2024-12-18 Nr. AB-18625-3-61-3-02318-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2427-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02318-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 1 d. sprendimą 24S112228 (toliau – ir 2024 m. gegužės 1 d. Sprendimas); 2) Migracijos departamento 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 24S121563 (toliau – ir 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimas) (toliau kartu – ir Skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2024 m. gegužės 1 d. Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, o 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. lapkričio 14 d.

2.2. Skundžiami sprendimai neteisėti, nepagrįsti ir neproporcingi, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės (sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais), objektyvumo (veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus) principus ir turėtų būti panaikintas. Priimant Skundžiamus sprendimus nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokių sprendimų priėmimui. Skundžiami sprendimai priimti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) rašte pateikta informacija, neatlikus pareiškėjos aplinkybių individualaus vertinimo, tai neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuoti.

2.3. Pareiškėja nežino 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo motyvų. Skundžiamas sprendimas pareiškėjai nėra pateiktas. Pateiktoje informacijoje apsiribota nuoroda į teisės aktus nurodant, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Jokių individualių argumentų pateiktoje informacijoje nenurodoma. Priimtu administraciniu teisės aktu sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai, tačiau neatsižvelgta į konkrečias aplinkybes, įskaitant pareiškėjos teisinį santykį su Lietuvos Respublika, jos ir jos artimųjų interesus, ir nesilaikyta proporcingumo principo.

2.4. Nežinodama konkrečių skundžiamo sprendimo pagrindų, pareiškėja yra priversta pati bandyti atspėti viešojo administravimo subjekto argumentus, pateikti paaiškinimus.

2.5. VSD 2024 m. vasario 15 d. pateikė išvadą Nr. 18-1547, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja, tarnaudama Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai.

2.6. Pareiškėjos grėsmė kildinama iš to, kad pareiškėja ilgą laiką, t. y. 22 m. (1992 m. – 2014 m.) tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, o tai, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, ypač didina grėsmės galimybę valstybės saugumui. Pareiškėja dirbo kariniame padalinyje, tačiau ėjo durininkės pareigas.

2.7. Pareiškėja, gimusi 1966 m., 1986 m. ištekėjo ir išvyko iš Lietuvos, buvusiam sutuoktiniui gavus paskyrimą darbui Ukrainoje kariniame padalinyje. Vėliau buvęs pareiškėjos sutuoktinis buvo paskirtas tarnauti (duomenys neskelbtini), kur jai nebuvo kito darbo, kaip įsidarbinti kariniame padalinyje. Šiame dalinyje ji dirbo 1992 m. – 2014 m., paliekant darbą eilinio (grandinio) laipsniu.

2.8. Asmens tarnyba karinėse pajėgose sprendžiant dėl asmens pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos keliamą grėsmę nėra surinkta. Galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu) paneigiamas atsižvelgiant į pareiškėjos amžių ir toliau pateiktas aplinkybes, paneigiančias pareiškėjos lojalumo A. L. režimui galimybę. Šios aplinkybės nebuvo vertintos priimant Skundžiamus sprendimus.

2.9. Pareiškėjos lojalumą Baltarusijos jėgos struktūroms paneigia jos teisiniai, kultūriniai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo. Nuo 2014 m. pareiškėja gyvena Lietuvoje, ji gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjos gimtoji kalba – lietuvių. Pareiškėja lankė lietuvių mokyklą, įgijo profesinį išsilavinimą lietuvių kalba. 2006 m. lapkričio 3 d. pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės atsižvelgiant į įgytą Baltarusijos Respublikos pilietybę. Pareiškėjos tėvai ir seneliai yra lietuviai, ji yra pateikusi prašymą išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Sprendimas apriboti lietuvių kilmės asmens teisę gyventi Lietuvos Respublikoje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos lietuvių kilme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta lietuvio kilmės asmens teise apsigyventi Lietuvoje nebuvo nagrinėtos priimant Skundžiamus sprendimus. Pareiškėjos teisinis santykis su Lietuvos Respublika paneigia teorinės grėsmės galimybę ir bet kuriuo atveju turi būti nagrinėjamas priimant sprendimą atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.10. Pareiškėja prašė pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos tėvai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjos senyviems tėvams ((duomenys neskelbtini)) būtina nuolatinė priežiūra. Lietuvoje gyvena pareiškėjos brolis, Lietuvos Respublikos pilietis, kuris negali prižiūrėti tėvų, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir augina trynukus. Lietuvoje taip pat gyvena pareiškėjos duktė ir anūkė, Lietuvos Respublikos pilietės. Priimant Skundžiamus sprendimus nebuvo įvertinti pareiškėjo tėvų ir anūkės interesai. Priimant sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą gyventi nebuvo tinkamai atsižvelgta į prioritetinį vaiko interesą, pareiškėjos šeimos teisę į privatų gyvenimą ir šeimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje. Priimdamas Skundžiamus sprendimus, išskiriančius šeimą, atsakovas neatliko kompetentingo nepilnamečio vaiko interesų vertinimo ir jų vertinimo santykyje su ginamu interesu. Priimant Skundžiamus sprendimus nebuvo tinkamai įvertintas ir pareiškėjos integravimasis Lietuvos Respublikoje.

2.11. Pareiškėja yra sukūrusi ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, paneigiančius lojalumo Baltarusijos režimui galimybę, kurie nebuvo įvertinti. Pareiškėja nuo 2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau turėjo nutraukti neterminuotus darbo santykius pasibaigus turėto leidimo gyventi galiojimui. Pareiškėją su Lietuva sieja ir platūs socialiniai ryšiai. Pareiškėja čia gimė, užaugo ir gyvena pastaruosius 10 metų.

2.12. Pareiškėja nuo plataus masto karo veiksmų Ukrainoje pradžios pareiškėja Baltarusijoje lankėsi tik vieną kartą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja klausimyne pateikė tikslius duomenis, taip pat ir dėl darbo Baltarusijos karinėse pajėgose, todėl nėra pagrindo abejoti jos nurodomomis politinėmis pažiūromis, paneigiančiomis lojalumo Baltarusijos struktūroms grėsmę.

2.13. Pareiškėjos politinės pažiūros aiškiai nurodytos klausimyne. Apklausos metu ji jau buvo Baltarusijoje, kadangi pasibaigė jos turėto leidimo gyventi galiojimas, ir siekdama išvengti kaltinimų karo ir neapykantos skatinimu turėjo niuansuoti savo atsakymus.

2.14. Viešai reiškiamos politinės pažiūros, persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje nebuvo vertintos priimant sprendimą dėl pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės. Pareiškėjos senelis J. P. buvo represuotas už pasipriešinimą okupaciniams režimams. Ši aplinkybė, paneigianti lojalumo Baltarusijos režimui galimybę, taip pat nebuvo nagrinėta priimant Skundžiamus sprendimus.

2.15. 2024 m. gegužės 1 d. Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti: sprendimuose nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui: pareiškėjos darbas Baltarusijos karinėse pajėgose iki 2014 m. vertinimo metu negali būti atsietas nuo pareiškėjos amžiaus, jos šeiminių ir socialinių ryšių Lietuvoje ir kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, ir savaime nėra pakankamas konstatuoti pareiškėjo pavojingumą valstybės saugumui; iš sprendimų turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėja (pareiškėjos ir jo šeimos santykis su Lietuva, tėvų priežiūros poreikis, vaiko interesas) vertinimas. Priimtu administraciniu teisės aktu sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai, tačiau neatsižvelgta į konkrečias aplinkybes, užsienietės individualius interesus ir nesilaikyta proporcingumo principo.

2.16. Priimdamas Skundžiamus sprendimus, Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl Skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pareiškėjos biografijos faktai negali būti vertinami atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas praėjęs laiko tarpas nuo tarnavimo kariuomenėje, pareiškėjos amžius, pareiškėjos, kaip lietuvių kilmės asmens konstitucinės teisės, šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, jos ekonominiai ryšiai, iškreiptai vertinti pareiškėjos teikiami argumentai apie jos politines pažiūras, nenustatyta jokių pareiškėjos ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, todėl konstatuotina, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėja iki 2014 m. dirbo Baltarusijos karinėse pajėgose, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

2.17. Skundžiamuose sprendimuose nėra duomenų, ar rengiant juos buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjos klausimyne nurodyta informacija apie jos darbą karinėse pajėgose. Nei VSD, nei Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, kaip to reikalaujama pagal Įstatymą. Skundžiami sprendimai buvo priimti formaliai remiantis Išvadoje pateikta bendro pobūdžio informacija ir pačios pareiškėjos klausimyne nurodytu biografijos faktu, neatlikus individualaus pareiškėjos galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Todėl skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

3. Pareiškėja prašė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 20 punkto nuostata, pagal kurią užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisminės gynybos principui, VAĮ nuostatoms, įtvirtinančioms motyvavimo ir atsakingo valdymo pareigą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatoms, įtvirtinančioms teisę kreiptis į teismą. Minėta teisės norma asmeniui, kurio teisės yra apribojamos, neleidžia suvokti tokio apribojimo pagrindo ir atima veiksmingą galimybę jį ginčyti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo atvejis). Pareiškėja, pildydama klausimyną nurodė, kad 1992–2014 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

5.2. Migracijos departamentas gavo Išvadą kurioje nurodyta, jog pareiškėja, tarnaudama Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertino, kad pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai.

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs Išvadą ir kitus duomenis, priėmė Skundžiamus sprendimus.

5.4. 2024 m. gegužės 1 d. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5.5. Priimant Skundžiamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Atsižvelgęs į nustatytus ryšius, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis (5 p., 37 p., 39 p.), pareiškėjai nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

5.6. Migracijos departamentas, priimdamas Skundžiamus sprendimus įvertino ir pareiškėjos apklausos metu gautus duomenis. Apklausos metu pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų jo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai. Pareiškėja pasirinko tarnybą savo noru, tarnavo ilgai, tarnybos tikslas – pensija, kurią dabar gauna, Baltarusijoje turi ir nekilnojamojo turto, dažnai vyksta į Baltarusiją, t. y. pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jos tarnyba).

5.7. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėja ilgą laiką (22 metus) nepertraukiamai, savo noru tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

5.8. Pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Baltarusiją (gauna pensiją, turi nekilnojamąjį turtą, dažnai vyksta į Baltarusiją), nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai (apklausos metu vengė atsakymų į klausimus dėl Krymo, Rusijos agresijos, rinkimų Baltarusijoje, atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir įgijo Baltarusijos pilietybę), veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti jos lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nėra lojali Baltarusijos Respublikai.

5.9. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėja, vadovavosi ne vien Išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Pareiškėja daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

5.10. Vertinant įrodymus, nagrinėjamu atveju pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga.

5.11. Pareiškėjai nėra uždrausta atvykti ar lankytis kitose Europos Sąjungos, Šengeno zonos valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, Migracijos departamentas taip pat neturi duomenų, kad pareiškėjos šeimos nariams būtų uždraustą vykti ar lankytis minėtose šalys. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir įtikinamų paaiškinimų, kodėl jos senyvo amžiaus tėvais negali pasirūpinti kiti šeimos nariai. Pareiškėja išduotų leidimų laikinai gyventi laikotarpiu periodiškai grįždavo į Baltarusiją (fiksuoti 47 sienos kirtimai) ir ten dažniausiai praleidžia apie dvi savaites – mėnesį, t. y. tuo metu jos tėvais Lietuvoje rūpinasi kiti asmenys.

5.12. Pareiškėjos pateiktose gydymo įstaigos išrašuose apie jos tėvo sveikatos būklę yra nurodoma tik anamneze, o sveikatos priežiūrai užtikrinti yra paskirta tik bendrojo praktikos gydytojo priežiūra, kuri nesieja pareiškėjos buvimo vietos su gydymo paslaugų teikimo vieta būtent Lietuvos Respublikoje.

5.13. Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir vadovaujantis pareiškėjos pridėtais dokumentais ir paaiškinimais prie skundo, ji turi tik vieną pilnametę dukrą, todėl nėra aišku apie kokius nepilnamečio vaiko geriausius interesus kalba pareiškėja skunde. Pareiškėjos skunde vardijamos aplinkybės (praėjęs laiko tarpas nuo tarnavimo kariuomenėje, pareiškėjos amžius, pareiškėjos, kaip lietuvių kilmės asmens konstitucinės teisės, šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, jos ekonominiai ryšiai, pareiškėjos politines pažiūros ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

5.14. Skundžiami sprendimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas (Migracijos departamentas) įvertinęs visus duomenis, priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeisti jokie Įstatymo reikalavimai, procedūros, taisyklės ar principai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo tik dėl to priežasties, kad pareiškėja su juo nesutinka.

5.15. Pareiškėja skunde nenurodė koks teisės aktas ar nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o tik pateikė savo deklaratyvų nesutikimą dėl teisės aktų normų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. Skunde nėra pateikta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija buvo remtasi be racionalaus pagrindo.

7.2. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.). Šios Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjos, kaip užsienio šalies pilietės, teisės būtų apribotos, atsisakant jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždraudžiant jai atvykti į Lietuvą. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

7.3. Migracijos departamentas priimdamas Skundžiamus sprendimus, vertino ir individualią pareiškėjos situaciją, sienos kirtimus ir pan. Migracijos departamentas konstatavo, kad ilgalaikiai ekonominiai ryšiai pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja, o šeiminiai asmens ryšiai niekaip nepaneigia esminės aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėja gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti.

7.4. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Skundžiami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (4 str. 3 d., 4 d., 28 str. 4 d., 35 str. 1 d. 1 p., 133 str. 5 d.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (79 p.), Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas (37 p.), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas (2 str.), nurodė, kad pareiškėja 1992–2014 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

10. Teismas pažymėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

11. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pagrindą priimti Skundžiamus sprendimus, nes VSD pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas sprendė, kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismas pažymėjo, kad iš Skundžiamų sprendimų matyti, jog Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėja, t. y. jos šeiminius ryšius, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius. Skundžiami sprendimai priimti, atsižvelgiant į pareiškėjos darbo trukmę, pabaigą, užimamas pareigas, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą. Teismas akcentavo, kad surinktų duomenų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

13. Teismas nurodė, kad Skundžiami sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

14. Teismas konstatavo, kad uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai (apklausos metu vengė atsakymų į klausimus dėl Krymo, Rusijos agresijos, rinkimų Baltarusijoje, atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir įgijo Baltarusijos pilietybę), veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti jos lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

III. 15. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, jame ignoruojami pareiškėjos nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai ir nepagrįstai apriboja pareiškėjos ir jos šeimos teisę į privatų gyvenimą. Sprendime deklaratyviai nurodoma, kad VSD išvadoje nurodytas saugumo interesas negali būti paneigtas jokiomis individualiomis aplinkybėmis, nenagrinėjami pareiškėjos nurodyti argumentai

16.2. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pažeidžiamos jos, lietuvių kilmės asmens, konstitucinės teisės atvykti į Lietuvą, o taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl poįstatyminio teisės akto konstitucingumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje šie pareiškėjos argumentai ir pateiktas prašymas nėra minimi ir nėra išspręsti. Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (praėjęs laiko tarpas nuo tarnavimo kariuomenėje, pareiškėjos amžius, pareiškėjos šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, jos ekonominiai ryšiai, pareiškėjos politinės pažiūros ir kt.) pirmosios instancijos teismo sprendime lakoniškai įvardijamos kaip nesudarančios pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

16.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens tarnyba karinėse pajėgose sprendžiant dėl asmens pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes (2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas byloje eA-2190-968/2024).

16.4. Pareiškėjos lojalumą Baltarusijos jėgos struktūroms paneigia jos teisiniai, kultūriniai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika.

16.5. Pareiškėja prašė įtraukti tėvą į bylą liudytoju, tam kad teismo posėdyje būtų pateikti detalūs argumentai apie priežiūros poreikį ir pareiškėjos teikiamą pagalbą, patikslintos pasekmės artimiesiems ir paneigtos galimos abejonės, tačiau sprendimo dėl šio prašymo nebuvo priimta.

16.6. Skundžiamuose sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų

16.7. 2024 m. gegužės 1 d. Sprendimu, į kurį automatiškai perkelta Išvada, sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai, tačiau neatsižvelgta į konkrečias aplinkybes, jos individualius interesus, šeimos interesus ir nesilaikyta proporcingumo principo.

16.8. Priimdamas Skundžiamus sprendimus, išskiriančius šeimą, atsakovas neatliko kompetentingo šeimos narių, Lietuvos Respublikos piliečių interesų vertinimo ir jų vertinimo santykyje su ginamu interesu.

16.9. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką lietuvių kilmės asmeniui prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsniui.

17. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde tiek Migracijos departamentas (įvertino ryšius su Lietuvą, klausimyno atsakymus, atliko apklausą), tiek pirmosios instancijos teismas įvertino visas pareiškėjos individualias aplinkybės (procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir posėdžio metu pateiktus paaiškinimus). Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu bei pagrįstumu.

20. Atsakovas teigia, kad kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės (senelio represiją, praėjęs laiko tarpas nuo tarnavimo kariuomenėje, pareiškėjos amžius, pareiškėjos, kaip lietuvių kilmės asmens konstitucinės teisės, šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, jos ekonominiai ryšiai, pareiškėjos politines pažiūros ir kt.) ne sudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį ji demonstravo, dirbdama Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, atsisakydama Lietuvos pilietybės Baltarusijos pilietybės naudai, gaudama pensiją iš Baltarusijos.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regiono administracinio teismo praktika (eA-2451-1188/2023; eI2-3416-1161/2024; eI2-10123-979/2023; eA-2190-968/2024 ir kt.) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.

22. Atsakovas pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. VSD teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Bylos nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skundžiamų sprendimų, kuriais panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjai uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. lapkričio 14 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos skundą atmetė.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo situacijos vertinimo, visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo bylos, neišsprendė pareiškėjos prašymų, neindividualizavo pareiškėjos situacijos.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

29. Pažymėtina, kad teismas administraciniame procese yra aktyvus: prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.); teismas privalo ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.); teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.); teismas gali atlikti kitus veiksmus, kurie reikalingi pasiruošiant nagrinėti administracinę bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 8 p.); teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

30. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

31. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

33. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 86 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

34. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neišsprendė pareiškėjos prašymo kviesti liudytoją, nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių vertinimo (dėl 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo įteikimo pareiškėjai; dėl pareiškėjos situacijos individualizavimo (pareiškėja yra gimusi Lietuvoje, čia gyvena pareiškėjos šeimos nariai ir kt.); dėl kitų pareiškėjos ryšių su Lietuvos Respublika). Nors pirmosios instancijos teismas pacitavo bylos faktines aplinkybes, tačiau jų sistemiškai neįvertino.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. tinkamai neišnagrinėjo ginčo, pažeidė proceso teises normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė