9b7171cf-c9ed-459f-8a3f-ba9fa1e9eb7c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1855-779/2018 Proceso Nr. 2-68-3-18406-2017-8Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.7; 2.5.3; 2.5.6; 2.6.2.3.6; 3.2.6.13.1.16 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovei N. G., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Egidijui Kierui,atsakovui T. B., atsakovo atstovei advokatei A.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. G. ieÅ¡kinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo ir T. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį N. G. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 7240,50 Eur skolos pagal paskolos sutartis, 724,05 Eur palÅ«kanų, 262,11 Eur delspinigių, 1252 Eur laidojimo iÅ¡laidų, 1471,56 Eur skolos už G. B. prievolės įvykdymÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė ieÅ¡kovės skolininkas G. B. (toliau – Palikėjas). 2017 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas, jog 2017 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas G. B. ir kad paveldimÄ turtÄ jis pradėjo valdyti bei praÅ¡o iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . Civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Vadovaudamasi minėta teisės norma ir bÅ«dama Palikėjo kreditore, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ palikimÄ priėmusiam asmeniui, t. y. atsakovui. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iÅ¡ Palikėjo buvo priteistas 300 Lt/mėn. iÅ¡laikymas ir 9 725,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sÅ«nui T. B. (atsakovui). Neturėdamas lėšų mokėti iÅ¡laikymÄ ir padengti jo įsiskolinimÄ , Palikėjas kreipėsi į savo tetÄ , t. y. ieÅ¡kovę, dėl paskolos suteikimo.

IeÅ¡kovė paskolÄ sÅ«nėnui suteikė ir buvo sudarytos Å¡eÅ¡ios paskolų sutartys. Å ių paskolos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovė vykdė Palikėjo prievolę nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui. IÅ¡ paskolos sutarčių 2 punkto yra matyti, jog „pinigai suteikiami 3 (trijų) metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 30 d.“. Kadangi skola ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo paveldimo turto praÅ¡o priteisti 7 240,50 Eur (25000 Lt) skolÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ir Palikėjas buvo sutarę dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais dydžio - 2 procentų metinių palÅ«kanų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 724,05 Eur palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais. Be to, kadangi ieÅ¡kovės ir Palikėjo sudarytų paskolos sutarčių 5 punktuose yra nurodyta, jog „pinigų gavėjui negrÄ Å¾inus pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€œ, todėl iÅ¡ atsakovo priteistini 262,11 Eur dydžio delspinigiai.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad PalikėjÄ palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieÅ¡kovei jos patirtas iÅ¡laidas, kurias sudaro 1252 Eur suma. Sulaukęs pilnametystės atsakovas jau pats kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011). Palikėjo pajamų nepakako Å¡iai prievolei vykdyti, todėl kaip ir iki tol, jis kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl finansavimo mokant iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.

CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiÄ jam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Å iuo atveju ieÅ¡kovė Palikėjo praÅ¡ymu įvykdė jo prievolę, todėl jai perėjo kreditoriaus (atsakovo) reikalavimo teisė. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo, kaip Palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui, vykdydama Palikėjo prievoles. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas yra vienintelis palikėjo G. B. pirmos eilės įpėdinis, tėvai J. B. ir G. B., kai jam buvo 5 metai, nutraukė santuokÄ 1998-07-03 teismo sprendimu. 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, buvo priteistas iÅ¡ G. B. atsakovui, kaip nepilnamečiam sÅ«nui, iÅ¡laikymas ir jo įsiskolinimas už tris metus. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, G. B. dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui teikimo visus klausimus spręsti pavedė 2007-06-28 Ä®galiojimu tetai N. G..

Nurodė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos galiojant 2007-06-28 išduotam Įgaliojimui, o tai reiškia, kad sudarytos sutartys prieštarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CPK 1.78 str.). Be to, sutartys akivaizdžiai pasirašytos vienu metu, nes G. B. parašas visose per tris metus sudarytose sutartyse iš esmės identiškas, o kadangi Atsakovas buvo įgaliojęs ieškovę atstovauti jį net teismuose, teikiant procesinius dokumentus ir įrodymus, neatmestina versija, jog pasirašė ant sutarčių ne pats G.

B., arba jis buvo dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais tokios bÅ«klės, kad negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutartyse numatytam paskolų gražinimo terminui, kuris visose sutartyse buvo nustatytas vienodas iki 2010-12-30, ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati ieÅ¡kovė, manytina, kad net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, reikalavimas priteisti palÅ«kanas ir delspinigius, vertintinas kaip siekis be pagrindo praturtėti atsakovo sÄ skaita, kuris nėra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau bÅ«tų bauduojamas realiai 60 procentų bauda.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė 2007-2010 metais buvo pensinio amžiaus, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog ji galėjo pati gauti tokias dideles pajamas, kad galėtų apmokėti per mėnesį po 1242, 24 Lt už palikėjÄ , ir dar turėti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Abejonių dėl paskolos realaus suteikimo kelia ir skolos mokėjimas dalimis, jei paskola bÅ«tų suteikta iÅ¡ santaupų, toks grÄ Å¾inimas dalimis bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai netikslingas. Abejonių dėl sutarčių realumo bei pinigų perdavimo fakto kelia ir Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių bei IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktų mokėjimų datos.

Dėl laidojimo išlaidų priteisimo nurodė, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovė ne tik kad nederino laidojimo išlaidų su atsakovu, ji net neinformavo atsakovo apie tėvo mirtį (apie tėvo mirtį pranešė kaimynai), bei šmeižia, jog jis nedalyvavo laidotuvėse. Jei ieškovė įrodys, jog laidojimo išlaidas ji apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, atsakovas svarstys dėl ieškinio pripažinimo šioje dalyje.

Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 paskolų sutartis CK 1.86 straipsnio, CK 1.78 straipsnio bei CK 1.91 straipsnio pagrindais. Nurodė, kad G. B. dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui teikimo visus klausimus spręsti pavedė artimai giminaitei (motinos seseriai) N. G., iÅ¡duodamas oficialų 2007-06-28 Ä®galiojimÄ . N. G. antstolės B. P. kontorai pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ 2007-11-23 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog ji apsiima padengti G.

B. skolÄ (11 525,00 Lt/3 337,87 Eurų) pagal teismo 2007-11-15 VykdomÄ jį raÅ¡Ä Nr. N2-7165-656/2007 dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir vykdymo iÅ¡laidas 1612,40 Lt. Visos Paskolos sutartys sudarytos galiojant 2007-06-28 Ä®galiojimui, o tai reiÅ¡kia, kad sudarytos sutartys prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui teikimo įgaliojimo pagrindu antstolės B.

P. vykdomojoje byloje, todėl sandoriai laikytini niekiniais (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, yra akivaizdus atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas bei prieÅ¡taringas ieÅ¡kovės elgesys - ieÅ¡kovė pagal 2007-06-28 įgaliojimÄ 2007-11-22 d. praÅ¡ymu antstolės B. P. kontorai įsipareigoja padengti G. B. skolÄ ir mokėti atsakovo motinai J. B. (uzufruktorei) tuomet nepilnamečio atsakovo iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ , tuo pačiu sudarydama paskolos sutartis su G. B. bÅ«tent dėl Å¡io įsipareigojimo. IeÅ¡kovei, gerai žinant, palikėjui susiklosčiusias sunkias aplinkybes tiek su jo finansine padėtimi (eilę metų buvo bedarbis), tiek su sveikata, sunkia emocine bÅ«sena, tiek dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Sutarčių 3 p. paskolos gavėjui nustatyta prievolė už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma mokėti 2 procentų metines palÅ«kanas, o pagal sutarčių 5 p. „pinigų gavėjui negrÄ Å¾inus pinigų sumos nustatytu laiku, nustatytas įpareigojimas mokėti 0,02 procento dydžio nuo įsiskolinimo sumos delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€œ, laikytini itin nesÄ Å¾iningais bei akivaizdžiai pasiraÅ¡yti palikėjui nenaudingomis sÄ lygomis.

Jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai nei teisiniu, nei moraliniu aspektu susitarimų nuostatos negali bÅ«ti kitaip vertintinos kaip sudarytos piktavaliÅ¡kai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti Sutartis labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str.). Nurodo, jog ginčo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) atskleidžia Sutarčių 2 p. turinys, kuriame „pinigai suteikiami 3 (trejų) metų laikotarpiui ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inti iki 2010-12-30“.

Nors paskolos sutartys sudarytos palikėjui valdant nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jos neužtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), kas vertintina neprotingu rizikos prisiėmimu. Byloje nepateikta įrodymų, jog pasibaigus Sutarčių 2 p. nustatytam paskolų gražinimo terminui, ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas ar reikalavimus teisme dėl paskolos sutartyse prisiimtų prievolių neįvykdymo. Taip pat nurodė, kad byloje pateikti banko kasos pajamų orderiai, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog N. G. atlieka pavedimus ne iÅ¡ savo pinigų, esančių banko sÄ skaitoje, o įneÅ¡a konkrečias pinigų sumas į savo asmeninę sÄ skaitÄ , ir tÄ pačiÄ dienÄ atlieka pavedimÄ B.

J. arba antstolei, kelia pagrįstų abejonių, jog ji operuoja ne savo asmeninėmis lėšomis, o paskola realiai palikėjui niekada nebuvo perduota. IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, aiÅ¡kindamas CK 2.134 str. 1 d. nuostatÄ , iÅ¡kreipia jos turinį, kadangi įstatymas draudžia atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius su savimi, o ne sudaryti bet kokį sandorį su atstovaujamuoju. Å iuo atveju paskolos sutartys yra sudarytos ir pasiraÅ¡ytos pačio mirusiojo G.

B., jo vardu ieÅ¡kovė nepasiraÅ¡inėjo ir su savimi sandorių nesudarė, todėl jie nevertintini kaip pažeidžiantys CK 2.134 str. 1 d.. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų, jog pasibaigus paskolos sutarčių trijų metų terminui ieÅ¡kovė per 7 metus nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolos iÅ¡reikalavimo, kas patvirtina tariamai (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytÄ sandorį (CK 1.86 str. 1 d.), siekiant iÅ¡vengti iÅ¡laikymo prievolės aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo siekiančiam pilnamečiam sÅ«nui, kurie pripažinti negaliojančiais, nurodė, jog atsakovas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų, patvirtinančių tariamo sandorio egzistavimÄ .

Nurodė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio samprotavimai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina prieÅ¡ingÄ faktÄ - ginčijami sandoriai buvo realÅ«s, pinigai buvo perduoti, o skola negrÄ Å¾inta. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.            Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 2017 m. vasario 9 d. mirė atsakovo T. B. tėvas G. B.; 2017 m. vasario 28 d. atsakovas T. B. pateikė Vilniaus 12-ajam notarų biurui pareiÅ¡kimÄ , kad jis pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ (t. 1, b. l.47; 156-157).

VÄ® Registrų centras Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad G. B. testamento nebuvo palikęs, 2017-02-28 jo palikimÄ priėmė T. B. (t. 3, b. l. 29). 1998-07-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu atsakovo T. B. tėvų J. B. ir G. B. santuoka buvo nutraukta (t.1, b. l. 66-67); 2007-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007 iÅ¡ G. B. buvo priteistas 300 Lt per mėnesį iÅ¡laikymas ir 9 725,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnamečiam jo sÅ«nui T.

B. ( t. 1, b. l. 68-70). 2007-06-28 įgaliojimu G. B. įgaliojo ieÅ¡kovę N. G. atstovauti jo interesus (t. 1, b. l. 74). 2007-11-07, 2008-02-03, 2008-04-07, 2008-07-01, 2009-01¬06, 2010-01-04 G. B. ir N. G. pasirašė paskolų sutartis, kuriomis N. G. skolino G. B. pinigų sumas: 3500 Lt, 5000 Lt, 4500 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, 4000 Lt, iÅ¡ viso 25 000 Lt, visose sutartyse nurodydami, jog G. B. pinigus skolinasi nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-7165-656/2007, taip pat, kad G.

B. dėl rimtų priežasčių pats to negali atlikti, todėl paveda, o N. G. sutinka vykdyti bankines ir kitas operacijas, susijusias su nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymu iÅ¡ skolintų pinigų (t. 1, b. l. 7-12). 2007-11-22 praÅ¡ymu antstolės B. P. kontorai (t. 1, b. l. 75), ieÅ¡kovė N. G. apsiėmė padengti G. B. skolÄ (11 525 Lt) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir vykdymo iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateikti N. G. mokėjimo dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovė, vykdydama su G.

B. sudarytas paskolos sutartis, į antstolės B. P. kontoros bei J. B. sÄ skaitas laikotarpiu nuo 2007-12-06 iki 2011-01-17 yra pervedusi iÅ¡ viso 24832, 30 Lt (7191,93 Eur) sumÄ , mokėjimo dokumentuose nurodžiusi, jog tai pinigai nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-15 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-7165-656/2007 (t. 1, b. l. 13-44). Dėl palikėjo kreditorės reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.AiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2014 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniui įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu ir atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus. Dėl paskolos sutarčių teisinio vertinimo Atsakovas ginčija palikėjo ir ieškovės sudarytas paskolų sutartis trimis skirtingais teisiniais pagrindais:

CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamÄ sandorį, CK 1.78 straipsnio pagrindu kaip niekinį, nes prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1d. nuostatai bei CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sÄ lygomis.Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).

Ä® bylÄ pateiktų Å¡eÅ¡ių paskolų sutarčių turinys bei ieÅ¡kovės atlikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad Å¡alys susitarė, jog N. G. pinigus skolino G. B. ne grynaisiais, bet mokėjimo pavedimu atlikdama tikslinius periodinius mokėjimo pavedimus už G. B. antstolei B. P. ir J. B., kurie buvo skirti nepilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui (taip susitarta paskolos sutartyse, taip nurodyta ir mokėjimo pavedimuose). Paskolos sutartyse nurodyta, jog pats G. B. asmeniÅ¡kai dėl rimtų priežasčių to padaryti negali.

Pagal paskolos sutartis iÅ¡ viso G. B. buvo paskolinta 25 000 Lt, tačiau teismui atlikus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų mokėjimo pavedimų perskaičiavimus, nustatyta, jog ieÅ¡kovė, vykdydama su G. B. pasiraÅ¡ytas sutartis, iÅ¡ viso pervedė/paskolino G. B. 24832,30 Lt (7191,43 Eur), o ne 7240,50 Eur.Atsakovas teigia, jog sudarytos paskolos sutartys prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 2.134 str. 1 d. nuostatai - atstovė negalėjo sudaryti sandorių su asmeniu, kurio tuo metu atstovė ji buvo, ir kurio pavedimus vykdė dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui (atsakovui) teikimo 2007-06-28 įgaliojimo pagrindu, todėl sandoriai laikytini niekiniais.CK 2.134 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais.

Kadangi ieÅ¡kovė atstovaujamojo vardu jokių sandorių nesudarinėjo, kÄ patvirtina teismo paskirta ir atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė (paskolų sutartys pasiraÅ¡ytos ne vienos, o abiejų Å¡alių bei skirtingu metu) (t.2, b. l. 188-190; 192-195), todėl atsakovo nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas neegzistuoja.Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovė nepateikė nė vieno į bylÄ dokumento, patvirtinančio, jog pasibaigus paskolos sutarčių trijų metų terminui ji per 7 metus ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos iÅ¡reikalavimo, kas patvirtina tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytÄ sandorį (CK 1.86 str. 1 d.).CK 1.86 str. yra nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukelti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas, o įvykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Taigi, sprendžiant dėl Å¡alių valios trÅ«kumų sudaryto sandorio kvalifikavimÄ , svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, kurių Å¡alys siekė sudarydamos ginčijamÄ sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad N. G. ir G. B. sudarytos paskolų sutartys yra tariamasis sandoris, nes ieškovė realiai nesuteikė G.

B. paskolos, o vėliau paskolintų pinigų nereikalavo grÄ Å¾inti. Å ias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia į bylÄ pateiktos paskolų sutartys, jų pagrindu ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie sutarčių sudarymo aplinkybes, jog palikėjas prašė jos paskolinti pinigų ir atlikti už jį mokėjimus. Pažymėtina, kad paskolos sutartys atitinka įstatyme numatytÄ formÄ , t. y. jos yra raÅ¡ytinės; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos davėjo valia perduoti paskolos gavėjui pinigus; paskolos sutartyse aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta paskolos gavėjo valia priimti paskolintas lėšas ir įsipareigojimas jas grÄ Å¾inti iki 2010 m. gruodžio 30 d.; paskolos sutartys patvirtina, jog jos buvo tikslinės ir jos buvo vykdomos (įvykdytos, nes pinigai buvo pervesti).

Ä® bylÄ pateikti įrodymai – palikėjo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, turto deklaracija patvirtina, jog lėšų, iÅ¡ kurių G. B. bÅ«tų galėjęs teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, neturėjo (t. 2, b. l. 73-75; 89-90; 92-99). Civilinės bylos Nr. 2-5490-127/2011 medžiaga patvirtina, kad G. B. gyveno su motina iÅ¡ pastarosios pensijos, nedirbo, nes rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sergančiÄ , II-os grupės invalidę mamÄ (71 metų) (t. 1, b. l. 72; t. 2, b. l. 100-101). IeÅ¡kovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos, valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® Registrų centras apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovė turėjo ir lėšų, ir turto (t. 1, b. l. 127-128; 130-142;

T.2, b. l. 7-35; 50-54; 76-87). Atsakovo atstovės argumentai, jog ieškovė suteiktų paskolų nedeklaravo, nedaro šių sandorių negaliojančiais, kadangi 2015-12-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (duomenys neskelbtini) formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau taisyklės) Nr. VA-114 5.5 punkte nustatyta prievolė asmenims iki 2016 m. birželio mėn. 30 d. deklaruoti duomenis apie visas suteiktas/gautas paskolas, kurios buvo suteiktos grynaisiais pinigais.

Å iuo atveju, paskolos dalykas buvo perduotas bankiniais mokėjimo nurodymais, todėl nei ieÅ¡kovė, nei palikėjas neturėjo jokios pareigos deklaruoti ginčijamų paskolos sandorių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ palikėjo jam esant gyvam grÄ Å¾inti paskolintas lėšas, sandorių galiojimui jokios įtakos neturi, nes tai ieÅ¡kovės valia. Visose paskolų sutartyse nurodytas vienodas paskolų grÄ Å¾inimo terminas – 3 metai iki 2010 m. gruodžio 30 d. vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas, nes, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, Å¡alys tarėsi dėl paskolos grÄ Å¾inimo iki 2010 m. gruodžio 30 d., ir Å¡is netikslumas taip pat neturi įtakos sandorių galiojimui.Nenustačius CK 1.86 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti paskolų sutartis negaliojančiomis.Atsakovas teigia, jog jei ginčo susitarimai buvo sudaryti ne dėl akių, tai susitarimų nuostatos turi bÅ«ti vertinamos kaip sudarytos piktavaliÅ¡kai dėl susidariusių palikėjui sunkių aplinkybių, priverčiant jį sudaryti sutartis labai nenaudingomis sÄ lygomis.CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Å ioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sÄ lygų nustatymo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį turi bÅ«ti nustatomos Å¡ios faktinės aplinkybės:

a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). CK 1.91 str. 1 d. viena iÅ¡ priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis. Ne kiekvienÄ sandorį, sudarytÄ dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu.

Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis, kai kita sandorio Å¡alis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme, t. y. CK 1.91 str. įtvirtinta ir Å¡ioje nutartyje jau minėtų faktų visuma. Å ioje byloje nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė reikalavo sudaryti paskolos sutartis ar kad grasino G.

B. ekonominiais padariniais, taip pat kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tai, kad paskolų sutartyse Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo negrÄ Å¾inus paskolintas lėšas iki 2010 m. pabaigos, nelaikytina ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡ku pasinaudojimu. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ne ji, bet G. B. kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu paskolinti pinigus savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui, nes jis nei santaupų, nei turto neturėjo.

Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, jog taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė savanaudiÅ¡kai pasinaudojo G. B. sunkia finansine padėtimi.Kadangi ieÅ¡kovė ir mirusiojo G. B. sudarytos paskolų sutartys negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis atsakovo nurodytais pagrindais, laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal nurodytas sutartis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas ta dalimi, kiek faktiÅ¡kai buvo atlikta mokėjimų (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis): 2007-12-06 – 1242,24 Lt, 2007-12-07 – 300 Lt, 2007-12-03 – 438,72 Lt, 2008-01-10 – 300 Lt, 2008-01-10 – 1242,24 Lt, 2008-02-06 – 300 Lt, 2008-02-06 – 1242,24 Lt, 2008-03-07 – 300 Lt, 2008-03-07 – 1242,24 Lt, 2008-04-10 – 300 Lt, 2008-04-10 – 1242,24 Lt, 2008-05-09 – 1242, 24 Lt, 2008-05-09 – 300 Lt, 2008-06-10 – 1242,24 Lt, 2008-06-10 – 300 Lt, 2008-07-10 – 1242,24 Lt, 2008-07-10 – 300 Lt, 2008-08-08 – 1242,24 Lt, 2008-08-08 – 300 Lt, 2008-09-10 – 300 Lt, 2008-09-10 – 1242,24 Lt, 2008-10-13 – 300 Lt, 2008-11-10 – 397,20 Lt, 2008-12-09 – 324,30 Lt, 2009-01-09 – 972,90 Lt, 2009-03-31 – 972,90 Lt, 2009-07-11 – 972,90Lt, 2009-10-12 – 972,90 Lt, 2010-01-15 – 972 Lt, 2010-04-12 – 972,90 Lt, 2010-07-12 – 972,90 Lt, 2010-10-13 – 972,90 Lt, 2011-01-17 – 167,38 Lt; iÅ¡ viso 24832,30 Lt (7191,43 Eur).

Atsakovo atstovės nurodyti argumentai, jog vaikui priklausančios piniginės lėšos negali bÅ«ti civilinės atsakomybės objektu ir negali bÅ«ti iÅ¡reikalautos, atmestini, kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reikalauja grÄ Å¾inti jai G. B. paskolintas pinigų sumas pagal paskolos sutartis palikimÄ priėmusiam įpėdiniui iÅ¡ paveldimo turto, o ne iÅ¡ asmeninių T. B. lėšų. Dėl palÅ«kanų priteisimo CK 6.872 str. 1 d. yra reglamentuota, jog palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

IeÅ¡kovė ir palikėjas G. B. visose paskolų sutartyse (3 punktu) buvo sutarę dėl palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais dydžio - dviejų procentų metinių palÅ«kanų. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo. Atsakovo reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas, kadangi ieÅ¡kovė palÅ«kanas paskaičiavo už penkerius metus, skaičiuojant, kad metai turi 365 dienas ir praÅ¡o priteisti 724,05 Eur palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais.

Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Atlyginimas palÅ«kanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip.Reikalavimams priteisti palÅ«kanas pareikÅ¡ti nustatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.) skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palÅ«kanas termino pažeidimo kiekvienÄ mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palÅ«kanas pareikÅ¡tas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palÅ«kanas pažeidimo, Å¡ios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvienÄ mėnesį.

Kadangi ieÅ¡kovė pagal paskolų sutartis pervedė bendrai ne 25000 Lt , o 24832,30 Lt paskolos sumÄ , t. y. 167,70 Lt mažiau, todėl Å¡ia suma mažintina bendra paskolų suma ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos tokio dydžio palÅ«kanos: pagal 2007-11-07 paskolos sutartį – 347,20 Lt (3500-27,95:100*2*1825:365), pagal 2008-02-03 paskolos sutartį – 497,20 Lt (5000-27,95*2*1825:365), pagal 2008-04-07 sutartį – 447,20 Lt (4500-27,95:100*2*1825:365), pagal 2008-07-01 paskolos sutartį – 397,20 Lt (4000-27,95:100*2*1825:365), pagal 2009-01-06 paskolos sutartį ir 2010-01-04 paskolos sutartį – po 397,20 Lt.

IÅ¡ viso 2483,20 Lt (719,18 Eur). Dėl delspinigių priteisimoIeÅ¡kovė ir palikėjas paskolų sutarčių 5 punktuose susitarė, jog pinigų gavėjui negrÄ Å¾inus paskolintos pinigų sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . IeÅ¡kovė paskaičiavo 262,11 Eur delspinigių už trejus metus. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis).

Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).Kadangi palikėjas savo prievolės grÄ Å¾inti pasiskolintÄ pinigų sumÄ neįvykdė, ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja iÅ¡ palikėjo įpėdinio delspinigių pagal paskolos sutartis.

Pagal 2007-11-07 paskolos sutartį – 125.68 Lt (3500-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-02-03 paskolos sutartį – 179,98 Lt (5000-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-04-07 sutartį – 161,88 Lt (4500-27,95*0,02:100*181), pagal 2008-07-01 paskolos sutartį – 143,78 Lt (4000-27,95*0,02:100*181), pagal 2009-01-06 paskolos sutartį ir 2010-01-04 paskolos sutartį – po 143,78 Lt. IÅ¡ viso 898,88 Lt (260,33 Eur). Dėl skolos priteisimo įvykdžius prievolę IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui vykdydama palikėjo prievoles, t. y. priteistÄ iÅ¡laikymÄ pilnamečiam vaikui iÅ¡ palikėjo.

Atsakovas ginasi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė gera valia vykdė G. B. prievolę, todėl neturi teisės reikalauti pinigus grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo.CK 6.50 str. 3 d. yra reglamentuota, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.CK 6.241 str. 1 d. 3 punkte nurodyta, kad negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgyta turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir bÅ«dais, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviÅ¡kumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai).

CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo bÅ«dų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restitucijÄ , iÅ¡reikalaujant be teisinio pagrindo gautÄ turtÄ , vindikacijÄ , priteisiant skolÄ ). Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ir skolos grÄ Å¾inimo pagal prievolę institutų konkurencijos klausimas.Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is, Å¡ie santykiai reglamentuojami CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų.

Å iame skyriuje įtvirtintos turto iÅ¡reikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimu iÅ¡ G.

B. buvo priteistas pilnamečiui sÅ«nui T. B. iÅ¡laikymas po 320 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo pilnametystės iki kol jis baigs Vilniaus Å eÅ¡kinės vidurinę mokyklÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog kadangi G. B. pinigų neturėjo, kreipėsi į jÄ su praÅ¡ymu paskolinti pinigus pilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė sutiko G. B. paskolinti pinigus neterminuotai ir teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ kas mėnesį mokėjo T. B.. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ ieÅ¡kovės pateikti mokėjimo pavedimai T.

B., kuriuose nurodyta, jog pinigai skirti pilnamečio sÅ«naus T. B. iÅ¡laikymui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5490-127/2011. Atsižvelgiant į tai, kad yra įstatyminis pagrindas, iÅ¡ kurio atsirado G. B. prievolė, negali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Be to, teismo vertinimu, yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė N. G. pinigus pilnamečio T. B. iÅ¡laikymui G. B. skolino (net ir nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties), negu kad tuos pinigus dovanojo ar vykdė G.

B. prievolę gera valia. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡ to, jog prieÅ¡ tai nepilnamečio T. B. iÅ¡laikymui pinigus ieÅ¡kovė palikėjui skolino pagal paskolos sutartis, todėl T. B. tapus pilnamečiu, G. B. prievolės vykdymas gera valia ar dovanojimo pagrindu, neatitiktų prieÅ¡ tai buvusių/susiklosčiusių ieÅ¡kovės ir palikėjo teisinių santykių, logikos bei protingumo kriterijų. Kadangi G. B. pajamų savo prievolei vykdyti neturėjo, prieÅ¡ tai iÅ¡ N. G. pinigus skolinosi, todėl labiau tikėtina, jog jis kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl finansavimo mokant iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, o ieÅ¡kovė palikėjo praÅ¡ymu įvykdė jo prievolę, todėl ieÅ¡kovei N. G. perėjo kreditoriaus reikalavimo teisė.

Kadangi atsakovas T. B. iÅ¡laikymui skirtas lėšas gavo į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , pinigus priėmė, sutiko, kad juos pervestų ne tėvas G. B., o teta N. G., dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė, laikytina, kad tokiÄ prievolę pripažino bei jÄ patvirtino. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo, kaip palikėjo turto paveldėtojo, priteisti 1 471,56 Eur (5 081 Lt) sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui vykdydama Palikėjo prievoles, tačiau į bylÄ pateikti mokėjimo dokumentai (t. 2, b. l. 36-48) patvirtina, jog N. G. yra sumokėjusi T.

B. 4950 Lt (1433,61 Eur) sumÄ : 2011-05-29 mokėjimo nurodymu – 400 Lt, 2011-06-07 mokėjimo nurodymu – 400 Lt, 2011-07-14 – 400 Lt, 2011-08-13 – 400 Lt, 2011-09-14 – 400 Lt, 2011-10-18 – 400 Lt, 2011-11-15 – 400 Lt, 2011-12-14 – 400 Lt, 2012-01-16 – 320 Lt, 2012-02-15 – 320 Lt, 2012-03-26 – 320 Lt, 2012-04-30 – 640 Lt, 2012-06-29 – 150 Lt. Atsižvelgiant į tai, nurodyta pinigų suma priteistina iÅ¡ atsakovo T. B. paveldimo turto ieÅ¡kovės N. G. naudai. Dėl laidojimo iÅ¡laidų IeÅ¡kovė nurodė, kad palikėjÄ palaidojo savo lėšomis, todėl atsakovas turi kompensuoti ieÅ¡kovei jos patirtas iÅ¡laidas, kurias sudaro 1252 Eur suma (1182 Lt už UAB „Laidojimo paslaugų centras“ sutartį ir 70 Eur auka bažnyčiai).Atsakovo atstovė nurodo, jog minėta suma per didelė, be to, atsakovas nežinojo apie tėvo laidotuves.

Atsakovo atstovės argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad nors civiliniame kodekse ir nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp Å¡alių teisinį santykį – laidojimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ įpėdinių klausimÄ , tačiau taikant teisės analogijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012) ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų palaidojo giminaitį G.

B. (t.1, b. l. 4), sumokėdama UAB „Laidojimo paslaugų centras“ 1486 Eur sumÄ pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 56-J ir 70 Eur sumÄ kunigo užsakymui, vežimui į kapus, aukai bažnyčiai, konstatuojama, jog tarp Å¡alių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl to atsakovas turi prievolę atlyginti ieÅ¡kovei (kreditorei) jos patirtas palikėjo laidojimo iÅ¡laidas (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1, 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.). Kadangi ieÅ¡kovė yra gavusi 304 Eur dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ reikalaujamos priteisti sumos iÅ¡minusavo (t. 2, b. l. 49).

Kadangi ieÅ¡kovė mirusio G. B. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas, prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra (CPK 178 str.), suteiktos laidojimo paslaugos nelaikytinos prabangiomis, o skirtos lėšos neprotingai didelėmis, Å¡ių iÅ¡laidų dydžio negali nulemti įpėdinio materialinė padėtis, amžius ar žinojimas/nežinojimas apie tėvo laidotuves. IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, todėl ji turi teisę atgauti iÅ¡ paveldėtojo Å¡ias pinigų sumas, prieÅ¡ingu atveju tai prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.;

CK 5.59 str.). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo T. B. paveldimo turto priteistina 1252 Eur suma. Atsakovas, teigdamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra neprotingai didelės, jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas, įvertinęs laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinėje nurodytas paslaugas ir kainas, nenustatęs, jog jos buvo nebÅ«tinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡laidų realumu. Taip pat, kadangi Lietuvoje susiklosčiusios laidojimo tradicijos paremiant artimojo netekusio artimuosius aukojant bažnyčiai, užsakant kunigo paslaugas, todėl ieÅ¡kovės patirtos 70 Eur ritualinių paslaugų iÅ¡laidos taip pat pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos.

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90). Teismas sprendžia, kad kiti Å¡alių argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Pripažinus ieÅ¡kinį pagrįstu, tenkintinas ir kitas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Už ieÅ¡kinio padavimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 270 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors turėjo sumokėti 246 Eur, todėl 24 Eur žyminio mokesčio permoka ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina.

Ieškovė taip pat patyrė 3049,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.2, b. l. 118-121; t. 3, b. l. 22-23). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l.

71) ir patyrė 2178 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 114-117). IeÅ¡kinį tenkinus 99 procentais, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 244 Eur žyminio mokesčio ir 3018,70 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 3262,70 Eur suma, kuri nevirÅ¡ija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių.

Atsakovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,  n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7191,43 Eur skolos pagal paskolų sutartis, 719,18 Eur palÅ«kanų, 260,33 Eur delspinigių, 1433,61 Eur skolos įvykdžius skolininko prievolę, 1252 Eur laidojimo iÅ¡laidų, ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10856,55 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-05-08) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                             Inga Staknienė