2019-05-08 Nr. AB-10694-3-61-3-02358-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-357-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02358-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. 2013 m. liepos 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 5-13-S-1228 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. gegužės 18 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Policijos departamento Sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 17 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (toliau – Prašymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytą terminą, per kurį proceso šalys gali pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. jis yra neteisėtai diskriminuojamas, persekiojamas, kankinamas, šmeižiamas, todėl pareiškėjas nespėja ir nesugeba veiksmingai ginti savo teisių daugelyje bylų. Pareiškėjas prašo priimti jo Prašymą ir jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi pareiškėjas, dėl išlaidų atlyginimo kreipdamasis į teismą praėjus daugiau nei 3 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, akivaizdžiai praleido minėtą (14 dienų) terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų prigimtį, ne kartą nurodė, kad minėtame straipsnyje numatytas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavimo terminas nėra atnaujinamasis terminas. Šio termino atnaujinimo įstatymas nenumato, todėl jis yra naikinamasis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-226/2010; 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-315/2013). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas terminas negali būti atnaujinamas, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos, nes prašymas dėl šio termino atnaujinimo negali būti nagrinėjamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šią nutartį panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė