9b8f9b0b-e759-47cd-8854-e1a36796d814 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-356-485/2020

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00179-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. T. (toliau – D. T.) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. birželio 25 d. nutarties, kuria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 5 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, D. T. skundas netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. D. T. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , 2020 m. vasario 29 d., 09.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW GOLF“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas. Už tai asmeniui paskirta 950 (devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 (penkiolikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. T. pateikė skundÄ Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi D. T. skundas nebuvo patenkintas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 5 d. nutarimÄ paliekant nepakeistÄ .

3. Apeliaciniame skunde D. T. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje neteisingai konstatuojamas faktas dėl automobilio galinių dešinės pusės durų neatsidarymo, kadangi vertinamu atveju neatsidarinėjo kairės, bet ne dešinės pusės automobilio durys. Apeliantas neneigia policijos pareigūnams nurodęs, kad išlipo pro galines automobilio duris, tačiau ši aplinkybė, pasak D. T., buvo nurodyta iš neblaivumo ir pasimetimo, siekiant padėti draugei išvengti administracinės atsakomybės, kadangi automobilį vairavo būtent ji, o apeliantas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Nors iš pradžių apeliantas pareigūnams tvirtino, jog automobilį vairavo kažkoks kitas asmuo, tačiau taip pasielgė spontaniškai, vėlgi nenorėdamas išduoti savo draugės.

3.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su policijos pareigÅ«no A. P. parodymais, kad jis matė, jog automobilį vairavo vaikinas. Å ie parodymai, pasak D. T., yra neteisingi, kadangi analizuojamoje situacijoje jis negalėjo matyti vairuotojo, nes juos skyrė pakankamai didelis atstumas. Juo labiau, kad pareigÅ«nas nesugebėjo įvardinti, kaip atrodė automobilį vairavęs vaikinas. Kad policijos pareigÅ«nas A. P. sako netiesÄ , pasak apelianto, iÅ¡ dalies patvirtina ir kito policijos pareigÅ«no E. K. parodymai, kuriais Å¡is patvirtino nematęs, kas vairavo automobilį. Kad tarp policijos automobilio ir I. L. vairuojamo automobilio buvo apie 250 m. atstumas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.

3.3. Nors liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ant grindinio matėsi smėlėtos batų padų žymės, einančios nuo vairuotojo vietos iki tos vietos, kurioje stovėjo apeliantas ir kad batų pėdsakai sutapo, tačiau pareigÅ«no nurodytos smėlėtos batų padų žymės buvo senos, aplytos lietaus. Be to, prie ant žemės buvusio pėdsako pridėjus apelianto kojÄ su batu, nei pėdsako dydis, nei raÅ¡tas nesutapo su apelianto. Å ias aplinkybes, pasak apelianto, akivaizdžiai patvirtina ir kiti policijos pareigÅ«nų veiksmai. Apeliantui pareigÅ«no nurodymu priėjus ir bandant atsisėsti į automobilio vairuotojo vietÄ , buvo akivaizdu, kad apeliantas atsisėsti negali, nes sėdynė buvo pristumta į priekį, o tarpas tarp sėdynės ir vairo buvo toks mažas, jog apelianto kojos atsirėmė į vairÄ . Å ios aplinkybės policijos pareigÅ«nas taip pat jokiomis priemonėmis nefiksavo. Tačiau teisme liudytojas nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas, neteisingas ir melagingas aplinkybes, kad sėdynės padėtis buvo tinkama apeliantui atsisėsti. Å ios aplinkybės galėjo bÅ«ti paneigtos, jei policijos pareigÅ«nai, atliekamų veiksmų fiksavimÄ bÅ«tų pateikę teismui. Kadangi Å¡ios aplinkybės buvo nenaudingos įrodymų prasme, teismui jos ir nebuvo pateiktos. Tuo tarpu aplinkybę, kad analizuojamu atveju buvo daromas vaizdo įraÅ¡as, patvirtina tai, kad įvykio metu policijos pareigÅ«nas apeliantui parodė, jog iÅ¡jungia vaizdo kamerÄ ir tai padaręs, kalbino D. T. prisiimti kaltę.

3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamos nutarties motyvais, jog policijos pareigÅ«nai apelianto ir I. L. nematė tik kelias sekundes, kuomet matomumÄ užstojo namo kampas. Nors, pirmosios instancijos teismo vertinimu, per tokį trumpÄ laikÄ apeliantas ir I. L. nebÅ«tų spėję apsikeisti vietomis, tačiau Å¡i aplinkybė grindžiama prielaidomis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Važiuojant automobiliu buvo pamatyta, kad priekyje policijos pareigÅ«nai susistabdę tikrino du automobilius. I. L., prieÅ¡ingai nei teigia policijos pareigÅ«nai, pasuko į gyvenamojo namo keliukÄ ir ten sustojo. Palaukusi gal 3-4 minutes, iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo ir pasuko prieÅ¡inga nuo policijos pareigÅ«nų kryptimi. Pamačiusi, kad buvusioje vietoje dar yra policijos pareigÅ«nai, vėl pavažiavo ir įsuko į kito gyvenamojo namo kiemÄ . Ä®sukusi į namo kiemÄ , I. L. greitai persėdo iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ , o apeliantas iÅ¡lipęs stovėjo automobilio priekyje. Tik praėjus kelioms minutėms policijos automobilis, važiuodamas pagrindiniu keliu, staiga stabdė, nes buvo beveik pravažiavęs keliukÄ , ir įsuko į gyvenamojo namo kiemÄ , kur stovėjo automobilis. Svarbu ir tai, jog sprendžiant iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, policijos pareigÅ«nų judėjimo greitis iÅ¡ pradžių buvo labai nedidelis ir iki to momento, kol jis privažiavo iki automobilio „WV Golf‘ praėjo pakankamas laiko tarpas, kad vairuotojas su keleiviu galėtų apsikeisti. Jeigu tai buvo tik kelios sekundės, kaip nurodo teismas, tuomet policijos pareigÅ«nai bÅ«tų matę, kas iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės. Pasak D. T., liudytojo E. K. nurodytos aplinkybės, jog jiems atvykus prie automobilio, I. L. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje užsisegusi dirÅ¾Ä , vėlgi yra neteisingos. Ji iÅ¡ tiesų sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau nebuvo spėjusi užsisegti saugos diržo.

3.5. Nesutinkant su skundžiama nutartimi pabrėžiama ir tai, kad pareigÅ«nai, pažeisdami vairuotojo blaivumo nustatymo tvarkÄ nevertino apelianto bendros bÅ«klės, iÅ¡ karto liepė pÅ«sti į alkotesterį. Tokiu bÅ«du, pareigÅ«no teisme iÅ¡dėstyta aplinkybė, kad jis įvertino bendrÄ D. T. bÅ«klę, liepdamas eiti tiesia linija bei pirÅ¡tu pataikyti į nosį, yra neteisinga. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant ne teismo tvarka buvo pažeisti ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kadangi praÅ¡ant administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, Å¡is reikalavimas nebuvo vykdomas, bylÄ iÅ¡nagrinėjus raÅ¡ytinio proceso tvarka. Taip pat buvo teikiamas praÅ¡ymas pateikti policijos pareigÅ«nų visus vaizdo registratorių įraÅ¡us bei iÅ¡reikalauti gyvenamojo namo, kuriame buvo sustojęs I. L. vairuojamas automobilis ir kuriame vyko aplinkybių aiÅ¡kinimasis, vaizdo kamerų įraÅ¡us, tačiau teismas įrašų nereikalavo ir jų neiÅ¡tyrė.

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ D. T. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. D. T. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. IÅ¡ aptaro seka, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės Å¡io nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. IÅ¡analizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl D. T. kaltės. Å is trÅ«kumas net ir apklausus policijos pareigÅ«nus E. K. bei A. P., administracinėn atsakomybėn traukiamÄ D. T. bei įvykio metu kartu su juo automobilyje buvusiÄ I. L. nebuvo paÅ¡alintas ir pirmosios instancijos teisme. Pats apeliantas pažeidimÄ neigia, jo kaltė iÅ¡ esmės grindžiama vien tik liudytojų policijos pareigÅ«nų E. K. ir A. P. parodymais bei byloje pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, kurių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nepakanka D. T. kaltei pagrįsti.

8. Bylos duomenimis, policijos pareigÅ«nams pasivijus automobilį „VW GOLF“, D. T. iÅ¡ jo buvo iÅ¡lipęs, o I. L. sėdėjo keleivio vietoje. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Šį faktÄ betarpiÅ¡kai patvirtino policijos pareigÅ«nai E. K. ir A. P., jo neneigė ir D. T. su I. L., bÅ«tent tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose. Policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius D. T. asmens dokumentų, Å¡is nurodė, jog automobilio jis nevairavo, pažymėdamas, kad tai darė kitas asmuo, t. y. ne jis ir ne I. L.. Nors bÅ«tent Å¡i aplinkybė tiek Institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui leido abejoti D. T. parodymų patikimumu, tačiau Å¡ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nams vis dar aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje, I. L. patvirtino, jog automobilį vairavo bÅ«tent ji. Å iuos I. L. teiginius betarpiÅ¡kai patvirtina byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose matyti, kaip I. L. eilę kartų policijos pareigÅ«nams pakartoja, jog automobilį vairavo ne D. T., bet ji. Svarbu tai, kad net ir po tokių I. L. pasisakymų dar ne kartÄ perklausus D. T., kas vairavo automobilį, Å¡is lakoniÅ¡kai nurodydavo, jog tai darė ne jis, nei apie trečiÄ asmenį, nei apie I. L. neužsimindamas, todėl susikoncentruoti vien tik į pirminius D. T. teiginius apie trečiÄ asmenį, neva vairavusį automobilį, atsižvelgiant ir į jo bei I. L. asmeninius santykius (sprendžiant iÅ¡ bylos medžiagos, jie buvo pora), dėl kurių, D. T. turėjo pakankamÄ pagrindÄ melagingai teigti, jog automobilį vairavo trečias asmuo, nederėtų. Juo labiau, jog, bylos duomenimis, I. L. vartojo alkoholinius gėrimus iÅ¡ vakaro, kas D. T. buvo žinoma, automobilis buvo vairuojamas anksti iÅ¡ ryto, dėl ko, tiek D. T., tiek ir I. L. galėjo pagrįstai tikėtis, jog I. L. gali bÅ«ti nustatytas neblaivumo laipsnis.

9. Tuo tarpu vertinant I. L. prisipažinimÄ atkreiptinas dėmesys į tai, jog jos pozicija nepakito net ir tuo metu, kai alkotesteriu buvo patikrintas jos blaivumas ir jai nustatytas 0,29 promilių neblaivumo laipsnis. Nors toks neblaivumo laipsnis vairuotojams, turintiems didesnį nei 2 (dvejų) metų vairavimo staÅ¾Ä atsakomybės neužtraukia, tačiau, sprendžiant iÅ¡ byloje surinktų duomenų visumos, I. L. buvo pradedantysis vairuotojas, 2 (dvejų) metų vairavimo stažo neturėjo, todėl už veiksmų, kuriuos ji kategoriÅ¡kai pripažino padariusi (vairavo automobilį, kai jai nustatytas 0,29 promilių neblaivumo laipsnis), padarymÄ jai grėsė administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį. Esant Å¡iems duomenims, pagrįstai manytina, jog pagrindo prisiimti atsakomybę už kitos asmens, t. y. D. T., neteisėtus veiksmus, I. L. analizuojamu atveju neturėjo. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir ANK 422 straipsnio 4 dalies bei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijų skirtumai. Akivaizdu, jog I. L., nebÅ«dama teisininkė bei besimokanti vidurinėje mokykloje, Å¡ių skirtumų (administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra sunkesnė) galėjo nežinoti. Ir vis tik, nepaisydama Å¡ios aplinkybės, policijos pareigÅ«nams (tiek jos, tiek D. T. teigimu tvirtinant, kad jai gresia sunkesnė atsakomybė) ji nuosekliai tvirtino, jog automobilio D. T. nevairavo, Å¡iuos veiksmus atliko ji. Å ios pozicijos I. L. laikėsi tiek pareigÅ«nams pateikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

10. Nors pirmosios instancijos teismas Å¡ia versija nepatikėjo, remdamasis iÅ¡ esmės vien tik policijos pareigÅ«nų parodymais, tačiau juose aukÅ¡tesnysis teismas įžvelgia esminių prieÅ¡taravimų, kurie nebuvo paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų E. K. ir A. P. teisme duotų parodymų, automobilį „VW GOLF“ jie pastebėjo 20-50 metrų atstumu, kai Å¡is apsisuko ir nuvažiavo prieÅ¡inga kryptimi. A. P. patvirtino matęs, jog automobilį vairavo tamsiai apsirengęs asmuo (bylos duomenimis nustatyta, kad D. T. analizuojamo įvykio metu buvo apsirengęs tamsiais rÅ«bais, o kartu su juo automobilyje buvusi jo draugė I. L. – Å¡viesiais). PeržiÅ«rėjus byloje pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ tiesų matyti, kaip tolumoje į Å¡alutinį keliÄ Ä¯sukęs tamsios spalvos automobilis apsisuka ir nuvažiuoja prieÅ¡inga kryptimi, tačiau atstumas nuo policijos pareigÅ«nų iki komentuojamo automobilio, prieÅ¡ingai nei teismo posėdžio metu tai tvirtino policijos pareigÅ«nai, buvo gerokai didesnis nei 20-50 metrų. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, esant tokiu atstumu nuo judančios transporto priemonės, juo labiau jai iÅ¡sukant į Å¡alutinį keliÄ ir matant tik automobilio Å¡onÄ , kurį, be kita ko, dengė krÅ«mai, pamatyti ne tik automobilį, bet ir jį vairavusį asmenį, nebuvo jokios galimybės (vaizdo įraÅ¡e automobilis sunkiai įžiÅ«rimas, pastebimas net keletÄ kartų persukinėjant vaizdo įraÅ¡Ä ).

11. Nors pareigÅ«nai tvirtino, jog komentuojamas automobilis iÅ¡ jų akiračio buvo dingęs vos keletÄ sekundžių ir tik tuo metu, kai matomumÄ jiems užstojo namas, į kurio kiemÄ Ä¯suko automobilis „VW GOLF“, tačiau ir Å¡i versija, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us, aukÅ¡tesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog tuo metu, kai pareigÅ«nai pastebėjo automobilį „VW GOLF“, keičiantį važiavimo kryptį, jie abu buvo iÅ¡lipę iÅ¡ tarnybinio automobilio.

Ä® tarnybinį automobilį jie įlipo tik tuo metu, kai automobilis „VW GOLF“ apsisukęs pasuko prieÅ¡inga kryptimi. Tuo tarpu toje vietoje, kur apsisukęs nuvažiavo automobilis „VW GOLF“, vaido įraÅ¡e matomas kelio lankstas. Jį nuo policijos pareigÅ«nų buvimo vietos analizuojamoje situacijoje skyrė medžiai, todėl automobiliui „VW GOLF“ įvažiavus į minėtÄ kelio atkarpÄ , policijos pareigÅ«nams dar akivaizdžiai neiÅ¡važiavus iÅ¡ savo buvimo vietos, nepamesti komentuojamo automobilio iÅ¡ savo matymo zonos jiems nebuvo jokios objektyvios galimybės, kas Å¡iuo konkrečiu atveju leidžia pagrįstai abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis.

Å ioje vietoje įvertintina ir tai, jog pagal byloje surinktus duomenis, policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis vietÄ , kurioje buvo rastas stovintis „VW GOLF“ automobilis, pasiekė per kiek daugiau nei 1 (vienÄ ) minutę, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad per tokį trumpÄ laikÄ nei I. L., nei D. T. nebÅ«tų spėję pakeisti savo buvimo automobilyje vietos, tačiau Å¡iame kontekste bÅ«tina įvertinti ir laikÄ , kurį pareigÅ«nai užtruko įlipdami į savo automobilį, jį užkurdami, iÅ¡judėdami iÅ¡ savo stovėjimo vietos ir apsisukdami (iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog tarnybinis policijos pareigÅ«nų automobilis priekiu stovi prieÅ¡inga kryptimi nei nuvažiavo „VW GOLF“ automobilis).

Å ie pareigÅ«nų veiksmai neabejotinai užtruko tam tikrÄ laiko tarpÄ , todėl spręsti, jog Å¡iuo atveju I. L. ir D. T. turėjo vos 1 (vienÄ ) minutę pasitraukti iÅ¡ savo buvimo vietos, nuvažiuoti iki kiemo, kuriame jų automobilis buvo rastas, ir pasikeisti savo sėdėjimo vietomis automobilyje, nebuvo jokio pagrindo. Neabejotina, kad automobiliui „VW GOLF“ dingus iÅ¡ pareigÅ«nų matymo zonos (nuvažiavus kelio lankstu, kurį nuo pareigÅ«nų skyrė medžiai), D. T. ir I. L. turėjo pakankamai laiko pakeisti savo sėdėjimo vietas automobilyje.

Tokių veiksmų atlikimas pvz. I. L. persėdant iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio, o D. T., sėdėjusiam keleivio vietoje, tiesiog iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, didelių laiko sÄ naudų nereikalauja.

12. Abejonių kelia ir policijos pareigÅ«nų teiginiai dėl D. T. neblaivumo nustatymo Å¡iam einant tiesia linija bei ranka siekiant savo nosies galiukÄ . Toks pareigÅ«nų pasiÅ«lymas nei viename vaizdo įraÅ¡e neužfiksuotas, jį neigia tiek D. T., tiek ir I. L.. Negana to, peržiÅ«rėjus byloje esančius vaizdo įraÅ¡us matyti, jog vienam policijos pareigÅ«nui paėmus D. T. asmens ir automobilio dokumentus, jis, be kita ko, nurodydamas, jog matė, kad automobilį vairavo bÅ«tent D. T., nieko nelaukęs ir jokio pasiÅ«lymo nepateikęs, grįžo į tarnybinį automobilį, kuriame iÅ¡ karto pradėjo ruoÅ¡ti alkotesterį D. T. blaivumo patikrinimui ir D. T. perdavė alkotesterio antgalį. Nors iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pareigÅ«nai kalba apie kažkokius pėdsakus, vedančius nuo automobilio vairuotojo pusės link D. T., tačiau D. T. bato pado tikrinimas, kuris, sprendžiant tiek iÅ¡ pareigÅ«nų, tiek iÅ¡ D. T. parodymų, vis tik buvo atliktas, neužfiksuota, todėl pasikliauti vien tik pareigÅ«nų teiginiais, jog D. T. bato pado raÅ¡tas atitiko komentuojamus pėdsakus, Å¡iÄ aplinkybę tiek D. T., tiek I. L. kategoriÅ¡kai neigiant, nėra pagrindo. Å ios aplinkybės jokie objektyvÅ«s bylos duomenys nepatvirtina. AnalogiÅ¡kai vertintini ir pareigÅ«nų teiginiai dėl automobilio vairuotojo sėdynės apžiÅ«ros. Nors jie teigia, kad ji buvo tinkama D. T. sėdėti, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje vėlgi nėra.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, apelianto kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena D. T. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

14. Tokiu būdu, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 5 d. nutarimas, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis, kuria D. T. skundas netenkintas, panaikintini ir administracinio nusižengimo teisena D. T. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 653 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

D. T. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 5 d. nutarimÄ , Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Algirdas Remeika