2019-10-09 Nr. AB-19274-3-64-3-00882-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1018-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00882-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių reklama“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gegužės 11 d. raštą Nr. (11.20E)SVA-355 „Dėl paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti reklaminį inžinerinį įrenginį (toliau – ir RĮ) prašomoje reklamos vietoje; 2) įpareigoti Administracijos direktorių priimti naują sprendimą – išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2017 m. balandžio 13 d. vadovaudamasis Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222 (toliau – ir Aprašas), ir Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-304 patvirtintos Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos (toliau – ir Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, Programa) 19.2.2 punktu bei siekdamas gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, pareiškėjas užpildė ir kartu su kitais leidimui gauti būtinais dokumentais Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje. Pareiškėjas kartu su paraiška pateikė projektą ir visus kitus būtinus dokumentus leidimui gauti: Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. 2; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartį Nr. 2; 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį; žemės sklypo savininko sutikimą; reklamos darbų sutartį Nr. 141201; aiškinamąjį raštą. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog UAB „Šiaulių reklama“ ir UAB „Adcom“ dar 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė reklamos darbų sutartį 96 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutartys, sutikimai su privataus sklypo bendrasavininkais pasirašytos 2005 m. rugsėjo 1 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d., 2015 m. sausio 7 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2.2. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d. paštu gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus sprendimą, kuriame nurodyta, jog išnagrinėjus jo 2017 m. balandžio 13 d. pateiktą paraišką dėl reklamos įrenginio Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose (Nr. GVA-825 savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje) matyti, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 5 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. RLR-2496 (registruota 2017 m. balandžio 13 d., registracijos Nr. GVA-826) minėtoje teritorijoje įrengti išorinę reklamą, mažiausias atstumas tarp didelių išorinės reklamos įrenginių numatytas Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane – 50 m.

2.3. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta data, sprendimo numeris, sprendimas nėra pasirašytas, nėra išaiškinta teisė jį apskųsti, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Sprendime nurodytas vienas paraiškos netenkinimo pagrindas, o būtent, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys. Pareiškėjui teikiant paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje buvo žinoma, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane numatyta ši nuostata, tačiau teikdamas paraišką pareiškėjas nurodė Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje esančią išlygą (19.2.2 p.) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos 19.2.2 punkte reglamentuojama reklaminio įrenginio nukėlimo tvarka, t. y., jog reklaminės veiklos subjektas, kuriam priklausantis RĮ yra įrengtas privačios nuosavybės teise ar valdytojo / naudotojo teise valdomame objekte ar ant jo Specialiajame plane nenumatytoje vietoje ar neatitinka Specialiojo plano reglamento, privalo panaikinti ant RĮ skelbiamą išorinę reklamą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir panaikinti patį RĮ ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reklaminės veiklos subjekto ir reklamos davėjo iki 2015 m. kovo 26 d. pasirašytos sutarties dėl išorinės reklamos skleidimo ant nukeliamojo RĮ galiojimo pabaigos.

2.4. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai su paraiška buvo pateikti įrodymai, jog reklaminės veiklos subjektas (pareiškėjas) ir reklaminės veiklos subjektas (UAB „Adcom“) dar 2014 m. gruodžio 1 d. (iki Programos 19.2.2 p. numatytos datos) sudarė reklamos darbų sutartį Nr. 141201 laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsisakydama išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje ir nurodydama, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys, kuris šiuo metu ir yra įrengtas, nepagrįstai atsisakė išduoti prašomą leidimą. Administracijos Sprendime nėra nurodoma, kodėl nėra taikoma nurodyta išlyga ir kuo remiantis ši išlyga negali būti taikoma pareiškėjui išduodant leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje. Nors pačioje paraiškoje ir lydinčiuose dokumentuose buvo nurodyta, jog prašymas turi būti nagrinėjamas esant Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programoje išlygoms, tačiau ginčijamame sprendime nebuvo tinkamai atsakyta į pateiktą paraišką. Toks viešojo administravimo subjekto veikimas, ignoruojant galiojantį teisinį reguliavimą, sudaro pagrindą savivaldybės administracijai paneigti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus bei konstitucinį teisinės valstybės imperatyvą.

3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. pateikė dvi paraiškas: išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje Nr. 117 ir Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje Nr. 118. Į nurodytas paraiškas buvo pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. atsakymas Nr. S-1044 „Dėl reklamos įrenginių Tilžės–Kelmės g. sankirtoje, Šiauliuose“ (toliau – ir Raštas), kuriuo pateikta informacija, jog paraiškos išduoti leidimus dviem reklamos įrenginiams privačiame sklype Tilžės g. 75 negali būti tenkinamos, nes: sklypas yra valdomas nuosavybės teise trijų bendraturčių, o duomenų apie pasidalijimą naudotis sklypu įregistruota nėra, todėl laikytina, kad sutikimas nėra gautas; nuomos sutartis pasirašyta 2015 m. gegužės 29 d., t. y. po Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo 2015 m. kovo 26 d.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-75 (toliau – ir Specialusis planas), o šiame plane numatyta, kad viena iš dviejų reklamos priemonių – arba Nr. 117, arba Nr. 118 – pasibaigus leidimo galiojimui turėtų būti išmontuota, kaip neatitinkanti atstumų tarp dviejų didelių gabaritų įrenginių (nuo 18 iki 50 kv. m ploto), turi būti išlaikomas bent 50 m atstumas (pagrindas – Magistralinių gatvių vizualinė zona (D), vizualinis erdvinis kanalas, probleminė vieta – šios vietos aprašas pateiktas atskirai Specialiojo plano aiškinamajame rašte 2.2.3 skyriaus 1 punkte);

ši aplinkybė pareiškėjui, kuris aktyviai dalyvavo tiek Specialiojo plano sprendinių rengime, tiek sprendinių įgyvendinimo Programos rengime, galimai turėjo būti žinoma, todėl naujos sutarties sudarymas su dalimi sklypo Tilžės g. bendraturčių laikytinas neteisėtu ir nesuteikiančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pagrindo išduoti naują leidimą; aiškinamojo rašto teiginiai, kad pateikta paraiška Nr. 117 ir kita atskira paraiška Nr. 118 atitinka Specialiojo plano nuostatas, yra klaidinantys; projektuose pateiktos esamos būklės vizualizacijos taip pat yra klaidinančios, kadangi nėra įmanoma identifikuoti aplinkybės. Rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 5 dalimi neturint leidimo išorinės vaizdinės reklamos eksponavimas yra neteisėtas, todėl atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T-304 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“ 19.2 punktą per 20 darbo dienų yra reikalaujama išmontuoti RĮ; pateikta rekomendacija operatyviai apsispręsti, kurį iš dviejų įrenginių ketinama palikti ir iš naujo pateikti tinkamai sukomplektuotą paraišką su visų sklypo bendraturčių sutikimu bei ištrauka iš Specialiojo plano.

Rašte taip pat nurodyta, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas.

3.2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir el. paslaugų poskyryje buvo gauta pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Nr. 117. Pareiškėjas kartu su paraiška pateikė: Lauko reklaminio stendo projektą su 2017 m. balandžio 12 d. aiškinamuoju raštu; 2014 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl statinių Tilžės g. 75 Šiauliuose nuosavybės; žemės sklypo dalies nuomos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp pareiškėjo ir D. K., pagal kurią pareiškėjas išsinuomojo D. K. priklausančio sklypo dalį dviem reklamos stendams statyti (sklypo vieta – Kelmės ir Tilžės g. sankryža, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 2014 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir V. M., pagal kurią pareiškėjas išnuomojamo žemės sklypo, kurio vieta Kelmės–Tilžės g. sankryža, dalį reklamos tikslams, sutarties galiojimo terminas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.; G. P., gyvenančios Tilžės g. 75 Šiauliuose, 2015 m. sausio 7 d. sutikimą, kad pareiškėjas įrengtų ir eksploatuotų du reklamos stendus Tilžės–Kelmės g. sankryžoje neribotą laikotarpį. Dėl šio įrenginio Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 5 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. RLR-2496.

3.3. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. pateikė dar vieną paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Nr. 118. Kartu su šia paraiška pareiškėjas pateikė: lauko reklaminio stendo projektą su dokumentais (prie projekto pridėtame 2017 m. balandžio 12 d. aiškinamajame rašte pareiškėjas pateikė informaciją, kad teikia paraišką pagal Specialųjį planą); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl turto Tilžės g. 75 Šiauliuose savininkų; 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. 2, sudarytą tarp pareiškėjo ir D. K. dėl žemės sklypo dalies nuomos reklamos stendui statyti, sutarties galiojimo terminas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartį Nr. 2, sudarytą tarp pareiškėjo ir D. K., dėl tos pačios žemės sklypo dalies reklaminiam stendui statyti, kurios galiojimo terminas numatytas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 2014 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir Z. K., dėl žemės sklypo dalies nuomos dviem reklaminiams stendams statyti, sutarties galiojimo terminas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.; G. P. 2015 m. sausio 7 d. sutikimą, kad pastaroji neprieštarauja, jog pareiškėjas įrengtų ir eksploatuotų du reklamos stendus Tilžės–Kelmės g. sankryžoje; 2014 m. gruodžio 1 d. reklamos darbų sutartį su UAB „ Adcom“ dėl sutartyje nurodytų plokštumų rezervavimo ir trijų UAB „Adcom“ reklaminių lentų eksponavimo 96 mėnesius, tai yra iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3.4. Administracija ginčijamu 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pateikė pareiškėjui informaciją, kad: Specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (IS – 50 kv. m) reklamos įrenginys; 2017 m. gegužės 5 d. Administracija išdavė leidimą Nr. RLR-2496 minėtoje teritorijoje įrengti išorinę reklamą pagal pareiškėjo pateiktą paraišką Nr. 117; mažiausias atstumas tarp didelių išorinės reklamos įrenginių, numatytas Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane, yra 50 m. Pareiškėjas pateikė analogiškus dokumentus, kaip ir prie pirmosios paraiškos dėl leidimo įrengti išorinę reklamą ant reklaminio įrenginio reklamos vietoje Nr. 117, tik papildomai pateikė kitą aiškinamąjį raštą, papildomai pridėjo 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį, pagal kurią nuomos santykiai buvo pratęsti jau po Specialiojo plano patvirtinimo, o šiame plane numatyta, kad viena iš dviejų reklamos priemonių – arba Nr. 117 arba Nr. 118, pasibaigus leidimo galiojimui turėtų būti išmontuota, kaip neatitinkanti atstumų – tarp dviejų didelio gabarito įrenginių (nuo 18 iki 50 kv. m ploto). Atsižvelgiant į tai, kad leidimas buvo išduotas reklamos įrenginiui Nr. 117, kitam negali būti taikomos nuostatos, kurias pareiškėjas pateikė savo aiškinamajame rašte. Pareiškėjui Rašte buvo rekomenduota apsispręsti, kurį reklaminį įrenginį jis nori eksploatuoti. Taigi pareiškėjo paraiška dėl leidimo reklamai ant reklaminio stendo Nr. 118 negalėjo būti tenkinama, nes tai neatitinka galiojančio Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos nuostatų.

3.5. Nors ginčijamame sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, bet jos nepateikimas nesutrukdė pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises, todėl formalus pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti individualų sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais pareiškėjo nurodyti galimi VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai šiuo atveju negali būti vertinami formaliai, o turi būti vertinami sistemiškai.

II. 4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.20E)SVA-355 „Dėl paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. paraišką.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Specialiojo plano nuostatas ir ginčijamo sprendimo turinį, sprendė, kad Sprendime iš esmės pateiktos tik tam tikros faktinės ir Specialiojo plano aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės bei jų vertinimas Specialiojo plano reglamento aspektu, o būtent, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys, o Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 5 d. išdavė leidimą Nr. RLR-2496 minėtoje teritorijoje įrengti kitą išorinę reklamą.

6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas, esantis reklaminės veiklos subjektu, kaip jis suprantamas Reklamos įstatymo 1 straipsnio 9 dalies prasme, Reklamos darbų sutartį dėl reklaminio tento eksponavimo Šiauliuose, plokštumoje Nr. S22 Tilžės-Pramonės g. sankryžoje, su užsakovu UAB „Adcom“, t. y. reklamos davėju (Reklamos įstatymo 1 str. 10 d.), sudarė 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. iki Specialiojo plano patvirtinimo, sutartyje nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas vertino, kad šio reklaminio įrenginio ir ant jo skelbiamos išorinės reklamos panaikinimui turėtų būti taikomas Programos 19.2.2 punkto reikalavimas, t. y. 5 darbo dienos ir 20 darbo dienų nuo sutarties dėl išorinės reklamos skleidimo ant šio reklaminio įrenginio pabaigos 2022 m. gruodžio 31 d. Reklaminės veiklos subjektas, turintis reklaminį įrenginį, skirtą išorinei reklamai, tokį reklaminį įrenginį gali eksploatuoti tik turėdamas Administracijos išduotą leidimą, suteikiantį teisę leidime nurodytoje vietoje skleisti reklamą (Programos 3.7 p.). Neturėdamas tokio leidimo reklaminės veiklos subjektas, šiuo atveju pareiškėjas, negali tinkamai vykdyti su užsakovu, t. y. reklamos davėju, pasirašytos ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojančios sutarties. Be to, šioje sutartyje nenumatyta, kad ji gali būti nutraukta prieš terminą tokiu atveju, jei Administracija neišduos leidimo nurodytoje vietoje skleisti reklamos.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, jog atsakovas, nustatęs, kad paraiška ir (ar) kiti dokumentai neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, arba jie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (toliau –Taisyklės), 16.2 punktą, turėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo paraiškoje nurodytu būdu pranešti apie tai pareiškėjui ir nustatyti 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas šių nuostatų nesilaikė, taip pažeisdamas Taisyklių 16.2 punktą ir Aprašo 13.2 punktą. Be to, atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė argumentų, kodėl atsisako taikyti pareiškėjo kartu su paraiška pridėtame aiškinamajame rašte nurodytas Programos 19.2.2 punkto nuostatas, detalizuojančias iki Specialiojo plano patvirtinimo visoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų ir jo reglamentą neatitinkančių reklaminių inžinerinių įrenginių nukėlimo (demontavimo) tvarką.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas Administracijos 2017 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (11.20E)SVA-355 „Dėl paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje“ yra nemotyvuotas, jame nėra faktinio pagrindimo, nenurodyta, kokiomis teisės normomis (teisės aktais) remtasi, priimant sprendimą, dėl ko jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio, Reklamos įstatymo, Taisyklių, Aprašo ir Programos keliamų reikalavimų, todėl teismas jį panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administracijos direktorių priimti naują sprendimą – išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje atmetė, kadangi teismas negali už viešojo administravimo instituciją nuspręsti, kaip atlikti konkrečius veiksmus (šiuo atveju – kaip išnagrinėti paraišką). Panaikinęs ginčijamą sprendimą, teismas įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. paraišką.

III. 9. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad 2017 m. gegužės 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui leidimą Nr. RLR-2496 įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankirtoje Nr. 117 pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. pateiktą paraišką. Administracijos 2017 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (11.20E) SVA-355 yra informacinio pobūdžio, kadangi juo buvo pateikta informacija, jog Specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys.

9.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos 19.2.2 punkto nuostatos. Teismas neįsigilino į tai, kad dėl ginčo reklaminių įrenginių Specialiajame plane padaryta išlyga (specialioji norma), t. y. Specialiojo plano aiškinamajame rašte 2.2.3 skyriaus 1 punkte nurodyta, jog du išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai ties Tilžės, Kelmės ir Pramonės g. sankryža įtraukti į probleminį arealą dėl to, kad yra per arti vienas kito (neišlaiko 50 m atstumo vienas nuo kito), taip formuodami vizualinę taršą, mažinant teritorijos estetinį vaizdą bei didinant TVR įrenginių kiekį teritorijoje. Norint išspręsti šioje vietoje susidariusią situaciją, būtina vieną iš reklamos įrenginių pašalinti ar perkelti į kitą vietą, pasibaigus leidimui eksploatuoti išorinį reklamos įrenginį, neišduoti naujo leidimo vienam iš reklamos įrenginių.

9.3. Šioje byloje nekvestionuojamas Specialiojo plano ar jame numatytų sprendinių, taip pat ir aiškinamojo rašto nuostatų teisėtumo ar pagrįstumo klausimas. Specialaus plano nuostata (žr. nutarties 10.2 p.) turi būti taikoma be jokių išlygų, kaip speciali norma, reglamentuojanti konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, jog vienai vietai leidimas buvo išduotas (Nr. 117), kitai vietai (Nr. 118) negali būti taikomos nuostatos, kurias pareiškėjas pateikė savo aiškinamajame rašte. Pareiškėjui 2017 m. balandžio 6 d. atsakyme buvo rekomenduota apsispręsti, kurį reklaminį įrenginį jis nori eksploatuoti. Pareiškėjo paraiška dėl leidimo įrengti reklaminį įrenginį ant privataus objekto Nr. 118 negalėjo būti tenkinama, nes tai neatitinka galiojančio Specialiojo plano nuostatų. Pareiškėjas visą šią situaciją (kad tokia išlyga Specialiajame plane yra numatytu) žinojo, pats dalyvavo Specialaus plano rengime. Pareiškėjui nedraudžiama reklaminį įrenginį, kuriam išduotas leidimas atitinkamai pasididinti įrengiant iki 50 kv. m ploto reklaminį įrenginį vietoj šiuo metu eksploatuojamų dviejų ne vienodo dydžio įrenginių, kurie yra skirtingų parametrų ir kurie būtent ir sudaro vizualinę taršą.

9.4. Tiek pareiškėjo, tiek pirmosios instancijos teismo nurodyti galimi VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai šiuo atveju negali būti vertinami tik formaliai, o visi byloje pateikti dokumentai turi būti vertinami sistemiškai, t. y. nuo pirmųjų pateiktų dokumentų, šiuo atveju nuo 2017 m. kovo 30 d. pateiktų paraiškų. Pareiškėjas neįrodė, kad jam nebuvo suprantamas atsakovo priimtas sprendimas neišduoti leidimo, pateikti atsakymai įrodo, kad informacija pareiškėjui buvo teikiama, o jis savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir tai buvo viena iš sąlygų priimant nepagrįstą sprendimą.

10. Pareiškėjas UAB „Šiaulių reklama“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

10.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad leidimas reklaminiam įrenginiui įrengti negali būti išduodamas dėl Specialiojo plano 2.2.3 skyriaus 1 punkte nurodytos išlygos (specialiosios normos). Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas, esantis reklaminės veiklos subjektu, kaip jis suprantamas Reklamos įstatymo 1 straipsnio 9 dalies prasme, Reklamos darbų sutartį dėl reklaminio tento eksponavimo Šiauliuose, plokštumoje Nr. S22 Tilžės– Pramonės g. sankryžoje, su užsakovu UAB „Adcom“, t. y. reklamos davėju, sudarė 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. iki Specialiojo plano patvirtinimo, sutartyje nurodytas sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., sutartis galiojanti, todėl šio reklaminio įrenginio ir ant jo skelbiamos išorinės reklamos panaikinimui turėtų būti taikomas Programos 19.2.2 punkto reikalavimas. Reklaminės veiklos subjektas, turintis reklaminį įrenginį, skirtą išorinei reklamai, tokį reklaminį įrenginį gali eksploatuoti tik turėdamas savivaldybės administracijos išduotą leidimą, suteikiantį teisę leidime nurodytoje vietoje skleisti reklamą. Neturėdamas tokio leidimo reklaminės veiklos subjektas, šiuo atveju pareiškėjas, negali tinkamai vykdyti su užsakovu, t. y. reklamos davėju, pasirašytos ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojančios sutarties.

10.2. Pareiškėjas žino, kad Specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys, tačiau vertina, jog Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos 19.2.2 punkte įtvirtinta išlyga dėl reklaminio įrenginio nukėlimo tvarkos leidžia jam iki 2022 m. gruodžio 31 d. skleisti reklamą ant minėto reklaminio įrenginio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2017 m. gegužės 11 d. rašto Nr. (11.20E)SVA-355 „Dėl paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją atlikti veiksmus.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio, Reklamos įstatymo, Taisyklių ir Aprašo keliamų reikalavimų, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose ant privataus žemės sklypo Nr. 118 išdavimo. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

13. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. atsakovui pateikė dvi paraiškas: 1) išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje ant privataus žemės sklypo Nr. 117; ir 2) išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje ant privataus žemės sklypo Nr. 118 (b. l. 62–80). Į nurodytas paraiškas atsakovas 2017 m. balandžio 6 d. pateikė atsakymą Nr. S-1044 „Dėl reklamos įrenginių Tilžės–Kelmės g. sankirtoje, Šiauliuose“, kuriame nurodė, jog paraiškos išduoti leidimus dviem reklamos įrenginiams privačiame sklype Tilžės g. 75 negali būti tenkinamos (žr. nutarties 3.1 p., b. l. 124). Pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į atsakovą su dviem paraiškomis išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą: 1) prašydamas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose ant privataus objekto Nr. 118 laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.; ir 2) prašydamas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose ant privataus objekto Nr. 117 laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (b. l. 81–123). Atsakovas ginčijamu 2017 m. gegužės 11 d. raštu (sprendimu) Nr. (11.20E)SVA-355 atsisakė išduoti leidimą pagal pareiškėjo paraišką įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose ant privataus objekto Nr. 118, nurodydamas, jog: Specialiajame plane numatytas tik vienas didelis (18–50 kv. m) reklamos įrenginys; Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 5 d. išdavė leidimą Nr. RLR-2496 minėtoje teritorijoje įrengti išorinę reklamą (Tilžės–Kelmės gatvių sankryžoje ant privataus žemės sklypo Nr. 117); mažiausias atstumas tarp didelių išorinės reklamos įrenginių, numatytas Specialiajame plane, yra 50 m (b. l. 28).

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad reikalavimus išorinės reklamos įrengimui nustato Reklamos įstatymo 12 straipsnis, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, kurių 15–18 punktuose yra nustatyta leidimų išorinei reklamai išdavimo tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222 yra patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, kurio 13.2 punkte nurodyta, jog leidimo rengėjas, nustatęs, kad paraiška ir (ar) kiti dokumentai nevisiškai, neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba jie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo paraiškoje nurodytu būdu praneša apie tai pareiškėjui ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad leidimą išduodanti institucija, gavusi pareiškėjo paraišką išduoti leidimą ir kitus Taisyklių 15 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paraiškoje nurodytu būdu išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad paraiška gauta. Patvirtinime nurodoma: terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška; informacija apie tai, kad jeigu per nurodytą terminą leidimas neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas jį išduoti, laikoma, kad leidimas išduotas; galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės, kuriomis jis galėtų pasinaudoti, jeigu kiltų jo ir leidimą išduodančios institucijos ginčų (16.1 p.); jei paraiška ir (ar) kiti dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, nevisiškai, neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, arba jie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo paraiškoje nurodytu būdu praneša apie tai pareiškėjui ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos (16.2 p.).

Pagal Taisyklių 17 punktą pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Leidimas išduodamas paraiškoje nurodytu būdu. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog jeigu per Taisyklių 17 punkte nurodytą terminą leidimus išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinusi atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. rašto Nr. (11.20E)SVA-355 į pareiškėjo 2017 m. balandžio 13 d. paraišką turinį (b. l. 28), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamas sprendimas neatitinka minėtų Aprašo 13.2 punkto bei Taisyklių 16.1 ir 16.2 punktų reikalavimų, kadangi šiuo atveju, jeigu pareiškėjo paraiška neatitiko teisės aktų reikalavimų, atsakovas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas turėjo apie tai pranešti pareiškėjui ir nustatyti 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti; išduoti leidimą arba pareiškėjui pateikti rašytinį motyvuotą atsisakymą jį išduoti.

Tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko, pateikė formalų ir neišsamų atsakymą į pateiktą paraišką, kuriame iš esmės nurodė tik Specialiajame plane įtvirtintas nuostatas dėl reklaminių įrenginių, nesusiedamas jų su nagrinėjama situacija. Sprendime taip pat nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyti išduoti leidimą, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčijamas sprendimas turėtų būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio raštas (žr. nutarties 10.1 p.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pačios Administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-1222 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo 13.2 punktas įtvirtina, jog leidimo rengėjas, nustatęs, jog paraiška ir (ar) kiti dokumentai nevisiškai, neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba jie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo paraiškoje nurodytu būdu praneša apie tai pareiškėjui ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos.

Aprašo 24 punkte nurodyta, kad jeigu per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo leidimas neišduodamas ir nepateikiamas leidimo rengėjo ar rinkliavos atsakymas pareiškėjui, laikoma, kad leidimas išduotas. Taigi atitinkamas paraiškos įvertinimas, trūkumų identifikavimas, motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pateikimas yra Administracijos tiesioginė veikla pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus teisės aktus, todėl ginčijamas sprendimas nevertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas, o tai yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, kuriam, be kita ko, keliami VAĮ 8 straipsnio reikalavimai.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai šiuo atveju negali būti vertinami tik formaliai, o visi byloje pateikti dokumentai turi būti vertinami sistemiškai (žr. nutarties 10.4 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ne bet koks formalus VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo ir pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas galėjo žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties, kokiomis aplinkybėmis ir kuo remiantis Administracija 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (11.20E)SVA-355 atsisakė išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose ant privataus objekto Nr. 118 pagal 2017 m. balandžio 13 d. paraišką. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės keliamas dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos 19.2.2 punkte įtvirtintos išlygos taikymo pareiškėjo pateiktos paraiškos atveju. Tuo tarpu atsakovas tiek ginčijamame sprendime, tiek 2017 m. balandžio 6 d. rašte Nr. S-1044 „Dėl reklamos įrenginių Tilžės–Kelmės g. sankirtoje, Šiauliuose“ ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad leidimo įrengti reklaminį įrenginį ant privataus objekto Nr. 118 išdavimas neatitinka galiojančio Specialiojo plano nuostatų. Taigi ginčijamo 2017 m. gegužės 11 d. rašto Nr. (11.20E)SVA-355 trūkumai nebuvo esminiai, nes nesukliudė pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių ir pareigų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Be to, minėto Sprendimo trūkumai nesutrukdė pareiškėjui nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į savo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėjo ginčijamo sprendimo panaikinti dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Aprašo 13.2 punkto ir Taisyklių 16.1–16.2 punktų reikalavimams šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi Specialiojo plano aiškinamojo rašto 2.2.3 skyriaus 1 punkto ir Šiaulių miesto vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos 19.2, 19.2.2 punktų nuostatas, sutinka su atsakovo pozicija, kad Specialaus plano reikalavimai šiuo atveju turi būti taikomi be jokių išlygų, kaip speciali norma, reglamentuojanti konkrečią situaciją (žr. nutarties 10.2–10.3 p.). Programos 19.2 ir 19.2.2 punktuose įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, kad reklaminės veiklos subjektas, kuriam priklausantis RĮ yra įrengtas privačios nuosavybės teise ar valdytojo / naudotojo teise valdomame objekte ar ant jo Specialiajame plane nenumatytoje vietoje ar neatitinka Specialiojo plano reglamento, privalo panaikinti ant RĮ skelbiamą išorinę reklamą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir panaikinti patį RĮ ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reklaminės veiklos subjekto ir reklamos davėjo iki 2015 m. kovo 26 d. pasirašytos sutarties dėl išorinės reklamos skleidimo ant nukeliamo RĮ galiojimo pabaigos.

Taigi šia teisės norma buvo siekiama sureglamentuoti teisinius santykius, kai sutartis dėl išorinės reklamos skleidimo tarp reklaminės veiklos subjektų sudaryta iki Specialiojo plano patvirtinimo (2015 m. kovo 26 d.). Tačiau nors šiuo atveju sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Adcom“ sudaryta 2014 m. gruodžio 1 d., Specialiojo plano aiškinamojo rašto 2.2.3 skyriaus 1 punkte nurodyta, jog du išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai ties Tilžės, Kelmės ir Pramonės g. sankryža įtraukti į probleminį arealą dėl to, kad yra per arti vienas kito (neišlaiko 50 m atstumo vienas nuo kito), taip formuodami vizualinę taršą, mažinant teritorijos estetinį vaizdą bei didinant TVR įrenginių kiekį teritorijoje.

Norint išspręsti šioje vietoje susidariusią situaciją, būtina vieną iš reklamos įrenginių pašalinti ar perkelti į kitą vietą, pasibaigus leidimui eksploatuoti išorinį reklamos įrenginį, neišduoti naujo leidimo vienam iš reklamos įrenginių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama situacija patenka į specialaus reguliavimo sritį, todėl turėtų būti vadovaujamasi Specialiojo plano sprendiniais, o ne Programos 19.2.2 punkte įtvirtinta išlyga. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir UAB „Adcom“ 2014 m. gruodžio 1 d. sutartyje dėl išorinės reklamos skleidimo ant nukeliamo RĮ nebuvo aptarę sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų, o būtent – Administracijai neišdavus leidimo nurodytoje vietoje skleisti reklamą – savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir taikyti Programos 19.2.2 punkto nuostatas, juolab, kad sutarties šalims nedraudžiama pasiekti tarpusavio susitarimą dėl tokios sutarties nutraukimo vienai iš sutarties šalių įrodžius, jog ji negali vykdyti sutarties dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t. y. jog susiklostė aplinkybės, kurių viena iš šalių negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo ir UAB „Adcom“ sudaryta sutartis yra privataus pobūdžio, o Specialiuoju planu tenkinami svarbūs visuomenės poreikiai (interesai). Specialiajame plane įtvirtintas reikalavimas vieną iš reklamos įrenginių Tilžės, Kelmės ir Pramonės g. sankryžoje pašalinti ar perkelti į kitą vietą, o pasibaigus leidimui eksploatuoti išorinį reklamos įrenginį – neišduoti naujo leidimo vienam iš reklamos įrenginių, buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į vietos gyventojos 2014 m. liepos 18 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. nusiskundimus, jog RĮ yra per arti gyvenamojo namo, dėl ko prašoma juos iškelti arba atlyginti už patirtus nepatogumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo privačių interesų ribojimas yra pagrįstas aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Programos 19.2.2 punkto išlyga, suformuojanti bendro pobūdžio taisyklę, taikytina leidimo dėl antrojo RĮ Tilžės–Kelmės g. sankryžoje Šiauliuose išdavimui.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, proceso dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, o reklaminio įrenginio ir ant jo skelbiamos išorinės reklamos panaikinimui turėtų būti taikomas Programos 19.2.2 punkto reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių reklama“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė