2017-07-19 Nr. AB-14193-3-61-3-01502-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-571-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01502-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., R. S. ir A. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. P., R. S. ir A. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 8 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. T3-82, kuriuo buvo patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys nesklebtini)), esančio (duomenys nesklebtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjai skundu taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti praleistą sprendimo apskundimo terminą grindė tuo, kad jiems buvo sudėtinga sekti informaciją viešoje erdvėje dėl specialių žinių trūkumo, pareiškėjai buvo giliai įsitikinę, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija juos iš karto informuos apie skundžiamo detaliojo plano tvirtinimo procedūras.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų R. P., R. S. ir A. S. skundą.

Teismas, nustatė, kad ginčijamame Tarybos sprendime buvo nurodyta, jog šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje, sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) visuomeninei administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat ir tai, kad patvirtintas detalusis planas buvo paskelbtas viešai prieinamame Vilniaus rajono savivaldybės interneto tinklalapyje ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Taip pat iš į bylą pateiktos laikraščio „Vilniaus krašto savaitraštis“ kopijos teismas nustatė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas vietinėje spaudoje buvo paskelbtas 2017 m. kovo 30 d.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bei įvertinęs pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis konstatavo, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačių laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese. Darė išvadą, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti.

Nurodo, kad neturi jokių specialių žinių kaip susirasti informaciją viešoje erdvėje, nes yra darbininkas, kompiuteriu iš viso nemoka naudotis ir jo neturi. Todėl prašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos informaciją apie ginčijamo detaliojo plano procedūras teikti jam raštu. Pabrėžė, kad su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog administracija į jo 2017 m. vasario 24 d. raštą atsakė beveik po 3 mėnesių, t. y. 2017 m. balandžio 5 d. tad nuo šios datos jis skaičiavo apskundimo terminą. Taip pat nurodo, kad apie savaitraštį „Vilniaus krašto savaitraštis“ jis taip pat nežinojo, kadangi gyvena ne Vilniaus rajone, o Birštone.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti jam praleidus vieno mėnesio skundo pateikimo teismui terminą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, baigiamąjį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro 2 stadijos: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Patvirtintas detalusis planas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos (Įstatymo 26 str. 8 d.). Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų duomenys ir šių dokumentų sprendiniai (Įstatymo 28 str. 1). Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai turi teisę susipažinti su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas (Įstatymo 28 str. 5 d.).

Šiuo atveju ginčijamame Tarybos sprendime nurodyta, jog šis sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje, sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos visuomeninei administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi, šiuo atveju terminas apskųsti sprendimą pradedamas skaičiuoti ne nuo sužinojimo apie sprendimą, o nuo jo paskelbimo dienos.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas galėjo ne vienu būdu sužinoti apie skundžiamą sprendimą, kurio pagrindu buvo patvirtintas detalusis planas, kadangi jis buvo skelbiamas tiek internetinėje atsakovo svetainėje, registruojamas, taip pat apie jį buvo pranešta savaitiniame laikraštyje („Vilniaus krašto savaitraštis“ 2017 m. kovo 30 d.). Taip pat, įvertinus tai, kad pareiškėjas apie vykstantį teritorijų planavimo procesą žinojo, tai patvirtina ir skunde jo paties nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu jam buvo sudarytos visos sąlygos būti aktyviu ir domėtis savo teisėmis, pvz: kreiptis į atsakovą nurodytais kontaktiniais numeriais siekiant informacijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. T3-82. Pareiškėjas gindamas savo teises ir žinodamas apie vykstančius procesus galėjo realizuoti savo teises ir pasitelkęs pagalbą, pvz: profesionalų teisininką. Todėl įvertinus visas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto skundo padavimo termino, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė