2025-05-12 Nr. AB-8111-3-61-3-01029-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-44-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01029-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-8004-484/2024 pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundus dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21RE-129 (AG-61/02-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas CPVA kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl finansinės korekcijos ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8004-484/2024 atsakovo CPVA skundą tenkino – panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikinta CPVA Sprendimo dalis, kuria CPVA pritaikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-14-0001, ir įpareigojo CPVA priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; kitą Komisijos sprendimo dalį paliko nepakeistą; pareiškėjo Administracijos skundą atmetė; CPVA Sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-8004-484/2024, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi aplinkybė, jog CPVA stabdo sprendimų priėmimą dėl finansinių korekcijų taikymo Administracijai tapo žinoma 2025 m. vasario 18 d., gavus uždarosios akcinės bendrovės „Viešųjų pirkimų ekspertų grupė“, kuri pagal sutartį pareiškėjui teikia teisines konsultacijas, susijusias su viešųjų pirkimų procedūromis, teisininko elektroninį laišką; taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 pirmą kartą konstatavo, jog visgi draudžiamas automatinis fiksuoto dydžio finansinės korekcijos taikymas vadovaujantis iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, jei sprendime (kuriuo pritaikyta finansinė korekcija) teisiniais argumentais nepagrindžiama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Pareiškėjo teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo jis teikia, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje suformuluotos naujos teisės taikymo taisyklės vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje C‑175/23 pateiktu naujausiu 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) nuostatų aiškinimu dėl finansinių pataisų už padarytus pažeidimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016; 2022 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-52-815/2022). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip minėta, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, taip pat 12 punktu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014).

Administracinė byla Nr. eI3-8004-484/2024 buvo užbaigta Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu, vadinasi, pareiškėjas, 2025 m. gegužės 5 d. pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų nukrypti nuo minėtos suformuotos taisyklės ir ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 18 d., t. y. kai pareiškėjas gavo informaciją iš pareiškėjui teisines konsultacijas teikiančios bendrovės apie tai, kad CPVA stabdo sprendimų priėmimą dėl finansinių korekcijų taikymo. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo kontekste pabrėžtina, kad materialiosios teisės normos yra įtvirtintos įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taigi, pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo priėmimo. Juolab, kad iš pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teisme kėlė klausimus dėl Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatų, kiek tai susiję su finansine korekcija, taikymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimu, kuriuo remiantis kitoje administracinėje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis (administracinė byla Nr. eA-227-415/2025), tačiau naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-556/2025).

Nustačius, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punkte numatytais pagrindas paduotas praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti šį prašymą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsniu, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-8004-484/2024.

Grąžinti pareiškėjui Telšių rajono savivaldybės administracijai 30 Eur (trisdešimt eurų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys