2026-05-27 Nr. AB-11231-3-64-3-04309-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-659-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04309-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas:

1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnis);

2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės;

3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas (pavedamas, įpareigojamas) pirkimų organizatoriumi;

4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) į bylos nagrinėjimą kviesti Administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą (atliekamą) darbą aplinkybių);

6) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti (vykdyti) įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 straipsnio 1, 3 dalis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –ir DK) 45 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas;

7) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221);

8) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu;

9) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970);

10) pripažinti, kad antri metai pareiškėjui neleidžiama teisme apginti savo teises ir priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą, ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

11) pripažinti atsakovą / darbdavį, pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.), inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą;

12) pripažinti / suvokti, kad antri metai yra pagrobta / grobiama pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis;

13) išsireikalauti iš darbdavio (atsakovo) būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus: Įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą; Įsakymą Nr. A1-1221; Įsakymą Nr. P1-970 ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus. Skundas teisme gautas 2025 m. gruodžio 22 d. (pasirašytas 2025 m. gruodžio 19 d.), t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo ir nurodė, kad svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“. Detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žinojo apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai pareiškėjo nesupažindino su įsakymu, teismo vertinimu, niekaip nepagrindė, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. gruodžio 19 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žinojo seniai.

Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikė analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau buvo atsisakyti priimti 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Nr. eI3-11806-426/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. eI3-10188-931/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. eI3-12334-931/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi eI3-12828-402/2025, 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi Nr. eI3-12945-780/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. eI3-12829-641/2025, 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi Nr. eI3-13230-780/2025, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi Nr. eI3-13339-780/2025, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18683-780/2025, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. eI3-19712-780/2025, 2025 m. spalio 16 d. nutartimi Nr. eI3-20789-780/2025, 2025 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. eI3-20990-780/2025 ir kt.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas sprendė, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nebuvo pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, t. y. neatitinka faktinės tikrovės, pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jie turi įstatymo galią ir privalomi visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar jų pagrįstumo, nes tai pažeistų konstitucinę teismų sistemos pusiausvyrą bei Konstitucinio Teismo, kaip vienintelės institucijos, turinčios teisę oficialiai aiškinti Konstituciją, kompetenciją. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų nagrinėjimas, kuriais siekiama ne pažeistų teisių ar interesų apgynimo, bet tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog į Konstitucinį Teismą kreipiasi tik tada, kai kyla pagrįstų abejonių dėl byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai. Abstraktus ar bendro pobūdžio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti laikomas tinkamu pagrindu inicijuoti šią procesinę procedūrą, nes tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai, susiję su tam tikrų aplinkybių pripažinimu, negali būti savarankišku skundo teisme dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, šią pareiškėjo skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas antrus metus vengia vykdyti teisingumą, neužtikrina sąžiningo bylos nagrinėjimo ir be pagrindo varžo pareiškėjo teisę į pažeistų teisių bei interesų gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl įsakymų panaikinimo paduoti ir nenurodė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas, be kita ko, prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Pareiškėjas skunde formulavo reikalavimą dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo, kurį prašė priteisti iš Administracijos, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš antstolių veiksmų, kuriais išieškomos, nurašomos iš pareiškėjo sąskaitų piniginės lėšos.

Administraciniai teismai sprendžia bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje, tarp jų, dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.; ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Įstatymai antstoliams viešojo administravimo įgaliojimų nesuteikia (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.; 3 str. 2 d.), todėl jie nepriskirtini prie viešojo administravimo subjektų. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia prisiteisti žalos, patirtos dėl antstolio veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, atlyginimą, darytina išvada, kad šis ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai nepriimta nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-968/2026).

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė