2025-09-24 Nr. AB-15057-3-62-3-01913-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2450-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01913-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba, ir Tarnyba) direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. P-981 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra vidaus tarnybos pareigūnas, einantis Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) pareigas, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys.

2.2. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-64 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) A. K. ir jaunesniojo specialisto R. S. galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Išvada) priimtas ginčijamas Įsakymas. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros, pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 146.1 papunktį (dalinė krata atliekama suimtąjį (nuteistąjį) išvedant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar advokatą, fotografuoti, daktiloskopuoti ir genetiškai tipizuoti, pas gydytoją, į socialinio užimtumo programas, susitikti su pareigūnais ir kitais asmenimis), taip pat pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. V-466 „Dėl Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.12 papunktyje įtvirtintą prievolę (atlieka kalėjimo teritorijos, patalpų ir nuteistųjų asmenų kratas ar apžiūras bei surašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus (aktus, protokolus ir pan.)) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-135 patvirtintų Saugaus elgesio taisyklių (toliau – ir Saugaus elgesio taisyklės) 17 punkte įtvirtintą prievolę (visais atvejais išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš gyvenamosios patalpos (kameros) privalomai atliekama jų dalinė krata ir daiktų patikrinimas), Saugaus elgesio taisyklių 13 punktą (gyvenamosios patalpos (kameros) duris atidaryti galima tik įsitikinus (per įrengtą stebėjimo langelį ir kt.), kad tai padaryti yra saugu), Pareigybės aprašymo 5.17 papunktį (laikosi kalėjimo apsaugos ir priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams nustatytų draudimų), Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. V-43 „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas) 5.2 ir 5.5 papunkčiuose įtvirtintą prievolę privalomai naudoti vaizdo registratorius (vykdant suimtųjų (nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą ir bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais)), 4.4 papunktyje įtvirtintą prievolę (apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių).

2.3. Tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių, jų reikšmės tokio elgesio teisiniam vertinimui. Nebuvo nustatytas privalomas subjektyvusis kaltės požymis. Išvados turinys patvirtina, jog pareiškėjo kaltės klausimas apskritai nebuvo keliamas ir nustatinėjamas, buvo apsiribota tik faktinių aplinkybių konstatavimu ir nepagrįstos išvados padarymu.

2.4. 4 lokalinis sektorius, kuriame gyvena nuteistasis A. S., nėra kamerų tipo patalpos, tai – bendrabučio tipo patalpos, iš kurių nuteistieji pagal dienotvarkę yra išleidžiami į valgyklą, pasivaikščioti, jie nėra tikrinami (nėra atliekama dalinė krata), nes tai padaryti fiziškai nėra įmanoma. Konkrečios pamainos metu, išleisdamas nuteistąjį A. S., kuris linkęs užpulti, visame lokaliniame sektoriuje pareiškėjas buvo vienas, todėl atlikti šio nuteistojo dalinę kratą ar kitus nuteistųjų priežiūros ir prevencijos veiksmus jam pačiam nebuvo saugu. Bet kokie kratos veiksmai visuomet kelia nuteistųjų nepasitenkinimą ir gali sąlygoti pasipriešinimo veiksmus. Todėl, pareigūnui būnant poste vienam, Saugaus elgesio taisyklių 17 punkto įgyvendinimas yra negalimas – ne todėl, kad fiziškai neįmanoma atlikti atitinkamų kratos veiksmų, o todėl, jog yra itin nesaugu tokius veiksmus atlikti. Saugaus elgesio taisyklėse yra imperatyviai numatyta, kad nuteistojo dalinė krata turi būti atliekama tik įsitikinus, kad ją atlikti saugu. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad neatliko nuteistojo A. S. dalinės kratos, tačiau jo nurodytų priežasčių tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija visiškai neanalizavo ir į jas neatsižvelgė.

2.5. Dėl Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimų pažeidimo – reikalavimas pažiūrėti per kameros durų langelį, tokiu būdu įsitikinant, kad duris atidaryti yra saugu, nors šalia poste nėra nei vieno pareigūno, o kameroje gyvena keletas nuteistųjų, yra tik formalus, o praktiškai – beprasmis, kadangi tarnyba poste yra organizuojama taip, jog jau iš anksto nėra sudaromos sąlygos realiam pareigūnų saugumo užtikrinimui. Konkrečioje situacijoje į postą KPP-9 jis visam tarnybos laikui buvo paskirtas vienas ir joks jo saugumas atidarant kameros duris bei išvedant nuteistąjį nebuvo užtikrintas.

2.6. Išvadoje nėra argumentuota, kokiomis teisės normomis vadovaujantis nuteistasis A. S. į teismo posėdį turėjo būti vedamas su palyda. A. S. niekur nebuvo lydimas pareigūnų. Išleidęs A. S. bendra tvarka, radijo ryšiu jis pranešė, kad šis nuteistasis eina su išduotu kvietimu į teismo posėdį. Palydos organizavimas nebuvo jo pareiga.

2.7. Išleisdamas nuteistąjį A. S. iš kameros, jis nebuvo įjungęs vaizdo registratoriaus, kadangi jungiant pastarasis išsikrovė (taip dažnai nutinka) ir, grįžęs į postą, įjungė jį krautis į įkrovimo stotelę. Taigi, šiuos veiksmus sąlygojo techninės, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Todėl negali būti keliamas atsakomybės klausimas dėl pareiškėjo atitinkamų veiksmų neatlikimo pažeidus Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2 ir 5.5 papunkčius. Be kita ko, Įsakyme, skirtingai nuo Išvados, kurioje niekur nėra nurodoma, kad jis pažeidė Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktį, yra pripažintas pažeidęs ir pastarąjį, nors jokio faktinio pagrindimo tam nėra. Pareiškėjas išsikrovusį vaizdo registratorių turėjo galimybę pasikrauti poste, todėl nebuvo jokio reikalo dėl to kreiptis į vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kaip tai numato Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktis.

2.8. Šioje ginčo situacijoje darbdavys neužtikrino, kad tarnyba būtų vykdoma saugiai, todėl pareiškėjo neveikimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis tarnybinis nusižengimas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 2 dalies prasme, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas laikytinas neproporcingu tarnybinio nusižengimo sunkumui.

3. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Komisija 2023 m. gegužės 29 d. pateikė Išvadą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Kalėjimų tarnybos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi 2023 m. balandžio 6 d. pareiškėjas, atlikdamas (duomenys neskelbtini) pareigas, paskirtas tarnybą vykdyti poste KPP-9, apie 13:14:04 val. iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., neatliko jam asmens dalinės kratos, neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) neatliko Pareigybės aprašymo 5.17 papunktyje ir Saugos elgesio taisyklių 13 punkte numatytos pareigos, t. y., vykdydamas tarnybą poste KPP-9, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį neatlikęs asmens dalinės kratos, taip neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros bei tarnybos paskirtame poste metu nenaudojo vaizdo registratoriaus.

3.2. Statute vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų, nustatytas šio Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris numato, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo (įsigaliojusio nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir BVSĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bausmių vykdymo sistemos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1 papunktyje pataisos pareigūnui keliamas papildomas reikalavimas sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas. Atlikdami savo funkcijas pareigūnai privalo vadovautis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ne vidiniais įsitikinimais.

3.3. Tarnybinio patikrinimo metu, analizuojant stacionarių kamerų vaizdo įrašus, nustatyta, kad pareiškėjas nuteistąjį A. S. iš kameros išleido 13.14 val., segėjo vaizdo registratorių, tačiau jo įjungęs nebuvo ir nenaudojo. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad vaizdo registratorius buvo išsikrovęs ir padėtas į įkrovimo stotelę krautis, yra prieštaringi vaizdo įrašuose nustatytoms aplinkybėms ir vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 papunktyje numatyta, kad apie vaizdo registratoriaus gedimus ar išsekusią prietaiso bateriją (jeigu jos nėra galimybės įkrauti iš karto), nedelsiant informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną, kuris, esant galimybei, privalo išduoti tinkamai veikiantį registratorių. Šiuo atveju pareiškėjas privalėjo kreiptis į registratorių išdavusį pareigūną, kad būtų išduotas kitas veikiantis vaizdo registratorius, tačiau to nepadarė.

3.4. Pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą bei tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jo veikoje buvo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl pagrįstai bei teisėtai taikyta tarnybinė atsakomybė.

4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

8.1. Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2023 m. balandžio 7 d. dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos priemonėmis (DBSIS) buvo gautas Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) specialisto (budinčiajai pamainai) R. M. 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-18-1920 „Dėl nuteistojo A. S. ir M. K. konflikto“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad nuteistieji A. S. ir M. K. buvo iškviesti į bendrą teismo posėdį, kuris vyko nuotoliniu būdu moduliniame namelyje Nr. 1. Namelio viduje tarp šių nuteistųjų prasidėjo muštynės, kurių metu nuteistasis A. S. aštriu daiktu sužalojo nuteistąjį M. K., kuriam nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-248 buvo sudaryta komisija Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmams įvertinti.

8.2. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui 2023 m. balandžio 26 d. išsiųstas pranešimas Nr. LV-20513 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d., apie 13:14:04 val., iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjęs per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., neatliko jam asmens dalinės kratos, galimai neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) galimai neatliko jam numatytos pareigos ir pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, BVSĮ 3 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 6.1 punktą, Pareigybės aprašymo 5.6, 5.12, 5.17 punktus, Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2. ir 5.5 punktus, Saugaus elgesio taisyklių 12, 15 punktus.

8.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. pateikė paaiškinimą Nr. SV-18-2356, kuriame nurodė, jog jam inkriminuoto pažeidimo jis nepadarė, nurodytų veiksmų neatliko dėl techninių priežasčių ir susiklosčiusių objektyvių aplinkybių.

8.4. Išvadoje, kuri yra neatskiriama Įsakymo dalis, Komisija nustatė, kad pareiškėjas poste KPP-9, apie 13:14:04 val., iš 4 lokalinio sektoriaus 20 būryje (drausmės grupė) esančios kameros Nr. 4 (4-tas miegamasis), prieš atrakindamas kamerų tipo patalpos Nr. 4 duris, nepasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ar yra saugu atrakinti patalpos duris, bei neturėdamas vizualinio kontakto su kitu pareigūnu, nenaudodamas vaizdo registratoriaus, išleido nuteistąjį A. S. į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1. Atrakinęs kameros duris ir išleidęs nuteistąjį A. S., jam neatliko asmens dalinės kratos, neinformavo Saugumo valdymo skyriaus specialisto budinčiajai pamainai A. K., kad nuteistąjį reikia palydėti į teismo posėdį, todėl nuteistasis A. S., nuvykęs į teismo posėdį, kuris vyko moduliniame namelyje Nr. 1, savadarbiu peiliu sužalojo nuteistąjį M. K. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas minėtais veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą – neužtikrino nuteistųjų apsaugos ir priežiūros, pažeidė Instrukcijos 146.1. punktą, Pareigybės aprašymo 5.12 punktą, Saugaus elgesio taisyklių 17 punktą, Pareigybės aprašymo 5.17 punktą, Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 5.2. ir 5.5 punktus, 4.4 punktą.

8.5. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi Išvada, Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju bylai aktualios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos yra įgyvendintos. Vertindamas Įsakymo teisėtumą, teismas atkreipė dėmesį, kad atliekamas paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas kilusio ginčo kontekste tik patikrino tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, pažymėjo, jog gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Be to, vidaus tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, jog tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 punkto nuostatų. Pareiškėjas neginčija, kad jis nesikreipė dėl kito tinkamai veikiančio vaizdo registratoriaus išdavimo, priešingai, nurodė, kad vaizdo registratorius nebuvo sugedęs, o išsikrovus baterijai, prijungė krautis. Teismas pažymėjo, kad nekeliamas ginčas, kad KPP-9 poste nebuvo paskirto antro pareigūno ir pareiškėjas nesikreipė dėl laikino antro pareigūno atvykimo į postą. Dėl šių visų ir daugiau aplinkybių, kurios aprašytos Išvadoje, atsakovas pripažino pareiškėją kaltu kilus neigiamoms pasekmėms – nuteistajam A. S. patalpoje, kurioje vyko teismo posėdis nuotoliniu būdu, užpuolus ir sužalojus kitą nuteistąjį savadarbiu peiliu – ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

11. Teismas įvertino, kad atsakovas neatsižvelgė tarnybinio metu į pareiškėjo teiktus argumentuotus paaiškinimus ir netinkamai įvertino pareiškėjo galimybes atlikti jam pavestas pareigas, už kurių neatlikimą skirta tarnybinė nuobauda. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie saugumui užtikrinti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su nuteistuoju A. S. (kai iki įvykio jis vaikščiojo su visais bendrai be papildomos palydos) ir kokiu pagrindu remiantis nuteistasis A. S. į teismo posėdžio nuotolinę transliaciją moduliniame namelyje turėjo būti vedamas su palyda ir kt.). Visi išdėstyti pareiškėjo argumentai teismo laikyti reikšmingais, vertinant, ar buvo pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą.

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daugkartinius pareiškėjo R. S. paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs ir kurių atsakovas nepaneigė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, padarė išvadą, kad nepaisant to, jog Įsakymas priimtas iš esmės laikantis nustatytos procedūros, sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, detalizuotos susijusio įvykio aplinkybės, įvertinti pareiškėjo ir kito pareigūno veiksmai ir charakterizuojantys duomenys, tačiau visgi, Įsakymu įformintas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu, ypač vertinant tai, kad nėra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, konkrečiai – nenustatyta pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės laikytis saugaus elgesio taisyklių reikalavimų, būtent darbdaviui neužtikrinus saugių darbo sąlygų (skiriamų į postą pareigūnų skaičius, vaizdo registratorių techninė būklė, stebėjimo langelių matomumo galimybė, aiškus instruktažas dėl nuteistųjų kontrolės organizuojant nuotolinius teismo posėdžius ir kt.). Nuteistojo A. S. elgesys (sužalojant kitą nuteistąjį moduliniame namelyje, vykstant nuotoliniam teismo posėdžiui) per daug nutolęs priežastiniu ryšiu nuo tų veiksmų (neveikimo), kuriais kaltinamas pareiškėjas, vertinant kartu ir objektyvias galimybes pareiškėjui vykdyti visas ginčo Įsakyme nurodytas instrukcijas ir taisykles.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl pareiškėjo skundžiamą Įsakymą panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

III. 14. Atsakovas Kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo aplinkybių vertinimo turėtų būti panaikintas.

16. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes į postą paskyrė nepakankamą pareigūnų skaičių, neįvertino Alytaus kalėjimo 2023 m. balandžio 5 d. paros žiniaraščio Nr. SV-18-1891, kuriame aiškiai matyti, jog skirti į postus daugiau nei vieną pareigūną fiziškai neįmanoma, nes skiriama pagal realiai vykdančių tarnybą pareigūnų skaičių. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas, žinodamas, jog nuteistasis A. S. yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir įvertinęs galimą grėsmę jo gyvybei ar sveikatai, bei siekdamas tinkamai atlikti pareigas, radijo ryšio ar vietinio telefono pagalba turėjo galimybę informuoti savo tiesioginį vadovą, kad į postą būtų laikinai paskirtas dar vienas pareigūnas ir tik tuomet išleisti iš kameros nuteistąjį A. S. bei atlikti jam dalinę kratą, o po to tinkamai palydėti vieną į nuotolinį teismo posėdį (kaip numatyta Saugaus elgesio taisyklių 24 p.).

17. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes neužtikrino stebėjimo langelių matomumo galimybės, neįvertino, jog pareiškėjas nesilaikė Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto ir nepasižiūrėjo pro langelį. Pareiškėjas apie tai, kad sugadintas 20 būrio kamerų tipo patalpos Nr. 4 langelis, nieko neinformavo tarnybos patikrinimo metu (tokių duomenų nėra Alytaus kalėjimo 2023 m. balandžio 5 d. paros žiniaraštyje Nr.SV-18-1891). Teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes neužtikrino tinkamos vaizdo registratorių techninės būklės, neįvertino, jog pareiškėjas realiai suvokdamas, kad išsekusios prietaiso baterijos nėra galimybės įkrauti iš karto, turėjo informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną (žr. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 p.), tačiau to nepadarė. Atsakovo teigimu, teismas taip pat neįvertino, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai atlikti pareigas, radijo ryšio ar vietinio telefono pagalba turėjo galimybę informuoti savo tiesioginį vadovą, kad į postą būtų laikinai paskirtas dar vienas pareigūnas, kuris galės filmuoti turimu veikiančiu vaizdo registratoriumi bei kartu su pareiškėju išleis iš kameros nuteistąjį A. S., jam atliks dalinę kratą, o po to tinkamai palydės jį į nuotolinį teismo posėdį, kur kitas pareigūnas toliau posėdžio metu vykdys priežiūrą.

18. Atsakovas paaiškina, kad teismas, pasisakydamas, jog nuteistojo A. S. elgesys (sužalojant kitą nuteistąjį moduliniame namelyje, vykstant nuotoliniam teismo posėdžiui) per daug nutolęs priežastiniu ryšiu nuo tų veiksmų (neveikimo), kuriais kaltinamas pareiškėjas, neįvertino įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-9328-422/2023, kurio faktinės aplinkybės yra tapačios.

19. Išvadoje atsakovas pripažino pareiškėją kaltu kilus neigiamoms pasekmėms – nuteistajam A. S. patalpoje, kurioje vyko teismo posėdis nuotoliniu būdu, užpuolus ir sužalojus kitą nuteistąjį savadarbiu peiliu – skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tarnybinė nuobauda pritaikyta proporcinga pareiškėjo nusižengimo sunkumui, t. y. buvo atsižvelgta į pareiškėjo prisipažinimą, kad, išleisdamas nuteistąjį A. S. iš kameros, nepažiūrėjo į kameros vidų per stebėjimo langelį, neatliko jam dalinės kratos, nebuvo įjungęs vaizdo registratoriaus, nepalydėjo į teismo posėdį (Saugaus elgesio taisyklių 24 p.).

20. Atsakovas mano, kad Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, proporcingai ir teisėtai.

21. Pareiškėjas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus, teismas rėmėsi suformuota teismų praktika, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas.

23. Atsakovo nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas negali būti laikomas precedentu. Teismas, nagrinėjęs administracinę bylą, netyrė Išvados ir pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas minėtoje byloje nedavė paaiškinimų ir parodymų dėl jam taikytos tarnybinės atsakomybės pagrįstumo, nes byla buvo ne dėl pareiškėjo atsakomybės klausimo.

24. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Išvadoje nėra pagrįsta ir įrodyta, jog pareiškėjo elgesys sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. nuteistojo M. K. sveikatos sutrikdymą.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismas įvertino faktinę aplinkybę dėl nepakankamo pareigūnų skaičiaus postuose. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui. Šis teismas, ištyręs ir įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daugkartinius pareiškėjo paaiškinimus, kurie, pasak teismo, yra nuoseklūs ir kurių atsakovas nepaneigė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, padarė išvadą, kad nepaisant to, jog Įsakymas priimtas iš esmės laikantis nustatytos procedūros, sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, detalizuotos susijusio įvykio aplinkybės, įvertinti pareiškėjo ir kito pareigūno veiksmai ir charakterizuojantys duomenys, tačiau, visgi, Įsakymu įformintas sprendimas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu, ypač vertinant tai, kad nėra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, konkrečiai – nenustatyta pareiškėjo kaltė ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės laikytis saugaus elgesio taisyklių reikalavimų, būtent darbdaviui neužtikrinus saugių darbo sąlygų (skiriamų į postą pareigūnų skaičius, vaizdo registratorių techninė būklė, stebėjimo langelių matomumo galimybė, aiškus instruktažas dėl nuteistųjų kontrolės organizuojant nuotolinius teismo posėdžius ir kt.).

28. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, palikti Įsakymą galioti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jame pateikto netinkamo aplinkybių vertinimo. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes į postą paskyrė nepakankamą pareigūnų skaičių, neįvertino Alytaus kalėjimo 2023 m. balandžio 5 d. paros žiniaraščio Nr. SV-18-1891, kuriame aiškiai matyti, jog skirti į postus daugiau nei vieną pareigūną fiziškai neįmanoma, nes skiriama pagal realiai vykdančių tarnybą pareigūnų skaičių. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes neužtikrino stebėjimo langelių matomumo galimybės, neįvertino, jog pareiškėjas nesilaikė Saugaus elgesio taisyklių 13 punkto ir nepasižiūrėjo pro langelį. Pareiškėjas apie tai, kad sugadintas 20 būrio kamerų tipo patalpos Nr. 4 langelis, nieko neinformavo tarnybos patikrinimo metu (tokių duomenų nėra Alytaus kalėjimo 2023 m. balandžio 5 d. paros žiniaraštyje Nr.SV-18-1891). Dar gi, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes neužtikrino tinkamos vaizdo registratorių techninės būklės, neįvertino, jog pareiškėjas realiai suvokdamas, kad išsekusios prietaiso baterijos nėra galimybės įkrauti iš karto, turėjo informuoti vaizdo registratorių išdavusį pareigūną (žr. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 4.4 p.), tačiau to nepadarė.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė administracinio proceso teisės principų ir normų, nustatytų šios nutarties 30 punkte ir reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Atsakovo argumentai, kad jis neturėjo pakankamai pareigūnų atlikti apsaugos funkcijoms, kad pats pareiškėjas turėjo tinkamai žiūrėti pro kamerų tipo patalpos langelį, nėra pagrįsti, nes neadekvačiai sumenkina atsakovo, kaip darbdavio, pareigas užtikrinti tarnybos saugumą. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo nesilaikymas, atliktas pareiškėjo, šios bylos kontekste nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, nes nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis