2024-01-31 Nr. AB-1878-3-62-3-03375-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-88-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03375-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo S. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 52-S-3697 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pradėti teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 50 Eur neturtinės žalos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad apylinkės teismas yra pirmoji instancija administracinių nusižengimų byloms, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, bei prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo pareiškimą.

Teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, aktualia Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktika, pažymėjo, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, pažymėjęs, kad administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti administracinių nusižengimų bylų, atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas išaiškino, kad pagal ANK 622 straipsnio 1 ir 2 dalis, institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose skundžiami apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pripažinti, kad Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatas 2023 m. lapkričio 21 d. atsakyme į pareiškimą Nr. 52-S-3697 nurodė neteisingą institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat nenurodė jokių terminų, per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, neišsprendė pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatomis dėl atsakymuose į skundus nurodytinos jų apskundimo tvarkos, nurodo, kad atsakovas Sprendime nurodė tokią apskundimo tvarką „Jeigu Jūs nesutinkate su sprendimu dėl prašymo nagrinėjimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, turite teisę paduoti skundą tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui“, ir būtent tokia atsakovo nurodyta Spendimo apskundimo tvarka pareiškėjas pasinaudojo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė, jog Sprendimas turi būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, skundą paduodant per skundą priėmusią instituciją, kaip kad nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Dėl tokios klaidinančios atsakovo nurodytos informacijos apie Sprendimo apskundimą, kuri neatitinka pirmosios instancijos teismo nurodytos informacijos, pareiškėjas nebežino, kokiai institucijai turi paduoti skundą dėl Sprendimo ir mano, kad dėl šių aplinkybių gali būti praleistas terminas paduoti skundą dėl Sprendimo tinkamai institucijai.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, į kurį pareiškėjas kreipėsi, siekdamas apginti savo pažeistas teises; atsakovas Sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nukreipdamas pareiškėją pateikti skundą dėl jo priimto sprendimo būtent administraciniam teismui.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės akto, įtvirtinančio, kad dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kadangi pirmosios instancijos teismo nurodyta Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies norma konkuruoja su atsakovo nurodytu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, ir nėra aišku, kuri teisės norma turi būti taikoma.

Pareiškėjas nurodo, kad byla nėra administracinė ir negali būti tokia laikoma tol, kol nepradėta administracinio nusižengimo teisena, o Sprendimu atsisakius pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjas šį sprendimą, kaip viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą, pagrįstai skundė administraciniam teismui. Tačiau nustačius, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, atsakovui turėtų kilti administracinė atsakomybė dėl pareiškėjo tyčinio klaidinimo ir bylos vilkinimo arba atsakovo nekompetencijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. prašymas dėl informacijos pateikimo. 2023 m. lapkričio 20 d. prašyme pareiškėjas nurodė aplinkybes, susijusias su galimu paauglių alkoholio vartojimu 2023 m. rugpjūčio 15 d., taip pat aplinkybes, susijusias su 2023 m. rugpjūčio 15 d. Bendrosios pagalbos centrui pateiktu pranešimu apie pareiškėjo smurtavimą prieš buvusią sutuoktinę, bei prašė pateikti informaciją, ar nustatytas melagingą pranešimą dėl pareiškėjo veiksmų pateikęs asmuo, ar jam taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį. Atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, jog faktinių duomenų, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta ir policija buvo kviesta žinant, kad pagalba nereikalinga, nenustatyta, todėl teisena pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis nebus pradėta.

Pareiškėjas skundo teismui pirmu reikalavimu prašė panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 str. 1 ir 2 dalis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, pareiškėjo kreipimosi į atsakovą ir atsakovo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalį. Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, dėl ANK 493 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų jų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai. Pagal ANK 615 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Ginčijamu Sprendimu iš esmės buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjos skundu keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad atsakovas, Sprendime nurodydamas jo apskundimo tvarką, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs administracinių nusižengimų teisena (jos nepradėjimu).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo (panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus) nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniam teismui atsisakius priimti skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio asmeniui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo atsakomybės už, pareiškėjo teigimu, neteisingai nurodytą Sprendimo apskundimo tvarką, kadangi ši aplinkybė neužkerta kelio pareiškėjui realizuoti jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjo reikalavimo skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą pilna apimtimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą / neveikimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015; kt.). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo skundo kitų reikalavimų.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos administracinio teisės nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, turi būti nagrinėjamos administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020, 2019 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2019, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį teismingumo byloje T-138/2015, 2014 m. gegužės 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2014).

Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas patirtą neturinę žalą grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu), t. y. aplinkybe, kad nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti klausimą dėl šio skundo reikalavimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-753-492/2018).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 52-S-3697 panaikinimo ir dėl atsakovo įpareigojimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau nepagrįstai nesprendė skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimo, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka pilna apimtimi, todėl tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies, paliekama galioti pareiškėjo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, o pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti S. K. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius