2024-03-04 Nr. CB-1491-2-68-3-00430-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-664

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00430-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 14 d. paduotu atsakovės 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos paduotas kasacinis skundas yra dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypo teritoriją, kuri buvo naudojama kaip bendrijos bendrojo naudojimo objektas, t. y. visą žemės sklypo teritoriją, kuri nebuvo apstatyta metaliniais garažais, iškeliant iš jos likusią nenuardytą tvoros dalį, pašalinant šiukšles ir duobes; jai per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti nurodytus veiksmus bei sutvarkyti su tuo susijusią žemės sklypo teritoriją, visas dėl to patirtas išlaidas išieškant iš bendrijos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodė, kad ieškovui atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui „TAURUS INVESTMENT FUND“, veikiančiam per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atsakovė iš esmės neginčija, kad bendrijos nariai žemės sklypo nuo jiems nuosavybės teise priklausančių laikinųjų statinių ir kitų daiktų neatlaisvino (sprendimo 31, 33 punktai). Kitose bylose teismai jau yra išnagrinėję to paties ieškovo ir kitų žemės sklypų savininkų analogiškus reikalavimus dėl ieškovui ir kitiems žemės sklypų savininkams priklausančių sklypų atlaisvinimo, kuriuose buvo analizuojamos negatorinio reikalavimo tenkinimo sąlygos analogiškose faktinėse situacijose (Vilniaus miesto apylinkės 2011-05-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1636-232/2011, 2014-05-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-937-560/2014, 2019-10-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-25601-996/2019, 2020-08-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10679-862/2020, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, kt.) (sprendimo 36 punktas).

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi teismų precedentais, nes skundžiamoje sprendimo dalyje nurodyti teismų sprendimai yra priimti kitose bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios. Kitose civilinėse bylose nėra konstatuota šiai bylai aktuali aplinkybė – ar bendrojo naudojimo objektai sklype yra sutvarkyti (skundo 7, 13 punktai).

2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų pakankamumo ir kitų įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrija privalo sutvarkyti žemės sklypą, nors byloje nėra pakankamai įrodymų tokiai išvadai pagrįsti (skundo 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja jo nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype stovėjo metaliniai garažai, kiti daiktai, priklausantys bendrijos nariams ir kitiems asmenims, o žemės sklypo būklė pavaizduota ieškovo pateiktuose ortofoto žemėlapiuose ir fotonuotraukose (ieškinio priedas Nr. 2). Tačiau ignoruojama tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25601-996/2019 ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinius dėl įpareigojimų bendrijai, susijusių su žemės sklypo tvarkymu (skundo 20 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo pateiktų ortofoto žemėlapių ir fotonuotraukų ir bendrijos 2023-03-20 atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad bendrojo naudojimo objektų žemės sklype nėra. Tiek keliai, tiek ir tvoros buvo pastatyti pačių garažų savininkų lėšomis ir iki bendrijos įkūrimo, todėl bendrija negali atsakyti už iki jos įkūrimo (1996-02-26) pastatytus objektus. Be to, tvoros dalis, nurodyta patikslintame ieškinyje, yra už ieškovo žemės sklypo ribų, t. y. teritorijoje, kuri priskirta Vilniaus miesto savivaldybei. Ortofoto žemėlapyje matosi metaliniai garažai iki jų iškeldinimo ir vidiniai teritorijos keliai be šiukšlių. Ieškovas ilgą laiką visiškai nesirūpina žemės sklypo priežiūra, sklypas yra neaptvertas, nesaugomas, todėl Vilniaus miesto gyventojai ir/ar kiti asmenys veža į jį statybines ir kitas šiukšles (lentgalius, plytgalius ir kt.) (skundo 20 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti 16-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (j. a. k. 125068540) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 262.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė