2018-09-18 Nr. AB-16142-3-61-3-01397-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-322-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01397-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. spalio 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose. Kameros nedidelės, dalį ploto užima baldai, kameroje laikoma 1–4 asmenys. Pareiškėjo įsitikinimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto. Kamerose taip pat buvo šalta, labai drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, tai žemina asmens orumą. Pareigūnai tyčia sukelia konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Išvykstant ir atvykstant į Lukiškių TI-K asmens ir daiktų kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, daiktai dedami į nešvarias dėžes. Praustis duše neįmanoma, vanduo nevisiškai nuteka į kanalizacijos vamzdį, įjungus ventiliaciją būna pilna dulkių, dušai nedezinfekuojami, todėl kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas buvo privestas praustis kameroje šaltu vandeniu. Iš tualeto sklinda įvairūs kvapai, naktį girdisi graužikų skleidžiami garsai. Naktį negalėdavo užmigti, prašydavo jam paskirti vaistų nuo streso. Pareiškėjas dėl nurodytų priežasčių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime (b. 1. 29–38) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. spalio 25 d. Atsakovo atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, taip pat stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė kratų atlikimo tvarką. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, tačiau Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat ir į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Lukiškių TI-K yra įrengtos vietos rūkymui. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie kamerų įrengimą, išvedimo į dušą tvarką.

Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami išgyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 139–145).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko šiek tiek ankščiau, nei jis nurodė skunde. Gavęs atsakovo atsiliepimą, buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio pareiškėjas netikslino. Todėl teismas šioje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nagrinėjo už pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. spalio 25 d.

7. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkinamas, nes pareiškėjas šioje byloje ieškinio senaties termino nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, nepraleido.

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. spalio 26 d.), t. y. 254 dienas, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 235 dienas, kitas 19 dienų buvo išvykęs į kitas tardymo (suėmimo vykdymo) įstaigas. Iš 235 dienų pareiškėjui minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui pareiškėjui nebuvo užtikrintas 31 dieną (pareiškėjui teko 2,64–3,24 kv. m kameros ploto).

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jo laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo šalta, drėgna, tamsu, nešvarios ir nehigieniškos dušo patalpos, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24, 22, 26, 56, 60, 28, 54, 39 punktų reikalavimus. Iš byloje esančių patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais), matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu buvo nustatyti apšvietimo ir temperatūros rodiklių pažeidimai, kurie grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti, nustatyti sienų ir lubų nelygumai grįžtamosios kontrolės metu taip pat buvo pašalinti. Vienoje iš kamerų nebuvo dalies lango stiklo, šis pažeidimas grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalintas. Patikrinimų metu gyvenamosiose patalpose (kamerose) drėgmės rodiklių pažeidimų, pelėsių požymių ir parazitų buvimo nenustatyta. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir jų naikinimo paslaugų. Gyvenamosios patalpos pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu yra atlikęs Lukiškių TI-K įvairiuose korpusuose įrengtų dušinių patikrinimus, kurių metu nustatytas tik vienas pažeidimas, t. y. II korpuso dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių buvo pažeista (galimai grybelio) ir tai neatitiko HN 76:2010 39.4 papunkčio. Šis pažeidimas grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalintas. Kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti skunde ir posėdžio metu nurodytas aplinkybes higienos normų neatitikčių dušuose, byloje nebuvo. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo ir (ar) asmeninės higienos palaikymo sąlygų nesudarymo į Lukiškių TI-K prašymais ir skundais nesikreipė. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ginčui aktuliu laikotarpiu nustatytų higienos pažeidimų visumą ir jų pobūdį, pripažino, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko higienos normų reikalavimus (nustatyti HN 76:2010 22, 24, 28 punktų ir 39.4 papunkčio pažeidimai), tačiau laisvės atėmimo įstaiga pažeidimus grįžtamosios kontrolės metu pašalino.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), vadovavosi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K pareigūnai privalėjo atlikti visą (išrengiant) kratą. Asmens ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė. Šią aplinkybę patvirtino Lukiškių TI-K kaltinamojo (nuteistojo) kratų, atliktų pareiškėjui ginčo laikotarpiu, protokolai. Byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad krata buvo atliekama pažeidžiant Instrukcijoje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kartų atlikimo atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nerūkantis ir atvykęs į Lukiškių TI-K išreiškė pageidavimą būti su nerūkančiais asmenimis. Atsakovo atstovas paaiškino, kad skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į jų pageidavimą gyvenamojoje kameroje būti su nerūkančiais. Į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad Lukiškių TI-K matomose vietose iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti skunde pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais ar Lukiškių TI-K administracijos rūkymo gyvenamosiose kamerose toleravimą. Teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K tinkamai vykdo įpareigojimą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

12. Byloje taip pat nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo abstrakčiai nurodytas aplinkybes dėl tyčinių Lukiškių TI-K pareigūnų konfliktinių situacijų provokacijų ir kito galimai netinkamo elgesio su pareiškėju. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo pareigūnų elgesio nesikreipė.

13. Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas nurodė, kad netinkamas apšvietimas pakenkė (kenkia) regėjimui, dėl nepriimtinų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K negalėdavo užmigti, būdamas 201 kameroje prašė skirti jam vaistų nuo streso (įtampos). Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančių duomenų nustatyta, kad jis ginčo laikotarpiu du kartus kreipėsi į psichiatrą, jam diagnozuotas emocinis miego sutrikimas, tačiau byloje nebuvo pakankamai duomenų, jog minėtą sutrikimą lėmė būtent jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir vėliau (išvykęs iš Lukiškių TI-K) kreipėsi į gydytojus dėl miego sutrikimų, teigdamas, kad jaudinasi dėl bylos ir teismo. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl regėjimo pablogėjimo, byloje nebuvo.

14. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 235 dienas, iš jų 31 dieną jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų. Teismo vertinimu, vien asmeninės erdvės trūkumas yra pakankama, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgęs į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinęs pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20 000 Eur suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtu išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymo nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, daryta išvada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų mastui priteistina suma būtų 200 Eur.

III. 15. Pareiškėjas S. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo (b. l. 154).

16. Pareiškėjo manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į jam padarytą moralinę žalą ir ją įvertino neteisingai, skirdamas tik 200 Eur.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 165–168), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Teigia, kad konkrečiu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo S. K. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

21. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Lukiškių TI-K atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. spalio 25 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 235 dienas, iš jų 31 dieną jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, be to nustatyta keletas higienos normų pažeidimų (HN 76:2010 22, 24, 28 punktų ir 39.4 papunkčio pažeidimai). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sieja su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

24. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

25. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017 ir kt.).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas.

27. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (31 dieną nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinti ir pareiškėjui priteisti 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui S. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė