2018-06-19 Nr. AB-11947-3-61-3-03158-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-432-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03158-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės A. V. 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 30-2310.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, pareiškėjui D. Š. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skyrė 700 Eur baudą.

Teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 23 d., pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui Arūnui Kaminskui. Teisėjų kolegijos teisėjos Milda Vainienė ir Jolita Rasiukevičienė, išnagrinėjusios pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko nušalinimo, priėmė 2018 m. sausio 23 d. nutartį pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo nušalinimo netenkinti. Teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 31 d., pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, kurią sudaro teisėjai Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė ir Arūnas Kaminskas. Teismo pirmininkė teisėja Jolanta Malijauskienė, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos šališkumo argumentus, 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo netenkino.

Teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. kovo 8 d., pareiškėjas nušalinimų teisėjų kolegijai nereiškė, prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą tam, kad būtų galima papildyti skundą ir įtraukti papildomais atsakovais Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (teismo posėdžio 09:21:37 laikas). Pareiškėjo prašymams nepritarė atsakovo atstovas A. G., su pareiškėjo prašymais sutiko trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. Teisėjų kolegija, grįžusi iš pasitarimų kambario, nutarė pareiškėjo prašymų netenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat prašė teismo į posėdį iškviesi liudytojais A. V., L. G., J. M., S. K., išreikalauti vaizdo ir garso įrašus (iš bado akcijos stovyklos), prie bylos medžiagos pridėti viešai skelbiamą informaciją iš internetinės svetainės apie bado akcijos stovyklos šalinimą. Atsakovo atstovas A. G. manė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų, trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. dėl garso ir vaizdo įrašų išreikalavimo neprieštaravo, o likusiuosius prašymus prašė spręsti teismo nuožiūra. Teisėjų kolegija, grįžusi iš pasitarimų kambario, nutarė pareiškėjo prašymų netenkinti. Tame pačiame teismo posėdyje pareiškėjas taip pat prašė teismo prie bylos medžiagos pridėti pranešimą iš atsakovo internetinės svetainės apie bado akcijos palapinių šalinimą. Pareiškėjo prašymams nepritarė atsakovo atstovas A. G. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. Teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjui paprašius, jo teigimu, dėl pablogėjusios jo sveikatos, teisėjų kolegija padarė 5 minučių pertrauką. Pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos būklės prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo atidėjimui neprieštaravo atsakovo atstovas A. G. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. Teisėjų kolegija bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2018 m. balandžio 12 d. 9.45 val.

Teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. balandžio 12 d., pareiškėjas pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Mildos Vainienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Arūno Kaminsko. Pareiškime nurodyta, kad pagrindas antrą kartą reikšti nušalinimą visai teisėjų kolegijai atsirado po to, kai teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. kovo 8 d., išryškėjo teisėjų kolegijos šališkumas atsakovo naudai ir akivaizdūs tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų procesiniai pažeidimai, t. y. teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. kovo 8 d., teisėjų kolegija: (i) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pridėti pareiškėjo teiktą rašytinį įrodymą; (ii) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė iškviesti ir teisme apklausti pareiškėjo prašomus iškviesti liudytojus; (iii) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė leisti pareiškėjui naudotis specialistų pagalba; (iv) elgėsi šiurkščiai, reiškė nepagarbą pareiškėjui. Pareiškėjo pareikštam pareiškimui nepritarė teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas A. G., ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K., kuri taip pat pateikė ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas nėra pagrįstas jokiais argumentais, pareiškėjas tokiais savo veiksmais tik vilkina bylos nagrinėjimą. Pareiškime prašoma imtis priemonių, kad tokie pareiškėjo veiksmai nesikartotų. Teismo pirmininkė teisėja Jolanta Malijauskienė, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos šališkumo argumentus, 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų kolegijos nušalinimo netenkino.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 83 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, proceso dalyvių žodinius ir rašytinius paaiškinimus, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas toje pačioje administracinėje byloje teikė net tris pareiškimus dėl tos pačios teisėjų kolegijos teisėjo bei visos teisėjų kolegijos nušalinimo, pareiškėjo teiktų pareiškimų klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus trimis teismų procesiniais dokumentais, priėjo išvadą, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra akivaizdus, tokie pareiškėjo veiksmai (nepagrįstų pareiškimų teikimas) vertintini kaip trukdantys teismo darbą, nukreipiantys prieš ekonomišką bei operatyvų bylos išnagrinėjimą, ir leidžia spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta nušalinimo teise, todėl pareiškėjui paskyrė 700 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtą 700 Eur baudą; pripažinti, jog teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mildos Vainienės ir Jolitos Rasiukevičienės, neteisėtai ir nepagrįstai bausdama pareiškėją 700 Eur bauda, vykdė piktavališką išankstinį nusiteikimą veikti prieš pareiškėją, vykdė nusikalstamą užsakomąjį baudimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas po to, kai 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu išryškėjo absoliutūs teisėjų šališkumo ir akivaizdūs tyčiniai žmogaus teisių bei laisvių pažeidimai, procesiniai pažeidimai, 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pakartotinai reiškė teismo teisėjų kolegijai susidedančiai iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mildos Vainienės ir Jolitos Rasiukevičienės, nušalinimą (ABTI 44 str. 6 d.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad, visų pirma, pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl bylai nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos šališkumo, todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinei bylai nagrinėti paskirta teisėjų kolegija turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu, pvz., teisėjų kokie nors ryšiai su proceso dalyviais, kurios keltų abejonių dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Visų antra, pareiškėjo nušalinimo pagrindas yra nesutikimas su teismo 2018 m. kovo 8 d. posėdžio metu kolegijos priimtais procesiniais sprendimais (atsisakymu priimti naujus įrodymus, apklausti asmenis ir pan.), t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo, o ne dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Visų trečia, dėl pareiškėjo reikštų nušalinimų nepagrįstumo ir ABTĮ numatytų nušalinimo pagrindų nebuvimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtos net trys nutartys, t. y. 2018 m. sausio 23 d. nutartis, 2018 m. vasario 5 d. nutartis, ir 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, kuriose teisėjų kolegijos pirmininkui, ar visai teisėjų kolegijai pagrindų nusišalinti neįžvelgė. Ketvirta, pareiškėjas šioje administracinėje byloje nušalinimus (2018 m. sausio 23 d., 2018 m. sausio 31 d. posėdžio metu) reiškia iš esmės vienu ir tuo pačiu pagrindu, t. y. teisėjų nešališkumu abejojama vien todėl, kad teisėjų kolegija pareiškėjo prašymus, ar kitus procesinius klausimus išsprendė ne taip, kaip to norėtųsi pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai reiškiamas nušalinimas iš esmės tuo pačiu pagrindu, t. y. nesutinkant su teismo atliktais procesiniais veiksmais ir pareiškėjui suvokiant, jog dėl reiškiamo nušalinimo teismo posėdis bus atidėtas, vertintinas kaip sistemingas, sąmoningas pareiškėjo siekis piktnaudžiauti administraciniu procesu. Be to, pareiškėjas yra nevyriausybinės organizacijos pirmininkas ir administraciniame procese dalyvauja nesinaudodamas profesionalų pagalba, todėl suvokia ir privalo suvokti bei prisiimti visą atsakomybę už atliekamus procesinius veiksmus, o paskirtas baudos dydis yra proporcingas asmens padarytam pažeidimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties yra teisiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria jam paskirta 700 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą.

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS438-1082/2014, AS-120-822/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 23 d., pareiškėjas reiškė nušalinimą teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui Arūnui Kaminskui; teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. sausio 31 d., pareiškėjas reiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, kurią sudaro teisėjai Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė ir Arūnas Kaminskas; teismo posėdyje, įvykusiame 2018 m. balandžio 12 d., pareiškėjas pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Mildos Vainienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Arūno Kaminsko. Šiuo procesiniu pagrindu buvo priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Mildos Vainienės ir Jolitos Rasiukevičienės 2018 m. sausio 23 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2018 m. vasario 5 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2018 m. balandžio 16 d. nutartis. Pareiškėjo reikšti nušalinimai visais atvejais buvo atmesti kaip nepagrįsti.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai iš esmės buvo grindžiami teisėjų Mildos Vainienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Arūno Kaminsko atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas, t. y. iš esmės pareiškimuose buvo keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, nei reikšdamas nušalinimus, nei teikdamas šį atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus net trimis teismų procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad pareiškėjo nuolat teikiami nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjų kolegijos nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu nušalinimo teise, ir pareiškėjui paskirta 700 Eur bauda vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė