2023-07-05 Nr. AB-13034-3-61-3-02300-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1781-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02300-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. J.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J.-B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. J.-B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba, Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. T4-144-(1.1) (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Akreditavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. skundą.

2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. viešoji įstaiga Šiaulių greitosios medicinos pagalbos centras (toliau – ir Šiaulių GMPS) Z. J. (toliau – ir Pacientė) greitosios pagalbos paslaugą suteikė nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Pareiškėja su Įsakymu nesutiko ir pažymėjo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Įsakymo išvados neatitiko faktinių aplinkybių. Teikiant pagalbą Pacientei buvo nesilaikoma žmogaus gaivinimo tvarkos, tačiau Akreditavimo tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, rėmėsi tik slaugytojos paaiškinimu, nepaisant to, kad įvykį matė dar bent keturi žmonės, be to, nebuvo tikrintos aplinkybės dėl greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobilio atvykimo laiko, jame buvusių priemonių, taip pat medikų kompetencijos. Pareiškėjos manymu, GMP paslauga iš viso nebuvo teikta.

2.3. Akreditavimo tarnyba nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, o pateikti argumentai buvo nenagrinėti, netikrinti ir į juos neatsakyta bei neatsižvelgta. Įsakyme remiamasi tik vienos medikės – slaugytojos paaiškinimu, kuri, tik atvykusi, konstatavo žmogaus mirtį. Pareiškėja teigė, kad slaugytojos paaiškinimai apie kūno sustingimą ir lavondėmes yra neteisingi. Tokių dalykų nebuvo, ji kartu su savo vyru gaivino savo mamą, kurios kūnas buvo lankstus, minkštas ir šiltas. Savo ruožtu slaugytoja tik pamatavo pulsą rankoje, tačiau lavondėmių matyti negalėjo, nes kūno neapžiūrėjo. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo išvada paremta tik slaugytojos įrašais, kurie neatitinka tikrovės, be to, slaugytojos paaiškinimai tikrinami nebuvo, pareiškėja ir jos vyras taip pat nebuvo apklausti.

2.4. GMP automobilis atvyko tik po 12 min. nuo iškvietimo, nors atstumas nuo įvykio vietos iki viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Šiaulių ligoninės yra apie 1 km. Juo atvyko slaugytoja, kuri neaišku, ar turėjo kompetenciją gaivinti mirštantį ligonį. Taip pat medikai, vykdami pas žmogų, kuriam buvo reikalingas gaivinimas, neatsivežė defibriliatoriaus. Laikotarpiu nuo medikų iškvietimo iki jų atvykimo pareiškėja kartu su vyru gaivino ligonį pagal bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pagalbos nurodymus. Pareiškėjai atrodė, kad ligonė atsigaus, tačiau atvykusi medikė patraukė pareiškėją nuo Pacientės, jos neapžiūrėjo, nesuteikė pagalbos ir vizualiai konstatavo jos mirtį.

2.5. Iš atsakovo ataskaitos matyti, kad GMP pas Pacientę atvyko 4 val. 59 min., o jau po minutės slaugytoja atliko įrašus medicinos pagalbos kortelėje apie tai, kad nėra kvėpavimo, pulsas neapčiuopiamas ir dar šią informaciją slaugytoja perdavė per BPC lygiai 5 val. Pareiškėjai kilo klausimas, kiek slaugytoja sugaišo prie ligonio, jeigu lygiai per minutę spėjo konstatuoti mirtį, šią žinią perduoti BPC ir dar atlikti įrašus kortelėje. Slaugytoja nesiėmė veiksmų, nelietė Pacientės, tik patikrino pulsą ir širdį. Pareiškėjos manymu, tokiais veiksmais (neveikimu) asmeniui buvo leista numirti, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip tinkamas GMP paslaugos suteikimas.

2.6. Akreditavimo tarnybai teiktame skunde pareiškėja nurodė, kad yra įsitikinusi dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. iškviesti VšĮ Šiaulių ligoninės medikai nesuteikė Pacientei būtinosios medicinos pagalbos, neatliko gaivinimo veiksmų, kas turėjo tiesioginės įtakos Pacientės mirčiai. Pacientę ištiko ūmaus širdies infarktas ir laiku bei tinkamai atlikus gaivinimo veiksmus, ji galėjo būti išgelbėta. Gaivinimo veiksmai turėjo būti tęsiami 20 min. ir tik tuomet, nepavykus atgaivinti Pacientės, turėjo būti konstatuojama žmogaus mirtis. Pareiškėja taip pat nurodė aplinkybes dėl bendravimo su BPC, išgyvenimus gaivinant Pacientę, medikų veiksmus ir mirties diagnozę.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad antrasis GMP ekipažas atvyko teikti ne pagalbos pacientei, prie jos net nebuvo priėję ir jokių dokumentų nepildė, o pareiškėjos vyro kvietimu suteikti pagalbą jai pačiai. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad asmenį, patyrusį ūmų infarktą, buvo galima išgelbėti, tačiau to nebuvo padaryta, pagalba nebuvo teikiama.

3. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pradinio gyvybės palaikymo ir pažangaus gyvybės palaikymo paslaugas teikia GMP brigados, kurias gali sudaryti įvairūs gydytojai, įskaitant ir bendrosios praktikos slaugytojus. GMP brigadą turi sudaryti ne mažiau kaip du darbuotojai, iš jų vienas turi būti GMP brigados vadovas. Į pagalbą Pacientei buvo atvykusi ne viena, bet dvi GMP brigados, kurios abi buvo pažangaus gyvybės palaikymo, todėl turėjo visas galimybes atlikti gaivinimą, jeigu pacientę būtų buvę įmanoma atgaivinti. Pati pareiškėja skunde nurodė, jog elektrokardiograma (toliau – ir EKG) buvo atlikta, Pacientės medicinos dokumentuose yra išlikusi užrašyta EKG. Todėl teiginys, kad atvykusi brigada nebuvo tinkamai pasiruošusi Pacientės gaivinimui, laikytinas nepagrįstu.

4.2. Siekiama, kad laikas nuo kvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios miesto gyvenamosiose vietovėse būtų iki 15 min., kaimo gyvenamosiose vietovėse – iki 25 min. Vadovaujantis GMP kvietimo kortelės duomenimis, pagalbos skambutis buvo priimtas 04 val. 47 min., perduotas 04 val. 49 min., pirmoji brigada išvyko 04 val. 51 min., atvyko 04 val. 59 min., antroji brigada atvyko 05 val. 14 min. Pirmoji GMP į pagalbą atvyko per 12 min. nuo skambučio priėmimo, todėl teisės aktuose nustatytų operatyvumo gairių nepažeidė. Įstaiga yra atskiras juridinis asmuo, o ne VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės padalinys ir brigados vyko iš kitos vietos, o ne iš ligoninės teritorijos.

4.3. Kvietimo priėmimo, perdavimo, brigados išvykimo, atvykimo ir kiti GMP kvietimo kortelės „Kvietimo informacija“ dalyje nurodyti laikai yra fiksuojami automatiškai, remiantis informacinių sistemų duomenimis. Kiti kortelėje nurodomi atitinkamų atliktų veiksmų laikai yra nurodomi brigados nario. Įvertinant tai, kad skubios pagalbos teikimo metu veiksmai atliekami nedelsiant, gali atsirasti tam tikrų fiksuotų laikų paklaidų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčijo, kad brigada atvyko 04 val. 59 min., o jau 5 val. buvo konstatuota Pacientės mirtis, tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Laikas 5 val. yra nurodytas GMP kvietimo kortelės dalyje „Objektyvus paciento būklės vertinimas iki MP“, taigi 5 val. yra laikas, kai buvo pradėtas Pacientės būklės įvertinimas. EKG išraše yra fiksuotas laikas 05 val. 04 min., taigi, pacientės būklės vertinimas, priešingai nei nurodo pareiškėja, nebuvo užbaigtas 5 val. Pirmosios brigados kvietimo įvykdymo laikas nurodytas 05 val. 38 min., antrosios – 05 val. 12 min., kas leidžia daryti išvadą, jog Pacientės būklės įvertinimui ir mirties požymių nustatymui buvo skirta pakankamai laiko.

4.4. Leidžiama nepradėti gaivinimo, jeigu yra neabejotinų mirties požymių. Asmeniui, neturinčiam medicininių žinių, gali būti sudėtinga pamatyti ankstyvuosius žmogaus mirties požymius, be to, pati pareiškėja nurodė, kad buvo šoko būsenos. Nagrinėjamu atveju slaugytoja paaiškinimuose nurodė, jog lavondėmės buvo besiformuojančios, kūnas bestingstantis, o tai yra požymiai, kuriuos ne medicinos specialistui gali būti sudėtinga diferencijuoti. Taip pat buvo konstatuota, jog vyzdžiai buvo maksimaliai išsiplėtę, nereaguojantys į šviesą, EKG širdies veiklos nefiksavo.

4.5. Įvertinus ir objektyvius duomenis ir visų įvykio liudytojų paaiškinimus, atsakovui nekilo abejonių medicininiuose dokumentuose fiksuotų Pacientės apžiūros ir būklės vertinimo tikrumu ir pagrįstumu, nes į įvykio vietą atvyko tinkamos profesinės kompetencijos brigada, turinti visą gaivinimui reikalingą įrangą, brigada atvyko neviršijant nustatytų operatyvumo rodiklių, yra objektyvių duomenų, liudijančių, jog Pacientės būklė buvo įvertinta. Nors pareiškėja teigė, kad slaugytoja nieko nedarė ir nelietė pacientės, vėliau skunde prieštarauja pati sau, nurodydama, jog buvo pamatuotas pulsas, užrašyta EKG. Taigi, pačios pareiškėjos įvykių atkūrimas yra nenuoseklus ir prieštaringas.

4.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovai papildomai pažymėjo, kad atlikto tyrimo, kurį atliko specialistai, turintys medicinines žinias, tikslas buvo nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju buvo tikslinga atlikti Pacientės gaivinimo veiksmus, kadangi teisės aktai reglamentuoja, kad gaivinimas atliekamas tik tada, kai yra galimybė žmogų atgaivinti. Paaiškino, kad buvo vertinama visa duomenų visuma ir duomenys, užfiksuoti pagrindinėje GMP kortelėje, kurią užpildė slaugytoja. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad sustojus žmogaus širdies veiklai lavondėmės pradeda formuotis praėjus pusvalandžiui, šiuo atveju Pacientei sėdint jos formavosi vienose vietose, o paguldžius – kitose. Mirus žmogui sustingimas prasideda nuo smulkių raumenų ir tai vertina medicinos specialistai, todėl pareiškėjos paaiškinimus apie pacientės kūno sustingimo nebuvimą vertino kritiškai. Atstovas taip pat paaiškino, kad Pacientės širdis sustojo labai staigiai, nes po skrodimo buvo nustatyta, kad mirtį sukėlė širdies plyšimas ir kraujo išsiliejimas į širdį, kas dar kartą objektyviai patvirtina, kad jai jokių priemonių taikymas negalėjo padėti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių GMPS atsiliepime nesutiko su pareiškėjos patikslintu skundu.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pateikė šiuos argumentus:

6.1. Apklausti medikus, teikusius greitosios medicinos pagalbos paslaugas, buvo netikslinga, kadangi visa dokumentacija, kurią pildė darbuotojai, buvo pateikta Akreditavimo tarnybai. Kartu su dokumentacija buvo pateikti paaiškinimai ir bendruomenės slaugytojo pareigybės aprašymas. GMP automobilių komplektacija, joje esanti medicininė įranga bei medikamentai yra reglamentuoti teisės aktų ir tikrinami Akreditavimo tarnybos specialistų.

6.2. Šiaulių GMPS yra savarankiška įstaiga, kurios buveinė yra ne VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės teritorijoje, todėl atstumas iki iškvietimo vietos nebuvo 1 km, kaip teigė pareiškėja. Į iškvietimą buvo pasiųsta arčiausiai įvykio vietos buvusi laisva brigada ir į iškvietimą atvyko per teisės aktų nustatytą laiką.

6.3. Nuvykus pas Pacientę konstatuota biologinė mirtis ir dėl esančių neabejotinų biologinės mirties požymių gaivinimas nebuvo pradėtas. Pagalbos protokolo instrukcija, kaip gaivinti žmogų iki medikams atvykstant, buvo teikiama ne BPC tarnybos darbuotojų, kaip nurodo pareiškėja, o Šiaulių GMPS budinčio dispečerio, o visas pokalbis dėl gaivinimo instrukcijos, vykęs su pareiškėja iki atvyko medikai, buvo įrašytas.

6.4. Remiantis medicininiu mirties liudijimu Pacientės mirties priežastis – (duomenys neskelbtini). Mirtis tokiu atveju ištinka momentaliai ir jokios gaivinimo priemonės padėti nebegali.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir jos skundą patenkinti.

9. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

III. 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose kontekste, vadovaudamasis Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatė, kad pareiškėja 2020 m. sausio 2 d. (įstaigoje gautas 2020 m. sausio 16 d.) raštu kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, nurodydama, kad VšĮ Šiaulių ligoninės medikai, 2019 m. rugsėjo 20 d. iškviesti pas pacientę (pareiškėjos motiną) nesuteikė Pacientei jokios būtinos pagalbos, neatliko gaivinimo veiksmų, kas sąlygojo Pacientės mirtį. 2020 m. gegužės 18 d. priimta Ataskaita, kurioje konstatuota, kad Pacientei 2019 m. rugsėjo 20 d. VšĮ Šiaulių ligoninė GMP paslauga buvo suteikta nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Taip pat Ataskaitoje rekomenduota darbo santykius reglamentuojančiuose dokumentuose (pareigybių aprašymuose, darbo sutartyse) nurodyti darbuotojų pareigas pagal jų kvalifikaciją bei vykdomas pareigas, atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą (personalą) nuostatas. Ataskaitoje pažymėta, kad Pacientės mirties priežastis – (duomenys neskelbtini); pagrindinė liga (trauma) sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini). Akreditavimo tarnyba nurodė, kad GMP specialistai atvyko pas Pacientę per teisės aktų nustatytą laiką (mieste per 10 min. nuo iškvietimo perdavimo). GMP specialistams atvykus pagal iškvietimą ir nustačius Pacientės neabejotinus mirties požymius, sprendimas netaikyti gaivinimo veiksmų priimant nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Skundžiamu Įsakymu Akreditavimo tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Ataskaitą, nustatė, kad Pacientei 2019 m. rugsėjo 20 d. greitosios medicinos pagalbos paslauga buvo suteikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir įstaigos vidaus dokumentų; rekomendavo darbo santykius reglamentuojančiuose dokumentuose (pareigybių aprašymuose, darbo sutartyse) nurodyti darbuotojų pareigas pagal jų kvalifikaciją bei vykdomas pareigas, atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą (personalą) nuostatas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog skundžiamas Įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėja kelia klausimą, ar Pacientei buvo tinkamai suteikta GMP paslauga, ar atvykusi medicinos darbuotoja galėjo atvykti pagal pareiškėjos iškvietimą, ir ar GMP laiku atvyko į iškvietimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Akreditavimo tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad praktiką, susijusią su gydytojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, išaiškinęs, kad gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigia, jog GMP paslauga Pacientei buvo suteikta netinkamai, kadangi atvykę GMP darbuotojai neatliko reanimacijos veiksmų. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo, kuris reglamentuoja žmogaus kritinių būklių, mirties momento ir fakto nustatymo bei medicininio mirties liudijimo išdavimo sąlygas ir tvarką, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų bei kitų asmenų teises ir pareigas po to, kai yra nustatyta žmogaus kritinė būklė arba mirtis (šio įstatymo 1 str.), 10 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai leidžiama nepradėti gaivinimo. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gaivinimo leidžiama nepradėti, jeigu yra neabejotinų mirties požymių: negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, lavoniškas atšalimas, lavoniškas sustingimas, yra lavondėmių ir kitų ankstyvųjų bei vėlyvųjų lavoniškų reiškinių. Taigi, nustačius neabejotinus mirties požymius gaivinimas nepradedamas. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atvykę GMP medikai galėjo (turėjo objektyvų pagrindą) konstatuoti Pacientės mirtį, įvertinus pacituotą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

16. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas įvertinęs GMP kvietimo kortelę, kurią užpildė ir pasirašė slaugytoja, atvykusi pas Pacientę, apžiūrėjus Pacientę buvo nustatyta, kad jos vyzdžiai išsiplėtę ir nereaguoja; EKG vertinimas – (duomenys neskelbtini); kūnas atvėsęs, pirštai šalti ir pamėlynavę, matosi lavondėmės. Skiltyje „Neabejotini mirties požymiai“ pažymėta „Lavondėmės“ ir „Lavoninis sustingimas“.

17. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar buvo (objektyviai galėjo būti) objektyvūs požymiai, kurie sudarė pagrindą konstatuoti, kad Pacientė jau buvo mirusi, atvykus GMP.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar buvo (objektyviai galėjo būti) neabejotinų mirties požymių, buvo pakankamas pagrindas tiek pačiam teismui imtis iniciatyvos (ABTĮ 80 str.), tiek tenkinti pareiškėjos patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu suformuluotą prašymą (esant galimybei) liudytojais, be kita ko, apklausti asmenis, kurie gali paliudyti apie ginčui aktualias aplinkybes, be kita ko, dėl Pacientės mirties (kada Pacientė susmuko, kaip teigė pareiškėja, kada atvyko pareiškėja ir jos vyras, kada prasidėjo Pacientės gaivinimo veiksmai ir dėl kitų aplinkybių). Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kada atsiranda (gali atsirasti) lavondėmės. Šios aplinkybės ištyrimui būtinos specialios žinios, t. y teismas turėtų pasitelkti specialistą – ekspertą, kuris galėtų pasisakyti dėl mirties (klinikinės mirties) laiko ir kitų svarbių tyrimui aplinkybių. Visos šios aplinkybės svarbios nustatant, ar pas Pacientę atvykę medikai galėjo nustatyti Pacientės mirtį, kadangi, atsakovo teigimu, buvo neabejotinų mirties požymių. Tik surinktų papildomų duomenų pagrindu bus galima daryti pagrįstą išvadą dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.

IV. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

20. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 7 d.) 2 straipsnio 30–31 dalyse, 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija) 20.6 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 17 d. kreipėsi su skundu į VšĮ Šiaulių GMPS vyriausiąją gydytoją dėl VšĮ Šiaulių GMPS medikų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientei Z. J. kokybės įvertinimo. VšĮ Šiaulių GMPS administracija pareiškėjai atsakymą pateikė 2019 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. AS-141, atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Tarnybą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Kaip matyti iš Ataskaitos ir Įsakymo, Z. J. Šiaulių GMPS medikų brigada asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikė 2019 m. rugsėjo 20 d. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo taip pat nėra.

22. Teismas vertino Ataskaitos turinį ir nurodė, kad kaip matyti iš Ataskaitos, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, vertino GMP kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) duomenis, Medicininį mirties liudijimą Nr. 19-29124905, VšĮ Šiaulių GMPS vyriausiojo gydytojo (toliau – vyr. gydytojas) 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-38 patvirtintos procedūros „Gyvybinių požymių vertinimas“ nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtintos Formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietinio kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2018 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. V-38 patvirtintos GMP iškvietimų įvertinimo ir GMP brigados siuntimo į iškvietimo vietą tvarkos nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-21 patvirtintos VšĮ Šiaulių GMPS vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintos procedūros „Informacijos apie pacientą teikimo kitiems asmenims ir institucijoms teikimo tvarka“ nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 14 patvirtintos procedūros:

„Paciento (jo atstovo) teisių įgyvendinimo tvarka“, „Paciento pareigų įgyvendinimo tvarka“, „Paciento jo (atstovo) skundo nagrinėjimo tvarka“ nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintos Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2017 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-l patvirtintos Pacientų skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarkos nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2018 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. V-38 patvirtinto Asistolijos algoritmo reglamento nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Šiaulių dispečerinės tarnybos ir skubios pagalbos konsultacinio centro darbo organizavimo tvarkos aprašo nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto GMP paslaugų organizavimo ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas, bendruomenės slaugytojos J. L. 2019 m. spalio 21 d. paaiškinimą, E. M. 2019 m. spalio 21 d. paaiškinimą, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2009 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 23 patvirtintos Mirčių atvejų nagrinėjimo procedūros nuostatas, VšĮ Šiaulių GMPS darbuotojų darbo grafikus 2019 m. spalio mėn., 2007 m. gruodžio 3 d. Darbo sutartį Nr. 294, 2000 m. balandžio 1 d. Darbo sutartį Nr. 165, VšĮ Šiaulių GMPS vyr. gydytojo 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. P-37 patvirtintas Bendruomenės slaugytojo pareigybės aprašymo nuostatas.

23. Teismas dėl GMP atvykimo laiko vadovavosi Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-791 redakcija) 27 punktu bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis nustatė, kad pagalbos skambutis buvo priimtas 04:47 val., perduotas 04:49 val., pirmoji brigada išvyko 04:51 val., atvyko 04:59 val., antroji brigada atvyko 05:14 val. Kvietimo priėmimo, perdavimo, brigados išvykimo, atvykimo ir kiti GMP kvietimo kortelės „Kvietimo informacija“ dalyje nurodyti laikai yra fiksuojami automatiškai, remiantis informacinių sistemų duomenimis. Pareiškėja iš esmės šių aplinkybių neginčija.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad GMP Aprašo 27 punkte nustatytas GMP teikimo grėsmingais atvejais pradžios miesto gyvenamosiose vietovėse yra iki 15 min. bei į tai, kad GMP pas pacientę atvyko per 12 min., konstatavo, kad GMP atvyko laiku, nepažeidžiant nustatytų operatyvumo gairių.

25. Teismas atmetė skundo argumentą, kad pirmoji GMP brigada turėjo galimybę atvykti dar greičiau. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad GMPS yra atskiras juridinis asmuo, o ne VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės padalinys ir GMP brigada vyko iš kitos vietos, o ne iš ligoninės teritorijos, kaip skunde teigia pareiškėja.

26. Teismas, spręsdamas dėl mirties konstatavimo aplinkybių, vadovavosi Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, VŠĮ Šiaulių GMP vyr. gydytojo 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-38 patvirtintu Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių reglamentu bei nustatė, kad bendrosios praktikos slaugytoja (licencijos Nr. SPL-49728) GMP kvietimo kortelėje pažymėjo objektyvius pacientės sveikatos būklės duomenis iki medicinos pagalbos suteikimo: laikas – 5.00 val.; ŠSD – 0 k/min.; kvėpavimas neišklausomas; kvėpavimo dažnis – 0 k/min.; oda: cianotiška, šalta; normalios būklės; stipininės arterijos pulsas neapčiuopiamas; vyzdžiai išsiplėtę, nereagavo. EKG vertinimas: širdies ritmo ID 10 – Asistolija; Kortelės skiltyje „pagalbos teikimo protokolas“ pažymėjo langelį – „Širdies ar kvėpavimo sustojimas/Staigi mirtis; papildomos informacijos skiltyje pažymėjo: (duomenys neskelbtini), vartoti vaistai – nežinoma; ypatingos aplinkybės – mirusią dukrą tualete rado tėvas; kita: atvykus rastas moteriškos lyties lavonas gulintis koridoriuje ant nugaros; Išorinių smurto požymių nestebėta. Neabejotini mirties požymiai: lavondėmės; lavoninis sustingimas. Preliminalios diagnozės/vyraujančio sindromo/simptomo skiltyje pažymėjo: Mirtis be priežiūros (liudytojų); TLK-10-AM kodas: R98 Mirtis be priežiūros (liudytojų). Konstatuota mirtis 5.00 val. Informacija perduota per 112. Teismas pažymėjo, kad šie medicininiuose dokumentuose užfiksuoti objektyvūs Pacientės apžiūros duomenys bylos medžiaga nėra paneigti.

27. Teismas akcentavo, kad bendrosios praktikos slaugytoja J. L. 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė, kad į gautą iškvietimą buvo išvykta nedelsiant. Į iškvietimą išvyko, turėdami visą gaivinimui reikalingą įrangą. Įėję į namo vidų Pacientę rado gulinčią koridoriuje. Pacientės apžiūros metu nustatė, kad akių vyzdžiai buvo maksimaliai išsiplėtę, į šviesą nereagavo, kūnas buvo šaltas, ant kūno dalių: pečių lanko, menčių, kurios lietėsi su grindimis matėsi besiformuojančios lavondėmės, rankų pirštai buvo šalti, pamėlę, sulenkti, nebuvo galima jų ištiesti. Uždėjus elektrodus, užrašė EKG. Kardiografas rašė asistoliją. Kadangi buvo išnykęs kvėpavimas ir širdies veikla, šaltas kūnas su besiformuojančiomis lavondėmės, akių vyzdžiai išsiplėtę, nereaguojantys į šviesą, todėl reanimacija nebuvo taikyta ir konstatuota Pacientės mirtis. Be to, bendrosios praktikos slaugytoja J. L. 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė, kad bendraujant su mirusiosios šeimos nariais, paaiškėjo, jog mirusiąją tualete rado jos tėvas, mirusiosios mama nurodė, kad apie 1 val. nakties girdėjo bildesį. Šias 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes J. L. patvirtino teisme apklausta liudytoja. J. L. teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Bendrosios praktikos slaugytoja E. M. 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. 4 val. 57 min. gavo iškvietimą Nr. 4483934, pagal kurį nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), padėti GPM 13 brigadai. Atvykusi rado Pacientę, gulinčią siaurame koridoriuje ant grindų be gyvybės ženklų: nebuvo kvėpavimo, pulsas neapčiuopiamas, akių vyzdžiai išsiplėtę, į šviesą nereaguojantys, akių obuoliai minkšti. Ant kūno stebimos lavondėmės, kūnas stingstantis. EKG – (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo aiškūs mirties požymiai – reanimacija netaikyta. Mirusiosios mamos žodžiais iš vakaro girdėjo bildesį. Šias 2019 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes E. M. patvirtino teisme apklausta liudytoja.

28. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo netikėti bendrosios praktikos slaugytojų J. L. ir E. M. paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, tuo labiau, jog tiek J. L., tiek E. M. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme. Byloje duomenų, paneigiančių liudytojų paaiškinimus, nėra. Nei J. L., nei E. M. su pareiškėja ir jos šeima pažįstamos nebuvo. Bendrosios praktikos slaugytojos J. L. GMP kortelėje skiltyje ypatingos aplinkybės nurodyta – mirusią dukrą rado tėvas tualete. EKG vertinimas: (duomenys neskelbtini) taip pat yra patvirtintas. Medicininiame mirties liudijime Nr. 19-29124905 nurodyta: tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini).

29. Teismas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies kontekste nurodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuoti objektyvūs pacientės apžiūros duomenys patvirtina konstatuotus neabejotinus mirties požymius, kurie leido nepradėti Pacientės gaivinimo.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytu Suaugusio žmogaus gaivinimo standartu turi vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“ patvirtinto sąrašo asmenys, išklausę mokymo kursą. Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto nuostatos nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos.

32. Teismas, vertindamas kitas bylos aplinkybes, vadovavosi GMP aprašo 16–18 punktais bei nustatė, kad į pagalbą Pacientei buvo atvykusi ne viena, bet dvi GMP brigados. Abi brigados buvo pažangaus gyvybės palaikymo (GMP aprašo 5.3 p.). Į pagalbą Pacientei atvykusios brigados turėjo visas galimybes atlikti gaivinimą. Teismas nurodė, kad Pacientės medicinos dokumentuose yra išlikusi užrašyta EKG. Pareiškėjos teiginys, jog atvykusi brigada nebuvo tinkamai pasiruošusi Pacientės gaivinimui (pvz. neturėjo defibriliatoriaus), yra nepagrįstas ir grindžiamas išimtinai pareiškėjos prielaidomis. Pažymėjo, jog Tarnyba atsiliepime atkreipė dėmesį, jog GMP kvietimo kortelėje teiginys „defibriliatorius neprieinamas“ žymi tai, jog defibriliatorius nėra prieinamas pacientės artimiesiems, o ne tai, jog šio prietaiso neturėjo į įvykio vietą vykstanti brigada.

33. Teismas iš GMP kortelių nustatė, kad pas pacientę Z. J. buvo atvykusios dvi pažangaus gyvybės palaikymo GMP brigados, kurios sudėtis ir turima kvalifikacija bei einamos pareigos atitiko paminėtus teisės aktų reikalavimus, todėl teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl netinkamos Pacientei GMP teikusios medikės kvalifikacijos neturėjimo teisės teikti tokio pobūdžio pagalbą. Pabrėžė, kad nors pareiškėja teigia, kad antroji brigada atvyko suteikti pagalbą ne Pacientei, o jai pačiai, o Pacientės net neapžiūrėjo, iš GMP kortelės, kurią pildė brigados vadovė bendrosios praktikos slaugytoja E. M., matyti, kad ši brigada atvyko teikti pagalbos ne pareiškėjai, o pacientei Z. J.. Vertindama VšĮ Šiaulių GMPS asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų pareiškėjos motinai, kokybę, Tarnyba Ataskaitoje netyrė ir nevertino duomenų, kurie nurodyti GMP kortelėje, pildytoje E. M., todėl pareiškėjos teismo posėdyje nurodyti galimi neatitikimai yra teisiškai nereikšmingi.

34. Teismas neabejojo, kad atvykusios GMP brigados turėjo visas galimybes atlikti gaivinimą, buvo aprūpintos reikalinga medicinine įranga. Nepagrįsti ir pareiškėjos skundo teiginiai, jog GMP brigados medikai buvo nekompetentingi suteikti skubią pagalbą Pacientei. Tarnyba, įvertinusi VšĮ GMPS vidaus dokumentus ir atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad VšĮ GPMS slaugytoja J. L. pagal savo pareigybės aprašymą turėjo teisę teikti būtinąją pirmąją pagalbą.

35. Teismas, vertindamas pareiškėjos keliamas abejones, jog GPM pirmoji brigada atvyko 04 val. 59 min., o jau 5 val. 00 min. buvo konstatuota pacientės mirtis, nustatė, kad laikas „5 val. 00 min.“ yra nurodytas Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės dalyje „Objektyvus paciento būklės vertinimas iki MP“, taigi 5 val. 00 min. yra laikas, kai buvo pradėtas pacientės būklės įvertinimas. Į bylą pateiktame EKG išraše yra fiksuotas laikas „05 val. 04 min. 24 s“, taigi, pacientės būklės vertinimas nebuvo užbaigtas 5 val. 00 min., kaip tai nurodo pareiškėja. GPM pirmosios brigados kvietimo įvykdymo laikas nurodytas „05 val. 38 min.“, kas leidžia daryti išvadą, jog pacientės būklės įvertinimui ir mirties požymių nustatymui buvo skirta pakankamai laiko. Teismas sutiko su šiais atsakovo argumentais.

36. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba, atlikusi Z. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros kokybės paslaugų vertinimą, pagrįstai pripažino, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. VšĮ GPMS Z. J. greitosios medicinos pagalbos paslauga buvo suteikta nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Tarnyba tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Tarnyba pareiškėjos skundą išnagrinėjo neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai atliko pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir įvertinimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Panaikinti skundžiamą Įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą.

V. 37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą Įsakymą.

38. Pareiškėjos teigimu, teismas jos skundą išnagrinėjo formaliai, į skundo argumentus neatsakė, rėmėsi tik Akreditavimo tarnybos Ataskaita. Nors bylą nagrinėjant antrą kartą ir buvo atlikti papildomi veiksmai, apklausti keli liudytojai, tačiau apklausų rezultatai teismo sprendime liko neaptarti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai neištaisyti. Nebuvo kviestas specialistas, nors apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui būtinos specialios žinios. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra analogiškas pirmajam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuris jau buvo panaikintas.

39. Pareiškėja pažymi, kad teismas, savo iniciatyva ir neklausdamas kitų proceso dalyvių nuomonės, į teismo posėdį pasikvietė slaugytojas, tačiau pareiškėjos prašomi apklausti liudytojai (vyras, seneliai) teismo iniciatyva į teismo posėdį nebuvo iškviesti, kas rodo teismo abejotiną nešališkumą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, jos vyro, kuris teisme buvo apklaustas jos prašymu, paaiškinimai, paneigia medicinos darbuotojų parodymus apie lavondėmes. Teismo apklaustų slaugytojų teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie lavondėmes (jų buvo ant žąstų, už ausų) skiriasi nuo anksčiau duotų rašytinių paaiškinimų, kurių pagrindu buvo daromos išvados ir parengta Tarnybos Ataskaita. Šių parodymų prieštaringumo teismas nevertino, taip pat ir aplinkybės, kad slaugytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Slaugytojos teiginį, kad Pacientės pirštai buvo sugniaužti, paneigia aplinkybė, kad pareiškėja, prieš kūną išvežant, numovė žiedus nuo mamos pirštų. Nei lavondėmių, nei kūno sustingimo, nei atšalimo nebuvo. Kūnas buvo lankstus, minkštas ir šiltas, Pacientė buvo kaip nualpusi. Teismo apklausta slaugytoja E. M. jokių veiksmų Pacientės atžvilgiu neatliko, atvyko su kita GMP, tikslu suteikti pagalbą pareiškėjai, todėl jos paaiškinimai neturi reikšmės.

40. Pareiškėja teigia, kad teismas nevertino įrodymų visumos. Kadangi ginčas vyko dėl to, ar reikėjo gaivinti Pacientę, šiuo aspektu turėjo pasisakyti teismo ekspertai, įvertinę visus surinktus duomenis. Šiuo atveju vertinami buvo GMP medikų veiksmai, todėl jie patys negali įsivertinti savo veiksmų. Į kilusius medicininius klausimus, be kita ko, per kiek laiko susidaro lavondėmės, ar tokioje situacijoje reikėjo gaivinti žmogų, dėl širdies sustojimo, turėjo atsakyti ekspertas, įvertindamas paslaugų suteikimą, jų savalaikį teikimą Pacientei, mirties konstatavimo aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir apklausti įvykio vietoje buvusius liudytojus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antroji GMP vyko po Pacientės mirties konstatavimo tikslu suteikti pagalbą pareiškėjai. Teismas nevertino užpildytų dviejų GMP kortelių turinio, neatsižvelgė į tai, kad vienoje iš jų nurodyti su Paciente nesusiję duomenys, jog jie neatitinka tikrovės ir pirmosios GMP kortelės duomenų.

41. Pareiškėja įsitikinusi, kad buvo pažeistas žmogaus gaivinimo standartas (III dalies 18 ir 20 punktai). Pareiškėjos teigimu, Akreditavimo tarnyba vadovavosi tik slaugytojų paaiškinimais, Pacientės artimųjų paaiškinimais nesirėmė, netikrino, ar greitosios pagalbos ekipažas buvo pasirengęs gaivinti mirštančią, ar automobilyje buvo defibriliatorius, vaistai, netikrintos ir neįvertintos pareiginės instrukcijos, ar medikų ekipažas buvo kompetentingas suteikti GMP paslaugą.

42. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai GMP atvykimo laiką (12 min.) įvertino kaip normalų laiką, nepaisydamas Akreditacijos tarnybos atstovo paaiškinimų, kad greitoji vyko ilgai ir tai sumažino galimybę atgaivinti. Šiuo atveju GMP pas mirštantį žmogų vyko nepateisinamai ilgai. Iki atvykimo buvo atliekami gaivinimo veiksmai pagal pagalbos tel. Nr. 112 darbuotojos nurodymus. Nebuvo jokių Pacientės biologinės mirties požymių. Atvykus GMP, gaivinimas buvo nutrauktas, nors pagal įstatymus gaivinimas turėjo būti tęsiamas 20 minučių, iš pulso nebuvimo konstatuota mirtis. Pas mirštantį ligonį atvyko slaugytoja, nors kyla pagrįstų abejonių dėl jos kompetencijos suteikti pagalbą (atgaivinti) infarkto ištiktam asmeniui ir priimti tinkamus sprendimus, įvertinus ir tai, kad į įvykio vietą buvo atvykta be defibriliatoriaus, nesiimta veiksmų kraujotakai atstatyti, neleisti vaistai, Pacientė netransportuota į ligoninę. Jokie realūs gaivinimo veiksmai nebuvo atlikti.

43. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

44. Atsakovas nurodo, kad slaugytojos buvo kviestos būtent teismo iniciatyva, bet ne Akreditavimo tarnybos prašymu. Teismas, savo iniciatyva kviesdamas į posėdį liudytojus, negali būti neobjektyvus, nes tokiu atveju nėra tenkinamas nei vienos šalies prašymas. Aplinkybė, jog teismo pakviestos liudytojos palaikė Akreditavimo tarnybos poziciją, negali būti laikoma teismo šališkumo, neobjektyvumo pareiškėjos atžvilgiu įrodymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos prašytas apklausti liudytojas – jos vyras – posėdžio metu buvo apklaustas.

45. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo tikslinga, kadangi klausimai, į kuriuos buvo būtina atsakyti byloje, nebuvo susiję su ekspertiniu vertinimu ir teismui užteko byloje abiejų šalių pateiktų įrodymų, kad galėtų priimti tinkamą ir objektyvų sprendimą. Šio proceso metu buvo vertinama ne gydymo taktika, o tik faktas, ar pakako duomenų konstatuoti, jog Pacientė buvo mirusi ir jos nebuvo įmanoma atgaivinti, ir ar Akreditavimo tarnybos nustatytos aplinkybės leidžia tikėti medicininiuose dokumentuose aprašytais faktais, t. y. ar Akreditavimo tarnyba galėjo pagrįstai jomis naudotis ir priimti kompetentingas išvadas. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kuriais teismas galėjo vadovautis ir priimti objektyvų sprendimą, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, jog, Pacientė buvo apžiūrėta, tačiau konstatavus jos mirtį, kitų priemonių, įskaitant ir gaivinimo, nebuvo imtasi.

46. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose aiškiai yra reglamentuota, nustačius kokius paciento duomenis galima daryti išvadą, jog pacientas yra miręs ir galima nepradėti gaivinimo. Bendrosios praktikos slaugytoja GMP kvietimo kortelėje pažymėjo objektyvius pacientės sveikatos būklės duomenis bei neabejotinus mirties požymius. Slaugytojos paaiškinimuose nurodė, jog lavondėmės buvo besiformuojančios, kūnas bestingstantis, t. y. požymiai, kuriuos ne medicinos specialistui gali būti sudėtinga diferencijuoti. Be to, buvo konstatuota, jog vyzdžiai buvo maksimaliai išsiplėtę, nereaguojantys į šviesą, EKG širdies veiklos nefiksavo. Asmeniui, neturinčiam medicininių žinių, gali būti sudėtinga pamatyti ankstyvuosius žmogaus mirties požymius, be to, pati pareiškėja nurodo, jog buvo šoko būsenos.

47. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja akcentuoja slaugytojų pasisakymų nenuoseklumą, tačiau slaugytojos buvo apklaustos 2023 m. dėl įvykių, įvykusių 2019 m., todėl pagrįstai galėjo tiksliai neprisiminti visų įvykių. Dėl šios aplinkybės slaugytojų liudijimai turėtų būti laikomi tik papildomais, bet ne pagrindiniais įrodymais. Visų kitų įrodymų visuma, detaliai aprašyta Ataskaitoje, leidžia daryti išvadą, jog Pacientės gaivinimas nebebuvo tikslingas. Atsižvelgiant į medicininiame mirties liudijime nurodytas mirties priežastis, net profesionalią pagalbą pradėjus teikti tą pačią akimirką, pacientų išgyvenamumo tikimybė yra maža. Nėra tiksliai žinoma, kada Pacientė prarado sąmonę, pareiškėjos įvykio vietoje nebuvo, ji atvyko, kai jai buvo paskambinta ir pranešta apie įvykusią nelaimę. Pareiškėjos minimi jos atlikti gaivinimo veiksmai buvo pradėti praėjus nežinomam laikui nuo Pacientės sąmonės praradimo ir tikrai ne iš karto.

48. Atsakovo teigimu, nekilo abejonių dėl medicininiuose dokumentuose fiksuoto Pacientės apžiūros ir būklės vertinimo tikrumo ir pagrįstumo. Į įvykio vietą atvyko tinkamos profesinės kompetencijos brigada, turinti visą gaivinimui reikalingą įrangą, brigada atvyko neviršijant nustatytų operatyvumo rodiklių, yra objektyvių duomenų, liudijančių, jog Pacientės būklė buvo įvertinta (EKG tyrimo išrašas). Nors pareiškėja teigia, jog slaugytoja, be kita ko, nieko nedarė, toliau skunde prieštarauja pati sau, nurodydama, jog buvo pamatuotas pulsas, užrašyta EKG, taigi pačios pareiškėjos įvykių atkūrimas yra nenuoseklus, prieštaringas.

49. Atsakovas pažymi, kad pagal GMP aprašą slaugytoja J. L. pagal savo pareigybės aprašymą turėjo teisę teikti būtinąją pirmąją pagalbą. Į pagalbą Pacientei buvo atvykusi ne viena, bet dvi GMP pažangaus gyvybės palaikymo brigados, kurios turėjo visas galimybes atlikti gaivinimą, jeigu Pacientę būtų buvę įmanoma atgaivinti. Pareiškėja skunde liudija, jog EKG buvo atlikta, todėl pareiškėjos teiginys, jog atvykusi brigada nebuvo tinkamai pasiruošusi Pacientės gaivinimui (pvz. neturėjo defibriliatoriaus) atmestinas. GMP kvietimo kortelėje teiginys „defibriliatorius neprieinamas“ žymi tai, jog defibriliatorius nėra prieinamas pacientės artimiesiems, o ne tai, jog šio prietaiso neturėjo į įvykio vietą vykstanti brigada. Pirmoji GMP brigada į pagalbą atvyko per 12 minučių nuo skambučio priėmimo, t. y. nepažeidžiant nustatytų operatyvumo gairių. Brigados vyko iš kitos vietos, o ne iš ligoninės teritorijos.

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įvertinant tai, jog skubios pagalbos teikimo metu veiksmai atliekami nedelsiant, gali atsirasti tam tikrų fiksuotų laikų paklaidų. Pareiškėja ginčija, jog brigada atvyko 04:59 val., o jau 5:00 val. buvo konstatuota Pacientės mirtis, tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Laikas 05:00 val. yra nurodytas GMP kvietimo kortelės dalyje „Objektyvus paciento būklės vertinimas iki MP“, taigi 05:00 yra laikas, kai buvo pradėtas Pacientės būklės įvertinimas. EKG išraše yra fiksuotas laikas 05:04 val., taigi, Pacientės būklės vertinimas nebuvo užbaigtas 05:00 val., priešingai negu nurodo pareiškėja. Pirmosios brigados kvietimo įvykdymo laikas nurodytas 05:38 val., antrosios – 05:12 val., kas leidžia daryti išvadą, jog Pacientės būklės įvertinimui ir mirties požymių nustatymui buvo skirta pakankamai laiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. T4-144-(1.1), kuriuo nustatyta, kad viešoji įstaiga Šiaulių greitosios medicinos pagalbos centras 2019 m. rugsėjo 20 d. suteikė greitosios medicinos pagalbos paslaugą Z. J. nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjos reikalavimo panaikinti tokį Įsakymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. skundą.

52. Pareiškėja nesutiko su atsakovo Įsakymu, akcentuodama, kad atsakovas remiasi jos mirusios mamos pulsą rankoje pamatavusios, gaivinimo priemonių nesiėmusios ir žmogaus mirtį vizualiai konstatavusios medikės – slaugytojos neteisingais, tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais apie kūno sustingimą ir lavondėmes, nors pareiškėjos ir jos vyro gaivintas jos mamos kūnas buvo šiltas ir be lavondėmių.

53. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pažymėdamas, be kita ko, tai, kad teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirtini medicinos mokslo sričiai, ir padarydamas išvadą, kad laiku atvykusi ir Pacientę apžiūrėjusi, jos išsiplėtusių vyzdžių nereagavimą ir lavondėmes atvėsusiame kūne nustačiusi bei dėl to gaivinimo priemonių nesiėmusi greitosios medicinos pagalba (slaugytoja) veikė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundas patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą bei perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas papildomo Pacientės gaivinimo veiksmų atlikimo ir klinikinės mirties nustatymo aplinkybių įvertinimo pagal teismo iniciatyva kviestų ir pareiškėjos prašymu apklaustų liudytojų ir pasitelkto specialisto – eksperto paaiškinimus svarbą.

55. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pažymėdamas Pacientės gaivinimo nepradėjimo leistinumą pagal jos apžiūros objektyvius duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose, ir nurodydamas, be kita ko, tai, kad neturi pagrindo netikėti bendrosios praktikos slaugytojos E. L. paaiškinimais ir teisme patvirtintomis aplinkybėmis dėl Pacientės apžiūros metu nustatyto akių vyzdžių maksimalaus išplėtimo ir neragavimo į šviesą, taip pat šalto kūno ir ant jo dalių matomų besiformuojančių lavondėmių.

56. Pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą iš esmės grindžiami argumentais, kad šis skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra analogiškas panaikintam pirmajam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kadangi teisingo ir teisėto sprendimo trūkumai neištaisyti teismui į teismo posėdį nekviečiant specialisto ir kviečiant tik slaugytojas, nors į kilusius medicininius klausimus, per kiek laiko susidaro lavondėmės ir ar ginčo situacijoje reikėjo gaivinti žmogų, turėjo atsakyti ekspertas, kas nebuvo padaryta.

57. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar buvo (objektyviai galėjo būti) neabejotinų mirties požymių, buvo pakankamas pagrindas tiek pačiam teismui imtis iniciatyvos (ABTĮ 80 str.), tiek tenkinti pareiškėjos patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu suformuluotą prašymą (esant galimybei) liudytojais, be kita ko, apklausti asmenis, kurie gali paliudyti apie ginčui aktualias aplinkybes, be kita ko, dėl Pacientės mirties (kada Pacientė susmuko, kaip teigė pareiškėja, kada atvyko pareiškėja ir jos vyras, kada prasidėjo Pacientės gaivinimo veiksmai ir dėl kitų aplinkybių). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimu, kuris grindžiamas, be kita ko, slaugytojų ir pareiškėjos vyro apklausos teismo posėdyje rezultatais, t. y. apklaustų liudininkų parodymų vertinimais, įgyvendintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pabrėžiamas pagrindas pirmosios instancijos teismui apklausti asmenis, kurie gali paliudyti apie ginčui aktualias aplinkybes. Todėl nepritartina apeliacinio skundo argumentams, kuriais pareiškėjos prašomų apklausti liudytojų (vyro, senelių) nekvietimas į teismo posėdį teismo iniciatyva vertinamas kaip esą rodantis teismo šališkumą, ir pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad teismo iniciatyva į teismo posėdį kviestos ir šiame posėdyje apklaustos slaugytojos, kaip liudytojos, palaikiusios Akreditavimo tarnybos poziciją, nerodo teismo šališkumo ir neobjektyvumo pareiškėjos atžvilgiu (pareiškėjos prašyto apklausti jos vyro kaip liudytojo įvykusios apklausos teismo posėdyje kontekste).

59. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, be kita ko, atitinkamai argumentuojama, kad nagrinėjamu atveju gali būti svarbu įvertinti, kada atsiranda (gali atsirasti) lavondėmės, ir kad šios aplinkybės ištyrimui gali būti būtinos specialios žinios, t. y teismas galėtų pasitelkti specialistą – ekspertą, kuris galėtų pasisakyti dėl mirties (klinikinės mirties) laiko ir kitų svarbių tyrimui aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimas, kuris yra grindžiamas, be kita ko, liudytojų (slaugytojų, pareiškėjos vyro) apklausa, besąlygiškai neturėjo būti papildomai grindžiamas specialių medicininių žinių turinčio asmens apklausos teismo posėdyje rezultatais, t. y. apklausto specialisto – eksperto parodymų vertinimais. Todėl nepritartina apeliacinio skundo argumentams, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti trūkumai neištaisyti nekviečiant specialisto ir pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ekspertizė nebuvo tikslinga.

60. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais.

61. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jos pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

62. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šį sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. skundą nėra teisinio pagrindo.

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. J.-B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis