9b725f92-5fbe-42e7-bcdd-e75075ea3327 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1737-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16292-2010-3)Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.; 11.8.; 11.9.12.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei R.

V., jos atstovams advokatams V. L. ir R. L., atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“ atstovams H. D. ir E. J. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies civilinėje byloje Nr. 2-511-638/2011 pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“ dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovė prašė (t.1, b.l. 3-6, t. 2, b.l. 52-55) įpareigoti atsakovÄ pakeisti darbo sutarties sÄ lygÄ iÅ¡ „terminuota“ sutartis į „neterminuota“; darbo vietos sÄ lygÄ pakeisti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“ filialas Onkologijos klinikos Onkologijos ligoninė; panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 551,96 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nurodė, kad 2002 m. spalio 8 d. buvo priimta dirbti gydytojo onkologo asistente Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau - KMUK) Onkologijos klinikoje.

Darbo sutartyje Nr.9320 nustatytas darbo sutarties terminas - iki konkurso. Konkursinės komisijos sprendimu nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista, ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti gydytoja onkologe radioterapaeute pagal terminuotÄ darbo sutartį iki 2009 m. liepos 2 d. 2008 m. kovo mėnesį savo noru susimažino darbo krÅ«vį nuo 1 etato iki 0,75 etato. IeÅ¡kovei buvo suteiktos 4-5 laisvos dienos per mėnesį, visi pirmadieniai ir vienas trečiadienis bendru susitarimu. Nuo tada tomis dienomis ji pradėjo dirbti Å iaulių ligoninėje.

Darbo sutartis buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui - nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2010 m. birželio 30 d. 2009 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ perkelti jÄ dirbti į KMUK filialÄ - Onkologijos ligoninę konservatyvios onkologijos skyrių, tačiau įsakymas perkelti pastarÄ jÄ nebuvo įformintas, darbo sutartis nebuvo pakeista, į praÅ¡ymÄ nebuvo atsakyta. Nuo 2010 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė pradėjo dirbti KMUK filialo Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje. 2010 m. gegužės mėn. dalyvavo konkurse. 2010 m. birželio 30 d. konkursinės komisijos sprendimu darbo sutartis buvo pakeista, ieÅ¡kovė priimta dirbti iki 2015 m. birželio 29 d.

Terminuota darbo sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teises, sudaro prielaidas darbo santykių nestabilumui. 2010 m. birželio 30 d. konkursinės komisijos sprendimas sudaryti terminuotÄ darbo sutartį buvo priimtas be jokio pagrindo. Priimant į darbÄ ieÅ¡kovė nebuvo informuota, kad privalės dirbti visuose padaliniuose, kurie priklauso profilinei (onkologijos) klinikai. KMUK Onkologijos ligoninė yra filialas, esantis kitoje vietovėje. Reikalavimas pereiti dirbti iÅ¡ KMUK Onkologijos ligoninės (Volungių g. Kaune) į KMUK Onkologijos klinikÄ (Eivenių g. 2, Kaune) yra perkėlimas į kitÄ darbo vietÄ ir tam reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas ieÅ¡kovės sutikimas.

Sudarant 2010 m. atostogų grafikÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ jai suteikti kasmetines atostogas, tame tarpe nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Dėl nežinomų priežasčių ji nebuvo įtraukta į atostogų grafikÄ , todėl 2010-08-12 pateikė praÅ¡ymÄ suteikti atostogas nurodytu laikotarpiu. Negavusi atsakymo į savo praÅ¡ymÄ , 2010-08-19 pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ . 2010-08-19 raÅ¡tu KMUK Onkologijos klinikos vadovė atsakė, kad suteikti atostogas ieÅ¡kovės praÅ¡omu laikotarpiu nėra galimybės, nes tuo laikotarpiu ji turės dirbti rotacijos bÅ«du KMUK pagrindinėje ligoninėje.

Atsisakymas suteikti ieÅ¡kovei priklausančias kasmetines atostogas pažeidė pastarosios teises, be to, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , kadangi iÅ¡ anksto buvo užsisakiusi lėktuvo bilietus ir už juos sumokėjusi 551,96 Lt, buvo sugriauti jos atostogų planai ir sugadinta nuotaika. IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ dėl atostogų nesuteikimo, informacijos nepateikimo, darbo ginčų komisijos nesudarymo, be derinimo su ieÅ¡kove ir darbuotojų atstovais pakeistų jos darbo grafikų,vertina 10 000 litų.

Atsakovas vienasmeniÅ¡kai be ieÅ¡kovės sutikimo pakeitė jos darbo grafikÄ , nustatydamas penkių darbo dienų savaitę, nepilnÄ darbo dienÄ . Dėl darbo sÄ lygų pakeitimo ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta mesti darbÄ antraeilėje darbovietėje. 2009-09-29 iÅ¡ pastarosios buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe 2009-09-27 - 2009-09-29. Savo pasiaiÅ¡kinime ji nurodė, kad pirmadieniais (2009-09-27) turi laisvÄ dienÄ , o kitomis dienomis buvo darbe KMUK filialo Onkologijos ligoninės konservatyvios onkologijos skyriuje. 2010-10-21 ieÅ¡kovei buvo įteiktas 2010-10-20 reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl darbo 2010-10-18 - 2010-10-20 dienomis, į kÄ ji pakartotinai paaiÅ¡kino, kad pirmadieniais (2010-10-18) pagal suderintas darbo sÄ lygas turi laisvadienį, o kitomis dienomis buvo darbo vietoje.

NežiÅ«rint į tai, 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209, ieÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių 2010 m. spalio 18-20 dienomis. Atsakovas vienasmeniÅ¡kai pakeitė sutartas darbo sÄ lygas, todėl drausminė nuobauda pareikÅ¡ta nepagrįstai.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu (2 t., b.l. 76-82) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, įm.k. 135163499, 551,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Lt, o iÅ¡ atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, įm.k. 135163499, 77 Lt žyminio mokesčio ir 8 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. BylÄ dalyje dėl drausminės nuobaudos - papeikimo, paskirto 2010-11-04 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-209, panaikinimo nutraukė. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog su ieÅ¡kove 2002-10-07 buvo sudaryta darbo sutartis, ieÅ¡kovė priimta dirbti Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje gydytoja onkologe radioterapeute.

Darbo sutarties terminas nurodytas - iki konkurso. Vėliau darbo sutartis buvo keičiama. Nuo 2002-12-01 darbo sutarties terminas nustatytas iki 2003-11-21; nuo 2003-11-22 terminas nustatytas iki 2004-07-31, nuo 2004-08-01 konkursinės komisijos sprendimu darbo sutartis sudaryta terminui iki 2009-07-02, nuo 2009-07-03 terminas nustatytas iki 2010-06-30, nuo 2010-06-30 konkursinės komisijos sprendimu terminas nustatytas iki 2015-06-29 (t.1, b.l.9-10). Iš ieškovės darbo sutarties analizės matyti, kad ieškovė nuo darbo santykių su atsakovu pradžios buvo priimama ne nuolatiniam, o terminuotam darbui ir tokius darbo sutarties pakeitimus pasirašydavo.

Kadangi ieÅ¡kovė dirbo universitetinėje ligoninėje, jos darbo sutarties pobÅ«dis buvo sureguliuotas ne tik pagal Darbo kodekso normas, bet ir pagal LR Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo normas. Dalyvaudama 2010-06-30 paskelbtame konkurse ieÅ¡kovė sutiko, kad jos darbo sutartis, net jeigu ir buvo tapusi neterminuota, po konkurso vėl bÅ«tų transformuota į terminuotÄ pagal konkursinės komisijos nutarimÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su darbo sutarties sÄ lyga dėl termino nustatymo, inicijavo darbo ginÄÄ , 2010-09-01 pateikė praÅ¡ymÄ sudaryti darbo ginčų komisijÄ (t.1, b.l.7), tačiau darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta.

Teismas pripažino nesant pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės darbo sutartį neterminuota. IeÅ¡kovė prašė pakeisti dar vienÄ jos darbo sutarties sÄ lygÄ - darbo vietÄ . Darbo vieta ieÅ¡kovės darbo sutartyje nurodyta Kauno medicinos universiteto klinikos, Onkologijos klinika (t.1, b.l.9). IÅ¡ Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto Rektoriaus 2005-04-24 įsakymo Nr. V-429/V-171 „Dėl viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės ir Kauno medicinos universiteto klinikų reorganizavimo sÄ lygų tvirtinimo“ matyti, kad Onkologijos ligoninė buvo prijungta prie Klinikų (t.1, b.l.145).

LR Seimo nutarimu 2010-06-30 Nr. XI-973 Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija buvo reorganizuotos sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetÄ bÅ«du ir patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas (t.1, b.l.106). Statuto IV skyriumi buvo nustatytas oficialus universiteto ligoninės pavadinimas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (trumpinys - Kauno klinikos) (t.1, b.l.107). Atsakovo atstovai pateikė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Onkologijos klinikos organizacinės struktÅ«ros schemÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad Onkologijos klinikÄ sudaro keturi skyriai: du skyriai yra Eivenių gatvėje (Onkologijos skyrius ir Spindulinės terapijos skyrius) ir du skyriai yra Onkologijos ligoninėje Volungių gatvėje (Konservatyviosios onkologijos skyrius ir Paliatyviosios onkologijos skyrius) (t.1, b.l.149).

Teismas konstatavo, kad darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktÅ«rinis padalinys ir kt.) yra bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga (DK 95 str. 1 d.). Tarp darbo sutarties Å¡alių - ieÅ¡kovės ir atsakovo kilo darbo ginčas, kokia bÅ«tinoji darbo sutarties sÄ lyga (darbo vieta) turi bÅ«ti nurodyta sutartyje. Teismas pripažino, kad Å¡alių susitarimo dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo Å¡iuo atveju nėra, nes faktinio ieÅ¡kovės perkėlimo dirbti iÅ¡ vieno filialo į kitÄ tam tikram laikui negalima laikyti susitarimu dėl darbo sutarties sÄ lygos pakeitimo.

IeÅ¡kovė, sudarydama darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo dirbti Onkologijos klinikoje, nedetalizuojant, kokiame konkrečiai filiale ji dirbs. Prie Onkologijos klinikos prijungus papildomÄ filialÄ - Onkologijos ligoninę Volungių gatvėje, ieÅ¡kovė kurį laikÄ dirbo filiale. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo skiriama dirbti viename ar kitame Onkologijos klinikos filiale, teismas nelaikė ieÅ¡kovės darbo sutarties bÅ«tinųjų sÄ lygų pakeitimu. Ä®vertinęs tai, kad tiek Onkologijos klinikos pirminiai skyriai, tiek ir prijungtasis filialas yra tame pačiame mieste, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės padėtis nėra bloginama perkėlus jÄ dirbti į filialÄ ar atvirkščiai, iÅ¡ filialo atgal į pirminius skyrius.

Teismas neturi teisės priversti vienÄ iÅ¡ sandorio, Å¡iuo atveju, darbo sutarties, Å¡alių pakeisti sutartį ar sudaryti naujÄ sutartį. Atsakovo generalinio direktoriaus 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji neatvyko į darbÄ 2010 m. spalio 18-20 dienomis (t.1, b.l.50). IeÅ¡kovė neginčijo, kad ji nebuvo darbe - Onkologijos skyriuje (Eivenių g.2), tačiau teigė, kad nubausta nepagrįstai, nes pirmadieniais (2010 m. spalio 18 d. buvo pirmadienis) pagal suderintas su darbdaviu sÄ lygas ji turi laisvÄ dienÄ , o kitomis dienomis (spalio 19 ir 20) ji buvo darbe, tik kitoje vietoje - Onkologijos ligoninėje (Volungių gatvėje) (t.1, b.l.44, 87, 90).

IeÅ¡kovė turėjo paklusti įstaigos vadovo nurodymams ir vykti dirbti ten, kur buvo nustatyta pagal grafikÄ . IÅ¡ KMUK Onkologijos klinikos posėdžio, įvykusio 2010-05-25 protokolo matyti, kad posėdyje svarstyta galimybė gydytojams dirbti tiek pagrindinės ligoninės, tiek filialo skyriuose, rotacijÄ nutarta pradėti nuo 2010-08-01 ir patvirtintas gydytojų rotacijos planas nuo 2010-08-01 iki 2011-07-31. Å iuo planu nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2010-09-01 grįžta į KMUK pagrindinę ligoninę (t.2, b.l. 69-70).

IÅ¡ 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo grafiko Onkologijos klinikoje matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo dirbti pagal grafikÄ Onkologijos klinikoje (t.2, b.l.40), 2010 m. spalio 18-20 dienomis jai taip pat buvo nustatytas darbas Onkologijos klinikoje (t.2, b.l.42). Atsakovo atstovai paaiÅ¡kino, kad darbo grafikai yra pakabinami vieÅ¡ai dvi savaitės iki mėnesio pradžios. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė vėliausiai spalio 18 dienÄ , grįžusi po atostogų, turėjo sužinoti, kur yra numatytas jos darbas pagal grafikÄ , todėl jau spalio 19 ir 20 dienomis turėjo atvykti dirbti pagal grafikÄ .

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija, kad apie grafikÄ Å¾inojo, tačiau jo nesilaikė, nes grafikas buvo jai nepatogus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , neatvykdama į darbÄ toje vietoje, kur darbdavys jai paskyrė dirbti. IeÅ¡kovė neįrodė, kad tai atsitiko ne dėl jos kaltės, dėl ko drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Kadangi ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir jau nebegali Å¡ia tvarka pasinaudoti, bylÄ dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ pateikto atsakovo 2010 metų atostogų pageidavimų sÄ raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė pageidavo 2010 metais gauti atostogas tris kartus - nuo kovo 1 iki 12, nuo liepos 19 iki rugpjūčio 6 dienos ir nuo rugsėjo 1 iki 20 dienos (t.1, b.l.16). IÅ¡ atsakovo pateikto 2010 metų Onkologijos klinikos bendro personalo atostogų grafiko matyti, kad ieÅ¡kovė į atostogų grafikÄ apskritai nebuvo įtraukta (t.2, b.l.16). Atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad sudarant atostogų grafikÄ Ä¯vyko nesusipratimas, ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta į grafikÄ per klaidÄ .

IeÅ¡kovei buvo suteiktos atostogos kovo ir liepos mėnesį taip, kaip ji ir pageidavo, tačiau atostogas nuo rugsėjo 1 iki 20 suteikti atsakovas atsisakė, motyvuodamas, kad neturi galimybės (t.1, b.l.13). IeÅ¡kovei tik 2010-08-20 gavus neigiamÄ atsakovo atsakymÄ tapo žinoma, kad jai nebus suteiktos atostogos nuo rugsėjo 1 d. IeÅ¡kovė prašė suteikti jai nemokamas atostogas nuo rugsėjo 6 iki rugsėjo 17 (t.1, b.l.14), tačiau atsakovas atsisakė (t.1, b.l.15). IeÅ¡kovė nurodė, kad ji buvo nusipirkusi bilietus skristi į IspanijÄ , tačiau nesuteikus atostogų iÅ¡skristi negalėjo, todėl patyrė turtinę žalÄ - 551,96 Lt.

IeÅ¡kovė pateikė skrydžių elektroninių bilietų iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-09-11 ji buvo nusipirkusi bilietÄ skristi iÅ¡ Kauno į BarselonÄ (kaina 218,96 Lt) ( t.1, b.l.54), o 2010-09-16 ji buvo nusipirkusi bilietÄ skristi iÅ¡ Barselonos į KaunÄ (kaina 333 Lt) ( t.1, b.l.56). Be to, ieÅ¡kovė nuo 2010-09-01 iki 2010-09-24 turėjo nedarbingumo lapelį (t.1, b.l.139). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-09-01 iki 2010-09-14 sirgo jos vaikas, o nuo 2010-09-15 iki 2010-09-24 sirgo ji pati (t.1, b.l.103).

Nors faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė nedirbo nuo rugsėjo 1 iki 24 dienos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė skrido į IspanijÄ ir iÅ¡naudojo nupirktus lėktuvo bilietus. Nesant prieÅ¡ingų įrodymų, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė neskrido į IspanijÄ ir pinigų už bilietus neatgavo. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡skristi rugsėjo 11 dienÄ , tÄ dienÄ sirgo ne ji pati, o jos vaikas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡skridimo yra atsakovo kaltė, nes atsakovas nesuteikė jai atostogų.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ - 551,96 Lt, kuriuos iÅ¡leido lėktuvo bilietams. IeÅ¡kovė turėjo pagrindo tikėtis, kad jos praÅ¡ymas suteikti atostogas rugsėjo mėnesį bus patenkintas, ji laiku iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimus, tačiau atsakovas neįspėjo, kad pageidavimų nepatenkins, neįtraukė ieÅ¡kovės į grafikÄ . Be to, teismas pripažino, kad atsakovas, neįtraukdamas ieÅ¡kovės į 2010 metų atostogų grafikÄ , nepraneÅ¡damas jai apie tai, vėliau nesuteikdamas atostogų tokiu laiku, kaip ieÅ¡kovė prašė, sukėlė jai neigiamus iÅ¡gyvenimus, sutrukdė kelionę, iÅ¡reiÅ¡kė neigiamÄ požiÅ«rį į darbuotojÄ .

IeÅ¡kovė turėjo pagrindo tikėtis, kad jos pageidavimai gauti atostogas konkrečiu laiku bus patenkinti. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove, neieÅ¡kojo jokio kompromiso, savo klaidÄ pripažino tik teismo posėdyje. Todėl reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (2 t., b.l. 88-92) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - įpareigoti atsakovÄ darbo sutarties sÄ lygÄ - terminuota darbo sutartis pakeisti į neterminuotÄ darbo sutartį, darbo vieta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“ filialas Onkologijos ligoninė Onkologijos klinika; panaikinti 2010-11-04 įsakymu Nr. P-209 skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos ir papildomai priteisti 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti, ar Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis (2007 m. birželio 26 d.

įstatymo Nr. X-1204 redakcija) toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad Universitetų ligoninių sveikatos priežiÅ«ros specialistai į darbÄ priimami penkeriems metams, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 49 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 109 straipsnio 2 daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Dėl darbo sutarties termino. Gydytojas specialistas verčiasi medicinos praktika, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (1996-09-25 Nr. I-1555), kurio 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ ir galiojančiÄ licencijÄ , kuri sutinkamai su Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalimi iÅ¡duodama pagal įgytÄ gydytojo profesinę kvalifikacijÄ . Sutinkamai su Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalimi medicinos praktikos licencija iÅ¡duodama neterminuotam laikui.

Medicinos praktikos licencija iÅ¡duodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 patvirtintomis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėmis. Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009-06-19 įsakymu Nr. V-397 patvirtintų KMUK vieÅ¡ojo konkurso priimti į darbÄ sveikatos priežiÅ«ros specialistų nuostatuose nustatyta, kad konkurso sveikatos priežiÅ«ros specialistų pareigoms užimti skelbime nurodoma pareigos, kurioms skelbiamas konkursas (6.1 p.), kvalifikaciniai reikalavimai (6.3 p.).

Pretendentas personalo skyriui privalo, be kita ko, pateikti savo privalumų sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas dalykines savybes ir jeigu eiti pareigas, kurioms skelbiamas konkursas, bÅ«tini tam tikri įgÅ«džiai, privalumų sÄ raÅ¡e taip pat turi bÅ«ti nurodyti turimi įgÅ«džiai. Nurodyto įsakymo priede Nr. 2 pateiktas sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kurie į darbÄ priimami vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, pareigų sÄ raÅ¡as, tame tarpe - medicinos praktikos gydytojai. Å io įsakymo priede Nr.3 nurodyti gydytojo kvalifikaciniai reikalavimai: aukÅ¡tasis universitetinis medicininis iÅ¡silavinimas, rezidentÅ«ra pagal specialybę ir specializuota licencija.

Nei konkurso sÄ lygose, nei gydytojo kvalifikaciniuose reikalavimuose nėra keliama jokių papildomų kvalifikacinių reikalavimų, bÅ«dingų ar susijusių su universitetiniu klinikos profiliu. AnalogiÅ¡kų dokumentų (iÅ¡skyrus licencijÄ ) reikalavimas licencijai gauti yra nustatytas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-27 įsakymu Nr. V-396 patvirtintų Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių III skyriuje. Tokie patys reikalavimai gydytojui specialistui yra keliami įsidarbinant ir į bet kuriÄ ne universiteto sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109 straipsnį terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui atlikti gali būti sudaroma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į ginčijamo teisės akto dalį yra neaišku, kodėl skiriasi sveikatos priežiūros specialisto teisės sudarant darbo sutartį dirbančio universiteto ligoninėje nuo sveikatos priežiūros specialisto, dirbančio kitokioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio.

Sveikatos priežiÅ«ros specialisto darbas yra nuolatinio pobÅ«džio, tam, kad jis galėtų atlikti savo pareigas, jam yra iÅ¡duodama neterminuota Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro licencija. Bylos aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovės darbo atlikimas bei poreikis nėra objektyviai apriboti laiko. Universiteto ligoninių sveikatos priežiÅ«ros specialistai nėra traktuojami vienodai su kitų ligoninių sveikatos priežiÅ«ros specialistais, nes dėl ginčijamo teisės akto nuostatos skiriasi ne tik jų priėmimo į darbÄ tvarka, bet ir atleidimo iÅ¡ jo.

Terminuotos ir neterminuotos darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros skiriasi. Terminuotos darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra yra ženkliai paprastesnė nei neterminuotos sutarties. Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad terminuota darbo sutartis yra nutraukiama, kai iki pasibaigiant terminuotai sutarčiai, bent viena sutarties Å¡alių pareikalauja nutraukti darbo sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad darbdaviui norint atleisti darbuotojÄ , dirbantį pagal terminuotÄ darbo sutartį, jis tokį darbuotojÄ apie terminuotos darbo sutarties nutraukimÄ gali įspėti ir pačiÄ paskutinę terminuotos darbo sutarties galiojimo dienÄ , nes įstatymas jo neįpareigoja bÅ«tinai pratęsti terminuotos sutarties galiojimÄ ar apie terminuotos darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojÄ Ä¯spėti iÅ¡ anksto;

2) Dėl darbo vietos. Teismas nustatė, kad sutinkamai su DK 295 straipsnio 2 dalimi ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygų - darbo vietos sprendžiamas teisme, tačiau prieÅ¡taringai konstatavo, kad teismas neturi teisės priversti vienÄ iÅ¡ sandorio Å¡alių pakeisti sutartį ar sudaryti naujÄ sutartį. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, 265 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalį, nepasisakė ir nevertino bylos medžiagoje pateiktų įrodymų, kad: ieÅ¡kovė buvo priimta į darbÄ Kauno medicinos universiteto klinikų Onkologijos klinikoje Eivenių gatvėje.

Onkologijos klinika yra vidaus struktÅ«rinis padalinys, apjungiantis vienarÅ«Å¡ius skyrius ir specialistus; nuo 2010 metų ieÅ¡kovė buvo perkelta bendru susitarimu su darbdaviu į filialÄ â€“ Onkologijos ligoninę Volungių gatvėje, kurioje yra tos pačios Onkologijos klinikos du skyriai. Nors filialas yra tame pačiame mieste, tačiau tai yra kitas rajonas ir kita vietovė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog jos praÅ¡ymas dėl darbo vietos pakeitimo buvo iÅ¡spręstas.

Pats faktas, jog ji buvo perkelta dirbti į filialÄ , esantį Volungių gatvėje, patvirtina, kad apeliantės praÅ¡ymas buvo įvykdytas, tačiau atsakovas jo tinkamai nesuformino. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino tų aplinkybių, kad atsakovas tik po ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ pateikė ieÅ¡kovės praÅ¡omų dokumentų kopijas iÅ¡ pastarosios asmens bylos, ir kad ji nežinojo, jog atsakovas neįformino pastarosios perkėlimo į filialÄ - Onkologijos ligoninę. Nepagrįstas teismo motyvas, kad sudarydama darbo sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo dirbti Onkologijos klinikoje, nedetalizuojant, kokiame konkrečiai filiale ji dirbs.

Onkologijos klinika yra ir Eivenių gatvėje, ir Onkologijos ligoninėje Volungių gatvėje. Tačiau, pasiraÅ¡ius darbo sutartį, atsakovas filialo neturėjo, todėl taip pat negalėjo numatyti, kad ieÅ¡kovė dirbs ir filiale. Prijungus filialÄ , ji buvo pervesta dirbti į jį, todėl turėjo bÅ«ti atitinkamai pakeista ir darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad teismas neturi teisės spręsti ginčo dėl darbo sutarties sÄ lygų, prieÅ¡tarauja darbo kodekso normoms.

IeÅ¡kinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo buvo papildytas ir pateiktas teismui 2010-11-30, t.y. tuo metu, kai terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dar nebuvo pasibaigęs. Teismas papildytÄ ieÅ¡kinį priėmė, nors sutinkamai su CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimti motyvuotÄ nutartį, kurioje turėjo bÅ«ti nurodyta, kur privalu kreiptis. IeÅ¡kovė į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminės nuobaudos nesikreipė, kadangi buvo informuota, jog darbo ginčų komisija nebus sudaryta.

Atsakovas privalėjo su darbuotojų atstovais derinti ir darbo grafikus dėl rotacijos, tačiau jokie darbo grafikai su pastaraisiais derinti nebuvo. Apeliantės darbo grafikas sudarytas neteisėtai, pažeidžiant Darbo kodekso normas ir ieÅ¡kovės teises, todėl drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai. Teismas sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovas darbo ginčų komisijos nesudarė ir nesilaikė nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir įvertindamas tik atsakovui naudingas aplinkybes, pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ principÄ kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, 6 straipsnyje įtvirtintÄ asmenų lygybės bei 17 straipsnyje nustatytÄ lygiateisiÅ¡kumo principus bei darbo kodekso normas.

IeÅ¡kovės ne visos darbo savaitės darbo grafikas buvo nustatytas bendru susitarimu nuo 2008 m. kovo mėnesio, kÄ patvirtina iki 2010 m. rugsėjo mėnesio sudaromi pastarosios darbo grafikai. Joks susitarimas dėl ne visos darbo savaitės grafiko pakeitimo į ne visos darbo dienos grafikÄ su ja nebuvo sudarytas. Kadangi darbo grafikas sudarytas neteisėtai, drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai. Neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovė prašė dėl visų atsakovo padarytų darbo įstatymų ir jos teisių pažeidimo:

1) dėl atostogų nesuteikimo;

2) dėl informacijos nepateikimo;

3) dėl darbo ginčų komisijos nesudarymo;

4) dėl be derinimo su ieÅ¡kove ir darbuotojų atstovais pakeistų jos darbo grafikų. Teismas, nepasisakydamas dėl visų ieÅ¡kovės reikalavimų ir nurodytų aplinkybių, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies normÄ ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas netenkino tik dviejų reikalavimų, o dėl vieno reikalavimo bylÄ nepagrįstai nutraukė, todėl sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas (2 t., b.l. 99-104) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas su ieÅ¡kove R. V. teisėtai sudarė terminuotÄ darbo sutartį dirbti Kauno klinikų Onkologijos klinikoje onkologės - radioterapeutės pareigoms ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti nei darbo sutarties termino, nei darbo vietos. IeÅ¡kovė, neatvykdama į darbÄ , padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Kauno klinikų administracija, tikėdamasi, kad situacija pasitaisys ir darbuotoja daugiau nepažeidinės darbo grafikų, gana ilgai taikstėsi su ieÅ¡kovės R.

V. piktybiÅ¡ku darbo grafikų nesilaikymu. 2010 m. lapkričio 4 d. Kauno klinikų administracijos įsakymu Nr. P-209 ieÅ¡kovei R. V. buvo pareikÅ¡ta drausminė nuobauda už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ - neatvykimÄ Ä¯ darbÄ grafike nustatytu laiku. IeÅ¡kovė darbo grafikų nesilaikė ir toliau, į darbÄ atvykdavo tuomet, kada jai bÅ«davo parankiau, pagal savo nuožiÅ«rÄ . Todėl Kauno klinikų administracija 2011 m. balandžio mėnesį pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ kartu įspėdama, kad jeigu ji ir ateityje be svarbių priežasčių nedirbs darbo grafike nustatytu laiku ir nurodytoje darbo vietoje, jos atžvilgiu bus taikomos griežtos drausminio poveikio priemonės. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡io perspėjimo nepaisė, toliau nesilaikė nustatytų darbo grafikų ir 2011 m. balandžio 4 ir 18 dienomis vėl neatvyko į darbÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo Kauno klinikų administracijos 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P-79 su ieÅ¡kove darbo sutartis 2011 m. balandžio 29 d. buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių. IeÅ¡kovei R. V. drausminė nuobauda - papeikimas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra pareikÅ¡ta pagrįstai ir teisėtai. Sprendžiant klausimus dėl ieÅ¡kovei R. V. kasmetinių ir nemokamų atostogų 2010 metais suteikimo, nebuvo pažeisti teisės norminiai aktai ir tuo pačiu nėra atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė minimais metais naudojosi kasmetinėmis atostogomis nuo kovo 1 iki 12 d. (12 k.d.) ir nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 6 d. (19 k.d.).

Ieškovė prašė suteikti jai dar kasmetines atostogas nuo rugsėjo 1 d. iki 20 d., tačiau atsakovo administracija tuo laiku negalėjo ieškovės išleisti kasmetinių atostogų, nes Onkologijos klinikos trys gydytojai onkologai- radioterapeutai tuo laiku turėjo dalyvauti Europos onkologų radioterapeutų kongrese Barselonoje ir tokiu atveju sutriktų Onkologijos klinikos darbas. Dėl tos pačios priežasties tuo laiku nebuvo ieškovei suteiktos ir nemokamos atostogos, kaip turinčiai vaikų iki 14 metų amžiaus.

IeÅ¡kovė, neturėdama darbovietės administracijos patvarkymo dėl atostogų suteikimo, savo nuožiÅ«ra nutarė atostogauti, pirktis bilietus užsienio kelionei. Kai administracija ieÅ¡kovei atostogų nesuteikė, ji vis tiek nedirbo, o pateikė gydytojų pažymėjimÄ , kad nuo 2010 m rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 24 d. yra nedarbinga. IeÅ¡kovei vėliau buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2010 m. spalio 1 iki 15 d. (15 k.d.). Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovei R. V. suteikiant atostogas teisės normos nebuvo pažeistos.

Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡omu atostogauti metu buvo laikinai nedarbinga, ir jeigu jai praÅ¡omos atostogos bÅ«tų buvę suteiktos, ji tomis atostogomis nebÅ«tų galėjusi pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės naudai priteisė iÅ¡ atsakovo 551,96 litus turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovai prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, atsakovo atstovai – atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Taigi Å¡i norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimÄ patikrinti ex officio.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriaus normos. Å io kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu Å¡is Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja:

1) darbo ginčų komisija;

2) teismas. Darbo kodekso 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu Å¡is Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu Darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos darbo ginčo iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismÄ , t.y. nesilaikydamas įstatyme nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, ieÅ¡kinio priėmimo teisme klausimas iÅ¡sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje turėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovė laikėsi darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, bei taikyti ir Darbo kodekso XIX skyriaus normas, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo sprendimo dalyje dėl drausminės nuobaudos padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡ios kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir jau nebegali Å¡ia tvarka pasinaudoti, todėl yra pagrindas bylÄ dalyje dėl nuobaudos panaikinimo nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). PrieÅ¡ingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kinys dėl drausminės nuobaudos panaikinimo buvo papildytas ir pateiktas teismui 2010-11-30 (1 t., b.l.42-45), t.y. tuo metu, kai terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dar nebuvo pasibaigęs. Teismas papildytÄ ieÅ¡kinį priėmė.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teismas sutinkamai su CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ir 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu priimti motyvuotÄ nutartį, kurioje turėjo bÅ«ti nurodyta, kur privalu kreiptis. IeÅ¡kovė į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminės nuobaudos nesikreipė, kadangi buvo informuota, jog darbo ginčų komisija nebus sudaryta. Å ias aplinkybes, kad darbo ginčų komisija nebus sudaryta, patvirtino ir atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, bet ne bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡iuo atveju yra vienintelis bÅ«das atkurti pažeistÄ byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naujÄ sprendimÄ . Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grÄ Å¾inimas bÅ«tent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta B. G. p.l.c. v. I. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A.

P. v. E. Š. byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27). Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu konstatuotas šios nuobaudos skyrimo teisėtumas ar neteisėtumas turės reikšmės ir kitai tarp šalių nagrinėjamai bylai – dėl ieškovės atleidimo iš darbo.Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a :

       Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                        Neringa Venckienė Kolegijos teisėjos                                                                                        Galina Blaževič                                                                                                  Izolda Nėnienė