9b8e3b6e-c085-4e97-9b7d-4fbcd89f2eed · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-436-555/2013Teisminio proceso Nr. 2- 21-3-00024-2012-9Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta MiceikienėProcesinio sprendimo kategorija 34.4.3;99.7;114.11;121.18;121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei E. M., trečiasis asmuo Kauno r. 4-ojo notarų biuro notarė J. V., dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nustatyti jai teisę į privalomÄ Â¼ palikimo dalį iÅ¡ jos tėvo S. M., mirusio 2011 m. rugpjūčio 9 d., testamentu paliktos turto dalies atsakovei E. M.. Nurodė, kad nuo 2005 m. jai buvo nustatytas neįgalumas, o nuo 2007 m. balandžio 26 d. ji yra pripažinta II-os grupės invalide ir jai paskirta invalidumo/netekto darbingumo pensija.

Vėliau buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Gaunamos invalidumo/netekto darbingumo 527, 57 Lt pensijos neužtenka būtiniems jos poreikiams patenkinti. Tėvas rėmė finansiškai, skirdamas po 200-300 litų kas mėnesį, o kartais ir didesnes pinigų sumas. Ieškovė rūpinosi tėvo namo dalies bei žemės išsipirkimu, po to ji ir jos gyvenimo draugas J. J. V. rūpinosi namo remonto darbais. Tėvas S. M. mirė 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir tuo metu ieškovė buvo sunkios sveikatos būklės neįgalus asmuo, todėl jai buvo reikalingas išlaikymas.

Kadangi ieÅ¡kovė yra pripažinta antros grupės invalide, pagal įstatymÄ pretenduoja į privalomÄ jÄ palikimo dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 860 Lt atsakovei E. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei palikimo atsiradimo dienÄ buvo nustatytas ribotas 40% darbingumas, todėl jos galimybės gauti darbines pajamas yra itin ribotos, ieÅ¡kovės pajamos palikimo atsiradimo dienÄ buvo 527,57 Lt netekto darbingumo pensija, ieÅ¡kovė palikimo atsiradimo momentu bei teismo sprendimo priėmimo metu gyveno kartu su sugyventiniu J.

J. V., kurio iš jo paaiškinimo pajamos yra 1300 Lt bei taip pat turi 2 invalidumo grupę, J. J. V. kartu su ieškove gyvena J. J. V. priklausančiame gyvenamajame name, už kurio mokesčius moka vienas J. J. V.. Ieškovė pateikė 1 mėn. jos poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad jai per mėnesį reikalinga apie 1095 Lt pinigų suma, tačiau nepateikė jokių buto mokesčius, artrito asociacijai mokamo mokesčio, treniruoklių, pirties, baseino reikalingumo bei lankymo išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Teismas liudytojų J. J. V. ir A. J. parodymus dėl S. M. iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei teikimo faktÄ vertino kritiÅ¡kai. Taip pat teismas nurodė, kad pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas iÅ¡laikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės jiems iÅ¡laikymo reikia (LR CK 3.72 str. 2 d.), tačiau Å¡i prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas.

Teismas, nagrinėdamas iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei reikalingumo klausimÄ , vertino ne tik ieÅ¡kovės gautas pajamas palikėjo S. M. mirties dienÄ , tačiau atsižvelgė ir į pretenduojančios į privalomÄ jÄ palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų iÅ¡mokų), kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , į visas kitas pajamas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės vardu palikėjo mirties dienai buvo ir Å¡iuo metu yra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t.y. ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m.; 3,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r.; butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; 0,0607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ., Vilniaus r. sav., taip pat ieÅ¡kovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos.

Teismas ieÅ¡kovės neveikimÄ iÅ¡ žemės sklypo, garažo ar automobilio pardavimo, dviejų butų Vilniaus m., žemės sklypo sodininkų bendrijoje Vilniaus r. gauti tam tikras pajamas vertino kaip neiÅ¡naudojimÄ visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovei turint tam tikras pajamas, kurios nors ir nebuvo didelės, nuosavybės teise valdant vertingÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei dėl ieÅ¡kovės neveikimo jį valdant neiÅ¡naudojus visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų pragyvenimui, darė iÅ¡vadÄ , kad visos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog S. M. mirties dienÄ ieÅ¡kovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Nepripažinus iÅ¡laikymo reikalingumo, ieÅ¡kovė į privalomÄ jÄ palikimo dalį neturi teisės (CK 5.20 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinys neįrodytas ir atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-458-540/2012 bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovės nuomone pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Kauno m. apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, nes visiÅ¡kai nesidomėjo ieÅ¡kovės sÅ«naus gaunamomis pajamomis, ar jos yra pakankamos, kad bÅ«damas studentas dar galėtų mokėti nuomos mokestį savo motinai, taip pat nesiaiÅ¡kino, kas, kokiu tikslu internete paskelbė skelbimÄ apie ieÅ¡kovės buto nuomÄ , kokiu bÅ«du apie skelbimÄ sužinojo atsakovė.

Taip pat teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog S. M. 2009 m. liepos mėnesį buvo nusprendęs sudaryti naujÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ planavo palikti ieÅ¡kovei įpareigodamas jÄ leisti atsakovei E. M. iki jos gyvos galvos naudotis namo dalimi, butu Žemaitkiemio k., Kauno r. sav., teismas net atsisakė Å¡io testamento projektÄ prie bylos. Apeliantė teigia, kad atsakovė nuslėpė nuo teismo tikruosius duomenis apie S. M. gaunamas pajamas, o liudytojų iÅ¡kviestų atsakovės iniciatyva parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems bei pačios atsakovės duotiems paaiÅ¡kinimams apie namo remonto darbų atlikimo laikÄ , apimtis ir kt., be to, aplinkybė, jog ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje buvo skirta nemokama valstybės teisinė pagalba, leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis yra nepakankama pačiai savimi finansiÅ¡kai pasirÅ«pinti.

Nurodo, kad pagal teismų praktikÄ pripažįstama, kad neįgalumas preziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumÄ , negaliÄ turintis įpėdinis pagal įstatymÄ turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį ir jam nereikia įrodinėti iÅ¡laikymo reikalingumo, nes vien dėl sveikatos bÅ«klės jam iÅ¡laikymo reikia (CK 3.72 straipsnis). Mano, jog teismas priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės 860 Lt atsakovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų netinkamai taikė CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei, nuostatas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Taigi paveldėjimo pagal testamentÄ atveju teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis, o su bÅ«tinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.);

Å¡i teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo Å¡eimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsbio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

Taigi konkrečioje byloje sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Byloje nustatyta, kad tėvo mirties dienÄ ieÅ¡kovė buvo iÅ¡ dalies (40 proc.) darbinga, tačiau, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į poreikį bÅ«ti iÅ¡laikomam, bet ir į faktÄ , ar asmuo negali savęs iÅ¡laikyti, nėra iÅ¡laikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010).

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad neįgaliam palikėjo vaikui nereikia įrodyti poreikio bÅ«ti iÅ¡laikomam, kolegijos vertinimu, bÅ«tina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka bÅ«tiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovė buvo riboto darbingumo, teismas nelaikė lemiama iÅ¡laikymo reikalingumo faktui nustatyti, bet vertino ir kitus ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindu nurodytus faktinius duomenis.Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieÅ¡kovei, kuri yra iÅ¡ dalies nedarbinga, pagalbÄ teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs iÅ¡laikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius socialines garantijas - mokama transporto iÅ¡laidų kompensacija bei netekto darbingumo pensija viso 559,10 Lt kas mėnesį (b. l. 8-9, 1 t.), duomenų, jog ieÅ¡kovė negali dirbti, byloje nepateikta, ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , t.y.

½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno m.; 3,5000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r.; butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Vilniaus m.; 0,0607 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., taip pat ieÅ¡kovės vardu yra registruota transporto priemonė AUDI 90, 1985 m. laidos., kas sudarė pagrindÄ spręsti, kad palikėjo mirties dienÄ ieÅ¡kovė turėjo pakankamai pajamų ir turto bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl neturi teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovės tėvas ketino pakeisti testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl palikimo, kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos atveju, kadangi testamentinė valia pakeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo reikalingumÄ jos tėvo mirties dienÄ , t.y. 2011-08-09, bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms patenkinti.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nors apeliantė ir teigia, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais byloje ieÅ¡kovei I.

Ž. (b. l. 30, 83, 113, t.

1) ir atsakovei E. M. (b. l. 75, t.

1) buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal 2012 10 19 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b l. 35, t.

2) už atsakovei teiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ paskaičiuota 860 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, pirminė ir antrinė teisinė pagalba finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys yra atleistos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės už atsakovei E. M. teiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ paskaičiuota 860 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikintinas.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tėvo S. M. mirties dienÄ ieÅ¡kovė I. Ž. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, jÄ panaikinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjai                                                                                           Galina Blaževič                                                                                                         Albina Rimdeikaitė                                                                                                                      Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                        Â