9b7c2b93-9013-4e58-b49b-96fa708d0972 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asByla Nr. 1S-259-626/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos,) ir Aleno Piesliako, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018-05-02 nutarimo Nr. 89-21, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :Priimtų sprendimų esmė R.

K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu., už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, R. K. paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-02-19 iki 2014-02-28, viso 9 (devynios) dienos.

Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo dienos vykdant bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2017-04-25 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendis pakeistas, tačiau R. K. bausmė nepakito. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07-01 nuosprendis įsiteisėjo 2017-04-25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 nutartimi (patikslinta 2017-10-06 nutartimi), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, subendrinta apėmimo bÅ«du R.

K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta jam subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® subendrintÄ bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis, iÅ¡bÅ«tas suėmime ir sulaikyme nuo 2014-02-19 iki 2014-02-28, iÅ¡ viso 9 dienas; bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio asmens sulaikymo dienos vykdant bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 9 d. (užskaitytos 9 dienos). 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiÅ¡kai atliko 2018 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – vieneri metai ir septynios dienos. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2018 -05-02 nutarimu Nr. 89-21 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam R.

K..Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartimi atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018-05-02 nutarimo Nr. 89-21, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Apelianto manymu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apelianto manymu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį neįsigilino į visas bylos aplinkybes. Nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas rėmėsi vien jo ankstesniais teistumais ir bausmės atlikimo metu režimo reikalavimo pažeidimu, už kurį jam buvo skirta 15 parų areÅ¡to. Mano, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į jo ankstesnius teistumus, bet į tai, kad dėl padarytų nuskalstamų veikų jis gailisi, atsiprašė, į jo norÄ pasitaisyti ir pasiryžimÄ nenusikalsti.

Dėl režimo reikalavimo pažeidimo nuteistasis nurodo, kad buvo nubaustas izoliuojant jį nuo kitų nuteistųjų dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei, todėl atsisakė gyventi jam paskirtame bÅ«ryje. Teigia, kad jis turi invalidumÄ , kÄ patvirtinÄ prie skundo pridedami dokumentai, tačiau Å¡iuo metu invalidumo terminas baigėsi, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, kad jam reikalinga chirurginė operacijÄ , jį pastoviai kamuoja skausmai.Nuteistasis nurodo, kad pataisos įstaigoje nuo pat pradžios dirba ir stengėsi atlyginti žalÄ nukentėjusiajam ir parodyti, jog jis taisosi ir gali bÅ«ti neizoliuotas nuo visuomenės, ir jo elgesį bausmės atlikimo metu.

Å iÄ aplinkybę įrodo ir tai, kad už gerÄ elgėsi administracija juo pasitikėjo ir jis 3 paroms buvo iÅ¡leistas į namus. Tačiau anot apelianto, Komisija pakeitė savo nuomonę dėl jo ankstesnių teistumų. Nuteistasis taip pat pasižada daugiau niekada nepažeisti įstatymųAtsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Nuteistojo skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (20003)22 nuostatas bei teismų praktikÄ .

Nuteistasis R. K. atitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnis 2 dalis).

Taigi lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tardymo izoliatoriuje – kalėjime atliko Å«kio darbus, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo epizodų nefiksuota, nekonfliktiÅ¡kas, skolų, vykdomųjų raÅ¡tų neturi, ieÅ¡kinys padengtas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programÄ nuo 91 balo sumažėjo iki 86, bausmės atlikimo laiku kartÄ skatintas.

Pirmiau nurodytos aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. K. iÅ¡ esmės atitiktų formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik, pažymėtina, jog įstatyme numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų įgyvendinimas teismų praktikoje pripažįstamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu. IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis R.

K. anksčiau 5 kartus teistas, nusikalstamos veikos daugiausia susijusios su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, taip pat teistas už smurtinius nusikaltimus – tyčinį nužudymÄ , sunkų sveikatos sutrikdymÄ , paskutiniu nuosprendžiu. Å iuo metu atlieka bausmę už sukčiavimÄ stambiu mastu bei disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis. Be to, pažymėtina, kad R. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas (pažeidė ir bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas).

Paminėtas faktas rodo, jog lygtinis paleidimas nuteistajam nepadarė ilgalaikio teigiamo poveikio, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl paskutinių nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, kas sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada, jog dėl savo nusikalstamo elgesio nuteistasis R. K. linkęs kaltinti nepalankiÄ aplinkÄ , tam tikras susidariusias situacijas, netinkamus socialinius ryÅ¡ius, priklausomybes ir pan.

Nuteistasis mano, kad teismas atsižvelgti ne tik į jo ankstesnius teistumus, bet į tai, kad dėl padarytų nuskalstamų veikų jis gailisi, atsiprašė, į jo norÄ pasitaisyti ir pasiryžimÄ nenusikalsti. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Å¡ios aplinkybės - jog dėl padarytų nuskalstamų veikų jis gailisi, atsiprašė - buvo vertinamos ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir skiriant jam bausmę. Å ios aplinkybės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ jokios reikÅ¡mės neturi.

Teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad jo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo norÄ pasitaisyti. Nors pataisos įstaigoje nuteistojo elgesys yra apibrėžiamas iÅ¡ esmės teigiamai, kÄ patvirtina ir byloje esantys duomenys – nuteistasis pataisos namuose lanko įvairias pataisos programas, nuobaudų neturi, priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, tačiau Å¡ios aplinkybės rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme.

Be to, nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu ir noras pasitaisyti dar nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, nes nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos namuose, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, t. y. nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jo kriminogeniniai veiksniai, kas yra nurodyta skundžiamame Komisijos nutarime. 2018-04-19 Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 52-100 nurodyta, kad nuteistojo R.

K. nusikaltimams bÅ«dingas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti modelis, praeityje yra save žalojęsis, jam yra bÅ«dingas impulsyvumas ir agresyvumas, turi sunkumų suvokiant savo elgesio pasekmes, daug statinių veiksnių, stengiasi pateisinti bet kokį savo elgesį, nemotyvuotas, grįžtų į tÄ pačiÄ aplinkÄ , kurioje padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi įvertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistasis neteisus skunde tvirtindamas, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , neturėjo teisės vertinti jo ankstesnių teistumų bei paskutinių padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, pavojingumo.

Å iuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumas, nuteistojo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį sÄ lygojusių priežasčių analizė, nuteistojo požiÅ«rio į padarytas nusikalstamas veikas vertinimas, turi lemiamÄ reikÅ¡mę sprendžiant apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. K. anksčiau ne kartÄ teistas, 1 kartÄ taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartÄ taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, be to esant sÄ lyginai dar nemažai neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (metai ir 7 dienos, o tai tik Å¡iek tiek mažiau nei pusė paskirtos bausmės) – tai neatitinka visuomenės intereso ir teisingumo principÄ , kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiÅ¡kų nusikaltimų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistojo elgesio, darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamai požymių, jog bÅ«damas laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl skundžiamas Komisijos nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis turi invalidumÄ , jam reikalinga chirurginė operacijÄ , jį pastoviai kamuoja skausmai, kÄ patvirtinÄ prie skundo pridedami dokumentai.

Iš prie skundo pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr. 108 kopijos matyti, nuteistajam R. K. nustatytas 45 proc. nedarbingumas. Iš pateikto 2016-11-24 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad R. K. būklė negerėjanti, tikslingas išvaržos chirurginis gydymas, tačiau šiuo metu pacientas operacinio gydymo nenori. Taigi, būdamas laisvėje nuteistasis tinkamai nesirūpino savo sveikatos būkle ir nuo išvaržos chirurginio gydymo atsisakė. Pažymėtina, kad į pataisos namus jis papuolė dėl savo kaltų veiksmų ir jau būdamas neįgalus ir tai nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo.

Kitų duomenų, kad dėl sveikatos bÅ«klės jis negali bÅ«ti laikomas suimtas ir toliau atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Be to, laisvės atėmimo vietoje gali bÅ«ti suteikta tinkama medicininė pagalba, todėl duomenų, jog nuteistajam bÅ«tų atsisakyta, byloje taip pat nėra. Ä®. R. Kuro nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , todėl jo skundas atmestinas.

Å iuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos iÅ¡vados, jog R. K. yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartÄ bÅ«tina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negali bÅ«ti taikomas tik formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims.

Lygtinis paleidimas yra taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Manytina, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės R. K. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus, jo sugebėjimÄ vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamÄ jų sprendimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R.

K. skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                           Jurgita Mačionytė                                                         Vitalija NorkÅ«naitė                                                                Alenas Piesliakas NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                          Vitalija NorkÅ«naitė