9b7d9d54-28a2-47f2-9bdb-6dad4e34a8e6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-11077-992/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09524-2016-0                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.12.1.; 2.12.1.1.; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Valdonei Kutytei,vertėjaujant O.

M., Giedriui Račkauskui, S. M.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. S., traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokatei E. T., iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, profesinio iÅ¡silavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė:

J. S. 2016-07-05 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16, kuriame nurodyta, kad ji, 2016-06-29, apie 19.45 val., vieÅ¡ojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus, bei įžeisdama policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

Traukiama administracinėn atsakomybėn J. S. teismo posėdyje dėl padarytų teisės pažeidimų savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ventė sÅ«nėno gimtadienį. TÄ vakarÄ namuose jie buvo iÅ¡gėrę po stikliukÄ konjako su kava. Jis, jos vyras ir jos brolio žmona stovėjo ir Å¡nekėjo. Tuo metu prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo uniformuoti policijos pareigÅ«nai. Jos vyras pasisveikino ir paklausė, kas nutiko. PareigÅ«nai atsakė, kad tuoj iÅ¡siaiÅ¡kins ir paklausė, kÄ jie čia daro.

Ji paaiÅ¡kino, kad Å¡venčia gimtadienį. Vyras paprašė, kad pareigÅ«nai pastatytų automobilį už sklypo teritorijos. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų reakcijos buvo matyti, kad jie supyko dėl to. PareigÅ«nai pasakė, kad vyras yra sulaikytas ir liepė jam praeiti į automobilį, jie neaiÅ¡kino, kodėl atvyko, o kai ji jų to paklausė, atsakė, kad ir ji tuoj kartu važiuos. PareigÅ«nai jÄ parklupdė ir uždėjo antrankius. Viskas vyko kiemo aikÅ¡telėje. Ji nesikeikė ir nesistumdė, sulaikoma nesiprieÅ¡ino, tiesiog paklausė, kodėl atvažiavo pareigÅ«nai.

L. V. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad J. S. yra jos kaimynė, gyvena viename name, yra bendras kiemas. Birželio 29 d. ji žiÅ«rėjo pro langÄ . Jokio triukÅ¡mo nebuvo. Matė atvažiavusius policijos pareigÅ«nus, išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas vyksta. J. S. kalbėjo su pareigÅ«nais. Moteris nesikeikė, nesistumdė ir nesiprieÅ¡ino. Ko prašė pareigÅ«nai J. S., negirdėjo. Ar buvo J. S. uždėti antrankiai, ji nepamena. Liudytoja I. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra J. S. motina.

Ji iÅ¡bėgo į kiemÄ iÅ¡ kambario, kuriame plovė indus, iÅ¡girdusi dukters Å¡auksmÄ . Pamatė dukterį ant kelių ir Å¡aukiančiÄ iÅ¡ skausmo. PareigÅ«nų ji paprašė, kad Å¡ie nuimtų antrankius, kad jÄ paleistų, kadangi dukra yra invalidė. Kartais į jų kiemÄ atvažiuoja policijos pareigÅ«nai dėl vienos kaimynės J. N.. PareigÅ«nai buvo atvykę su žymėtu automobiliu, uniformuoti. Ji negirdėjo, kad J. S. keiktųsi. L. S. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad J. S. yra jo sesuo.

Jis alkoholio tÄ vakarÄ nevartojo, J. S. gal vartojo alkoholį, bet nedaug, buvo iÅ¡gėrusi gal 2 taureles. Pamatęs, kad atvažiavo uniformuoti policijos pareigÅ«nai, išėjo į kiemÄ . Policijos pareigÅ«nus dažnai kviečia kaimynė. S. kalbėjo su policija, J. buvo Å¡alia. V. klausė, kokiu klausimu atvyko policijos pareigÅ«nai. PareigÅ«nai pasakė, kad ne jų reikalas. V. S. pasakė, kad pareigÅ«nai pasiÅ¡alintų iÅ¡ privačios teritorijos. PareigÅ«nai paprašė parodyti dokumentus, patvirtinančius, kad tai - privati teritorija.

V. paaiÅ¡kino, kad jis gyvena R. gatvėje ir dokumentai yra ten. Kadangi dokumentų nėra, policijos pareigÅ«nai pasakė praeiti iki automobilio ir V. sulaikė. J. pradėjo klausinėti, už kÄ pareigÅ«nai sulaikė V. Sesuo stovėjo Å¡alia pareigÅ«nų ir su jais kalbėjosi. Jis tuo metu buvo nuo jų 3-4 metrų atstumu. J. S. prašė, kad pareigÅ«nai paleistų jos vyrÄ . J. S. vaikščiojo paskui pareigÅ«nus, klausė, kodėl jie suėmė jos vyrÄ , pareigÅ«nai sakė, kad gal ir jÄ paims.

Jie nuvedė J. S. į automobilį. PareigÅ«nai J. S. laikė už rankų. PareigÅ«nai priėjo prie automobilio, atidarė galines dureles, J. S. pasakė, kad negali sėstis, kad jai skauda nugarÄ . PareigÅ«nai J. S. uždėjo antrankius. Ji pradėjo Å¡aukti, kad skauda nugarÄ . J. S. policijos pareigÅ«nų neįžeidinėjo. L. N. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad J. S. yra jos vyro sesuo. 29 dienÄ Å¡ventė vaiko gimtadienį, susirinko visa Å¡eima kepti Å¡aÅ¡lykų. Ji išėjusi į laukÄ pamatė policijos pareigÅ«nus.

V. nuėjo paklausti, dėl ko pareigÅ«nai atvyko. V. pasakė, kad jie atvažiavę pasistatė automobilį privačioje teritorijoje, paprašė patraukti automobilį. Policijos pareigÅ«nai paprašė parodyti dokumentus ir liepė V. eiti į automobilį. Ji ir J. S. paklausė, kokiu pagrindu V. yra sulaikomas. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad viskas iÅ¡aiÅ¡kės policijoje. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad ir jÄ (J. S.) reikia paimti. PareigÅ«nai priėjo prie J. S., užsuko rankas ir uždėjo antrankius.

Ji aiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad su J. S. elgtųsi atsargiau, kadangi jai skauda nugarÄ , ji yra invalidė. J. S. buvo pasodinta deÅ¡inėje pusėje, ant galinės sėdynės. J. S. iÅ¡ skausmo bėgo aÅ¡aros. Liudytoja pati asmeniÅ¡kai su pareigÅ«nais nebendravo, stovėjo 3-4 metrų atstumu. Jokių necenzÅ«rinių žodžių nebuvo, nebuvo jokio pasiprieÅ¡inimo, stumdymosi ir jokių neigiamų veiksmų. L. V. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad J. S. yra jo žmona. Viskas vyko birželio 29 d., kepė kieme mėsÄ , bendravo.

Yra keli skirtingi namo savininkai. Pagal užimamÄ plotÄ yra suformuotas žemės sklypas. Trys Å¡eimos yra iÅ¡sipirkusios, o kita dalis neiÅ¡pirkta. Jis yra vienas iÅ¡ bendraturčių. Apie aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro į kiemÄ atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis pareigÅ«no, sėdėjusio prie vairo, paklausė, kas atsitiko. PareigÅ«nus nuolat kviečia kaimynė. PareigÅ«nas pasakė pasitraukti, tai - ne jo reikalas. Kadangi pareigÅ«nai atsisakė paaiÅ¡kinti, jis paprašė jų patraukti automobilį.

PareigÅ«nams tai nepatiko, paprašė parodyti nuosavybės dokumentus. PareigÅ«nai pasakė jam važiuoti į komisariatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis sutiko. PareigÅ«nas atidarė galines dureles ir jis atsisėdo. Apie pusantro metro atstumu priėjusi žmona paklausė, kodėl jie jį iÅ¡veža. Jai buvo liepta pasitraukti ir netrukdyti. Vienas patrulis paklausė, kÄ darom, kitas atsakė, kad imam ir jÄ (J. S.). Priėjo prie žmonos, paėmė už rankų, užsuko už nugaros, pargriovė jÄ ant grindinio.

Žmona pradėjo klykti. Matė, kai žmona gulėjo veidu į grindinį. PareigÅ«nai jÄ kėlė, tačiau ji atsikelti negalėjo. PareigÅ«nai J. S. kiÅ¡o į automobilį. Ji gal bÅ«tų pati atsisėdusi, tačiau tai nebuvo jai leista padaryti. J. S. sakė, kad skauda, prašė paleisti. Žmona su pareigÅ«nais kalbėjo 20-30 sekundžių. PareigÅ«nai nesakė jai, kad ji nesikeiktų, atsitrauktų. Jis pats negirdėjo, kad žmona keiktųsi. Jis negirdėjo, kad pareigÅ«nai bÅ«tų prašę žmonos atsisėsti į automobilį.

Priėjusi uoÅ¡vė prašė atlaisvinti J. S. rankas, kadangi jo žmona turi sveikatos problemų. Liudytoju apklaustas patrulis E. Z. teismui paaiÅ¡kino, kad smulkiai visų aplinkybių neatsimena, buvo gautas iÅ¡kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) , atvykusius pareigÅ«nus pasitiko V. S., kuris atsisakė pateikti dokumentus. Kilo konfliktas su V. S., jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, ten triukÅ¡mavo, sulaužė ir sugadino tarnybinio automobilio durelių užraktÄ . J. S., pamačiusi, kad sulaikomas jos vyras, bėgo artyn pareigÅ«nų, jie perspėjo jÄ nesiartinti, bet ji vis tiek greitu žingsniu prie jų ėjo.

Aplink buvo kitų asmenų, S. giminaičių. Kažkas iš tų asmenų jam (liudytojui) minėjo, kad S. serga, kad turi problemų su nugara. Įsitikinęs, kad buvo būtina S. atžvilgiu panaudoti spec.priemones. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio T. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iškvietimo aplinkybės, aprašyti J. S., V. S. veiksmai (19-20 b.l.). Analogiškos įvykio aplinkybes užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybiniame pranešime (21-22 b.l.).

Administracinių teisės pažeidimų teisena nutrauktina.Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris pasiprieÅ¡ino policijos ar kitam Å¡iame straipsnyje įvardintam pareigÅ«nui, einančiam jam pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas; o pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – asmuo, kuris nevykdė teisėto Å¡iame įstatyme nurodytų pareigÅ«nų nurodymo ar reikalavimo, taip pat tas, kuris žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu įžeidė įstatyme nurodyto pareigÅ«no garbę ir orumÄ .

Ä®vertinęs visus bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei susipažinęs su teismui pateikta tyrimo medžiaga, teismas sprendžia, jog apskritai nėra aiÅ¡ku, už kokį administracinį teisės pažeidimÄ policijos pareigÅ«nai nusprendė sulaikyti J. S. ir kokių konkrečių teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų ji nevykdė. Nei vienas iÅ¡ teismo posėdyje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad J. S., bendraudama su policijos pareigÅ«nais, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, jiems prieÅ¡inosi ar elgėsi įžūliai.

Liudytojais apklausti V. M., S. N. nurodė, kad J. S. su atvykusiais policijos pareigÅ«nais kalbėjo ir jų neįžeidinėjo, nebuvo jokių necenzÅ«rinių žodžių, jokio pasiprieÅ¡inimo, stumdymosi ir jokių neigiamų veiksmų. Policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota, kad nuvedus V. S. į automobilį prie jų pribėgo neblaivi J. S., kuri pradėjo juos stumdyti, Å¡aukti ir jų atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius, reikalavo paleisti jos vyrÄ . Teismo posėdyje apklausti liudytojai V.

M., I. N., S. N., N. K. bei V. S. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Liudytojai nurodė, kad negirdėjo jokių J. S. policijos pareigūnams sakomų juos įžeidžiančių žodžių. Liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti. Policijos pareigūnai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J. S. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei vedama į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pasipriešino, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z., negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, konkretizuoti, kokie įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti jų atžvilgiu, kokias veiksmais buvo pasipriešinta, prašė vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu.

Siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ Ä¯ teismo posėdį liudytoju buvo kviečiamas ir patrulis T. P., tačiau jis net du kartus tinkamai apie posėdį informuotas (teismo Å¡aukimai jam buvo įteikti asmeniÅ¡kai) į teismÄ neatvyko, abu kartus pateikė raÅ¡tus, kad teismo posėdis yra paskirtas jo laisvÄ dienÄ , jis gyvena ne Vilniuje ir tomis dienomis neturi, su kuo palikti savo mažamečio vaiko. TokiÄ priežastį teismas galėtų pripažinti svarbia ir pateisinama vienÄ kartÄ , tačiau patruliui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, galioja privaloma pareiga Å¡aukiamam į teismÄ atvykti.

Teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadui iÅ¡siuntė įpareigojimÄ užtikrinti patrulio T. P. dalyvavimÄ teismo posėdyje, tačiau ir toks teismo įpareigojimas įvykdytas nebuvo. Net kelis kartus teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka bÅ«tent dėl policijos pareigÅ«nų neatvykimo į teismo posėdį. Ä®rodinėjimo procesas nėra begalinis ir negali tęstis neapibrėžtÄ laikÄ , todėl byla iÅ¡nagrinėta tiesiogiai posėdyje neapklausus liudytojo T.

P., kadangi buvo iÅ¡naudotos visos proporcingos galimybės šį pareigÅ«nÄ Ä¯ posėdį iÅ¡sikviesti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančių policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų turinys yra identiÅ¡kas ir iÅ¡ esmės nepateikia jokios individualios bei detalizuotos informacijos apie konkrečius J. S. neteisėtus veiksmus. Posėdyje liudytoju apklausiamas pareigÅ«nas E. Z. teigė, kad tarnybinius praneÅ¡imus surašė kiekvienas patrulis, tačiau akivaizdu, kad net ir poroje dirbantys asmenys, savarankiÅ¡kai praneÅ¡dami apie įvykio aplinkybes, negali jų nurodyti identiÅ¡kai, žodis žodin, netgi su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis, todėl visiÅ¡kai pagrįstai perÅ¡asi iÅ¡vada, jog abu tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suraÅ¡yti vieno iÅ¡ patrulių, kitas patrulis įrašė savo pavardę ir pasirašė.

Tarnybiniai pranešimai yra tik viena iš pažeidimo įrodinėjimo priemonių, vienas iš duomenų šaltinių, kuriuos teismas vertina visų kitų surinktų duomenų kontekste ir jie neturi jokios viršesnės įrodomosios galios vien todėl, kad yra surašyti pareigūnų, todėl vien tarnybiniai pranešimai, kuriuos surašė vienas asmuo ir nurodė identiškas aplinkybes bei policijos pareigūno E. Z. parodymai, duoti posėdžio metu, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys (pvz., vaizdo ar garso įrašai), negali būti apkaltinamojo nutarimo pagrindas.Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka daryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ . Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Surinktų įrodymų kontekste negalima neginčytinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl administracinio teisės pažeidimo byla J.

S. atžvilgiu nutrauktina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais, n u t a r i a : Administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                     Viktorija Šelmienė