2019-11-13 Nr. AB-21603-3-61-3-03243-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-990-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03243-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Vilniaus keistuolių teatras, akcinei bendrovei „Spauda“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lietuvos žinios“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą Nr. EKS-40/17 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Komisija priėmė Sprendimą, kad pareiškėjo publikacijų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) antraštės klaidina visuomenę. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas priimtas Komisijai netinkamai įvertinus akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Spauda“ ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus keistuolių teatras pateiktas aplinkybes, publikacijų pavadinime pavartotus bendrinius žodžius „spauda“ ir „keistuoliai“ nepagrįstai sutapatinus su AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ir dėl to padarius išvadą, kad publikacijų pavadinimas neturi nieko bendro su jų turiniu, kadangi jame nekalbama apie VšĮ Vilniaus keistuolių teatro ginčą su AB „Spauda“.

Pareiškėjas nurodė neturėjęs tikslo žodžiu „spauda“ įvardyti konkrečiai AB „Spauda“, o žodžiu „keistuoliai“ – VšĮ Vilniaus keistuolių teatras, nurodytos sąsajos tėra nepagrįsta AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatro interpretacija. Pareiškėjas nurodė, kad AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras 2017 m. gegužės 30 d. pateiktame Komisijai skunde hipotezę, kad visuomenei žodis „keistuoliai“ savaime asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru, pateikė kaip faktą, tačiau jo nepatvirtino įrodymais, pvz., nepateikė atliktų apklausų, kaip respondentai vertinta ir (ar) su kuo būtent susieja žodį „keistuoliai“, rezultatų, taigi neįrodžius aplinkybės, kad žodis „keistuoliai“ visuomenei savaime asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru, nepagrįstais laikomi ir teiginiai dėl visuomenės klaidinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Komisija konstatavo, kad antraštės yra klaidinančios visuomenę, nepateikdama motyvų ir nežinodama, kaip visuomenė supranta tose antraštėse pavartotus bendrinius žodžius „keistuoliai“ ir „spauda“, todėl nepagrįstai konstatavo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau ir – Kodeksas) 8 punkto pažeidimą. Pareiškėjas teigė, jog bendrinių žodžių „spauda“ ir „keistuoliai“ pavartojimas minėtose antraštėse turėjo tikslą apibūdinti publikacijų esmę bei sudominti visuomenę, bet ne perduoti jai žinią, kad AB „Spauda“ nesutaria su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos sprendimai turėtų būti grindžiami ne deklaratyviais teiginiais, o aiškiais ir pagrįstais duomenimis, kaip visuomenė supranta vienus ar kitus žodžius bendrai ar atitinkamame kontekste.

3. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad žodis „keistuoliai“ Lietuvos teatralams yra gerai žinomas ir asocijuojasi būtent su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Tai patvirtina tiek elektroninių bilietų sistemų afišos, tiek ir dažnos kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos, kur VšĮ Vilniaus keistuolių teatras įvardijamas būtent šiuo žodžiu. Atsakovas pažymėjo, kad teatro gerbėjams yra žinoma ir tai, jog VšĮ Vilniaus keistuolių teatras yra įsikūręs būtent Spaudos rūmuose, todėl žodžio „keistuoliai“ pavartojimas publikacijų, skirtų Spaudos rūmų patalpų valdytojų nesutarimams nušviesti, antraštėse šiai visuomenės daliai neabejotinai asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Atsakovas teigė, kad publikacijos buvo iliustruotos Spaudos rūmų nuotraukomis su antrašte „Aukso sklypo dalyje nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai“, o jų tekste nurodyta, jog VšĮ Vilniaus keistuolių teatras yra vienas šių mažųjų bendraturčių. Atsakovas vertino, jog publikacijų antraštės iškreipia kūrinius ir dalis informacijos vartotojų galėjo klaidingai nuspręsti, jog VšĮ Vilniaus Keistuolių teatras konfliktuoja su pagrindiniu Spaudos rūmų valdytoju. Atsakovas nurodė, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ (toliau – ir AB „Spauda“) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. AB „Spauda“ nurodė, kad publikacijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra viešinami naudojant vaizdines priemones, t. y. (duomenys neskelbtini), esančio pastato, visuomenėje žinomo kaip Spaudos rūmai (toliau – ir Spaudos rūmai), nuotrauką. Visuotinai žinoma, kad Spaudos rūmuose daugiau nei tris dešimtmečius veikia spaustuvė, kurią valdo AB „Spauda“, taip pat šiuose rūmuose ilgą laiką veikia VšĮ Vilniaus keistuolių teatras. AB „Spauda“ pažymėjo, kad pats pareiškėjas savo publikacijose vartojamus žodžius „spauda“, „keistuoliai“ sieja su trečiaisiais asmenimis. AB „Spauda“ nurodė, jog iki šiol viešinamame publikacijoje (duomenys neskelbtini) viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nurodo: (duomenys neskelbtini). AB „Spauda“ teigė, kad kitokiame kontekste bendriniai žodžiai „spauda“, „keistuoliai“ publikacijose nevartojami, o visuotinai žinant tai, kad Spaudos rūmų pastatas sietinas su jame veiklą vykdančiomis AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatru, viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui turėjo būti žinoma, jog publikacijose vartojami žodžiai vidutiniam informacijos vartotojui leis manyti, jog minėti juridiniai asmenys nesutaria dėl turtinių klausimų. AB „Spauda“ nurodė, kad publikacijų pavadinimų formuluotė (duomenys neskelbtini) niekaip ir nė kiek nėra susijusi su publikacijose nagrinėjama problema ir žurnalisto dėstomomis aplinkybėmis. AB „Spauda“ atkreipė dėmesį, kad Komisijoje vykusio proceso metu bei pradėjus nagrinėti šią bylą pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kaip publikacijose nagrinėjama problema yra susijusi su antraštėse esančiais žodžiais „spauda“, „keistuoliai“, „pykstasi“.

7. AB „Spauda“ teigė, kad pareiškėjo publikuotų (publikuojamų) publikacijų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) antraštės akivaizdžiai klaidina visuomenę, kadangi jose vartojamos formuluotės (duomenys neskelbtini) neturi jokio faktinio pagrindo. AB „Spauda“ atkreipė dėmesį, kad Komisijos priimtas Sprendimas yra grindžiamas ir tuo, jog publikacijų antraštės iškreipia kūrinį (antraštės tekstas nesusijęs su publikacijos turiniu), o pareiškėjas savo skunde bando paneigti ir prašo pripažinti nepagrįsta tik tą Sprendimo dalį, kuria VIEK nusprendė dėl visuomenės klaidinimo fakto.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos žinios“ skundą atmetė ir priteisė AB „Spauda“ iš pareiškėjo 624,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. posėdyje Komisija išnagrinėjo AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatro skundą dėl V. U. publikacijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Publikacijos) ir nustatė, jog Publikacijose pateikiama informacija apie AB „Spauda“ ir kitų valdytojų nesutarimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo. Publikacijose, be kita ko, buvo minimas VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ir nurodoma, jog jis yra vienas iš vadinamųjų mažųjų Spaudos rūmų bendraturčių, kuriam rūpi šalia pastato įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių likimas, tačiau jokių faktų apie galimus VšĮ Vilniaus keistuolių teatro ir AB „Spauda“ ginčus ir (ar) kokius nors kitus nesutarimus pateikta nebuvo. Komisija pripažino, jog pareiškėjo publikuotų Publikacijų antraštės klaidina visuomenę.

10. Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo kompetencija, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 1 ir 8 straipsniai bei Komisijos darbo reglamentas. Teismas analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl faktų konstatavimo (žinios) ir vertinamųjų teiginių (nuomonės) atskyrimo, teisės skleisti ne tik neutralią, bet ir šokiruojančio, erzinančio ar trikdančio visuomenę ar jos dalį pobūdžio informaciją bei asmenų, besinaudojančių saviraiškos laisve, elgesio reikalavimų vertinimo.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Komisija Publikacijų pavadinime pavartotus bendrinius žodžius „spauda“ ir „keistuoliai“ nepagrįstai sutapatino su AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatru. Teismas nustatė, kad tiek prie publikacijos (duomenys neskelbtini), tiek prie publikacijos (duomenys neskelbtini) yra panaudota vaizdinė priemonė – Spaudos rūmų nuotrauka. Teismas pažymėjo, kad Spaudos rūmuose spaustuvė, kurią valdo AB „Spauda“, bei VšĮ Vilniaus keistuolių teatras veikia ilgą laiką ir tos aplinkybės yra visuotinai žinomos. Teismas nusprendė, jog tai, kad žodis „keistuoliai“ asocijuojasi būtent su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru, patvirtina tiek byloje pateiktos elektroninių bilietų sistemų afišos, tiek ir dažnos kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos, kur VšĮ Vilniaus keistuolių teatras įvardijamas būtent šiuo žodžiu, todėl apklausų atlikimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad žodžio „keistuoliai“ pavartojimas neabejotinai daliai informacijos vartotojų asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru.

12. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog Publikacijų antraštės iškreipia kūrinius ir dalis informacijos vartotojų galėjo klaidingai nuspręsti, jog VšĮ Vilniaus keistuolių teatras konfliktuoja su pagrindiniu Spaudos rūmų valdytoju, todėl buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. posėdį, darė išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos bei konstatavo, kad Sprendimas buvo priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tenkino AB „Spauda“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas visiškai.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Lietuvos žinios“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas teigia, kad Publikacijos yra iliustruoti nuotraukomis pastato, kuris yra sklype, dėl kurio vykstantys ginčai aprašomi Publikacijose, o teismas nusprendė, kad tokios nuotraukos yra netinkamos. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tokio teiginio niekaip neargumentavo, nenurodė, kodėl tokios jos neva klaidina visuomenę ar iškreipia kūrinį ir pan. Pareiškėjas teigia, jog Publikacijų nuotraukose nėra jokių užuominų apie VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ar AB „Spauda“, nes jos atvaizduoja Spaudos rūmų pastato šoną, kuriame nėra jokių iškabų, logotipų ar kitų žymenų. Pareiškėjas pabrėžia, kad beveik visais atvejais publikacijos visuomenės informavimo priemonėse apie žemės sklypus yra iliustruojamos būtent nuotraukomis, kuriose atvaizduojamas tame žemės sklype esantis pastatas, tikslu lengviau identifikuoti, apie kokį sklypą yra kalbama.

17. Pareiškėjas teigia, jog teismas nenurodė kokiu būdu Publikacijų nuotraukos klaidina visuomenę ar iškreipia kūrinį, kokią visuomenės dalį jos gali klaidinti, kokias asociacijas gali kelti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas nurodė, jog bendrinio žodžio „keistuoliai“ asociacijas su VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ pagrindžia ir dažnos kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos, kur VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ įvardijamas būtent šiuo žodžiu, tačiau pareiškėjo vertinimu, tokia išvada yra klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjas akcentuoja, jog visuomenės informavimo priemonėse yra gausu publikacijų, kurių antraštėse yra žodis „keistuoliai“, tačiau jos nekelia jokių asociacijų su VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, nes publikacijos nėra iliustruojamos nuotraukomis, kuriose būtų aiškiai matyti užrašas „Keistuolių teatras“.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo pagrindimui pasitelktos elektroninių bilietų sistemų afišos yra skirtos konkrečiai auditorijai asmenų, t. y. asmenims, siekiantiems įsigyti bilietus į teatrą, todėl suprantama, kad asmenims, siekiantiems įsigyti bilietus į VšĮ Vilniaus keistuolių teatras rengiamą spektaklį, žodis „keistuoliai“ gali asocijuotis su VšĮ Vilniaus keistuolių teatras. Pareiškėjas teigia, jog byloje esančios bilietų afišos negali būti analizuojamos su Publikacijų nuotraukomis, nes iš esmės skiriasi šių įrodymų atsiradimo, panaudojimo tikslai ir auditorijos, kurioms yra skirtos bilietų afišos ir Publikacijų nuotraukos. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas iš esmės sulygino nacionalinio dienraščio publikacijas su elektroninių bilietų pardavimo sistemos afišomis, nors šie du informacijos šaltiniai negali būti sulyginami, nes iš esmės skiriasi tiek jų pasiekiamumas, tiek ir asmenų ratas, kuris mato šią informaciją.

19. Pareiškėjas teigia, jog teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai, nenagrinėdamas visų reikšmingų aplinkybių, pažymėdamas, kad neva visuotinai žinomos aplinkybės, jog AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ilgą laiką veikia Spaudos rūmuose, tokiu būdu nukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos ABTĮ 56 ir 57 straipsnių taikymo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atsakovo nurodytas aplinkybes be jokio pagrindo pripažino visuotinai žinomomis, nors teismų praktika rodo, kad šios aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo metu buvo pateikti statistiniai duomenys, kurie įrodo, kad tik labai nedidelė dalis Lietuvoje gyvenančių žmonių (apie 7 procentai) domisi teatru ir akcentuoja, kad byloje nėra jokios informacijos ir duomenų, kokiu laipsniu yra žinoma ir kiek paplitusi informacija apie VšĮ Vilniaus keistuolių teatras veiklos vietą.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad bendriniai žodžiai „spauda“ ir „keistuoliai“ nebuvo siejami su jokiais juridiniais asmenimis. Žodis „spauda“ panaudotas kaip apibendrinamasis, Spaudos rūmuose veikiančių bendrovių įvardinimas, žodis „keistuoliai“ – apibūdinti ginčuose dėl sklypo dalyvaujančius subjektus, kurie dėl šio sklypo galimai yra atlikę net ir neteisėtus veiksmus, o ir pati istorija aprašoma Publikacijose išties yra keista ir nestandartinė. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad AB „Spauda“ patvirtino, jog ginčas dėl sklypo ir nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), egzistuoja, taip pat, kad tame ginče dalyvauja ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“.

21. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjo UAB „Lietuvos žinios“ apeliaciniu skundu nesutinka ir, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo UAB „Lietuvos žinios“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo AB „Spauda“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. AB „Spauda“ nurodo, jog Publikacijose buvo pateikiama informacija apie AB „Spauda“ ir kitų pastatų valdytojų nesutarimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), valdymu, ir be kita ko nurodyta, jog Keistuolių teatras yra vienas Spaudos rūmuose esančių patalpų valdytojų, kuriam rūpi šalia pastato įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių likimas, tačiau jokių faktų, objektyvių aplinkybių apie galimus Keistuolių teatro ir AB „Spauda“ ginčus ir (ar) kokius nors kitus nesutarimus pateikta nebuvo. AB „Spauda“ nurodo, kad galimus nesutarimus neigia ir AB „Spauda“, ir VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“.

24. AB „Spauda“ atkreipia dėmesį, kad Spaudos rūmai yra visuotinai žinomas pastatas, todėl didelei visuomenės daliai žinoma apie tai, kad Spaudos rūmų komplekse veikia AB „Spauda“ bei VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“. AB „Spauda“ pabrėžia, kad Spaudos rūmai yra susiję su 1991 m. sausio 11–13 d. tragiškais įvykiais.

25. AB „Spauda“ dėl pareiškėjo argumento, susijusio su bilietų afišomis, nurodo, kad jos atlieka ir reklamos funkciją, kuri skirta visai visuomenei, kad būtų pritrauktas kuo didesnis lankytojų skaičius ir atkreipia dėmesį, kad ant Spaudos rūmų pastato yra VšĮ Vilniaus keistuolių teatras iškaba, kuri atlieka reklamos funkciją.

26. AB „Spauda“ atkreipia dėmesį į tai, kokiame šaltinyje, kontekste yra panaudotas bendrinės kalbos žodis. AB „Spauda“ nurodo, kad pareiškėjas Publikacijose vartojamus žodžius „spauda“, „keistuoliai“ sieja su trečiaisiais asmenimis, kitokiame kontekste bendriniai žodžiai „spauda“, „keistuoliai“ nevartojami. AB „Spauda“ nurodo, kad publikacijos pavadinimo formuluotė (duomenys neskelbtini) niekaip ir nė kiek nėra susijusi su nagrinėjama problema ir žurnalisto dėstomomis aplinkybėmis ir atkreipia dėmesį, kad Komisijoje vykusio proceso metu bei pradėjus nagrinėti šią bylą pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kaip nagrinėjama problema yra susijusi su antraštėse esančiais žodžiais „spauda“, „keistuoliai“, „pykstasi“. AB „Spauda“ pabrėžia, jog jeigu Publikacijose nebūtų pateikta vaizdinių priemonių į Spaudos rūmus ir / arba straipsnio turinys būtų atitikęs antraštėje nurodomą problematiką, nebūtų kilęs ginčas dėl antraščių klaidinimo.

27. AB „Spauda“ pabrėžia, kad Komisijos Sprendimas grindžiamas ne tik argumentu, jog Publikacijų antraštės klaidina informacijos vartotoją, jame yra taip pat nurodoma, kad Publikacijų antraštės iškreipia kūrinį (antraštės tekstas nesusijęs su Publikacijų turiniu).

28. AB „Spauda“ teigia, jog visuotinai yra žinoma, kad VšĮ Vilniaus keistuolių teatras yra įsikūręs Spaudos rūmuose ir pabrėžia, kad analizuojant ginčo situaciją bei siekiant nustatyti, kokios aplinkybės gali būti pripažintos visuotinai žinomomis, svarbu vertinti visumą faktorių – ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes ir naudojamas vizualines priemones (nuotrauką).

29. AB „Spauda“ atkreipia dėmesį, kad pagrindinėje Publikacijų nuotraukoje matosi pavadinimas „SPAUDA“, ir pažymi, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), nuotraukose esanti pastato dalis puikiai matosi iš (duomenys neskelbtini) pusės, taigi žmonės, net nesidomintys teatru, važiuodami transporto priemone mato Spaudos rūmus, o paskui ir iš kitos pusės esančią VšĮ Vilniaus keistuolių teatras iškabą. Tokius savo teiginius AB „Spauda“ grindžia Vilniaus viešojo transporto keleivių srauto duomenimis ir nurodo, kad teismo išvada, jog apklausų atlikimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis yra teisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kurio pripažinta, kad publikacijų antraštės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klaidina visuomenę, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Publikacijų antraštės iškreipia jų turinį, todėl neatitinka Kodekso 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu Publikacijas iliustruojančių nuotraukų, bendrinių žodžių „spauda“ ir „keistuoliai“, elektroninių bilietų sistemų afišų vertinimu ir nepagrįstu pripažinimu, kad visuotinai žinoma aplinkybe laikytina AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras veiklos vieta.

32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, kuris įpareigoja viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) laikytis ir Kodekso nuostatų (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d.). Kodekso 8 straipsnis, kurio pažeidimas nagrinėjamu atveju inkriminuojamas įtvirtina, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus (2007 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją) ir kt.).

35. Komisija nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų (Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

36. Byloje nustatyta, kad Publikacijose pateikiama informacija apie AB „Spauda“ ir kitų valdytojų nesutarimus dėl nekilnojamųjų daiktų ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valdymo. Publikacijose buvo minimas VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ir nurodoma, jog jis yra vienas iš vadinamųjų mažųjų Spaudos rūmų bendraturčių, kuriam rūpi šalia pastato įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių likimas. Publikacijos yra iliustruotos Spaudos rūmų nuotraukomis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Publikacijose jokių faktų apie galimus VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ir AB „Spauda“ ginčus ir (ar) kokius nors kitus nesutarimus pateikta nebuvo. Pastebėtina, kad teisės aktai nenumato, jog antraštė yra atskiras publikacijos elementas, todėl vertinant jos išdėstymą, būtina ją sieti su viso teksto turiniu. Publikacijos antraštė yra įžanginė publikacijos dalis, skirta sudominti skaitytoją, patraukti jo dėmesį, tačiau ji turi kiek įmanoma geriau atspindėti publikacijoje pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras tarpusavio nesutarimus, šią faktinę aplinkybę atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą neigia ir trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Spauda“, teisėjų kolegijos vertinimu, Publikacijos antraštėse pateikta neteisinga ir netiksli informacija, kuri neatspindi Publikacijose pateikiamos informacijos turinio.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas įrodymų instituto nuostatas, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus faktinius duomenis.

38. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Publikacijas iliustruojančiomis nuotraukomis, bendrinių žodžių „spauda“ ir „keistuoliai“ vartojimu, pažymi jog konkrečių asmenų nustatymą (identifikavimą), gali lemti ir publikacijos turinio visuma: iliustracinė medžiaga, kontekstas, sakinių konstrukcijos. O asmenų, supratusių, kad pateiktos žinios yra dėl tam tikrų asmenų, skaičius visiškai nėra svarbus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-151/2010). Tai reiškia, kad Publikacijas iliustruojančios Spaudos rūmų nuotraukos, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintos netinkamomis, jos vertintos, kaip papildomas vaizdinis duomuo, kurio užtenka atpažinti asmenis, apie kurios skelbiama Publikacijose. Kaip jau minėta, Publikacijų tekste AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras minimi tiesiogiai, todėl pareiškėjo argumentas, kad bendriniai žodžiai „spauda“ ir „keistuoliai“ nebuvo siejami su jokiais juridiniais asmenimis taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Publikacijos negali būti atsietai vertinamos nuo jų turinio, nepaisant to, koks pasirinktas informacijos pateikimo būdas (iliustracijos).

39. Sutiktina su pirmosios instancijos pozicija dėl elektroninių bilietų sistemų afišų vertinimu, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog elektroninių bilietų sistemų afišos atlieka visuomenės informavimo (reklamos) funkciją ir gali būti pripažintos tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais, jog žodis „keistuoliai“ tam tikrai visuomenės daliai asocijuojasi su VšĮ Vilniaus keistuolių teatru.

40. Kaip minėta, asmenų, supratusių, kad žinios yra dėl tam tikrų asmenų, skaičius visiškai nėra svarbus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-583-556/2017), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi tai, koks asmenų ratas, skaičiusių Publikacijas ar tik jų antraštes, suprato apie kokius asmenis yra pasisakoma, tad bet kokie pareiškėjo argumentai, susiję su visuotinai žinomų aplinkybių, jog AB „Spauda“ ir VšĮ Vilniaus keistuolių teatras ilgą laiką veikia Spaudos rūmuose, kvestionavimu (dėl apklausų atlikimo, statistinių duomenų, kiek žmonių žino apie VšĮ Vilniaus keistuolių teatras veiklos vietą, rinkimo) nedaro įtakos bylos baigčiai.

41. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, darytina išvada, kad sprendimas buvo priimtas AB „Spauda“ naudai. AB „Spauda“ pateikė prašymą atlyginti 624,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Byloje esanti 2017 m. spalio 11 d. atstovavimo sutartis, 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADB 0037, 2018 m. sausio 31 d. sąskaitos Nr. ADB 0037 paslaugų išklotinė, 2018 m. vasario 1 d. „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB „Spauda“ patyrė realių išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. AB „Spauda“ atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2018 m. sausio 17 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,8 Eur (2017 m. III ketvirtis). Maksimali galima suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1 106,04 Eur. Nagrinėjamu atveju AB „Spauda“ prašoma priteisti 624,36 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Spauda“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Lietuvos žinios“ 624,36 Eur (šešis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius