvo susitaręs su D. Č., N. S. visas vagystės detales derino su D. Č.. Visus įrankius vagystei daryti atvežė ir davė D. Č., kuris pamokė, kaip reikia Å¡audyti žvėrelius. V. Z. turėjo stebėti, kad kas nors neateitų į fermÄ , iÅ¡ kurios buvo vagiami žvėreliai. Žvėrelius reikėjo atneÅ¡ti į sutartÄ vietÄ ir juos turėjo pasiimti D.

Č., tačiau atėjus į sutartÄ vietÄ su nužudytais gyvÅ«nėliais, D. Č. neatvažiavo ir jų nepasiėmė (t. 3, b. l. 39–40, 44–45, 48–49, t. 5, b. l. 7–8). V. B. taip pat patvirtino minėtų asmenų parodymus ir nurodė, kad N. S. jam pasiÅ«lė užsidirbti pinigų ir paaiÅ¡kino, kad reikės pavogti kažkokius žvėrelius. 2013 m. sausio 17 d. pakviestas N. S. vakare kartu su R. K., V. Z., N. S. bei dar vienu vyriÅ¡kiu, kaip vėliau sužinojo, D. Č., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ vogti audinių.

Atvykus prie fermos D. Č. paaiÅ¡kino, kÄ reikės daryti, parodė, kaip reikia žudyti audines, pasakė, kad jie darbuotųsi ir kai baigs, kad ateitų prie maÅ¡inos (t. 3, b. l. 5–7, 16–17, t. 5, b. l. 7). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistieji V. Z., R. K. ir V. B. parodymus bÅ«tų davę ne laisva valia, visi jie patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, niekas jų nevertė duoti tokius parodymus, ikiteisminio tyrimo metu minėti nuteistieji buvo apklausiami dalyvaujant jų gynėjams, tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai parodymus patvirtino paraÅ¡ais.

Apklausiami teisiamojo posėdžio metu nuteistieji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl abejoti nuteistųjų V. Z., R. K. ir V. B. duotų parodymų patikimumu, jais netikėti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, nors N. S., kuris taip pat buvo kaltinamas Å¡ios vagystės padarymu ir jam byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau bylos nagrinėjimo metu paskelbti N. S. parodymai patvirtina nuteistųjų V.

Z., R. K. ir V. B. duotus parodymus. N. S. nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį jam telefonu paskambino pažįstamas D. Č., pasiÅ«lė susitikti ir pasikalbėti dėl darbo. TÄ pačiÄ dienÄ jie susitiko (duomenys neskelbtini), kur D. Č. pasakė, kad netoli (duomenys neskelbtini) rajono yra tokia ferma ir kad iÅ¡ jos galima pavogti audinių. Jis sakė, kad reikės apie 200 vienetų, už vienÄ audinę mokės apie 7 eurus, liepė susirasti kelis draugus. Jis pasiÅ«lė vykdyti vagystę savo pažįstamiems R.

K., V. Z. ir V. B., Å¡ie sutiko. 2013 m. sausio 17 d. jie visi keturi iÅ¡ Mažeikių jo vairuojamu automobiliu atvažiavo į aikÅ¡telę tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laukė atvažiuojančio D. Č.. Kai atvažiavo D. Č., visi persėdo į jo vairuojamÄ AUDI markės automobilį ir važiavo kažkur į miÅ¡kÄ . IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio D. Č. iÅ¡ automobilio bagažinės padavė visiems pirÅ¡tines, dvi kuprines, kopėčias, maiÅ¡us, kuprinėse buvo du ginklai, replės vielai kirpti.

Nuo automobilio iki fermos ėjo pėsčiomis, keliÄ rodė D. Č.. Perlipę betoninę tvorÄ ir perkirpę vielinę tvorÄ pateko į fermos teritorijÄ , kur atėjus prie narvelių D. Č. parodė, kaip reikia viskÄ daryti: jis su ginklu viename narvelyje, jo net neatidaręs, nuÅ¡ovė vienÄ audinę, nuÅ¡autus žvėrelius liepė sudėti į maiÅ¡us ir juos atneÅ¡ti iki automobilio, po to D. Č. išėjo. Grįžus į sutartÄ vietÄ su nuÅ¡autais žvėreliais D. Č. nebuvo, paskambinęs telefonu D.

Č. sužinojo, kad jį sustabdė policija. MaiÅ¡us su negyvomis audinėmis, kuprines su nusikaltimo įrankiais paliko aikÅ¡telėje (t. 2, b. l. 141–143, 150, 154–155, 158–159). Nors N. S. ir nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau jo parodymai pagrįstai buvo paskelbti siekiant patikrinti kitus įrodymus byloje, ir įvertinus visus anksčiau nurodytus duomenis matyti, kad Å¡ie parodymai paneigia D. Č. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad jis su N. S. buvo susitaręs tik dėl 40 audinių kailiukų nupirkimo.

Kaip matyti iš aptartų V. Z., R. K., V. B. parodymų, visi jie patvirtino, kad D. Č. nenurodė tikslaus skaičiaus žvėrelių, kiek jie turi nušauti ir pavogti, o N. S. netgi patvirtino, kad D. Č. buvo nurodęs, kad reikės apie 200 audinių, taigi D. Č. pateikta versija dėl susitarimo su N. S. dėl 40 audinių vagystės paneigta baudžiamojoje byloje esančiais V. Z., R. K., V. B. ir N. S. parodymais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs bendrininkų susitarimo ribas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nusikalstamos veikos padarinius, neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad buvo peržengtos bendrininkų susitarimo ribos.

Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra jokio pagrindo D. Č. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad D. Č. parodymus paneigia ne tik minėti nuteistųjų V. Z., R. K., V. B. bei N. S., kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , parodymai, bet ir byloje esanti mobiliojo ryÅ¡io telefonų analizė, iÅ¡ kurios nustatyta, jog 2013 m. sausio 17 d. nuo 17.58 val. iki 2013 m. sausio 18 d. 02.20 val. D. Č., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris priklauso V.

Z., bendravimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taigi iÅ¡ Å¡ių užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad D. Č. vagystės darymo metu ne kartÄ bendravo su V. Z., todėl nėra pagrindo tikėti D. Č. parodymais apie tai, kad dėl audinių kailių pirkimo jis tarėsi tik su N. S., o kitų vagystėje dalyvavusių asmenų jis nepažinojo ir juos pamatė pirmÄ kartÄ 2013 m. sausio 17 d., kai Å¡ie atvyko su N. S., ir aprodęs jiems, kaip veikia įrankiai, iÅ¡važiavo ir nieko daugiau nesitarė.

Akivaizdu, kad tokiu atveju, jeigu D. Č. nepažinotų V. Z., nebūtų užfiksuotas ir jo bendravimas su V. Z. telefonu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. Č. parodymus, o pripažindamas D. Č. kaltu pagrįstai rėmėsi V. Z., R. K., V. B. ir N. S. parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Č. kitokių aplinkybių aiškinimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, kurioms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis), yra iÅ¡nagrinėti, patikrinti ir įvertinti. Be to, motyvuotai įvertinti visų nuteistųjų, liudytojų parodymai – tiek kaltinantys, tiek teisinantys, kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, kurių turinys iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje.

Taigi visų įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ , nustatymas motyvuotas įrodymų vertinimu.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Kaip matyti tiek iÅ¡ kaltinamojo akto, tiek iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, D. Č. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu, pagal šį straipsnį jis ir nuteistas, jam nebuvo inkriminuotas joks sunkesnis ar lengvesnis nusikaltimas, apie kurį jam bÅ«tų reikėję praneÅ¡ti, nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas D. Č., faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad D. Č. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau jis nebuvo pripažintas organizatoriumi BK 24 straipsnio 4 dalies prasme, o tokia iÅ¡vada buvo padaryta įvertinus D. Č. vaidmenį ir indėlį į nusikalstamÄ veikÄ (pasiÅ«lė N. S. įvykdyti vagystę, nurodė surasti žmonių vagystės vykdymui, nupirko nusikalstamos veikos įrankius ir priemones, parodė audinių fermÄ , parodė, kaip riekia naudotis įrankiais ir kaip reikia žudyti žvėrelius, ir taip kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada nereiÅ¡kia BPK 255 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kitas aspektas, kuriuo grindžiamas neteisingas D. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimas, yra pagrobto turto vertė. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pagrobto turto didelę vertę, nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo nurodytÄ pagrobtų audinių vertę. Ginčydamas nustatytÄ pagrobtų daiktų vertės įrodytumÄ , apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių audinių įsigijimÄ bei vertę, o teismas, neiÅ¡reikalavęs tokių duomenų, buvo Å¡aliÅ¡kas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigÄ teikti įrodymus. Be to, net ir nesant įsigijimo dokumentų, pagrobto turto vertė buvo nustatinėjama ne pagal jų vertę įsigijimo metu, o pagal jų faktinę vertę vagystės metu 2013 metais. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių.

Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobtų audinių vertę, rėmėsi nukentėjusios įmonės atstovo pateiktu UAB (duomenys neskelbtini) komerciniu pasiÅ«lymu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2013 m. sausio 25 d. audinių patelių vertė buvo 412,80 Lt už vienetÄ , o audinių patinėlių vertė – 481,60 Lt už vienetÄ (t. 1, b. l. 57).

Apeliantas, nesutikdamas su tokiu vertės nustatymu, apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡reikalauti įmonės dokumentai, patvirtinantys audinių kailių pardavimus, Å¡ie dokumentai nepateikti specialistui siekiant nustatyti realiÄ audinės vertę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalavo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi V. N. individuali įmonė) duomenis apie PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kailių pardavimo dokumentus, ir pateikus Å¡iuos dokumentus, buvo apklaustas specialistas – (duomenys neskelbtini) pirmininkas Č.

T.-K., kuris apžiÅ«rėjęs UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus bei prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtus dokumentus parodė, kad nustatant audinių kainÄ , reikia įvertinti konkretaus Å«kio pardavimų rezultatus aukcionuose. Specialistas patvirtino 2013 m. spalio 18 d. raÅ¡te (t. 5, b. l.

1) nurodytas audinių kainas ir parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį audinės patelė kainavo 320 Lt, apie 93 eurai, patinas - 480 Lt, apie 139 eurai. Tačiau specialistas taip pat nurodė, kad žmogus, kuris gyvena iÅ¡ tokio verslo, iÅ¡ kurio audinių banda pavagiama sausio mėnesį, bandai atkurti turi vėl pirkti veislę, nes audinės poruojasi tik kartÄ metuose, ir ne bet kada, o tik kovo mėnesį. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu žmogus sausio mėnesį neteko bandos, tai jis neteko savo darbo įrankių, nes audinių patelė turėtų atvesti apie penkis vaikus ir iÅ¡ to bÅ«tų gaunamos pajamos.

Šiuo atveju reikia vertinti ne tik tiesioginę netektį, nes tiek kainuotų nupirkti audines, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad tokiu metu nupirkti audinių beveik neįmanoma. Specialistas nurodė, kad veisliniai žvėrys parduodami tik lapkričio mėnesį, ir tik prieš tai susitarus, todėl reikia rugsėjį ar spalį susitarti su konkrečiu ūkininku, iš kurio bus perkama, o jau sausio mėnesį jų niekas neturi, nes niekas nelaiko žvėrelių vien tam, kad galbūt kam nors prireiks.

Taigi, jeigu žvėreliai neužsakomi rugsėjo ar spalio mėnesiais ar dar anksčiau, tai lapkritį ar gruodį jų jau nėra galimybės nusipirkti, todėl sausį praradęs bandÄ , tais metais asmuo lieka be bandos. Vien įvertinus vagystės laikÄ , specialistas paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje nukentėjusysis prarado daugiau nei žvėrys yra verti. Anot specialisto, tuo metu, t. y. vagystės metu, vyravo tokios kainos: už patino kailį – 90 eurų, patelės kailis – 61 euras. Å iuo atveju pateiktame ieÅ¡kinyje nurodyta per mažai, kad tik du atvesti gyvÅ«nėliai, nes Å¡iaip praradimas yra tik apie 3 procentai, 3–5 procentai.

Vertinant pateiktÄ UAB (duomenys neskelbtini) komercinį pasiÅ«lymÄ , specialistas paaiÅ¡kino, kad Å¡iame pasiÅ«lyme nurodytos kainos yra realios 2013 m. sausio mėnesio žvėrelių pardavimo kainos, kadangi tokiu metų laiku rinkoje nėra žvėrelių. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad kanadinės audinės yra laukinės, o Lietuvoje auginamos audinės - tai fermos audinės, tokių gamtoje nėra, jos kilusios iÅ¡ kanadinių ir nuo jų skiriasi, jos genetiÅ¡kai ne iÅ¡ Europinių kilusios.

Išanalizavęs pateiktus dokumentus, specialistas parodė, kad tos kainos atitinka realias 2013 metais rinkoje buvusias kainas, nes jeigu vagystė 2013 m. sausio mėnesį, tai tuo metu ir buvo kainų pikas. Č. T.-K. taip pat nurodė, kad skirtumai tarp gyvūno kailio ir gyvo gyvūno kainos yra todėl, kad gyvas gyvūnas visada brangesnis, gali būti net du ir daugiau kartų nei kailis. Sausio mėnesį niekas veislei netikusių gyvūnų nepalieka, ypač tie ūkininkai, kurie turi aukštos kokybės kailius, kaip yra ir šiuo atveju įvertinus pateiktus dokumentus.

Ūkininkai spalio mėnesį visus savo žvėris peržiÅ«ri, po to žiÅ«ri dar kartÄ , dažnai samdo ekspertus ir iÅ¡ užsienio tam, kad vertintų, ir tam, kad pas save fermoj pasiliktų gyvus pačius geriausius, nes Å¡ie atsives vaikus, ir tokiu bÅ«du keliama kokybė. Jei V. N. individualios įmonės Å«kis tai tvarkingai darė, tai sausio mėnesį jie turėjo turėti žvėris, kurie jau savaime duotų vidutiniÅ¡kai geresnį kailį negu tie, kurie buvo parduoti, o Å¡iaip rinkoje tai mažiausiai 20 procentų prideda prie kainos, jeigu vyksta prekyba gyvais žvėrimis ir tai vyksta lapkričio mėnesį, ne sausį, nes sausį bÅ«tų brangiau, lapkričio mėnesį turi bÅ«ti mažiausiai 20 procentų, bet paprastai tai bÅ«na 50 ir netgi 100 procentų virÅ¡ kailio kainos.

Paprastai niekas nenustatinėja atskirai kiekvieno žvėrelio kainos, yra vertinama visa banda pagal Å«kio lygį, analizuojami aukcionai, ir kaina nustatoma visiems gyvÅ«nams bendrai, o gyvo žvėrelio kaina visada yra didesnė už kailio kainÄ . Taigi iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡analizuotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų bei specialisto (duomenys neskelbtini) pirmininko Č. T.-K. parodymų matyti, kad nustatant pagrobtų audinių vertę pagrįstai buvo vadovaujamasi UAB (duomenys neskelbtini) komerciniu pasiÅ«lymu, nes tokia buvo audinių vertė 2013 metų sausio mėnesį, o vertinant aplinkybę, kad tokiu laiku rinkoje įsigyti audinių galimybės gana ribotos, pasiÅ«lyme pateikta kaina nekelia abejonių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡klausiusi specialisto paaiÅ¡kinimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokiÄ pagrobto turto vertę, todėl pagrįstai padarytÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto vagystę, dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir D.

Č. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteista civilinio ieÅ¡kinio suma, nurodoma, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jam padarytÄ turtinę žalÄ , o teismo UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje ir (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytos kainos negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinės žalos dydį, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas pasiÅ«lymas pirkti už konkrečiÄ sumÄ nepatvirtina realios rinkos kainos.

Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes, kaip jau aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame komerciniame pasiūlyme pateiktos kainos realiai atitiko 2013 m. sausio mėnesio audinių kainas, nes tokiu metų laiku šių žvėrelių rinkoje nėra, veislinius žvėrelius galima įsigyti iki gruodžio mėnesio, nes jeigu žvėreliai neužsakomi rugsėjo ar spalio mėnesiais ar dar anksčiau, tai lapkritį ar gruodį jų jau nėra galimybės nusipirkti.

Kaip matyti iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimo, UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi V. N. individuali įmonė) sausį praradusi bandÄ , tais metais prarado ir pelnÄ . Vien įvertinus vagystės laikÄ , specialistas paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje nukentėjusysis prarado daugiau nei žvėrys yra verti, nes gyvi žvėreliai visada yra vertingesni negu kailiai, kadangi gyvi žvėreliai susilaukia palikuonių, kurie taip pat duoda pelnÄ . Todėl nustatant turtinės žalos dydį, pagrįstai buvo vadovautasi UAB (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiÅ«lyme ir (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytomis kainomis.

UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi V. N. individuali įmonė) ir patyrė tokiÄ turtinę žalÄ , Å¡iai įmonei priklausančios audinės buvo jaunos, tinkančios tiek pardavimui, tiek veislei, iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡analizuotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad Å¡ios įmonės pardavimai aukcionuose patvirtina audinių kailių aukÅ¡tÄ kokybę, todėl UAB (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiÅ«lyme ir (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytos kainos nekelia abejonių ir jomis gali bÅ«ti vadovaujamasi nustatinėjant priteistinos žalos dydį.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai turtinę žalÄ priteisė su PVM mokesčiu, kadangi iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) komercinio pasiÅ«lymo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) norint atkurti prarastÄ bandÄ 2013 m. sausio mėnesį, bÅ«tų turėjusi įsigyti audines sumokėdama ir PVM mokestį, todėl tai pagrįstai teismo buvo įtraukta į turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pagrįstai buvo priteistos ir negautos pajamos vadovaujantis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais, nes, prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyta, kad civiliniame ieÅ¡kinyje yra pateikiamos tik tikėtinos pajamos.

Kaip paaiÅ¡kino specialistas, civiliniame ieÅ¡kinyje negautos pajamos nurodytos netgi mažesnės, negu realiai tikėtinos. Civiliniame ieÅ¡kinyje negautos pajamos siejamos su sÄ lyga, kad audinių patelės atsives tik 2 palikuonius, o specialistas paaiÅ¡kino, kad turėtų bÅ«ti skaičiuojama po 5 palikuonius. Taigi civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos negautos pajamos netgi mažesnės negu realiai tikėtinos tokio pobÅ«džio veikloje, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo priteistų negautų pajamų.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu priteisti V.

N. individualiai įmonei (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas Å¡ios žalos buvimo neįrodė, žalÄ siejo su fizinio asmens iÅ¡gyvenimais, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje buvo ne V. N., tačiau V. N. individuali įmonė. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vertinant neturtinės žalos priteisimo galimybes šioje byloje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju dėl nusikalstamos veikos nukentėjo individuali įmonė, o individualios įmonės savininkas – steigėjas – už įmonės prievoles atsako savo turtu, nes individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių ir veikia fizinio asmens vardu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir specialisto apklausos matyti, kad dėl D. Č., V. Z., R. K. ir V. B. padarytos nusikalstamos veikos V. N. individuali įmonė (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) patyrė didelę turtinę žalÄ , buvo sutrikdytas įmonės darbas, atsižvelgiant į pagrobtų žvėrelių auginimo specifikÄ , tokiu metų laiku įvykdyta audinių vagystė sukėlė didelius nepatogumus individualios įmonės savininkui, pats V. N. nurodė, kad jis patyrė didžiulį stresÄ , iÅ¡gyveno dėl padarytos žalos ir įmonės ateities, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti V.

N. individualiai įmonei (dabar UAB (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokia neturtinės žalos suma yra adekvati pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl D. Č., V. Z., R. K. ir V. B. padarytos nusikalstamos veikos, atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Tauragės rajono apylinkės teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo iÅ¡tirtais įrodymais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Dalius Jocys                                                                                Savinijus Katauskas             Â