AS-662-199-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-662-199-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Omnibetas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 25 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012 m. birželio 19 d. protokolinį sprendimą ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Komisijai.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS662-199/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Omnibetas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 25 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012 m. birželio 19 d. protokolinį sprendimą ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Komisijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui du skundo egzempliorius, pridėjus skundžiamą aktą ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundo reikalavimus, dokumentus, patvirtinančius UAB „Omnibetas“ įsteigimą ir įregistravimą bei M. S. įgaliojimus pasirašyti skundą, mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui tik skundo egzempliorių bei mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą, tačiau kitų teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjo skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omnibetas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.
Atskirajame skunde pažymi, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie UAB „Omnibetas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-16897. Pažymi, kad 2012 m. liepos 31 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informavo UAB „Omnibetas“ apie tai, kad pareiškėjo skundas buvo persiųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nors pagal ABTĮ 19 ir 23 straipsnius skundas turėjo būti tiesiogiai paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Aplinkybė, jog pareiškėjui skundo Komisija negrąžino, jį suklaidino, nes suteikė pagrindo manyti, kad skundo priėmimo klausimą išsprendė Komisija, dėl to pareiškėjas šalindamas trūkumus nebepateikė atstovavimo dokumentų ir Komisijos sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų.
Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Šiuo atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 38 straipsnių reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui teisę pateikti teismui du skundo egzempliorius, pridėjus skundžiamą aktą ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundo reikalavimus, dokumentus, patvirtinančius UAB „Omnibetas“ įsteigimą ir įregistravimą bei M. S. įgaliojimus pasirašyti skundą, mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį, kurioje aiškiai nurodyti šalintini skundo trūkumai, gavo, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad buvo pagrindas manyti, jog skundo priėmimo klausimą išsprendė Komisija.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 15) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Kaip matyti iš pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. teismui išsiųsto skundo, pareiškėjas pateikė dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat papildomą skundo egzempliorių, tačiau nepateikė norimo apskųsti akto ir kitų įrodymų, kuriais pareiškėjas grindė savo skundo reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prie skundo (prašymo) pridedamas, be kita ko, skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas. Nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Įrodymų, jog pareiškėjas būtų negalėjęs pateikti norimą apskųsti aktą nėra, todėl pareiga prie skundo pridėti skundžiamą aktą priklausė ne kam kitam, o pareiškėjui, todėl argumentai, kad pareiškėjas tikėjosi, jog Komisija pateikė teismui Komisijos sprendimą ir dėl to pareiškėjas nepateikė norimo apskųsti akto, laikytini nepagrįstais.
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnibetas“ atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Skirgailė Žalimienė