Legislator Case Law & Legislation
2018-09-21 Nr. AB-16851-3-63-3-00023-2017-0 AI generated

2018-09-21 Nr. AB-16851-3-63-3-00023-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-09-21 Nr. AB-16851-3-63-3-00023-2017-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2018-09-21 Nr. AB-16851-3-63-3-00023-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas D. L. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6680; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1593-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. L. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6680; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (toliau – ir stažas) yra 44 metai, kurį patvirtina karinis bilietas, įrašai 1970 m. rugsėjo 16 d. išduotoje darbo knygelėje, valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0507630 ir atlyginimų priskaičiavimo dokumentų kopijos. Atsakovas, paskirdamas pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija), neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiavo stažą jį sumažindamas ir neįtraukdamas visų laikotarpių bei nesuteikdamas galimybės pateikti trūkstamų dokumentų. Sprendime nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpis nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo įtrauktas į pareiškėjo stažą.

3. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, įpareigojo laikotarpį nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d. priskirti prie draudžiamųjų laikotarpių. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas neteisėtai, iš anksto nepranešus senatvės pensijos gavėjui apie trūkstamų dokumentų pateikimą. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas, kokie laikotarpiai neįskaityti į jo stažą ir dėl kokių priežasčių. Pareiškėjas teigė, kad žinodamas, kokius laikotarpius atsakovas neįskaitė į stažą, pateikė trūkstamus dokumentus, tačiau apie kitus du ginčo laikotarpius – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – prieš priimant skundžiamą Sprendimą pareiškėjui nebuvo pranešta, todėl jis neturėjo galimybės pateikti trūkstamų dokumentų. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie galimybę kreiptis į teismą tuo atveju, jei jo turimi dokumentai neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad jo įmonėje „Šulinys“ yra dingę dokumentai nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., tačiau šiais laikotarpiais įmonė, o taip pat pareiškėjas dirbo ir mokėjo su darbo santykiais susijusius mokesčius.

4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors VSDFV pripažino, jog ginčijamas Sprendimu buvo neteisingai apskaičiuotas senatvės pensijos dydis, į stažą įtraukti ne visi darbo laikotarpiui, tačiau Sprendimo nepanaikino, o įpareigojo teritorinį skyrių perskaičiuoti pareiškėjo stažą pagal naujai pateiktus dokumentus. Atsižvelgęs į papildomus dokumentus, VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė dar du sprendimus: 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12912 ir 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12974, kuriuose nebuvo nurodyta, jog būtų keičiamas ar naikinamas ankstesnis VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. PE _SP1-2938. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pagal galiojančius sprendimus pareiškėjui yra apskaičiuotos ir paskirtos trys senatvės pensijos, tačiau nė viename iš priimtų sprendimų nėra įtrauktas visas pareiškėjo darbo stažas – 44 metai. VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojai nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti trūkstamus dokumentus už laikotarpius nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

5. Pareiškėjo nuomone, turi būti panaikintas ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (6.5)1-6680, kadangi juo vadovaujantis teritorinis skyrius priėmė dar du nepagrįstus sprendimus, kurie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Be to, VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (16.5)1-6680 neįpareigojo teritorinio skyriaus surinkti duomenis ir informaciją apie kitus ginčo laikotarpius, kurių nebuvo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras).

6. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 210,69 Eur per mėnesį senatvės pensija. Tačiau į stažą neįskaitytas darbo Klaipėdos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpis nuo 1990 m. gruodžio 26 d. iki 1991 m. sausio 3 d., nes pagal 2016 m. vasario 12 d. pateiktą pareiškėjo įmonės „Šulinys“ protokolą Nr. 8 nutarta kooperatyvą „Šulinys“ likviduoti nuo 1990 m. gruodžio 25 d. Ginčijamu Sprendimu į stažą taip pat nebuvo įskaityti darbo pareiškėjo įmonėje „Šulinys“ laikotarpiai nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d. ir nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., kadangi Registre nėra duomenų apie mokėtas pareiškėjo įmonės „Šulinys“ savininko įmokas.

8. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių į pareiškėjo stažą įskaityti darbo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. ir apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientą atsižvelgti į įmonės „Šulinys“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. 08/04 nurodytas pareiškėjo draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgęs į šias pastabas, VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjui į stažą įskaitė darbo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2015 m. spalio 13 d. ir iki gyvos galvos buvo paskirta 210,75 Eur per mėnesį senatvės pensija. Į stažą nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. sausio 3 d., kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 priedo 31 punktą kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas įskaitomas į stažą ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d., o darbo įmonėje „Šulinys“ laikotarpiai nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d. ir nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. į stažą neįskaityti nesant duomenų apie savininko mokėtas įmokas. VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs papildomus dokumentus, 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. PE_SP1-12974 pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos paskyrė 255,43 Eur per mėnesį senatvės pensiją. Į stažą neįskaitytas darbo įmonėje „Šulinys“ laikotarpis nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo priėmimą į darbą pagal darbo sutartį ir draudžiamąsias pajamas bei nebuvo duomenų, kad pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, laikotarpiu nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas.

9. Atsakovas nurodė, jog aplinkybės, kad 1991–1993 metais pareiškėjas buvo įmonės „Šulinys“ vadovu ir kad socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0407630 įrašyti duomenys apie jo, kaip individualios įmonės „Šulinys“ savininko, įmokas nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. neįrodo, kad nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas dirbo šioje įmonėje pagal darbo sutartį, ar kad minėtu laikotarpiu turėjo pajamų, nuo kurių buvo ar turėjo būti mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

10. Atsakovas pažymėjo, kad už 2005–2008 metus pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, nes turėjo būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti ir jo pajamų metinė suma buvo mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (MMA) sumą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas už 2009 metus pajamų nedeklaravo, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti neprivalėjo. Atsakovas nurodė, kad įmonė „Šulinys“ buvo įregistruota 1991 m. sausio 3 d., tačiau laikotarpiais nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. valstybinių socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl pareiškėjas nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to šie laikotarpiai negalėjo būti įskaitomi į jo stažą. Laikotarpiais nuo 1995 iki 2001 ir nuo 2003 iki 2004 metų pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. VSDFV nustatė, kad kooperatyve „Šulinys“ pareiškėjas dirbo nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1991 m. sausio 3 d., todėl sprendė, kad į pareiškėjo stažą turi būti įskaitytas darbo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpis iki 1990 m. gruodžio 31 d. VSDFV taip pat nustatė, kad įmonė „Šulinys“, kurios savininku buvo pareiškėjas, buvo įregistruota 1991 m. sausio 3 d., tačiau laikotarpiais nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d., nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. jis valstybinio socialinio draudimo įmokų už save nemokėjo, todėl šio laikotarpio neįskaitė į jo stažą. Laikotarpiais nuo 1995 iki 2001 ir nuo 2003 iki 2004 metų pareiškėjas buvo draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti, taigi draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl šie laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjo stažą kaip stažas, įgytas dirbant savarankiškai, ir į juos atsižvelgta apskaičiuojant pareiškėjo senatvės pensijos pagrindinę dalį ir priedą už stažo metus.

13. VSDFV nurodė, kad iki VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2938 priėmimo dienos pareiškėjas nebuvo pateikęs įmonės „Šulinys“ 1991–1992 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių kopijų, todėl VSDFV Klaipėdos skyriui 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2938 skiriant pareiškėjui senatvės pensiją nebuvo (ir negalėjo būti) vertinami įmonės „Šulinys“ 1991–1992 metų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. pažymos Nr. 08/04 duomenys. Tačiau siunčiant pareiškėjui VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6680, jam buvo pateikti stažo, įgyto iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir po 1994 m. sausio 1 d., apskaičiavimo dokumentų nuorašai.

14. Registre kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismine tvarka negali būti nustatinėjamas pareiškėjo nurodytais laikotarpiais įgytas stažas. VSDFV nuomone, VSDFV Klaipėdos skyrius neturėjo informuoti pareiškėjo apie būtinumą pateikti dokumentus apie laikotarpiais nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą.

II. 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo D. L. skundą tenkino: panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6680 bei įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo.

16. Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2938 teismas pažymėjo, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, pripažino teritorinio skyriaus sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, tačiau jo nepanaikino. Nors VSDFV nurodė, dėl kokių priežasčių į stažą neįtraukė laikotarpių nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (kadangi pareiškėjas, kaip šios įmonės savininkas, valstybinių socialinių draudimo įmokų nemokėjo), tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius Sprendime apie šiuos laikotarpius visiškai nepasisakė ir jų nevertino. VSDFV įpareigojus atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensiją, atsakovas tą pačia dieną (2016 m. gruodžio 15 d.) priėmė du skirtingus sprendimus, tačiau nei viename iš jų nebuvo užsiminta, kodėl laikotarpiai nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neįtraukiami į stažą. Taip pat nebuvo aišku, kodėl VSDFV Klaipėdos skyrius tą pačią dieną priėmė du skirtingus sprendimus dėl pensijos skyrimo, į stažą įskaitydamas skirtingus laikotarpius. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, kad po VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (16.5)1-6680 VSDFV Klaipėdos skyrius būtų pasiūlęs pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas ginčijamu Sprendimu pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi priimdamas Sprendimą objektyviai nenustatė ir neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių bei nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus.

17. Dėl VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (16.5)1-6680 pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 4 dalimi, nurodė, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra nėra užbaigta, jei VSDFV nepriėmė nė vieno iš Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, VSDFV nesilaikė Socialinio draudimo įstatymo 37straipsnio 4 dalies reikalavimų, kurioje aiškiai nurodyta, kokius sprendimus priima VSDFV. Teismo vertinimu, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. PE-SP1-2938 teisėtumo ir pagrįstumo, VSDFV galėjo skundą patenkinti visiškai ar iš dalies arba skundą atmesti, tačiau aptarto įstatyminio reglamentavimo nesilaikė, todėl teismas panaikino VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6680.

III. 18. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. L. skundą atmesti.

19. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijame Sprendime apie laikotarpius nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepasisakė ir jų nevertino. Socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prievolė draudėjams teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos remiantis Registro duomenimis bei į tai, kad Registro duomenų teikėjai turi teisę susipažinti su tvarkomais savo duomenimis, todėl atsakovas laiko nepagrįsta teismo išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, jame nevertino ir pareiškėjui nepasiūlė pateikti papildomų dokumentų apie į jo stažą neįskaitytus laikotarpius.

20. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu Sprendimu, skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. VSDFV Klaipėdos skyriui priėmus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12912 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, kuriuo buvo ištaisyti sprendimo trūkumai, senatvės pensija pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 13 d. yra mokama pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12912 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“. Pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 4 d. pateikus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. senatvės pensija mokama pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12974 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Danieliui latakui“. Nei 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. PE_SP1-12912 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, nei 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. PE_SP1-12974 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ teismui apskųsti nebuvo, todėl jie yra galiojantys ir vykdomi.

21. Atsakovas pažymi, jog teismui panaikinus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, sukuriama nepagrįsta teisinė situacija, kai teismui panaikinus sprendimą, kuris nebevykdomas priėmus vėlesnį sprendimą, įpareigojama iš naujo pakartotinai skirti pensiją, nors ji yra paskirta ir mokama pagal vėlesnį, įstatymų nustatyta tvarka neapskųstą ir galiojantį sprendimą.

22. Pareiškėjas D. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendimas yra neteisėtas, nes jis buvo priimtas nesurinkus visų duomenų apie D. L. draudžiamuosius laikotarpius. Be to, pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kokių dokumentų trūksta ir ar reikia dar papildomų dokumentų, siekiant apskaičiuoti tikslų jo darbo stažą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, priimdami sprendimus nesilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtino gero administravimo principo.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis bei kiti socialiniu draudimu draudžiami asmenys, net ir pateikę duomenis Registrui, neturi teisės jų tvarkyti, nes už šių duomenų tvarkymą yra atsakinga Registro tvarkymo įstaiga, todėl pareiškėjas negali atsakyti, kodėl jo duomenys už ginčijamus laikotarpius nebuvo suvesti. Atsakovas teigia, kad Registro duomenų teikėjai turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, tačiau pareiškėjas apie šią teisę prieš priimant skundžiamus sprendimus nė karto nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu.

25. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad apie tai, jog ginčijamas Sprendimas yra nebevykdomas nėra užsimenama nei viename vėliau priimtame VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendime. Priešingai, VSDFV pripažino, kad pareiškėjo stažas apskaičiuotas neteisingai, tačiau skundžiamo Sprendimo nepanaikino. Pareiškėjui panaikinus ginčijamą Sprendimą, jis įgis teisę skųsti kitus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. L. skundą atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad VSDFV nesilaikė Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Iš VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6680 turinio akivaizdu, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies – nustačiusi, kad ginčijamu sprendimu nepagrįstai buvo neįskaitytas darbo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpis nuo 1990 m. gruodžio 26 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d., VSDFV pavedė VSDFV Klaipėdos skyriui ištaisyti šią stažo apskaičiavimo klaidą ir kreiptis į Archyvą dėl dokumentų apie laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. D. L. turėtas draudžiamąsias pajamas, nes tokių dokumentų iš Archyvo nebuvo pareikalauta.

28. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu Sprendimu pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjo stažą ir draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiavo pagal Registre esančius duomenis, todėl atsakovas neturėjo pareiškėjui aiškinti apie tai, ko nėra Registre. Tai, kad pagal Registro duomenis pareiškėjo senatvės pensija apskaičiuota teisingai, nustatė ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-6680.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog nei VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. PE_SP1-12912 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, nei VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. PE_SP1-12974 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ nebuvo apskųsti nei VSDFV, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai, nei teismui, todėl nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. senatvės pensija pareiškėjui mokama pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12974 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“. Teismui panaikinus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, kuris jau nebevykdomas, o VSDFV Klaipėdos skyriui priėmus vėlesnius sprendimus, sukuriama nepagrįsta teisinė situacija, kai atsakovas įpareigojamas iš naujo pakartotinai skirti pensiją, nors ji yra paskirta ir mokama pagal vėlesnius, įstatymų nustatyta tvarka neapskųstus ir galiojančius, sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“, kuriuo pareiškėjui į valstybinio socialinio draudimo stažą neįskaitytas darbo Klaipėdos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpis nuo 1990 m. gruodžio 26 d. iki 1991 m. sausio 3 d. ir darbo D. L. įmonėje „Šulinys“ laikotarpį nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d. bei nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d., taip pat VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (16.5)1-6680, kuriuo įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių į pareiškėjo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei gero administravimo principu, panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6680.

32. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, jog panaikinus ginčijamą Sprendimą sukuriama tokia situacija, kai teismas panaikina tokį sprendimą, kuris yra nebevykdomas, nes yra priimtas vėlesnis sprendimas.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

35. Šioje byloje nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2938 pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 13 d. iki gyvos galvos paskyrė 210,69 Eur senatvės pensiją, į stažą neįskaitydamas pareiškėjo darbo Klaipėdos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpio nuo 1990 m. gruodžio 26 d. iki 1991 m. sausio 3 d. Taip pat VSDFV Klaipėdos skyrius minėtu sprendimu į pareiškėjo stažą neįskaitė darbo įmonėje „Šulinys“ laikotarpio nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d. bei laikotarpio nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. PE-SP1-2938, padavė skundą VSDFV, kuri 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (16.5)1-6680 konstatavo, jog nuo 2015 m. spalio 13 d. pareiškėjui paskirta 210,69 Eur senatvės pensija yra apskaičiuota neteisingai, nes neteisingai apskaičiuotas pareiškėjo iki 1994 m. sausio 1 d. įgytas stažas, todėl įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių į pareiškėjo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 11 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. PE-SP1-12912 nusprendė pareiškėjui skirti 210,75 Eur senatvės pensiją nuo 2015 m. spalio 13 d. iki gyvos galvos, atsižvelgiant į įgytą 34,0889 metų trukmės stažą ir 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1994, 2002, 2010 ir 2015 metai turėtas draudžiamąsias pajamas.

Minėtu sprendimu pareiškėjui į stažą neįskaitytas darbo Klaipėdos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpis nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. sausio 3 d. bei pareiškėjo įmonėje „Šulinys“ laikotarpiai nuo 1991 m. sausio 3 d. iki 1992 m. kovo 31 d., nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d. Tą pačią dieną – 2016 m. gruodžio 15 d. VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė kitą sprendimą Nr. PE_SP212974, kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti 225,43 Eur senatvės pensiją nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos, atsižvelgiant į įgytą 35,3361 metų trukmės stažą ir 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1994, 2002, 2010 ir 2015 metais turėtas draudžiamąsias pajamas.

Šiuo sprendimu VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjui į stažą neįskaičiavo darbo Klaipėdos rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyve „Šulinys“ laikotarpį nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. sausio 3 d. bei darbo įmonėje „Šulinys“ laikotarpį nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1992 m. rugsėjo 30 d.

36. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, privalėjo nustatyti, kokias teisines pasekmes sukelia pareiškėjo skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (16.5)1-6680.

37. Pažymėtina, kad šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyriui priėmus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12912, kuriuo buvo ištaisyti VSDFV nurodyti 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2938 trūkumai, senatvės pensija pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 13 d. yra mokama pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12912. Pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. senatvės pensija mokama pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PE_SP1-12974. Minėti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimai teismui apskųsti nebuvo, todėl iš naujo nustačius pareiškėjui mokėtinos pensijos dydį, būtent šie spendimai yra galiojantys ir vykdytini.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo ginčijami VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. PE_SP1-2938 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. L.“ ir VSDFV 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. (16.5)1-6680 jam jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareikšto reikalavimo išsprendimas nemodifikuotų teisinių santykių tarp šalių, todėl nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso dėl pareikšto reikalavimo, nėra galimybės jį tenkinti.

39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas pakeičiamas atmetant pareiškėjo D. L. skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo D. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė