9b8aec6a-df97-45b1-8c8e-d36c576d5330 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-45-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02350-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo P. P. atstovei adv. Daivai BalčiÅ«nienei,atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2-45-881/2016 pagal ieÅ¡kovo P. P. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“,       n u s t a t ė : ieÅ¡kovas P. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. liepos 12 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti ieÅ¡kovo pagal sutartį sumokėtus 9 997,67 Eur (34 519,95 Lt) ieÅ¡kovo lėšomis jo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, kurioms taikomas LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuota draudimo apsauga.

Nurodė, kad 2011 m. liepos mėn. BAB banko SNORAS padalinyje mokėjo mokesčius ir ten dirbanti vadybininkė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui santaupas laikyti ne terminuoto indėlio, o obligacijų pavidalu, nes tai geresnės sÄ lygos, bankas siÅ«lo didesnius palÅ«kanų procentus, patikino, kad obligacijų pavidalu lėšas banke laikyti saugu, kad jos apdraustos indėlių draudimu ir jų iÅ¡pirkimas po vienerių metų yra garantuotas. IeÅ¡kovas dar turėjo santaupų namuose, todėl vėl atvyko į banko padalinį ir pasirašė ginčo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sigijo 100 vnt. obligacijų už 9 997,67 Eur.

Po banko bankroto paskelbimo ieÅ¡kovas suprato buvęs suklaidintas banko darbuotojos dėl obligacijų saugumo; ieÅ¡kovo teigimu, banko darbuotoja ieÅ¡kovui suteikė klaidingÄ informacijÄ apie esmines sutarčių sÄ lygas, kurias žinodamas ieÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs sandorio. IeÅ¡kovo atveju suklaidinimas pasireiÅ¡kė sÄ moningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikÅ¡mingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu. IeÅ¡kovas turi radioelektroniko iÅ¡silavinimÄ , dirba žemės Å«kio bendrovėje sargu, neturi nei praktinių, nei teorinių žinių apie vertybinius popierius, bankui patikėjo visas santaupas, obligacijų draudimas ir valstybės garantijos jam buvo esminė sutarties sudarymo sÄ lyga, prieÅ¡ingu atveju, pinigus bÅ«tų laikęs kaip terminuotÄ indėlį. 2011 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas buvo sudaręs obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį AB Ūkio banke, ten taip pat buvo patikintas, kad obligacijos yra apdraustos indėlių draudimu, pagal Å¡iÄ sutartį bankas obligacijas iÅ¡pirko be jokių problemų.

IeÅ¡kovas ir atsakovas nebuvo lygiateisės sandorio Å¡alys, todėl bÅ«tent atsakovui, kaip savo srities profesionalui, kilo pareiga pateikti ieÅ¡kovui iÅ¡samiÄ , visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie jam rekomenduojamus sandorius, tačiau tai nebuvo padaryta. Anot ieÅ¡kovo, atsakovo elgesys, kai ieÅ¡kovas buvo patikintas obligacijų saugumu, kad valstybė indėlių draudimu garantuoja pinigų grÄ Å¾inimÄ , bet neįteikti jokie dokumentai, kuriuose bÅ«tų aiÅ¡ki informacija, kad obligacijos nėra indėlių draudimo objektas, įrodo atsakovo siekį suklaidinti ieÅ¡kovÄ sudarant ginčijamÄ sutartį (CK 1.91 str.). Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieÅ¡kovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. IeÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti Å¡io sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. IÅ¡ esmės visas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys grindžiamas jo deklaratyviais teiginiais neva atsakovas jam pateikė neteisingÄ informacijÄ apie obligacijas, įskaitant ir indėlių draudimo apsaugos joms taikymÄ , nepateikė ginčijamÄ sandorį lydinčių dokumentų, nesupažindino jo su ginčijamo sandorio sudarymo rizikomis ir pan.

Tokie ieÅ¡kovo teiginiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. ginčijamo sandorio 1.22 punkte, prieÅ¡ pat Å¡alies paraÅ¡Ä , aiÅ¡kiai matomoje vietoje yra nurodyta, kad pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ ; prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes.

Papildomai atsakovas iÅ¡ anksto pateikė ieÅ¡kovui, kaip neprofesionaliam klientui, Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30-45 punktuose nurodytÄ informacijÄ (tame tarpe „Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ â€œ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ â€œ), o ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad Å¡iÄ informacijÄ gavo.

Taip pat apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, iÅ¡samiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1. punkte. Prospektas buvo vieÅ¡ai paskelbtas banko interneto puslapyje. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 3 punktÄ , elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje iÅ¡spausdinta kopija įteikiama klientui, jeigu jis to praÅ¡o. BÅ«tent dėl to ginčijamoje sutartyje pateiktas investuotojo patvirtinimas, kad jis susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, o ne juos gavo.

Nors ieÅ¡kovas neigia, kad atsakovas tinkamai atliko kliento informavimo pareigÄ , nustatytÄ Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytų ginčijamo sandorio ir Aptarnavimo sutarties nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ne atsakovas, bet ieÅ¡kovas, t. y. bÅ«tent ieÅ¡kovas, įgyvendindamas CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatytus reikalavimus, privalo įrodyti, kad jis nesusipažino su Å¡iose sutartyse minimais dokumentais, o jo patvirtinimai neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas Å¡ių prezumpcijų nepaneigė.

Aptarnavimo sutarties 3 punkto nuostata, numatanti, kad siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sÄ lyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobÅ«džio, o tik nukreipiančia į LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ , t. y. negali bÅ«ti vertinama kaip teiginys, jog absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui (nepriklausomai nuo jų dydžio bei pobÅ«džio) yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei ginčijamoje obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieÅ¡kovui klaidinančios informacijos, ir ieÅ¡kovas nesuklydo.

Be to, Å¡iai bylai svarbi aplinkybė, kad pagal Taisyklių 58 punktÄ , obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios FPRÄ® 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos investicinės paslaugos gali bÅ«ti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar Å¡i finansinė priemonė yra tinkama klientui. Tai reiÅ¡kia, kad fiksuotų palÅ«kanų obligacijų įsigijimo sÄ lygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui.

Be to, ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRÄ® 22 straipsnio 7 dalyje nurodytÄ informacijÄ , t. y. nutarė, kad yra pajėgus savarankiÅ¡kai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusiÄ rizikÄ . IeÅ¡kinyje nenurodyta kokių nors ieÅ¡kovo asmeninių savybių, kurios galėjo nulemti ieÅ¡kovo deklaruojamÄ suklydimÄ , sudarant ginčijamÄ sandorį. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo itin patyręs indėlininkas, todėl objektyviai turėjo suvokti sudaromo ginčijamo sandorio esmę ir žinoti skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties.

IeÅ¡kovo klaidingas įsivaizdavimas dėl jo įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo neatsargaus, neapdairaus ir nerÅ«pestingo elgesio pasekmė. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamÄ sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali bÅ«ti pripažintas esminiu Å¡ios sutarties elementu.

Ginčijamos sutarties teisėtumÄ ieÅ¡kovas pradėjo ginčyti praėjus daugiau kaip trejiems metams po sutarties sudarymo ir tik po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Todėl pats ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad aplinkybė dėl investuotų lėšų draudžiamumo jam buvo esminė ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne iÅ¡kilo vėliau, pripažinus atsakovÄ nemokiu. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimas, kad jeigu bÅ«tų žinojęs, jog obligacijos nėra apdraustos įstatymų nustatyta tvarka, Å¡io sandorio nebÅ«tų sudaręs, yra spekuliatyvus ir nesÄ Å¾iningas, nes ieÅ¡kovas vertina sutartį iÅ¡ įvykusio po jos sudarymo banko bankroto situacijos, o ne jos sudarymo dienos.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovÄ vykdžius agresyviÄ rinkodarÄ , taip pat įrodymų, kad atsakovo darbuotojas primygtinai siÅ«lė ieÅ¡kovui sudaryti obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, aiÅ¡kino, kad obligacijos yra draustos indėlių draudimu, neinformavo apie obligacijų investavimo rizikÄ ir pan. Atsakovas neturėjo jokio tikslo klaidinti ieÅ¡kovo, juo labiau teikti jam melagingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms; restitucijos taikymas tokiu bÅ«du, kokio siekiama ieÅ¡kiniu, negrÄ Å¾intų ginčo sutarties Å¡alių status quo, sukurtų prievoles ginčijamame sandoryje nedalyvavusiam trečiajam asmeniui bei pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Be to, ieÅ¡kovui iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikus kreditorinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje, laikytina, kad ieÅ¡kovas patvirtino ginčijamÄ sandorį, todėl nebeturi teisės jo ginčyti teisme (CK 1.79 str. 1 d.). Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, sudaręs su banku sutartį ir sumokėjęs bankui už obligacijas, laikytinas investuotoju, o ne indėlininku, todėl jo atžvilgiu taikomos ne bendrosios, o specialios teisės normos, reglamentuojančios įsipareigojimų investuotojams draudimÄ , t. y.

IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 12 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis. Tai, kad ginčo sutartimi įsigyjamos banko finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu, numatyta įstatyme (IÄ®IDÄ®), kurio nežinojimas negali bÅ«ti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieÅ¡kovo valios trÅ«kumÄ sudarant ginčo sutartį. IeÅ¡kovo niekas nevertė skubėti pasiraÅ¡yti sutarties, jis turėjo neribotÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygomis iki jos pasiraÅ¡ymo bei (esant abejonių dėl sutarties sÄ lygų) turėjo neribotÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti obligacijų, kaip skolos vertybinių popierių, esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas pagal IÄ®IDÄ®, po sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, veikė iÅ¡imtinai savo rizika, todėl suklydimas yra tik jo neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas. Pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo suklydimo negalima pateisinti. Be to, ginčijamos sutarties sudarymo metu bankas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas/ netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali bÅ«ti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris bÅ«tų lėmęs ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti sutartį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad banko darbuotojai tyčia klaidintų ieÅ¡kovÄ . Bankas atskleidė ieÅ¡kovui su sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ , be to, bankas neturi pareigos įrodinėti, kad jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir supažindino ieÅ¡kovÄ su visais dokumentais, nurodytais sutartyje. IeÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms.IeÅ¡kovas P. P. dublike praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį. Nurodo, kad FPRÄ® įpareigojo atsakovÄ savo neprofesionalių klientų, tame tarpe ir ieÅ¡kovo, atžvilgiu elgtis rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, ir atsakovas turi pateikti įrodymus, kad taip elgėsi pasiraÅ¡ant ieÅ¡kovo ginčijamÄ sutartį.

Atsakovas be jokio faktinio pagrindo ieÅ¡kovo valiÄ pasiraÅ¡yti sutartį aiÅ¡kina savaip, teigdamas, kad vienintelis ieÅ¡kovo tikslas buvo gauti kuo didesnes palÅ«kanas. IeÅ¡kovo siekis gauti didesnes palÅ«kanas yra natÅ«ralus ir jis neįrodo, kad ieÅ¡kovas buvo linkęs į bet kokiÄ rizikÄ siekiant gauti didesnį pelnÄ , o palÅ«kanų skirtumas nebuvo toks reikÅ¡mingas, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų rizikavęs savo santaupomis. Pagal sutartį atsakovui patikėtus pinigus ieÅ¡kovas iki tol laikė namuose, kas dar kartÄ Ä¯rodo, kad ne palÅ«kanų gavimas, o pinigų iÅ¡saugojimas buvo aktualus ieÅ¡kovui.

Iki tol ieÅ¡kovas neturėjo jokių nesusipratimų banke, todėl visiÅ¡kai pasitikėjo patikinimu, kad obligacijų pavidalu bankui patikėtų lėšų grÄ Å¾inimas bet kokiu kritiniu atveju yra užtikrintas indėlių draudimu. Dėl to ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo galvoti apie jam galinčias kilti neigiamas pasekmes. IeÅ¡kovui pasiraÅ¡ius sutartį, jam nebuvo įteikti jokie dokumentai, iÅ¡skyrus sutarties kopijÄ , ieÅ¡kovui jo pasiraÅ¡omų dokumentų turinys buvo paaiÅ¡kintas trumpai – kad tai yra obligacijos, kad jos apdraustos indėlių draudimu, kad jų iÅ¡pirkimas po vienerių metų ir palÅ«kanų sumokėjimas yra garantuotas.

IeÅ¡kovas neturi galimybės pateikti įrodymų apie sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, nes tokių neturi ir negali gauti. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovas pasirašė Kliento aptarnavimo sutartį, priedÄ Nr. 1-F, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, tačiau su Å¡ių dokumentų turiniu jis nebuvo supažindintas, tik pasirašė „varnelėse“ pažymėtose vietose. IeÅ¡kovas neturėjo jokio suinteresuotumo neteikti apie save priede Nr. 1-F nurodytų duomenų. Tačiau net ir tuo atveju, jei jis bÅ«tų iÅ¡samiai su Å¡iais dokumentais susipažinęs, jis nebÅ«tų turėjęs pagrindo abejoti jam žodžiu iÅ¡sakytos informacijos tikrumu ir patikimumu – Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

IeÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų pasirašė sutartyje ir matė 1.22 punktÄ , tačiau neturėjo pagrindo manyti, kad ten minimame Prospekte ir Galutinėse sÄ lygose yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingos sÄ lygos, nei jam buvo paaiÅ¡kintos. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje yra pažymėta, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės naudotis interneto ryÅ¡iu, todėl atsakovas savo pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ nepagrįstai perkelia ieÅ¡kovui, nukreipdamas jį į savo internetinį puslapį.

Kaltinti ieÅ¡kovÄ nepakankamu atidumu ir nerÅ«pestingumu dėl to, kad jis neįsigilino į rizikas, kai atsakovas jam neįteikė jokių dokumentų, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs spręsti apie tokių rizikų buvimÄ ir manyti, kad tos rizikos nėra apdraustos indėlių draudimu, neteisinga. Be to, ir kituose atsakovo pateiktuose dokumentuose, kurie esÄ buvo skelbti banko internetiniame puslapyje ir su kuriais ieÅ¡kovas turėjęs pareigÄ pats susipažinti, yra gana prieÅ¡taringa informacija.

Jei ieÅ¡kovas ir bÅ«tų susipažinęs su Å¡iais dokumentais, iÅ¡ juose pateikiamos informacijos bÅ«tų aiÅ¡ku tai, kad yra rizika, kad bankas gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, tačiau tokia rizika yra apdrausta. Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai apie įstatymų laikymÄ si yra tik siekis iÅ¡vengti atsakomybės už ieÅ¡kovo suklaidinimÄ , atsakovo veiksmai pasiraÅ¡ant su ieÅ¡kovu ginčijamÄ sutartį neatitinka FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalies sÄ lygų. Banko obligacijų platinimo instrukcijos 43 punkte nurodyta pareiga pasidomėti, ar klientas yra susipažinęs, neatitinka pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams informacijÄ .

Nustačius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, yra ne tik pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, bet ir pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokio sandorio patvirtinimas taip pat yra neteisėtas, t. y. Å¡io sandorio patvirtinimo prezumpcija paneigta. Sutartį pripažinus negaliojančia, ji negalioja nuo sudarymo momento, todėl ieÅ¡kovo pagal sutartį sumokėti pinigai bÅ«tų laikytini jo lėšomis sÄ skaitoje iki draudžiamojo įvykio dienos, kurioms taikoma IÄ®IDÄ® reglamentuota draudiminė apsauga.Atsakovas BAB bankas SNORAS triplike praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad dublike ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepateikia jokių naujų argumentų bei neprideda įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų paneigti atsakovo atsiliepime pateikti argumentai ir prie jo pridėti įrodymai. Dublike iÅ¡dėstyti teiginiai, kad ieÅ¡kovas nesutiko nutraukti turimų terminuotojo indėlio sutarčių ir investuoti į obligacijas dėl savo konservatyvaus požiÅ«rio į pinigų laikymÄ , prieÅ¡tarauja kitiems jo teiginiams, kad jis neva buvo įsitikinęs, kad banko obligacijos yra indėlių draudimo objektas.

Dublike ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad neskaitė banko pateiktų dokumentų, o „tik pasirašė „varnelėse“ pažymėtose vietose“, todėl ieÅ¡kovo suklydimas (net pripažinus, kad jis egzistavo) negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės ir nėra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu (CK 1.90 str. 5 d.). IeÅ¡kovo apeliavimas į neva nereikÅ¡mingÄ banko siÅ«lytų palÅ«kanų už obligacijas ir terminuotuosius indėlius skirtumÄ yra nekorektiÅ¡kas, nes sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovo nauda bÅ«tų ženkliai (beveik trigubai) didesnė, nei nauda, gauta iÅ¡ terminuoto indėlio palÅ«kanų.

IeÅ¡kovo argumentai dėl netinkamo ieÅ¡kovo informavimo ir atsakovo pareigos įrodyti Prospekto ir Galutinių sÄ lygų pateikimÄ ieÅ¡kovui yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Bankas turėjo įstatyminę pareigÄ užtikrinti visiems potencialiems bei esamiems investuotojams galimybę susipažinti su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, o investuotojui pareikalavus – pateikti minimų dokumentų popierinę kopijÄ , tačiau neturėjo ne tik pareigos, bet ir jokio pagrindo priversti ieÅ¡kovÄ pasinaudoti minėtomis teisėmis.

Dublike ieÅ¡kovas vėl bando savaip interpretuoti banko dokumentuose esančiÄ nuorodÄ , jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovo neprofesionalaus investuotojo statusas nepanaikina ieÅ¡kovo bendrųjų pareigų atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais, elgtis sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, protingai ir pan. Visų neigiamų padarinių už kilusiÄ investavimo rizikÄ perkėlimas vien atsakovui pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, CK 6.259 straipsnio nuostatas bei LAT formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡ios problematikos bylose, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omas restitucijos bÅ«das negali bÅ«ti taikomas.Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.

 IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 12 d. Å¡alys sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį (toliau – sutartis). IeÅ¡kovas tvirtina, kad sudarant sutartį buvo suklaidintas atsakovo darbuotojų, konkrečiai, kad obligacijoms yra taikoma draudimo apsauga, todėl sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (t. y. kaip dėl apgaulės sudarytas sandoris).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).IeÅ¡kovui, teigiančiam, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, tenka pareiga įrodyti šį sandorio negaliojimo pagrindÄ (CPK 178 str.).IeÅ¡kovas įrodinėja, kad jo suklaidinimas pasireiÅ¡kė, pirma, sÄ moningu neteisingos informacijos pateikimu ir, antra, reikÅ¡mingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu.Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas (jo darbuotojai), kaip teigia ieÅ¡kovas, bÅ«tų sÄ moningai suteikęs (-ę) ieÅ¡kovui neteisingÄ informacijÄ dėl obligacijų draudžiamumo.

Å ių teiginių, t. y. kad atsakovo darbuotojai patikino ieÅ¡kovÄ , jog obligacijos yra apdraustos indėlių draudimu, ieÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindė. Tokių nuostatų, t. y. kad obligacijoms yra taikomas indėlių draudimas, nėra ir ieÅ¡kovui pateiktuose dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkto nuostata, jog „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų, tačiau savaime nėra neteisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015), t. y. sÄ moningo klaidinimo – neteisingos informacijos pateikimo – nepatvirtina.Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas nutylėjo reikÅ¡mingÄ sandorio sudarymui informacijÄ ir taip ieÅ¡kovÄ suklaidino.Nagrinėjamu atveju Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovas patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ .

ApraÅ¡ymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Taip pat, pasiraÅ¡ydamas sutartį, ieÅ¡kovas patvirtino, kad buvo susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis. Nors dublike ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neigia, kad buvo susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, tai nepaneigia fakto, kad galimybė su jais susipažinti ieÅ¡kovui buvo suteikta, t. y. ieÅ¡kovas galėjo su jais susipažinti internete, o neturėdamas prieigos prie interneto, praÅ¡yti pateikti jų popierinę kopijÄ .

Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieÅ¡kovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta.Nors teismai, atsižvelgdami į tai, kad Prospektas ir Galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , yra konstatavę, kad atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti klientui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).

Å iame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pats pripažino, kad buvo sudaręs ne tik ginčijamÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, bet ir terminuoto indėlio sutartį, be to, iki ginčijamos sutarties sudarymo (2011 m. sausio 18 d.) buvo pasirašęs Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį AB Ūkio banke, kas parodo, kad ieÅ¡kovas suvokė jų skirtumus, taip pat, kad obligacija, ginčijamos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nebuvo naujas (nežinomas) ieÅ¡kovui produktas.

Tai, kad indėlių ir obligacijų skirtumai ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai buvo žinomi, taip pat, kad obligacijos pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu, be to, patvirtina jo paties dublike iÅ¡dėstyti teiginiai, kad jis nesutiko nutraukti turimos terminuoto indėlio sutarties ir investuoti į obligacijas „dėl konservatyvaus požiÅ«rio į pinigų laikymÄ â€œ. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų įsitikinęs, kad obligacijoms taikomas indėlių draudimas, jis, kaip teisingai pažymi atsakovas, nebÅ«tų atsisakęs pinigų investavimo į obligacijas, kurios garantuotų ieÅ¡kovui didesnes (daugiau kaip du kartus) palÅ«kanas.Taigi įvertinęs bylos aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju esminė informacija, susijusi su ieÅ¡kovo įsigyjama finansine priemone, jam buvo pateikta, ieÅ¡kovas žinojo ir (ar) turėjo žinoti įsigyjamos finansinės priemonės esmę, ir nors draudžiamumo aspektas atsakovo neatskleistas pakankamai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, tai nebuvo esminė ieÅ¡kovui aplinkybė, lėmusi jo apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį ar jos nesudaryti (to ieÅ¡kovas neįrodė), taip pat tai nėra pagrindas spręsti, kad atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko kokius nors tyčinius suklaidinimo veiksmus.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytÄ dėl apgaulės, ar kvalifikuoti sutartį kaip sudarytÄ dėl suklydimo (CK 1.90 str.) nėra faktinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas.IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteisiama 3,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a : ieÅ¡kovo P. P. ieÅ¡kinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Vilija Mikuckienė