9ba2cdb3-800d-4f6c-8087-e43652d50199 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4805-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-05501-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių                 TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Jo teigimu, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui, todėl nebuvo galimybės judėti, trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , be to, kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, ypač žiemÄ .

Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimÄ . Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių TI-K tam yra pritaikyti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , patirtÄ dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. vasario 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas kamerose Nr. 117, 275, 313, 107, 309, 113, 320, 122, 109, 321, 120, 310, 274, 116, 265, 115 bei 323 ir jose 31 dienÄ pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kokias nors kitas institucijas.Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui, pažeidžiant Ä®sakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus (3,6 m2).

Nors jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 31 dienÄ per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, praleido perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Taigi konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio              4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo pakankamai didelis, tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 2 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati jo patirtiems neturtiniams praradimams. Gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 310 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 310 Eur (tris Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                   Irena Paulauskienė