2020-11-25 Nr. AB-22363-3-63-3-00275-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3344-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., R. A., V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., R. A., A. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. J., R. A., V. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ (toliau – ir Potvarkis); 4) įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimti potvarkiai; 5) įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą norminius teisės aktus.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R2-25(AG2-1/16-2019) nepagrįstai bylos dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkio Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ panaikinimo nutraukė, o skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjų teigimu, Komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 55 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK) ir kitais teisės aktais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjų nuomone, meras nėra Klaipėdos miesto savivaldybės ir savivaldybės tarybos vienasmenis valdymo organas, galintis priimti potvarkius, nenurodant teisės aktų, kuriais vadovaudamasis juos priima. Viešojoje teisėje turi būti vadovaujamasi principu – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Pareiškėjai nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras Potvarkiu neteisėtai pavedė jam tiesiogiai nepavaldžiai Teisės skyriaus vyriausiajai patarėjai atstovauti jam nepavaldžiai institucijai, Potvarkyje nurodyto asmens negalima identifikuoti, nenurodytas asmens kodas, prie įgaliojimo nepridėta išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pareiškėjų teigimu, Komisija skundžiamame Sprendime nurodžiusi, kad pavedimą atstovauti turinčio asmens įgaliojimų patikrinimas ir vertinimas atliekamas toje institucijoje, kuriai jis pateikiamas, pati nevertino Potvarkio teisėtumo.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“ atsakė į pareiškėjų paklausimą, nurodydamas įgaliojimo atstovauti sudarymo teisinius pagrindus. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjams nesuprantamas skundžiamo Rašto turinys nereiškia, kad jis yra neteisėtas. Pareiškėjams yra žinomas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017, kuriuo išspręstas įgaliojimo teisėtumo klausimas, todėl pareiškėjų pakartotinį skundą dėl įgaliojimo netinkamumo atsakovas vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis. Atsakovo nuomone, pareiškėjų reikalavimas potvarkiuose nurodyti teisinius pagrindus yra nepagrįstas. Įgaliojimas atstovauti nėra individualus teisės aktas. Be to, pareiškėjų reikalavimas panaikinti įgaliojimą yra nebeaktualus, nes yra pasibaigęs įgaliojimo terminas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės merui pateikė prašymą nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ ir raštu paaiškinti, kodėl tai nepadaryta. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2018 m. gegužės 30 d. skundžiamu Raštu informavo vieną iš pareiškėjų – V. J., jog Savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Taip pat Rašte atsakovas nurodė, kad Potvarkis yra priimtas remiantis CPK normomis, todėl jam netaikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Pareiškėjai padavė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2019 m. vasario 18 d. Sprendimu bylą dėl 2018 m. sausio 8 d potvarkio „Dėl pavedimo atstovauti“ teisėtumo ir pagrįstumo nutraukė, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagristą.

7. Teismas, atsižvelgęs į VAĮ 2 straipsnio 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 35 punktus, Savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 20.1 punktą, sprendė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi teisę savivaldybės darbuotojams suteikti įgaliojimus atstovauti savivaldybę ir jos institucijas. Šią teisę jis realizuoja priimdamas potvarkius, nes Reglamento 20.1 papunktyje numatyta, kad meras, vykdydamas įgaliojimus, įtvirtintus Savivaldos įstatyme ir Reglamente, leidžia potvarkius. Pareiškėjų skundžiamame Rašte yra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis meras priima potvarkius ir turi teisę įgalioti kitus asmenis, nurodyta, jog įgaliojimai atstovauti priimami vadovaujantis ne VAĮ, tačiau specialiaisiais įstatymais – CPK, ABTĮ, kuriuose numatytas įgaliojimų tvirtinimas, jų turinys. Teismo vertinimu, Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti skunde nurodytais motyvais.

8. Pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodė jų teisinio pagrindo, norminių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė potvarkius, suteikiančius teisę atstovauti, teismas laikė išvestiniu, todėl konstatavęs, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, minėtą reikalavimą atmetė.

9. Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkio „Dėl pavedimo atstovauti“, teismas nurodė, kad juo buvo pavesta Teisės skyriaus vyresniajai patarėjai atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kitose valstybės institucijose ir bendraujant su notarais, antstoliais ir advokatais. Įgaliojime atstovauti nėra išreiškiamas valinis viešojo administravimo subjekto sprendimas pareiškėjų atžvilgiu, jame pareiškėjams nenustatomos teisės ar pareigos. Potvarkis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, jis parengtas remiantis CPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, todėl jam netaikomi VAĮ nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Komisija pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti bylą šioje dalyje kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Teismas, sutikdamas su tokiu Komisijos teisiniu vertinimu, nenagrinėjo Potvarkio teisėtumo klausimo, nes ginčas nenagrinėtinas administracinių teismų.

10. Pareiškėjai skunde prašė įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą, norminius teisės aktus. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, jog šis reikalavimas yra nekonkretus ir nepagrįstas įrodymais, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą administraciniais aktais nelaikomuose potvarkiuose, kuriais pavedama atstovauti, nurodyti jų teisinį pagrindą ir norminius teisės aktus.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai sutampa su skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentais. Papildomai pažymima, kad teismas nesivadovavo teisės aktais: Savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatais, CPK 111 straipsniu; bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

13. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas mano, kad teismas atidžiai įvertino tiek Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 21R2-25 motyvus, tiek atsiliepimo motyvus bei pridėtus įrodymus, todėl atsakovas nekartojo minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkio „Dėl pavedimo atstovauti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą raštu pateikti paaiškinimus ir potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą, norminius teisės aktus pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

17. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad teismas nesivadovavo teisės aktais.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjų prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Potvarkį, o kitus pareiškėjų reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti.

21. Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

Dėl Rašto panaikinimo

22. Pareiškėjai skunde prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (31.1.)-RS2-500 „Dėl pavedimo atstovauti“. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą, prašydami nurodyti norminius teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ bei raštu paaiškinti, kodėl mero priimtuose potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas minėtas ir kiti panašūs potvarkiai. Atsakydamas į pareiškėjų prašymą, Klaipėdos miesto savivaldybės meras ginčijamu Raštu nurodė, kad pagal Savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Reglamento 20.1.5 papunktyje numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi įgaliojimus atstovauti savivaldybei arba raštu įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais asmenimis be atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo. Reglamento 20.1 papunktyje numatyta, kad meras, vykdydamas įgaliojimus, įtvirtintus Savivaldos įstatyme ir Reglamente, leidžia potvarkius. Taip pat Rašte nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d. potvarkis Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“ yra priimtas vadovaujantis CPK normomis, todėl jam netaikomi VAĮ nustatyti individualaus administracinio akto reikalavimai.

23. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (aktuali 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-733 redakcija) 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.). Pagal Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Prašymams, nesusijusiems su administracinės paslaugos teigimu, turimos informacijos pateikimu, administracinio sprendimo priėmimu, t. y. kitus prašymus, atsakoma laisva forma (Taisyklių 35.4 p.).

24. Įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad jame nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės meras vadovavosi priimdamas 2018 m. sausio 8 d. potvarkį „Dėl pavedimo atstovauti“, nes jame nurodytos atitinkamos Savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimas pagal pavedimą reglamentuojamas CPK, todėl pareiškėjams Rašte pagrįstai paaiškinta, kad minėtas potvarkis buvo priimtas vadovaujantis būtent CPK normomis, todėl jam netaikomi VAĮ nustatyti individualaus administracinio akto reikalavimai. Taigi pareiškėjų 2018 m. gegužės 10 d. prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės merui buvo išnagrinėtas tinkamai, vadovaujantis anksčiau nurodytais teisės aktais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog panaikinti skundžiamo Rašto nėra pagrindo.

Dėl Potvarkio panaikinimo

25. Pareiškėjai skunde prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. sausio 8 d potvarkį Nr. M-8 „Dėl pavedimo atstovauti“, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyresniajai specialistei yra pavedama atstovauti savivaldybę ir jos institucijas visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotose teismuose, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kitose valstybinėse institucijose ir bendradarbiaujant su notarais, antstoliais ir advokatais, ir apibrėžiamos jos įgaliojimų ribos.

26. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ) nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (IAGNTĮ 1 str. 1 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 str. 2 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 2 p.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundžiamu Potvarkiu joks sprendimas pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas, jiems nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių ar pritaikomų poveikio priemonių, todėl jis negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Komisija pagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Potvarkį nutraukė kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

29. Pareiškėjai skunde prašė įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimti potvarkiai bei potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą, norminius teisės aktus.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), o prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nesant nuginčytiems sprendimams, kuriais klausimas išspręstas iš esmės, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų reikalavimas – įpareigoti atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimti potvarkiai, nelaikytinas savarankišku reikalavimus, kadangi jis yra išvestinis, susijęs su jų reikalavimu panaikinti Raštą, kuriame buvo nurodyti visi teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas Potvarkis. Įvertinus Raštą ir nusprendus, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo dalį dėl įpareigojimo atsakovą raštu paaiškinti, kodėl potvarkiuose nenurodyti norminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimti potvarkiai. Tuo tarpu pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą potvarkiuose nurodyti jų priėmimo teisinį pagrindą, norminius teisės aktus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinas abstrakčiu, nedetalizuotu ir nekonkrečiu, todėl pagrįstai Komisijos atmestas kaip nepagrįstas.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek Komisija ginčijamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas, vadovaudamiesi ginčui aktualiais teisės aktais, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, skundžiamu Raštu tinkamai išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjų 2018 m. gegužės 10 d. prašymą, reikalavimas dėl Potvarkio panaikinimo nenagrinėtinas teisme, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas. Todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. J., R. A., V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė